- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 1-100-633/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- A. N.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiajam V. S., kaltinamojo gynėjai advokatei S. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1992-09-28 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, – registruotas Darbo biržoje bedarbiu, gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. N. 2010-08-28 apie 04.00 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. Dariaus ir Girėno gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 6 kitų asmenų akivaizdoje, - viešoje vietoje, įžūliu ir vandališku elgesiu be aiškios dingsties, - iš chuliganiškų paskatų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia smūgiuodamas lazda išdaužė V. S. šeimos automobilio „Lancia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį ir šoninį vairuotojo durelių stiklus, taip sužalodamas svetimo jam nukentėjusiojo V. S. turto už 700 lt., tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis A. N. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, pareiškė besigailintis dėl savo veiksmų ir jais sukeltų pasekmių, teisiamajame posėdyje duoti parodymus apie nusikaltimo įvykio aplinkybes atsisakė, nurodydamas, jog šių nebeprisimena, nukentėjusįjį atsiprašyti dar nedrįso, žalos jam atlyginti nesiūlė, nes neturintis iš ko tai padaryti.
Teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminiame tyrime atliktų jo apklausų įtariamuoju protokoluose kaltinamasis A. N. nurodęs, kad įvykio naktį ėjo link savo namų, prie namo, kuriame yra ir nukentėjusiojo parduotuvė, sutiko nepažįstamą jaunuolį, tarp jų kilo konfliktas. Į tą laiką privažiavo ir sustojo nežinomas jam automobilis, iš kurio niekas neišlipo. Pagalvojęs, jog tai bus antrojo jaunuolio pasikviesti draugai, sugriebęs lazdą, smogė ja į priekinį automobilio stiklą, šis sutrūko, po to smogė į vairuotojo durelių stiklą, - šis sudužo. Po šito jis pabėgo į namus (b.l. 24-25, 28, 37-38).
Taip pat įvykio aplinkybes kaltinamasis pademonstravo ir pačioje nusikaltimo vietoje, ikiteisminiame tyrime tikrinant jo parodymus (b.l. 40-42).
2. Nukentėjusysis V. S. paaiškino, jog įvykio naktį telefonu paskambinusi daugiabučiame name, kuriame yra ir jo parduotuvė, gyvenanti moteris pranešė, jog dūžta stiklai, - tikriausiai kažkas braunasi į parduotuvę. Jis iš karto šeimos automobiliu „Lancia“ nuvažiavo prie pastato, kur yra parduotuvė, viską rado tvarkoje. Jam jau ketinant apsisukti, iš priekio pasirodė 2 jaunuoliai, vienas iš jų smogė rankose turėta lazda į automobilio priekinį stiklą ir šis smarkiai suskilinėjo, po to smogė į jo, vairuotojo, durelių stiklą ir šis visiškai sudužo. Dėl visiškos tamsos lauke ir jokio apšvietimo nebuvimo automobilį daužiusio jaunuolio tuo momentu nepažino. Anksčiau su kaltinamuoju nebuvę jokio nesutarimų, dėl ko šis apgadino automobilį, nesuprantantis, abu stiklai automobiliui atstatyti šeimai kainavo 700 lt.
Taip pat nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusysis pademonstravo ir nusikaltimo vietoje, ikiteisminiame tyrime patikrinant jo parodymus (b.l. 11-13).
3. Liudytoja S. S. paaiškino, kad įvykio naktį į namus paskambinusi namo, kuriame jų šeima turi parduotuvę, gyventoja pranešė, jog dūžta stiklai, įtaria įsibrovimą į parduotuvę. Tuomet jos vyras šeimos automobiliu „Lancia“ išvažiavo pasižiūrėti. Po kurio laiko paskambinęs jis pranešė, jog kažkas išdaužė jų automobilio stiklus. Grįžęs vėliau į namus, vyras papildomai paaiškino, kad jam privažiavus pasižiūrėti prie pagrindinio įėjimo į parduotuvę, atsirado 2 jaunuoliai, vienas iš jų lazda išdaužė automobilio priekinį ir vairuotojo šoninį stiklus.
4. 2010-08-28 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Dariaus ir Girėno gatvėje prie namo Nr. 6, dešinėje jos pusėje prie šaligatvio rasto automobilio „Lancia Y1.2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas vairuotojo pusėje yra sutrūkinėjęs, vairuotojo durelių stiklas sudužęs visiškai, šukės sukritę į automobilio saloną (b.l. 4-6).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Visi be išimties teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo (BPK) nustatyta tvarka patikrinti bei aukščiau aprašyti bylos faktiniai duomenys, teismo pripažįstami aukščiau aprašytų kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl visų esminių, ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, be aiškios ar galinčios būti logiškai paaiškinama dingsties, tai yra iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje užpuolė besiruošiantį išvažiuoti nukentėjusįjį, ir tyčia smūgiais lazda apgadindamas jo vairuotą automobilį, pademonstravo nepagarbą tiek nukentėjusiajam šio turto (automobilio) savininkui, tiek bylos tyrimu neidentifikuotam tiesioginiam įvykio liudytojui, tiek pačiai aplinkai, taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (akivaizdoje (be pačio kaltinamojo) buvo išgąsdinti dar mažiausiai 2 asmenys, sužalotas ir sunaikintas vieno iš jų turtas).
