- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-2386-996/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35133-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- A. S.
- Advokatai
- Loreta Paulavičienė
dalyvaujant ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui A. S. ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl darbo ginčo, antrąja atsakove į bylą įtraukta valstybės įmonė „Mūsų amatai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ieškovas, KD, darbdavys) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–4) A. S. (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai dėl darbo užmokesčio kintamosios dalies ir netesybų išieškojimo, ir prašydamas darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintus, atmesti.
Ieškovas paaiškino, kad įgyvendina valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (toliau – VĮ „Mūsų amatai“, įmonė) savininko teises ir pareigas, VĮ „Mūsų amatai“ vadovu nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo atsakovas. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovo, kaip VĮ „Mūsų amatai“ vadovo, dirbusio pagal darbo sutartį, mėnesinės algos kintamoji dalis nėra skatinimo priemonė, yra sudėtinė darbo užmokesčio dalis, bet nesutinka, kad ji turi būti nustatoma ir mokama atsakovui iš karto po darbo sutarties sudarymo ir pasirašymo. Ieškovo įsitikinimu, sistemiškai įvertinus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio nustatymą, nuostatas, atsakovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklausė nuo įmonės vadovo vertinimo, naujai priimtam įmonės vadovui pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamąją dalį atsiranda įvertinus jo vadovavimo laikotarpiu vykdomą įmonės veiklą, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo sutarties galiojimo pradžios. Teigė, kad atsakovas, eidamas VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas, nevykdė savo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos – įmonės veiklos ataskaitas teikė pavėluotai: ataskaitą už 2017 m. III ketvirtį su aiškinamuoju raštu jis pateikė tik 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 11/05-1312, ataskaitos už 2017 m. IV ketvirtį, taip pat 2017 metų įmonės veiklos ataskaitos nepateikė, kartu pažymėdamas, jog atsakovo parengti 2017 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. kovo 13 d. raštai Nr. 11/05-1256 ir Nr. 11/05-278 tėra duomenų (skaičių) pateikimas pagal KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-268 nustatytą formą ir šių duomenų pateikimas negali būti prilyginamas ataskaitų pateikimui. Nurodė, kad atsakovas iš įmonės vadovo pareigų buvo atleistas 2018 m. liepos 25 d., atsižvelgiant į jo 2018 m. liepos 5 d. prašymą, jis šias pareigas ėjo 12 mėnesių ir 15 dienų, tačiau iki 2018 m. liepos 25 d. jis nebuvo pateikęs KD metinio audituoto finansinės ataskaitos rinkinio. Ieškovo įsitikinimu, vadovaujantis sąžiningumo ir proporcingumo kriterijais, pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamąją dalį jam galėjo atsirasti tik po 6 mėnesių nuo to, kai atsakovas pradėjo eiti VĮ „Mūsų amatai“ vadovo pareigas ir įvertinus konkrečius finansiniais metais įmonės pasiektus veiklos rezultatus, tačiau atsakovui nevykdant savo pareigų, laiku neteikiant įmonės veiklos ataskaitų, negalėjo (neturėjo pagrindo) įvertinti įmonės pasiektų rezultatų ir paskirti atsakovui mėnesinės algos kintamosios dalies. Pabrėžė, kad atsakovas, kaip atsakingas darbuotojas, turėdamas tinkamų žinių ir kompetencijos, dėl mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo nesikreipė nei eidamas įmonės vadovo pareigas, nei teikdamas KD prašymą atleisti jį iš pareigų, jis prašymą dėl informacijos apie mėnesinės algos kintamąją dalį KD pateikė tik 2018 m. liepos 31 d., kas, ieškovo vertinimu, rodo ne atsakovo norą apginti savo galimai pažeistas teises, o jo siekį pasipelnyti iš valstybės. Kartu pažymėjo tai, kad KD atsakovui darbo užmokesčio nemokėjo, jam darbo užmokestis buvo mokamas iš VĮ „Mūsų amatai“ lėšų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas; priešieškiniu atsakovas prašė priteisti jam iš ieškovo 4 421,94 Eur mėnesinės algos kintamąją dalį, 12 115,80 Eur netesybas, 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 16–24, 112–117).
