Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų N. M. ir R. D. atstovui advokatui S. Š., pareiškėjos N. M. atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“ ir nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog S. D. mirė 2017 m. kovo 13 d. (el. b.l. 4). Jos sutuoktinis B. D. mirė po beveik septynių mėnesių 2017 m. spalio 1 d. Pareiškėjai N. M. ir R. D. yra S. ir B. D. vaikai. Iš notaro pažymos matyti, kad niekas po S. D. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (el. b.l. 9). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad žemės sklypas ir statiniai, priklausę sutuoktiniams S. D. ir B. D. registruoti B. D. vardu (el. b.l. 5-8). Po B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo vaikai pareiškėjai (el. b.l. 10). Pareiškėjų tėvai S. D. ir B. D. 2006 m. gegužės 15 d. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė turtą po vieno sutuoktinių mirties palikti mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui (el.b.l. 11). Čiobiškio seniūnijos pažymoje nurodyta, kad S. D. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po jos mirties tuose pačiuose namuose gyveno ir juos valdė bendros nuosavybės santuokinį turtą – namų valdą jos sutuoktinis B. D. (el.b.l. 14). Byloje pateikti mokėjimai patvirtina, kad B. D. po sutuoktinės mirties už paliktą turtą mokėjo mokesčius (el.b.l. 16-21).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos vyras A. M. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, apie tai, kad B. D. po sutuoktinės mirties valdė jos paliktą turtą, o į notarą nesikreipė, nes buvo prastos sveikatos ir pats praktiškai po pusės metų mirė.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir A. M. paaiškinimais nustatyta, kad po S. D. mirties jos vyras B. D. toliau prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, naudojosi jos asmeniniais daiktais ir pan. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad B. D. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo žmonos mirties. Minėtais veiksmais B. D. parodė, kad priėmė žmonos paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad B. D. po savo sutuoktinės S. D. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini)., mirties 2017 m. kovo 13 d., jos sutuoktinis B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.