- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-02
- Bylos Nr.
- 1S-409/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Kaltinamasis
- D. N.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.2Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 2 p., 3 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. N. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d., 259 str. 1 d.
D. N. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. Č. ir V. M., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadėdamas jai gerai apmokamą darbą prie daržovių, žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido vaiką – 17 metų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y.:
2010 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, A. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei V. M. automobilyje „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. Č. kartu su V. M. bendrais veiksmais per kelis kartus įkalbėjo nukentėjusiąją J. K. vykti į Ispaniją dirbti prie daržovių. J. K. sutikus, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną (duomenys neskelbtini) D. Č. kartu su D. N. nufotografavo nukentėjusiąją J. K.. 2010 m. gruodžio 2 d. D. Č. kartu su V. M. padėjo jai ir jos motinai J. K. pagreitinta tvarka išsiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjo mokestį už jų išdavimą. 2010 m. gruodžio mėnesio nenustatytą dieną D. Č. kartu su V. M. ir D. N., V. M. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąją ir iki 2010 m. gruodžio 9 d. laikė ją nelaisvėje – išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), kur ją prižiūrėjo D. Č.. Po 2010 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, V. M. kartu su D. N. nugabeno automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. M., nukentėjusiąją J. K. prie (duomenys neskelbtini), įsodino į mikroautobusą, vežantį keleivius į Ispanijos Karalystę, vairuojamą R. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas), turint tikslą nugabenti ją į Ispanijos Karalystę, D. N. sumokėjo R. K. 500 litų už jos nugabenimą ir po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną išgabeno nukentėjusiąją J. K. iš Lietuvos Respublikos. Po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną nugabenus J. K. į Ispanijos Karalystę, tokiu būdu perleidus ją nenustatytiems asmenims, kurie pasitikę bei įgiję nukentėjusiąją, atėmė iš jos asmens dokumentus, laikė nelaisvėje skirtingose vietose, tame tarpe pasimatymų klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, vertė užsiimti prostitucija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario mėn. pradžios.
Šiais veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.
D. N. taip pat kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su gamykline pakuote su užrašu „Lorafen 2.5 mg. lorazepamum“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė yra 0,025 g (25 mg), kurias 2011 m. spalio 4 d. 10.15 val. kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai.
Šiais veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
D. N. 2011 m. spalio 4 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d., 2012 m. liepos 3 d. nutartimis suėmimo terminas D. N. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs visus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad vienas iš D. N. pareikštų kaltinimų – kaltinimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, be to, D. N. galimai turi ryšių užsienyje, todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog įtariamasis D. N. per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiąją, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali trukdyti procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Taip pat skundžiamoje nutartyje teigiama, kad D. N. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o veika, kurios padarymu jis kaltinamas, yra savanaudiška bei galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis D. N. gali daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamojo D. N. gynėjas skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir D. N. iš suėmimo paleisti, nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be to, kuo ilgiau tęsiamas suėmimo terminas, tuo daugiau kaltinamojo kaltę patvirtinančių duomenų turi būti surinkta. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo teigti, jog yra surinkta pakankamai D. N. kaltės įrodymų. Kaltinamojo gynėjas pažymi, kad D. N., nors ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau turi pastovią gyvenamąją vietą, kartu su sugyventine nuomojasi butą, būdamas laisvėje D. N. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – gyveno iš santaupų, jį rėmė tėvai, dirbo jo sugyventinė, anksčiau D. N. gyveno ir dirbo užsienyje, tačiau į Lietuvą grįžo 2008 m. ir jokių jo ryšių užsienyje nėra likę. Todėl, anot gynėjo, vien tik gresianti griežta bausmė, negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę kaltinamajam. Gynėjo teigimu, nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimas, kadangi tiek nukentėjusioji J. K., tiek kiti asmenys byloje apklausti net po keletą kartų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad D. N. galėtų kaip nors juos paveikti. Anot gynėjo, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad D. N., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Nors praeityje D. N. yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Kaltinamojo gynėjo nuomone, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti D. N. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. N. gynėjo skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Kaip ir ankstesniuose skunduose, taip ir skunde dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kaltinamojo gynėjas neigia D. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – kaltinamojo D. Č., nukentėjusiųjų J. K., V. J., liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, dokumentuose gautuose iš Ispanijos Karalystės užfiksuoti faktiniai duomenys bei kiti byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai kaltinti D. N. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia D. N. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti D. N. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.
Panevėžio apygardos teismas pratęsė D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs visus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.), kaltinamasis trukdys procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.), kaltinamasis darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. D. N. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena (Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.), priskiriama labai sunkių nusikaltimą kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. D. N. praeityje teistas, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, D. N. vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus nebuvo antraeilis. Byloje yra duomenų, jog D. N. turi ryšių užsienyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. N. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu D. N. kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje (numatytos Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.), pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų kaltinamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje D. N. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 122 str. 4 d., bei, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog D. N. turi sugyventinę, su kuria nuomojasi butą, t. y. pastovią gyvenamąją vietą, gyveno iš santaupų, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Susipažinus baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad byloje yra duomenų, jog D. N. per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiąją, kokius ji turi duoti parodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neužtikrinus D. N. visiškos izoliacijos, kaltinamasis gali trukdyti procesui.
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.