Atsakovo įsitikinimu, ieškovas neteisingai supranta, aiškina ir taiko jo darbo apmokėjimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėjo, kad pagal VĮ „Mūsų amatai“ įstatus, ieškovei, kaip įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucijai, priskirta kompetencija skirti ir atšaukti įmonės vadovą, nustatyti jo darbo sutarties sąlygas, tvirtinti jo pareigybės nuostatus, sudaryti ir nutraukti su juo darbo sutartį, nustatyti įmonės veiklos rodiklius, parinkti atestuotą auditorių ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti. Atsakovo manymu, nutraukus su juo darbo santykius mėnesinės algos kintamoji dalis jam nebuvo išmokėta, nes jo darbo įmonėje laikotarpiu ieškovas neatliko savo pareigos nustatyti jam mėnesinės algos kintamosios dalies dydį, kartu pažymėdamas, kad ieškovas savo neveikimą grindžia nepriklausomo auditoriaus išvadų nebuvimu, tačiau nepriklausomo auditoriaus išvada buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pabrėžė, kad pagal teisinį reglamentavimą, jo, kaip įmonės vadovo, kintamoji darbo užmokesčio dalis priklauso nuo įmonės tikslų, nustatytų įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma finansiniams metams atsižvelgiant į praėjusiais finansiniais metais pasiektus konkrečius įmonės veiklos rezultatus. Teigė, jog pagal įmonės įstatus, būtent ieškovui priskirta kompetencija nustatyti įmonės veiklos rodiklius, KD turėjo galimybę kintamąją jo mėnesinės algos dalį nustatyti atsižvelgiant ir į trumpesnio nei metų laikotarpio veiklos rezultatus, nes įmonės konkretūs veiklos rezultatai buvo numatyti ketvirčiais. Nurodė, kad KD direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-47 buvo nustatyta, kad rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama įmonės direktoriaus mėnesinės algos kintamoji dalis, yra KD direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatai, tuo tarpu konkretus mėnesinės algos kintamosios dalies dydis įmonės direktoriui (jam) turėjo būti tvirtinamas KD direktoriaus įsakymu. Pabrėžė, kad 2017 m. III ketvirtį įmonė viršijo nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano rodiklį, todėl, atsakovo įsitikinimu, jam turėjo būti apskaičiuojamas mėnesinės algos kintamosios dalies dydis iki 40 % mėnesinės algos pastoviosios dalies; 2017 m. IV ketvirtį įmonė viršijo pardavimų ir paslaugų apimties planą, todėl mano, kad jam turėjo būti apskaičiuojamas mėnesinės algos kintamosios dalies dydis iki 20 % mėnesinės algos pastoviosios dalies. Teigė, kad ieškovas nepatvirtino 2018 m. įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano, dėl ko jis, kaip įmonės vadovas, negalėjo pateikti nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių 2018 m. I ir II ketvirčių ataskaitų, todėl, atsakovo nuomone, apskaičiuojant jo mėnesinės algos kintamosios dalies dydį turėtų būti vadovaujamasi rodikliais, numatytais 2017 m. IV ketvirčiui, taip pat turi būti atsižvelgiama į kiekvieno plane patvirtinto rodiklio įvykdymą bei jo viršijimą, į tai, kad pelno bei pardavimų ir paslaugų apimčių rodikliams, nustatytiems 2017 m., esminės įtakos turėjo ieškovo, kaip įmonės valdymo organo bei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, netinkamas pareigų vykdymas bei praėjusių finansinių metų nuostoliai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo argumentai, kad KD, kaip valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, pareiga nustatyti jam kintamąją mėnesinės algos dalį atsirado tik įvertinus jo vadovaujamu laikotarpiu vykdomą įmonės veiklą, bet ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo darbo sutarties galiojimo pradžios, nepagrįsti, nes, jo manymu, mėnesinės algos kintamai daliai 6 mėnesių terminas taikomas tik naujai įsteigtoms valstybės įmonėms, tuo tarpu VĮ „Mūsų amatai“ juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2014 m. gegužės 23 d. ir darbo sutarties su juo sudarymo metu (2017 m. birželio 30 d.) negali būti laikoma naujai įsteigta įmone. Atsakovo vertinimu, ieškovo priekaištai dėl nesavalaikio įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo už 2017 m. ir jo pateikimo kartu su auditoriaus išvada nepagrįsti, nes, jo teigimu, šias priežastis lėmė žmogiškųjų resursų trūkumas, be to, įmonė iš dalies nedisponavo įmonės finansiniais dokumentais už 2016 m., nes 2017 m. pradžioje įtarus įmonę apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, jie poėmio metu buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ieškovo argumentai dėl nesavalaikės audito išvados pateikimo taip pat yra susiję su paties ieškovo neveikimu – ieškovui priskirta kompetencija parinkti atestuotą