Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2025-11-24 · Byla Nr. M1-814-1246/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-24
Bylos Nr.
M1-814-1246/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34203-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dovilė Sanačinienė
Nukentėjusysis
J. P., N. K., D. V.
Advokatai
Gitana Butrimienė, Vladimiras Vlasovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-814-1246/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34203-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.14.9.1; 1.2.26.2; 1.2.31.2.1; 2.10.1; 2.10.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 24 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Marciševskai,dalyvaujant prokurorams Erikai Pudžmytei ir Edvinui Iliukui (per „Zoom“),

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. V. (A. V.) ir jo gynėjui advokatui Vladimirui Vlasovui,

nukentėjusiesiems J. P., N. K. ir jų atstovei advokatei Gitanai Butrimienei (per „Zoom“), nukentėjusiajai D. V.,

liudytojams L. V., E. D., A. Š. ir L. V.,

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertei Ramūnei Drazdauskienei (per „Zoom“),

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis savo gyvenamąją vieta adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vaikų neturi, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda; į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir paskirta galutinė – 36 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmu 2020 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė – 29 parų arešto bausmė;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė – 12 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs paleistas 2023 m. vasario 6 d.);

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, taikant 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metamas (2024 m. kovo 28 d. probacijos pabaiga);

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. liepos 24 d. nutartimi pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje bei 312 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, t. y. tyčia demonstravo savo lytinį organą J. P. ir N. K., grasino su jais susidoroti, mėtydamas į juos akmenis, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Taip pat, jis, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), išniekino A. V. kapą, t. y. išmėtė gėles, žvakes, sulaužė ir įsmeigė aukštyn kojomis kryžių, tokiu būdu tyčia padarė nukentėjusiajai D. V. 300 Eur žalą. Taip pat, jis tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.46 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu daiktu, tyčia išlaužė J. P. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų spyną, vasarnamyje išdaužė stiklo paketą ir sulaužė vartų užrakinimo sklendę, tokiu būdu tyčia sugadino nukentėjusiajam J. P. priklausantį turtą bendrai 500 Eur sumai.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teismo posėdžio metu apklaustas asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. V. dėl įvykio kapinėse, parodė, kad A. V. jam buvo labai artimas draugas. Jo mirtis jam sukėlė labai didelį emocinį krūvį. Jis jautė stiprų pyktį dėl jo mirties. Jis tvarkė darugo kapavietę, norėjo užsakyti bažnyčioje mišias už A., bet kunigas jo nepriėmė dėl jo diagnozės. Jis supranta, kad veiksmai prie draugo kapo buvo netinkami. Jis atsiprašė nukentėjusiosios D. V.. Apie situaciją su kaimynais paaiškino, kad nuo 2016 m. jo kaimynai pradėjo laikyti daug paukščių labai arti jo namų, kur stovėjo jo automobilis. Šitie paukščiai skleidė nemalonų kvapą ir kėlė daug triukšmo, kas jam labai trukdė. Iki to laiko jo santykiai su kaimynais buvo geri. Jis pripažįsta, kad metė akmenis į kaimynų stogą, o dėl lytinių organų rodymo neprisimena. Dėl kaltinimo, kad sugadino kaimynų turtą ir pavogė termometrą, taip pat prisipažįsta. Nežinojo, kad šis termometras yra labai brangus atminimas nukentėjusiajam. Bandė ieškoti kur nors nupirkti panašų, tačiau nerado. A. V. prisipažino dėl visų veikų, kurių padarymu kaltinamas. Jam labai gėda dėl to, ką padarė, pažadėjo dalimis atlyginti padarytą žalą.