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė. Bylos duomenimis, kaltinamasis A. N., kuris ir šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas dar nepilnamečiu, 2008-02-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-39-633/2008 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (už tyčinį apysunkį nusikaltimą) jau buvo atleistas, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 93 str. nuostatas, jam buvo paskirtos 2 auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau tai kaltinamojo nesulaikė nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, taikyta valstybės probacija savo tikslų nepasiekė, šios bylos duomenys nesudaro pagrindo teismui pagrįstai tikėtis, jog jos tikslai būtų sėkmingai pasiekti tokią probaciją tam pačiam asmeniui taikant antrąjį kartą per trejus metus, - teismo vertinimu, pakartotinis Lietuvos Respublikos BK 93 str. išimtinių normų taikymas kaltinamajam šios bylos kontekste pažeistų teisingumo principą, todėl yra negalimas.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog V. S. užpuolė ir gadino jo turtą būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė smūgius lazda į automobilio stiklus) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, - tokiu atveju kaltinamasis privalo atsakyti už faktiškai sukeltas pasekmes, - objektyviai tyrėjų konstatuotus atskirų automobilio detalių sužalojimus. Trečia, stiprūs smūgiai lazda į automobilio priekinį ir vairuotojo durų stiklus, automobilio viduje sėdint vairuotojui, bei tokiu būdu stiklų išdaužymas, vieno iš jų, – kiauryminis (svetimo turto sužalojimas), aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma vandališkais veiksmais. Ketvirta, svetimo kaltinamajam nukentėjusiojo turto (automobilio) sužalojimo faktas bei tuo jam padarytos žalos mąstai yra pakankamai pagrįsti tiek pačio nukentėjusiojo pareiškimais, tiek objektyvaus pobūdžio automobilio apžiūros duomenimis, visuotinai žinomomis naudotų detalių vidutinėmis kainomis rinkoje bei kaltinamojo visišku sutikimu su tokiomis. Penkta, kaltinamasis vandališkai elgėsi gatvėje, akivaizdoje dar mažiausiai 2 asmenų, greta daugiabučio gyvenamojo namo, čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir dar daugiau pašalinių žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę nepatogumą, išgąstį, emocinį šoką ir pan., kaltinamojo elgesys realiai sutrikdė gyventojų miegą, todėl spręstina, jog kaltinamasis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusio V. S. asmeniui ir jo valdytam šeimos turtui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė didesniu, nė mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, tačiau kartu teismas šioje vietoje laiko reikalingu pažymėti, jog kaltinamojo nusikalstamo veikimo paskatos šiuo atveju buvo grynai chuliganiškos, - jis veikė be jokios logiškai paaiškinamos ir pagrindžiamos situacijos aplinkybėmis dingsties, galinčios paaiškinti buvus bent kokių tai asmeninių paskatų, kaip galimų. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio teisingo parinkimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar patenkinama : kaltinamasis nors ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinį nusikaltimą, tačiau ši valstybės probacija yra besąlyginė ir teistumo kaltinamajam nesukėlė, galiojančių administracinių nuobaudų jis irgi neturi, nedirba, tačiau ieškosi darbo per Darbo biržą, gyvenamosios vietos savivaldos institucija galinčių neigiamai charakterizuoti jį duomenų irgi neturi, kaltinamasis gyvena su motina, gyvenimo sąlygos iki pilnametystės buvo sudėtingos dėl tėvų pareigų nevykdymo, socialinių įgūdžių stokos ir pan.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šioje byloje kvalifikuoja visišką prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi ir iš dalies padėjimą išaiškinti visas reikšmingas nusikaltimo įvykio aplinkybes, - kaltinamojo pirmieji parodymai apie jo dalyvavimą nusikaltime tiesiogiai nulėmė sėkmingą ir rezultatyvų jo atskleidimą ir ištyrimą. Tai, kad kaltinamasis dėl savo pasyvumo, sąlygoto, teismo vertinimu, tiek jo labai jauno amžiaus ir gyvenimo patirties stokos, tiek ir nepakankamų socialinių bendravimo įgūdžių, neišdrįso atsiprašyti nukentėjusio šeimą bei kokiu tai būdu susitarti dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, nekliudo tokiai teismo išvadai (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 punktas).
Kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Toliau teismas sprendžia, jog šioje byloje teisingumo principas lemia mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės paskyrimą (esminė atsakomybę lengvinanti aplinkybė persveria kai kuriuos neigiamus aukščiau minėtus kaltinamojo asmenybės aspektus, o nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo visuomenei laipsnis nebuvo didesnis nei rūšinės tokio nusikaltimo sudėties lygio, be to, nusikalto kaltinamasis dar būdamas nepilnamečiu).
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam A. N., kaip pirmą kartą teisiamam (kadangi pirmiau taikyta jam valstybės probacija buvo besąlyginė ir teistumo nesukėlė, todėl įvardinamas teisiamu pirmą kartą – BK 97 str. 1 d.) už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu, - tai viešieji darbai, kaip šiuo atveju pakankama ir labiausiai tinkama, atsižvelgiant į kaltinamojo jau darbingą amžių, pilną jo darbingumo lygį, šeimos ir turtinę padėtis, neužimtumą nuolatiniu darbu ar mokslu, ir jam neturint reguliariųjų pajamų ar turto. Priverstinė darbinė veikla, teismo vertinimu, teigiamai paveiks kaltinamąjį ir tinkamai koreguos jo elgesio nuostatas ateičiai. Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 6 mėn. po 25 val.) nustatytinas 4 mėn. po 20 val. Tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.
Kaltinamajam A. N. dar ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių, proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 4 (keturiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.