auditorių ar audito įmonę įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, tačiau dėl užsitęsusių audito paslaugų pirkimo procedūrų bei kitų aukščiau nurodytų priežasčių, audito išvada buvo pateikta tik 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pabrėžė, kad su juo nėra tinkamai atsiskaityta iki šiol, todėl siekia ir netesybų. Nurodė, kad jo prašomą priteisti 4 421,94 Eur dydžio mėnesinės algos kintamąją dalį sudaro 2 402,64 Eur dydžio mėnesinės algos kintamoji dalis už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2 019,30 Eur dydžio mėnesinės algos kintamoji dalis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d. Atsakovo teigimu, jo vidutinis darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuotas ne tik pagal pastoviąją, bet ir kintamąją dalį, kurią turėtų sudaryti 20 % pastoviosios dalies.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į priešieškinį (el. b. t. IV, b. l. 1–3) nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad atsižvelgiant į nuo 2016 m. sausio 22 d. pasikeitusį teisinį mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo reglamentavimą – pasikeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 nuostatos, KD direktoriaus 2010 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-47, 2011 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. V-37 neteko juridinės galios, naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 1341 neįpareigoja įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos mėnesinės algos kintamąją dalį nustatyti trumpesniam negu metai laikotarpiui, KD, atsižvelgęs į neįvykdytus VĮ „Mūsų amatai“ nustatytus rodiklius, mėnesinės algos kintamosios dalies atsakovui nenustatinėjo.
VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad tvarka, pagal kurią įmonės vadovui mokama kintamoji darbo užmokesčio dalis, nebegaliojo jau nuo 2016 metų; jai nežinoma, kad darbo santykių metu atsakovas būtų kreipęsis į KD dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies jam išmokėjimo.
Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad po įsidarbinimo įmonėje jau rugsėjo mėnesį kreipėsi į KD žodžiu dėl darbo užmokesčio mokėjimo jam peržiūrėjimo, jam buvo pažadėta, kad tai bus padaryta iki metų pabaigos, tačiau tai nebuvo padaryta, jis eilę kartų žodžiu kreipėsi į KD dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo; jam dirbant įmonė tapo pelninga, tačiau jam mokama alga buvo neadekvati jo darbo krūviui; KD prašomas jis nurašė beviltiškas įmonės skolas, kas sumažino įmonės pelną; po darbo santykių pasibaigimo įmonėje niekur kitur neįsidarbino, dalyvavo konkursuose, bet jų nelaimėjo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad atsakovas įmonėje tvarkėsi gerai, apie įmonės rezultatus informavo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jam priklausė darbo užmokesčio kintamoji dalis, ją mokėti KD įsipareigojo darbo sutartimi; audito ataskaita turėjo būti padaryta iki 2018 m. balandžio mėnesio, tačiau datuota 2018 m. rugpjūčio 3 d., nors pats atsakovas ją pasirašė, todėl atsakovo atleidimo dieną KD žinojo įmonės rezultatus ir galėjo su juo būti tinkamai atsiskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 207, pagal kurią atsakovas nuo 2017 m. liepos 10 d. ėjo VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus pareigas, o darbdavys įsipareigojo mokėti jam mėnesinę algą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalių: darbo sutartyje nustatytas mėnesinės algos pastoviosios dalies koeficientas (Lietuvos Respublikos Seimo nustatytais Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais) – 12,7, bei nurodyta, kad mėnesinės algos kintamoji dalis nustatoma KD direktoriaus įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka (el. b. t. I, b. l. 28, 36), atsakovas jam pateikus prašymą iš darbo atleistas 2018 m. liepos 25 d. (el. b. t. I, b. l. 17, t. III, b. l. 7–15), 2018 m. rugpjūčio 22 d. darbuotojas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies, netesybų iš KD išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1), kuri sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies: nusprendė išieškoti iš KD darbuotojo naudai po 20 % mėnesinės algos kintamąją dalį (331,48 Eur), skaičiuojant nuo darbuotojo mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio, už kiekvieną mėnesį nuo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki darbo santykių pabaigos (2018 m. liepos 25 d.), 331,48 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo santykių pabaigos (2018 m. liepos 25 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (el. b. t. I, b. l. 29–34).
