- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-822-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimo R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimu R. T. nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d., neesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. R. T. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-04-16 žemės naudojimo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), neteisėtai suarė ir užsėjo visą žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendro naudojimo kelio, besiribojančio su minėto žemės sklypo rytine riba ir skirto privažiavimui prie nuotekų šulinių, plotą. R. T. buvo skirtas laikas iki 2014-05-11 geranoriškai pašalinti žemės naudojimo pažeidimą. 2014-05-12 pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas. R. T. neteisėtai suardamas privačios nuosavybės teise A. ir I. K. priklausantį žemės sklypą, pažeidė teisėtų savininkų teises.
Institucija skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti bei priimti naują nutarimą – pripažinti R. T. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. bei paskirti straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog R. T. veiksmuose nėra tyčios, nes jis buvo faktinis žemės sklypo naudotojas iki 2014 m. balandžio 16 d., be to nepagrįstai teigiama, kad jis nebuvo savavališkai užėmęs minėto žemės sklypo, o jis jam buvo suteiktas naudojimui pagal tuo metu galiojusią tvarką. Tačiau tokie apylinkės teismo teiginiai nepagrįsti jokiais duomenimis. Valstybinė žemė suteikiama naudotis vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, kuriame nurodyta, kad asmuo įgyja teisę laikinai naudotis valstybine žeme teritorinio skyriaus vadovui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau tokio įsakymo nėra priimta. Seniūnijos išduota pažyma, kuria pasirėmė apylinkės teismas tik įrodo tą faktą, kad R. T. nepagrįstai deklaravo valstybinės žemės plotą, tačiau tai nepatvirtina, kad jis turėjo leidimą naudoti šią žemę. Jau nuo 2013-06-10 A. K. pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tik jam galėjo būti leidžiama naudotis valstybine žeme. Apylinkės teismas privalėjo apklausti pareigūną, surašiusį R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. T. prašė netenkinti apeliacinio skundo ir nurodė, kad teismas pagrįstai nutraukė jo atžvilgiu administracinę teiseną. Atsiliepime taip pat pažymėta, kad nutraukiant bylą turėjo būti nurodytas ir dar vienas nutraukimo pagrindas, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tam neįgaliotas asmuo, nes remiantis ATPK 259¹ str. Aplinkos ministerijos pareigūnai yra įgalioti surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl ATPK 45 str. pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeima jau nuo 1987 m. naudojasi ginčo žeme ir ten niekada nebuvo jokio kelio, ką patvirtina ir seniūnijos pažyma bei pačios Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų darytos nuotraukos. Be to, pažymėtina, kad nors nutarime nurodoma, kad pažeidimas yra žemės suarimas ir apsėjimas, tačiau žemė buvo tik sukultivuota, išlyginta, po to kai du sunkiasvoriai traktoriai ištrypė sklypą. Byloje nėra duomenų, kad žemės savininkams atimta galimybė naudotis jų sklypu, todėl nėra nustatyti objektyvieji pažeidimo požymiai, o neesant pastarųjų negalima konstatuoti, kad yra ir subjektyvusis požymis -tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-2012), ypatingai tais atvejais, kada traukiamas atsakomybėn asmuo neigia savo kaltę. ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Teismų praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009) laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, tai yra kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad R. T. veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis buvo faktinis sklypo savininkas iki 2014-04-16 pagal tuo metu galiojančią tvarką. Tačiau iš byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Iš byloje esančios Vydenių seniūnijos pažymos apie žemės dirbimą nėra aišku ar pažymoje nurodyta, kad R. T. dirba būtent ginčo sklypo žemę ir deklaruoja joje auginamus žemės ūkio augalus. Apylinkės teismas nepagrįstai netyrė šios aplinkybės. Pastebėtina ir tai, jog apeliacinį skundą Institucija grindžia kartu su skundu naujai pateiktais įrodymais (įrodymai apie tai, kad R. T. galimai buvo žinoma apie žemės sklypo priklausomybę), kurių apylinkės teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo supažindintas. Su šiais įrodymais būtina supažindinti proceso dalyvius, juos ištirti ir įvertinti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. taip pat neigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, t. y. neigia neteisėtai suaręs ir užsėjęs privačios nuosavybės teise A. ir I. K. priklausantį sklypą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra pažeidimą fiksavusių pareigūnų ar liudytojų paaiškinimų, pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas nei vienas tiesiogiai R. T. kaltę dėl padaryto pažeidimo patvirtinti ar paneigti galinčių asmenų ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs institucijos pareigūnas, arba kiti bylai reikšmingas aplinkybes nurodyti galėję asmenys. Minėtu argumentu grindžiamas ir apeliacinis skundas. Byloje esančios fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios, todėl iš byloje surinktų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, ar sklypas buvo išartas ir užsėtas, kaip nurodoma protokole, ar tik išlygintas, kaip teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarimą R. T. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.