Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2023 m. birželio 26 d. paduotu ieškovės „SW Baltics“ AS kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodė, kad: 1) teismai, po pirkimo pabaigos vertindami trečiojo asmens (pirkimo laimėtojo) atitiktį pašalinimo pagrindų nebuvimui ir pripažindami jo teisę grįsti pašalinimo pagrindo nebuvimą jau po pirkimo sutarties sudarymo išduotu dokumentu, pažeidė materialiosios teisės normas. Teismų pozicija dėl galimybės tikrinti pašalinimo pagrindą jau po pirkimo pabaigos ir sutarties sudarymo, vykstant teisminiam ginčui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 46 straipsnio 1 dalies, 51 straipsnio 1 ir 2 dalių, paneigia 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus; 2) teismai nepagrįstai pripažino tiekėjo teisę grįsti atitiktį pirkimo sąlygų reikalavimams ne pirkimo sąlygose nurodytais dokumentais. Pagal VPĮ 59 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 17 straipsnį, perkančioji organizacija privalo vertinti tiekėjų pasiūlymus vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo sąlygomis; 3) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tiekėjo kvalifikacija ir (ar) atitiktis pašalinimo pagrindų nebuvimui nėra laikoma objektyvia kategorija, dėl kurios tiekėjui būtų suteikta neribota diskrecija tikslinti kvalifikacijos atitiktį ar pašalinimo pagrindų nebuvimą; 4) teismai nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad privaloma laikytis pirkimo sąlygų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų kontorai „Glimstedt Bernotas ir partneriai“ (kodas 9400026) 5 475 (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. birželio 26 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 28997 už ieškovę „SW Baltics“ AS.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.