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal ginčui aktualaus laikotarpio redakcijos (nuo 2016 m. sausio 22 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ (toliau – Nutarimas) 1.1, 1.2 punktus, valstybės įmonių vadovų darbo užmokestį sudaro mėnesinė alga ir premija; mėnesinė alga susideda iš pastoviosios dalies ir kintamosios dalies; kintamoji dalis priklauso nuo valstybės įmonės tikslų, nustatytų valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo VII ir VIII skyrių nuostatomis, įgyvendinimo ir veiklos rezultatų ir nustatoma finansiniams metams atsižvelgiant į praėjusiais finansiniais metais pasiektus konkrečius valstybės įmonės veiklos rezultatus; mėnesinės algos kintamosios dalies dydį nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija; konkrečius veiklos rezultatus (vertinamus rodiklius) nustato valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba valstybės įmonės valdyba, jeigu ji sudaroma ir valstybės įmonės veiklos rodiklių nustatymas įstatuose nepriskirtas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai; valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos motyvuotu sprendimu mėnesinės algos kintamoji dalis gali būti nustatoma ir trumpesniam finansinių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į praėjusio atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatus, kai įmonės veiklos plane nustatytas terminas veiklos rezultatui pasiekti yra trumpesnis nei finansiniai metai; mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 procentų valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Pagal Nutarimo 1.3 punktą, pirmaisiais veiklos metais įsteigtos naujos valstybės įmonės kategorija ir vadovo mėnesinės algos pastovioji dalis nustatomos pagal prognozuojamus šio nutarimo 1.4 papunktyje nurodytus rodiklius, mėnesinės algos kintamoji dalis – vadovaujantis šio nutarimo 1.2.2 papunkčiu ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo valstybės įmonės veiklos pradžios.
Pagal KD direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtinto ir 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-47 bei 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-37 pakeisto Valstybės įmonių prie pataisos įstaigų direktorių, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktą, rodikliai, pagal kuriuos apskaičiuojama įmonės direktoriaus mėnesinės algos kintamoji dalis, yra KD direktoriaus įsakymu patvirtinto nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatai.
Pagal Aprašo 6 punktą, mėnesinės algos kintamoji dalis apskaičiuojama: kai nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo planas įvykdomas arba viršijamas, gali būti apskaičiuojama iki 40 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; kai pelno planas įvykdomas arba viršijamas, gali būti apskaičiuojama iki 40 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; kai vykdomas arba viršijamas pardavimų ir paslaugų apimties planas, gali būti apskaičiuojama iki 20 procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies; mėnesinės algos kintamosios dalies dydis už nuteistųjų įdarbinimo plano įvykdymą negali viršyti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių.
Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų sisteminė analizė ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 28, 36) patvirtina, kad atsakovo, kaip VĮ „Mūsų amatai“ vadovo, dirbusio pagal darbo sutartį, mėnesinės algos kintamoji dalis buvo sudėtinė jo darbo užmokesčio dalis, ieškovas, sudarydamas darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo jam teisės aktų nustatyta tvarka mokėti ne tik pastoviąją, bet ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, konkretus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis priklausė nuo vertinamųjų rodiklių – įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatų), pagal kuriuos (tam tikrą iš jų pasiekus ar viršijus) ieškovas turėjo pareigą nustatyti atsakovui konkretų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį (neviršijant nustatytos maksimalios procentinės išraiškos pagal kiekvieno plano įvykdymą ar viršijimą, kartu įvertinant tai, kad kintamoji dalis negali viršyti 50 % pastoviosios dalies bei tai, kad kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymą negali viršyti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių), kas sukurtų pareigą VĮ „Mūsų amatai“, iš kurios lėšų buvo mokamas darbo užmokestis atsakovui, mokėti atsakovui kintamąją darbo užmokesčio dalį.
