- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-31381-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrija, „Restauratorius“
viešame teismo posėdyje nagrinėja civilinę bylą pagal pareiškėjo G. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrija „Restauratorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu teismo prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą 1994-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo nekilnojamo turto registre.
Pareiškėjas nurodė, kad 1994-09-09 sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuria įsigijo 0,0628 ha žemės sklypą (sklypo Nr. 155), esantį sodų bendrijos „Restauratorius“ teritorijoje (aktualus adresas (duomenys neskelbtini)). Už Žemės sklypą buvo visiškai atsiskaityta. Šią aplinkybę patvirtina pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-8387. Visiškas atsiskaitymas patvirtintas Sutarties 2 p. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau 1964 m. CK) 255 str. ir Sutarties 6 p. Sutartis turėjo būti per tris mėnesius įregistruota Vilniaus miesto Žemėtvarkos tarnyboje. Taip pat vadovaujantis 1964 m. CK 149 str. jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Nurodė, kad nors nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėjas valdo Žemės sklypą bei juo naudojasi, sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo ir atitinkamai nuosavybė neatsirado. Pareiškėjui 2017 m. atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-19 priėmus sprendimą dėl Žemės sklypo, esančio K. S. 32-oji g. 40, Vilniuje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo formavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 49SK-858-(14.49.109). Pareiškėjas sužinojo apie tai, kad jo nuosavybės teisė į Žemės sklypą nebuvo įforminta tinkamai. Pareiškėjo teigimu, laiku neįregistravęs Sutarties pareiškėjas negali įgyvendinti nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Siekdamas formalizuoti Žemės sklypo teisėtą ir sisteminį valdymą, pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą Sutarčiai įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, nors ir yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau turi tam tikrų ypatumų. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo santykiai pasižymi inter alia tuo, kad sutarties objektu yra valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė, kuri yra laikoma bendru visos visuomenės turtu, todėl būtina atsižvelgti į viešąjį interesą. Valstybinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo būtinąsias sąlygas ir tvarką sudarant valstybinių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį reglamentavo Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“.Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnyje buvo įtvirtintas reikalavimas Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį darė negaliojančia. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sandoriai sudaryti iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal ankščiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nėra numatyta tokio sandorių negaliojimo pagrindo. Dabar galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tapati nuostata. Pareiškėjo pateiktos valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 1992 m. liepos 23 d. iki 1995 m. gegužės 18 d.) 1.4 punkte buvo nurodyta, kad žemės sklypeli, žemės valdos ir kitos žemėnaudos bei jų teisinė būklė įregistruojami valstybinio žemės kadastro duomenų registre per 3 mėnesius nuo žemės sandorių sudarymo, žemės paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, valstybinės institucijos sprendimo suteikti žemę nuosavybėn arba naudoti, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba miesto (rajono) valdybos sprendimo suteikti žemę priėmimo dienos. Pareiškėjo pateiktos valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties 6 punkte nurodyta, kad ši sutartis turi būti įregistruota per tris mėnesius Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyboje.
Nurodė, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notariškai, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Pareiškėjas neprašo pripažinti notariškai nepatvirtintą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį galiojančia, bet pateikia dokumentus (mokėjimo kvitus), patvirtinančius, kad už perkamą žemės sklypą buvo tinkamai atsiskaityta.
Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jeigu teismas nustatys, kad 1994 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, tarp Pareiškėjo ir Vilniaus miesto valdybos atstovo dėl žemės sklypo esančio sodininkų bendrijoje „Restauratorius“ buvo sudaryta, o Pareiškėjo nurodomos nustatytos termino sutarčiai įregistruoti praleidimo priežastys bus pripažintos svarbiomis, t. y. objektyviai nepriklaususiomis nuo asmens valios ir kliudančiomis realizuoti savo teises konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu, Nacionalinė žemės tarnyba valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimui neprieštaraus.
Suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Restauratorius“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 1994-09-09 sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuria įsigijo 0,0628 ha žemės sklypą (sklypo Nr. 155), esantį sodų bendrijos „Restauratorius“ teritorijoje (aktualus adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas už Žemės sklypą buvo visiškai atsiskaityta, šią aplinkybę patvirtina pranešimas apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. J-8387. Nuo sutarties sudarymo iki šių dienų pareiškėjas valdo Žemės sklypą bei juo naudojasi, sutartis nustatytu terminu įregistruota nebuvo ir atitinkamai nuosavybė neatsirado.
Sandorio sudarymo metu galiojęs 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Tai yra nurodoma ir šalių sudarytoje 1994-09-09 sutartyje įrašytas 6 punktas.
Civilinio kodekso 6.393 str. 4 d nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Pagal Civilinio kodekso 1.75 str. 1 d. dėl sandorio neįregistravimo, sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta. Pagal Civilinio kodekso 6.393 str. 1 d, 2 d. negalioja sandoris dėl nekilnojamojo turto tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o pagal Civilinio kodekso 6.393 str. 3 d., 1.75 str. 2 d. sandorio dėl nekilnojamojo turto neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Tokiu būdu, privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Tokiu atveju, 1994-09-09 sutarčiai taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. normos, kurios buvo pažeistos, nes 1994-09-09 sutartis liko neįregistruota per tris mėnesius Vilniaus meisto Žemėtvarkos tarnyboje.
Taikant 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (LAT nutartis 2009-04-02 civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Iš byloje pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų matyti, kad sudaryta sutartis dėl žemės sklypo pirkimo ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės neginčytos. Nustatyta, kad po sutarties sudarymo pareiškėjas žemės sklypą valdė, naudojosi pagal paskirtį, tačiau liko neįregistruotas.
Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą teismas gali atstatyti (Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis) (LAT 2000-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-66/2000; 2006-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2006). Pareiškėjas nurodė, kad jis neįregistravo sandorio todėl, kad asmeniniame gyvenime turėjo įvairių sunkumų ir pamiršo apie būtiną sutarties įregistravimą. Tikėtina, kad pareiškėjas sąžiningai klydo ir nesuprato, kad neįregistravimas sukels jam neigiamas pasekmes. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas laiko svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas įregistruoti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.
Vadovaudamasis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad terminas įregistruoti žemės sklypą, esantį sodų bendrijoje „Restauratorius“, pirkimo - pardavimo sutarčiai įregistruoti praleistas dėl svarbių objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad terminas įregistruoti sandorį yra atnaujintinas, nustatant pareiškėjui terminą kreiptis į įstatymų nustatytas institucijas įregistruoti sandorį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 – 578 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo G. K. pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą 1994-09-09 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo nekilnojamo turto registre.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.