- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-1660-343/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00443-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- M. N.
- Ieškovas
- R. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje Nr. 2-656-451/2012 pagal ieškovės R. N. patikslintą ieškinį atsakovui M. N., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 400 Lt per mėnesį dydžio išlaikymą bei 12 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, padalinus santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisti 2/3 dalis negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį BMW 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) likusį turtą priteisti atsakovui, priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui riboti ieškovės teisę patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomą namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad ieškovė iki bus išnagrinėta byla, turi teisę įvažiuoti į namą (duomenys neskelbtini) ir iš jo išvažiuoti per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovo tėvams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei patekti į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), likusią prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė yra neatsiejamai susijusi su byloje reiškiamu reikalavimu dėl turto padalijimo, užtikrina protingumo, šalių lygybės principų įgyvendinimą. Prašymo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu teismas atmetė, kadangi žemės sklypas priklauso atsakovo tėvams, kurie nėra proceso dalyviai nagrinėjamoje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:
Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su byloje reiškiamu materialiniu teisiniu reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali tapti savarankišku teisių ar teisėtų interesų gynimo būdu. Pritaikytais suvaržymais pažeidžiami ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principai. Ieškovė ginčo name negyvena, jame nėra jokių ieškovei priklausančių daiktų, name gyvena apelianto tėvai ir nepilnamečiai vaikai, ieškovė gyvena šalims priklausančiame bute, kuriuo apeliantas nesinaudoja. Nurodytos aplinkybės, apelianto nuomone, paneigia ieškovės interesų pažeidimo faktą, o kartu ir pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovei leidus naudotis ginčo namu jai būtų suteiktas perdėtas pranašumas, sutrikdytas įprastas atsakovo gyvenimas.Laikinosios apsaugos priemonės nepranešus atsakovui gali būti taikomos tik išimtinais atvejais. Be to, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino atskirojo skundo argumentų ir pats nepasinaikino ginčijamos nutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo turinti tokias pačias teises į ginčo namą, kaip ir apeliantas, todėl apelianto kliudymas jai įgyvendinti nuosavybės teises pažeidžia jos interesus. Pritaikyta laikinąja apsaugos priemone ginami tiek jos, tiek ir šalių nepilnamečio sūnaus interesai. Ieškovė negyvena ginčo name, nes apeliantas jai trukdo, verčia su sūnumi gyventi negyvenamojoje patalpoje. Įstatymas nenumato teismo pareigos prieš sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išklausyti atsakovo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
Nors atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, jis nepasisako dėl nutarties dalies, kuria dalis ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmesta. Akcentuotina ir tai, jog atitinkama ginčijamos nutarties dalis apeliantui yra palanki, todėl jis nelaikytinas tinkamu subjektu nurodytai nutarties daliai apskųsti (CPK 5 str., 305 str.). Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog apeliacijos objektą sudaro apeliantui nepalanki ginčijamos nutarties dalis, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir pasisako tik dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindų
Remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, apeliantas akcentuoja, jog laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti galimai prašymą dėl jų taikymo pareiškusiam proceso dalyviui palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje įvykdymą. Tačiau CK 3.65 straipsnyje įtvirtintų specialių santuokos nutraukimo bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra kitokia - jų tikslas yra laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Nurodyta aplinkybė pati savaime leidžia atmesti kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog laikinoji apsaugos priemonė negalėjo būti taikoma dėl ryšio su galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu nebuvimo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo. Ginčo namas šalių yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau pats apeliantas pateiktame skunde pripažįsta, jog jis nepageidauja, kad ieškovė šiuo turtu ar bent jau turto dalimi naudotųsi, neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog apeliantas sudaro jai kliūtis naudotis turtu. Tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės, kaip turto bendrasavininkės, teisės naudotis jai priklausančiu turtu (CK 4.72 str. 1 d., 4.86 str. 1 d.), šalių lygiateisiškumo naudojantis bendru turtu principas. Šiems pažeidimams pašalinti ir skirtos ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Akcentuotina ir tai, jog apeliantas neįvardijo jokių aplinkybių, kurie leistų spręsti dėl galimai netinkamo ieškovės elgesio jo ar kartu su juo gyvenančių asmenų atžvilgiu, nenurodė, kaip bus pažeisti jo, kaip namo bendrasavininkio, interesai. Kadangi iš neteisės teisė atsirasti negali, be pagrindo užėmęs visą namą ir trukdydamas ieškovei juo ar jo dalimi naudotis apeliantas negali pastarosios aplinkybės panaudoti savo naudai teigdamas, jog toks gyvenimas jam tapo įprastu ir ieškovės įgyvendinimas tų teisių, kurias iš jos apeliantas be pagrindo atėmė, tą įprastą gyvenimą sudrums.
Įvertinęs tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai.
Dėl procesinių teisės normų laikymosi priimant ginčijamą nutartį
Atskirajame skunde apeliantas be pagrindo nurodo, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui gali būti sprendžiamas tik išimtinais atvejais. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas remiasi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusia CPK 148 straipsnio 1 dalies redakcija. Šiuo metu atitinkamą klausimą reglamentuoja CPK 147 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą teismas praneša tik tada, kai mano, jog tai būtina. Iš pirmosios instancijos teismo veiksmų akivaizdu, jog tokios būtinybės teismas neįžvelgė ir, priimdamas nutartį nepranešęs apie tai apeliantui iš anksto, jokių teisės normų nepažeidė. Analogiškai vertintinas ir atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas galėjo pats pasinaikinti ginčijamą nutartį, neperduodamas jos apeliacinės instancijos teismui. CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas vertintinas kaip pirmosios instancijos teismui suteikta diskrecinė teisė pasinaikinti savo priimtą nutartį. Atsisakymas šia teise pasinaudoti jokiais atvejais negali būti vertinamas kaip procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas.
Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti ginčijamą nutartį skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.