Teismas sutinka su ieškovu, kad naujai paskirtam įmonės vadovui pareiga nustatyti mėnesinės algos kintamąją dalį atsiranda įvertinus jo vadovavimo laikotarpiu vykdomą įmonės veiklą – įmonės tikslų įgyvendinimą ir veiklos rezultatus, tačiau nesutinka, kad vertinimas šiuo atveju galėjo būti atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo atsakovo darbo pradžios – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įmonė buvo įregistruota dar 2014 m. gegužės 23 d. (el. b. t. III, b. l. 7–15), taigi, įmonė, nuo atsakovo įdarbinimo, nėra laikoma naujai įsteigtu juridiniu asmeniu, dėl ko nagrinėjamu atveju pagrindo vadovautis Nutarimo 1.3 punktu ir atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies dydį nustatyti po 6 mėnesių nuo atsakovo darbo pradžios nėra.
Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad atsakovui pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas vertinamieji rodikliai 2017 m. jau buvo nustatyti KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t. III, b. l. 42–44), pagal kurį vertinamieji rodikliai – nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimtys – buvo nustatyti ne finansiniams metams, o ketvirčiams, ką leidžia Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatos, todėl atsakovui pateikus KD įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių ataskaitas už 2017 m. III ir IV ketvirčius (el. b. t. I, b. l. 27, 35) – pirmuosius du jo darbo laikotarpio įmonėje ketvirčius – KD turėjo pakankamai duomenų tam, kad galėtų įvykdyti darbo sutartimi prisiimtą savo įsipareigojimą dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio atsakovui nustatymo, taigi, KD, 2017 m. nustačiusi vertinamuosius rodiklius ketvirčiams, privalėjo vertinti ketvirtinių, o ne metinių, įmonės pasiektų rodiklių atitikimą nustatytiems planams ir įmonei pasiekus nustatytus tam tikrus vertinamuosius rodiklius ir/ar juos viršijus – spręsti, kokio dydžio kintamąją darbo užmokesčio dalį atsakovui nustatyti. Ieškovo teiginiai, kad nuo 2016 metų pasikeitus teisiniam reglamentavimui visi KD direktoriaus įsakymai, kiek tai susiję su kintamosios darbo užmokesčio dalies nustatymu, neteko galios, yra visiškai nepagrįsti, kadangi pagal naujos redakcijos Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatas buvo leidžiama kintamąją darbo užmokesčio dalį nustatyti ir trumpesniam nei finansinių metų laikotarpiui, ką KD ir buvo padariusi.
Iš įmonės nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių ataskaitų už 2017 m. III ir IV ketvirčius (el. b. t. I, b. l. 27, 35) matyti, kad įmonė 2017 m. III ketvirtį viršijo nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo plano rodiklį, 2017 m. IV ketvirtį įmonė viršijo pardavimų ir paslaugų apimties plano rodiklį. Aplinkybę, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, pasiekė šiuos aukščiau nurodytus rodiklius nurodytu laikotarpiu, be kita ko, patvirtina ir 2017 m. įmonės veiklos ataskaita už 9 mėn. (el. b. t. I, b. l. 18–26) bei nepriklausomo auditoriaus atlikta įmonės veiklos ataskaita už 2017 m. (el. b. t. III, b. l. 57–104), todėl ieškovas privalėjo nustatyti atsakovo kintamojo darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m. III–IV ketvirčiais pasiektus įmonės veiklos rezultatus, tačiau to nepadarė, dėl ko VĮ „Mūsų amatai“, neturėdama teisinio pagrindo – KD direktoriaus įsakymo dėl atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies už šį laikotarpį nemokėjo.
Tai, kad įmonė, vadovaujama atsakovo, pasiekė ne visus tris KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t. III, b. l. 42–44) nustatytus vertinamuosius rodiklius aptariamuoju laikotarpiu, nekeičia teismo aukščiau padarytos išvados. Pabrėžtina, kad pagal Aprašo 6 punkto nuostatas (el. b. t. III, b. l. 56), už kiekvieną iš įmonės vertinamųjų rodiklių pasiekimą/viršijimą buvo nustatyti skirtingi maksimalūs įmonės vadovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio procentai nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio, pagrindo nesivadovauti šiuo įsakymu nėra, jokiame teisės akte KD neįtvirtino, kad būtina įvykdyti/viršyti visus tris vertinamuosius rodiklius, tam, kad būtų nustatomas įmonės vadovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis, todėl įmonei pasiekus nors vieną iš KD direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-268 „Dėl 2017 metų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano patvirtinimo“ (el. b. t. III, b. l. 42–44) nustatytų vertinamųjų rodiklių atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies dydis privalėjo būti nustatytas, neviršijant nustatytos maksimalios procentinės išraiškos pagal kiekvieno plano įvykdymą ar viršijimą, kartu įvertinant tai, kad kintamoji dalis negali viršyti 50 % pastoviosios dalies bei tai, kad kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymą negali viršyti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių.
Nustatyta, kad 2018 metams įmonės vertinamieji rodikliai iš esmės nepasikeitė – KD direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-48 „Dėl valstybės įmonės „Mūsų amatai“ veiklos strategijos 2018–2021 metams patvirtinimo“ (el. b. t. IV, b. l. 58–101) buvo patvirtinta įmonės veiklos strategija, kuria, be kita ko, buvo nustatyti ir konkretūs vertinamųjų rodiklių dydžiai finansiniams metams įmonės efektyvumui vertinti. Kaip jau teismas pabrėžė aukščiau, ieškovas, sudarydamas darbo sutartį su atsakovu, įsipareigojo jam nustatyti ir mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį, kurios dydis priklausė nuo įmonės tikslų įgyvendinimo ir veiklos rezultatų (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatų), todėl nepaisant to, kad KD 2018 m. nustatė konkrečius įmonės vertinamųjų rodiklių dydžius finansiniams metams (nors pagal Nutarimo 1.2.2 punkto nuostatas turėjo galimybę juos nustatyti ir trumpesniais laikotarpiais), atsakovui pateikus prašymą atleisti jį iš darbo 2018 m. liepos mėn. KD turėjo pareigą vertinti, ar 2018 m. įmonės vertinamieji rodikliai, įvertinant šiuos rodiklius atitinkamai atsakovo dirbtam laikotarpiui, buvo pasiekti ir jei tam tikri rodikliai buvo pasiekti, spręsti dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies atsakovui dydžio už 2018 m. įmonės vertinamųjų rodiklių pasiekimą/viršijimą nustatymo, nes atleidimo iš darbo dieną atsakovui privalėjo būti išmokėtos visos su darbo santykiais susijusios išmokos, kaip tai įtvirtinta DK 146 straipsnio 2 dalyje.
Pastebėtina, kad jei ieškovui trūko iš įmonės informacijos ar konkrečių duomenų tam, kad jis galėtų įvykdyti savo, kaip darbdavio pareigą – nustatyti, ar yra pagrindas atsakovui mokėti kintamąją darbo užmokesčio dalį už atsakovo 2018 m. dirbą laikotarpį ir kokio dydžio kintamąją darbo užmokesčio dalį jam nustatyti, jis turėjo pareigą pareikalauti tokios informacijos/duomenų iš įmonės, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iki atsakovo darbo santykių pabaigos reikalavo įmonės pateikti informaciją, o įmonė ieškovui pareikalavus to nepadarė, todėl tokį ieškovo pasyvų elgesį teismas vertina kaip neatitinkantį sąžiningo bendradarbiavimo principo – pasyvus ieškovo elgesys atsakovui neįvykdžius jam nustatytos pareigos kartą per ketvirtį KD pateikti informaciją apie įmonės strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, finansinę būklę, ūkinės komercinės veiklos rezultatus, pajamas ir išlaidas (el. b. t. I, b. l. 5–11, 13–15), kas, savaime suprantama, apimtų ir įmonės vertinamųjų rodiklių dydžius, (šios atsakovo pareigos nepanaikina tai, kad 2018 m. KD direktorius įsakymu nepatvirtino ketvirtinių nuteistųjų ir suimtųjų įdarbinimo, pelno, pardavimų ir paslaugų apimčių plano) niekaip nepanaikina ieškovo, kaip darbdavio, pareigos tinkamai nustatyti atsakovui darbo užmokestį – ne tik pastoviąją darbo užmokesčio dalį, bet ir kintamąją darbo užmokesčio dalį, ir juo labiau nepašalina atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą, atitinkamai VĮ „Mūsų amatai“, vėlgi, neturėdama teisinio pagrindo – KD direktoriaus įsakymo dėl atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, atsakovui kintamojo darbo užmokesčio dalies už 2018 m. dirbtą laikotarpį nemokėjo.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys valstybės įmonių vadovų kintamąją darbo užmokesčio dalį, konkretaus šios darbo užmokesčio dalies dydžio ar konkrečios procentinės dalies nuo pastoviosios dalies nenustato, tačiau įtvirtina pareigą būtent valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai – nagrinėjamu atveju KD – spręsti, koks konkretus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis (procentinė dalis nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies) turi būti mokamas įmonės vadovui įgyvendinus numatytus įmonės tikslus ir veiklos rezultatus (nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano, pelno plano, pardavimų ir paslaugų apimčių plano vykdymo rezultatus), kartu įvertinant tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 % valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio (Nutarimo 1.2.2 punktas) bei tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymą negali viršyti įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių (Aprašo 6.4 punktas). Nagrinėjamu atveju pačiam KD nustačius ne konkrečią kintamosios darbo užmokesčio dalies procentinę išraišką nuo pastoviosios darbo užmokesčio dalies už konkretaus vertinamojo rodiklio įvykdymą/viršijimą, o apibrėžus tik maksimalias kintamosios darbo užmokesčio dalies procentines išraiškas už konkretaus vertinamojo rodiklio įvykdymą/viršijimą (Aprašo 6.1, 6.2, 6.3 punktai), t. y. nurodant iki kiek procentų mėnesinės algos pastoviosios dalies gali būti nustatoma mėnesinės algos kintamoji dalis, vadinasi, galimas įvairus nustatymas maksimalaus nurodyto procento ribose, (el. b. t. III, b. l. 56) teismas, nors ir aukščiau nustatęs, kad KD nepagrįstai nenustatė atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio už 2017 m. III–IV ketvirtį ir nepagrįstai nevertino, ar yra pagrindas nustatyti atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2018 m. (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.), ko pasėkoje VĮ „Mūsų amatai“, mokanti atsakovui darbo užmokestį, kintamosios darbo užmokesčio dalies nemokėjo atsakovui visą jo darbo santykių laikotarpį, pats negali nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio atsakovui, nes tai – išimtinė įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos – KD – pareiga, teismas neturi įgaliojimų vertinti įmonės tikslų nustatymo ir jų įvykdymo vertinimo procentinėse ribose tikslingumo ir pagrįstumo, nes tai – ne teismo kompetencija, tik KD įgyvendindamas pareigą nustatyti konkrečią kintamąją atsakovo darbo užmokesčio dalį turi galimybę vertinti nustatytus tikslus ir jų įvykdymą procentinių išraiškų ribose Aprašo 6.1, 6.2, 6.3 punktų (el. b. t. III, b. l. 56) pagrindu bei užtikrinti tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis neviršytų 50 % valstybės įmonės vadovui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio (Nutarimo 1.2.2 punktas) bei tai, kad nustatomos mėnesinės algos kintamoji dalis konkrečiai už nuteistųjų (suimtųjų) įdarbinimo plano įvykdymą neviršytų įmonės trijų vidutinių mėnesinių nuteistųjų (suimtųjų) darbo užmokesčių (Aprašo 6.4 punktas), todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 414 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad pagrindo ieškovo ieškinį tenkinti nėra, ieškinys atmetamas, tačiau yra pagrindas atsakovo reikalavimus dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkinti iš dalies taikant alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (apie teismo teisę taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą šalis teismas įspėjo teismo posėdžio metu) – ieškovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už įmonės 2017 m. III–IV ketvirčiais pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigą VĮ „Mūsų amatai“ išmokėti atsakovui kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo atsakovo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki 2017 m. gruodžio 31 d., ieškovas taip pat įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m. atsakovo darbo santykių metu pasiekti įmonės vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/viršyti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai šiuo laikotarpiu buvo pasiekti/viršyti – nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m. (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.), kas sukurs pareigą VĮ „Mūsų amatai“ išmokėti atsakovui kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. liepos 25 d.).
Kaip jau nustatyta aukščiau, KD pasyvus elgesys nevykdant savo, kaip darbdavio, darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nenustatant atsakovui kintamosios darbo užmokesčio dalies už 2017 m. III–IV ketvirtį bei nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo darbo santykių pabaigos, t. y. 2018 m. liepos 25 d., nevertinant, ar yra pagrindas jam nustatyti kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už dirbtą laikotarpį 2018 m., lėmė tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ galutinai su atsakovu jo atleidimo dieną tinkamai neatsiskaitė, susitarimo su darbuotoju dėl vėlesnio atsiskaitymo nėra, taigi, byloje konstatuojamas neatsiskaitymo su darbuotoju laiku faktas, todėl atsakovo naudai turi būti taikomi DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su juo padariniai – netesybos.
Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Nagrinėjamu atveju nustatytas itin pasyvus ieškovo elgesys atsakovo atžvilgiu – ieškovas visą atsakovo darbo santykių laikotarpį nevykdė savo pareigos dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo, nors tokią pareigą ir galimybę turėjo, tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas, turėdamas pareigą kartą per ketvirtį KD pateikti informaciją apie įmonės strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, finansinę būklę, ūkinės komercinės veiklos rezultatus, pajamas ir išlaidas, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl, įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgęs į atsakovo dirbtą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį, į tai, kad pats atsakovas darbo santykių įmonėje metu į Darbo ginčų komisiją dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies išieškojimo nesikreipė, į ją kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 22 d. (praėjus beveik mėnesiui po darbo santykių nutraukimo 2018 m. liepos 25 d.), aplinkybę, kad atsakovas niekur nuo 2018 m. liepos 25 d. nėra įsidarbinęs (el. b. t. IV, b. l. 123–125), laiko, kad 1 000 Eur netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, yra adekvačios padarytam pažeidimui.
Kartu pastebėtina, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, taigi, akivaizdu, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja netesybų dydį, kadangi jam uždelsimas buvo padarytas ne viso darbo užmokesčio mokėjimo, o tik kintamosios darbo užmokesčio dalies.
Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose teismas priteisia atsakovui 1 000 Eur netesybas iš VĮ „Mūsų amatai“, turinčios pareigą mokėti darbo užmokestį atsakovui (tarp šalių ginčas nekilo, kad darbo užmokestį atsakovui mokėjo VĮ „Mūsų amatai“, o ne KD).
Taipogi atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam iš ieškovo 5 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau teismas pažymi, jog darbo teisiniuose santykiuose Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas. Nustačius teismo sprendimo nevykdymo faktą taikomas specialaus pobūdžio DK 232 straipsnis. Tuo labiau šiuo sprendimu teismas atsakovui priteisė netesybas. Privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos, o priteisiant atsakovui netesybas ir kartu taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose. Tokia teismo išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Taigi, pagal teismo aukščiau padarytas išvadas nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos jam priteisimo.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies taikant alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą – ieškovas įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m. III–IV ketvirčiais įmonės pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigą VĮ „Mūsų amatai“ išmokėti atsakovui kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo atsakovo darbo santykių pradžios (2017 m. liepos 10 d.) iki 2017 m. gruodžio 31 d., ieškovas taip pat įpareigojamas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m. atsakovo darbo santykių metu pasiekti įmonės vertinamieji rodikliai šiuo laikotarpiu buvo pasiekti/viršyti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/viršyti – nustatyti atsakovo kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m., kas sukurs pareigą VĮ „Mūsų amatai“ išmokėti atsakovui kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos (2018 m. liepos 25 d.), atsakovo naudai iš VĮ „Mūsų amatai“ priteisiamos 1 000 Eur netesybos, kitoje dalyje priešieškinis atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu – kadangi nustatytas ne VĮ „Mūsų amatai“, o KD neteisėtas neveikimas, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisiamos iš KD. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra.
Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovo jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 605 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. t. III, b. l. 106, t. IV, b. l. 128–130). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovui iš ieškovo 605 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.
Teismo patirtos 3,52 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 4 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atmesti.
Atsakovo A. S. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį už 2017 m. III–IV ketvirčiais valstybės įmonės „Mūsų amatai“ pasiektus rezultatus, kas sukurs pareigą valstybės įmonei „Mūsų amatai“ (j. a. k. 303316138) išmokėti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Įpareigoti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvertinti, ar 2018 m. A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) darbo santykių metu vertinamieji rodikliai buvo valstybės įmonės „Mūsų amatai“ pasiekti/viršyti, jei tam tikri vertinamieji rodikliai buvo pasiekti/viršyti – nustatyti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kintamosios darbo užmokesčio dalies dydį 2018 m., kas sukurs pareigą valstybės įmonei „Mūsų amatai“ (j. a. k. 303316138) išmokėti A. S. kintamąją darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d.
Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš valstybės įmonės „Mūsų amatai“ (j. a. k. 303316138) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) netesybas.
Priteisti A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.
Priteisti valstybės naudai iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 288697120) 4 Eur (keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.