3. 2024 m. spalio 23 d. apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad dėl BK 28 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos iš dalies prisipažįsta, dėl BK 312 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neprisipažįsta, o dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prisipažįsta iš dalies. Jis yra įrašytas psichiatro įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 27 d. dienos metu jis buvo lauke, pamena, kad mėtė akmenis į J. P. pusę. Tarp J. P. ir jo yra nelabai geri santykiai, dažnai su juo konfliktuoja. Tyčios pataikyti akmenimis į J. P. neturėjo, norėjo tiesiog jį pagąsdint. Dėl ko norėjo jį pagąsdinti, tiksliai pasakyti negali, bet greičiausiai dėl to, kad tarp jo ir J. kažkada buvo konfliktas. Jis atsiprašė kaimyno, o pastarasis jam atsakė kažką, bet neprisimena tiksliai ką. Kad rodytų N. K. ir J. P. savo lytinį organą, jis to neprisimena. Dėl išniekinto kapo jis nieko pasakyti negali, jis to nedarė. D. V. jis pažįsta, ji yra mirusio jo draugo A. V. mama. Draugo kapą jis lankė, nešė žvakių ant kapo. Kai lankė draugo kapą, nieko įtartino nepastebėjo. Dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. įvykių, tai savo veiksmų paaiškinti negali, nes jį kitą dieną, rodos iš ryto, jį išvežė į psichiatrijos gydymo įstaigą. Pripažįsta, kad apgadino J. P. gyvenamojo namo durų spyną ir išdaužė langą, kokiu būdu jį išdaužė, neprisimena. Prisipažįsta dėl šių savo veiksmų, nes tai daugmaž prisimena, bet jis tikrai nelaužė J. P. vartų užrakinimo sklendės. Žino, kad jam yra paskirtas ambulatorinis gydymas ir jis kiekvieną mėnesį turės lankytis pas gydytoją (2 t., b. l. 57-59).

4. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Ramūnė Drazdauskienė nurodė, kad palaiko ekspertizės išvadas. Psichiatrijos ekspertizė buvo atliekama dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dėl ko išsivystė (duomenys neskelbtini). Iš karto po veikos, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d., A. V. pateko į psichiatrijos stacionarą, kur taip pat buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu. Tokią būseną sąlygoja labai dažnas narkotinių medžiagos vartojimas, dėl ko susiformuoja (duomenys neskelbtini) ir yra daromos nusikalstamos veikos. Rekomenduojama taikyti ambulatorinį stebėjimą, tai bus pakankama priemonė būtent dėl narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos. A. V. jau yra buvęs paskirtas ambulatorinis stebėjimas, šiuo metu nėra poreikio spręsti dėl kitokių priemonių. Ekspertizės atlikimo metu matėme, kad A. V. kritiškai vertina situaciją, gėdijasi dėl to, ką padarė, neneigė, kad viskas įvyko dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Jo psichinė būsena sąlygota psichotropinių narkotinių medžiagų vartojimo. Šita būklė yra kontroliuojama, tikslinga psichiatro priežiūra, siekiant retinti ir galiausiai nutraukti tų medžiagų vartojimą. Dėl medikamentų skyrimo spręs psichiatrai ištyrę būseną. A. V. gali duoti parodymus.

5. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad su A. V. yra kaimynai, nuo 2019 m. su N. K. neturi ramybės, kadangi savo kieme nesijaučia saugiai, niekada nežino, ko tikėtis iš kaimyno. Ne kartą buvo kviečiama policija dėl A. V. veiksmų. Žmonės, kurie pas juos ateina į namus, irgi yra užpuolami. Dėl įvykio parodė, kad įvykio dieną pjovė malkas po audros, kažkuriuo momentu netyčia pastebėjo, kad šalia jo krito kaladė, atsisuko, pamatė prie jo tvoros bėgantį A. V., kuris pasakė „suduoti tau?“. Tuo metu kieme dar buvo jo žmona, mano, kad galbūt ir A. V. tėvai buvo garaže. A. V. taip pat mėtė šakas į jo žmoną. Vėliau A. V. užlipo ant konteinerio, ištraukė savo lytinį organą bei pradėjo masturbuotis, dėl ko jis nuėjo namo ir užsirakino. Būdamas namuose, pro langą pamatė, kad A. V. atėjo arčiau tvoros ir grasino, mėtė akmenis į namo stogą, viskas truko apie 1 val. Per metus tokie incidentai būna 2-3 kartus. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl sugadinto turto paaiškino, kad vakare grįžo su žmona namo, žmona nuėjo atrakinti namo duris, o jis statė mašiną į garažą ir išgirdo, kad žmona jį kviečia. Atėjęs pamatė, kad buvo bandyta išlaužti duris – spyna buvo prasukta, bet neišlaužta, į namo vidų patekta nebuvo, taip pat buvo išdaužtas vasarnamio langas, sugadinti įėjimo į kiemą varteliai, be to, buvo pavogta vartelių uždarymo sklendė bei namo termometras. Tai galėjo padaryti A. V.. Kieme yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pastebėjo A. V., kuris išdaužė vasarnamio langą. Į policiją pasikreipė iš karto po to įvykio, kai į jį buvo mesta kaladė.

6. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji N. K. parodė, kad įvykio dieną ji buvo prie malkinės, o kai atsisuko, pamatė, kad A. V. užlipęs ant konteinerio rodė savo lytinius organus. Paskui nušokęs nuo konteinerio, dar metė akmenis į juos ir grasino. Kai jie nuėjo namo, A. V. savo kieme lakstė prie tvoros, rėkė, per tvorą įkišo ranką ir rusiškai pasakė „va čia įstatysiu“ bei vartojo necenzūrinius žodžius, ginklo jo rankose nematė, ji išėjo į kiemą, o jos vyras namuose rašė skundą per „ePolicija“. Jai išėjus į kiemą, A. V. mėtė akmenis į jų namo stogą ir necenzūriniais žodžiais grasino. Dėl namo apgadinimo – kai priėjo prie namų, pamatė, kad spyna yra nusukta, durys apgadintos, po poros minučių pamatė, kad vasarnamio langas yra išdaužtas. Kad tai padarė A. V., matė iš vaizdo stebėjimo kamerų. Ankščiau su A. V. konfliktų nebuvo, viskas prasidėjo nuo šiukšlių mėtymo į jų kiemą, dėl to jam buvo pasakyta pastaba, tai buvo galimai 2019 m. Su A. V. kaimynystėje gyvena apie 15 metų, vyras gyvena ten nuo vaikystės. Tokie veiksmai iš A. V. pusės vyksta apie du kartus per metus tikrai, būna ir dažniau. Dėl ko jis taip elgiasi, nežino. Savo kieme jaučiasi nesaugi, jaučia baimę, galvoja, kad jis galėtų įgyvendinti savo žodžius. Dabar A. V. nebendrauja su jais, vaikšto nuleidęs galvą, su jais nekomunikuoja. A. V. gyvena su tėvais, su tėvais sutaria gerai, jokių problemų nėra.

7. Teismo posėdžio metu A. Š. parodė, kad po pietų ji nusprendė nueiti pas N. K. atsigerti kavos. Geriant kavą, išgirdo kažkokį garsą ant stogo, bet iš pradžių nieko nepasakė, pagalvojo, kad gal katinai ant stogo laksto. Po kurio laiko vėl išgirdo kažkokį garsą ir tada paklausė, kas čia darosi. N. K. iš karto išbėgo į lauką, o ji su J. priėjo prie lango ir pamatė, kad A. V. stovėjo už tvoros ir žiūrėjo į jų pusę. Gal A. V. kažką ir sakė, bet kadangi jie buvo namuose, tai nieko negirdėjo. Atėjusi į svečius, iš karto suprato, kad su kaimynais kažkas ne taip, kad kažkas įvyko, bet nieko neklausė, pagalvojo, patys pasipasakos, jei norės. Nesupranta, kodėl A. V. supyko ant kaimynų ir taip padarė. A. su jos dukra lankė tą pačią mokyklą, ankščiau tokių problemų su juo nebuvo. Toks A. elgesys neįprastas. Ji nematė, kad A. būtų demonstravęs lytinį organą.

8. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d., tai buvo šeštadienis, jai paskambino L. V. ir pranešė, kad ji yra kapinėse, ir kad A. kapas yra suniokotas - kryžius sulaužytas, užrašas sugadintas, nuotraukos nebėra. Kadangi ji pati dirbo ir negalėjo iš karto ten nuvažiuoti, tai L. V. kapą truputį sutvarkė. Nuvažiavo 2024 m. rugsėjo 1 d., šeštadienį iš pat ryto ir pamatė, kad viskas vėl buvo suniokota. Iškvietė seniūnijos darbuotoją E. D., kuri atsakinga už kapinių priežiūrą, seniūnijos atstovai iškvietė policiją, policijos pareigūnai viską nufotografavo. Nežino, kas galėjo taip pasielgti, bet jai iš karto buvo įtarimas, kad tai galėjo padaryti A. V., kuris buvo pažįstamas su jos sūnumi. Pirmą kartą tai įvyko 2024 m. rugpjūčio 28 d. Niekas kitas, be A. V., taip negalėjo padaryti. Žmonės sakė, kad matė, kaip A. V. ateidavo prie jos sūnaus kapo. Nežino, kokie santykiai siejo A. ir jos sūnų, kadangi jos sūnus su ja negyveno. Per laidotuves jos būsena buvo bloga, todėl nelabai atsimena, ar A. V. dalyvavo sūnaus laidotuvėse. Nežino, kaip A. V. reagavo į jos sūnaus mirtį. Atsimena tik tai, kad kiti žmonės pasakojo, jog, kai sužinojo apie A. mirtį, A. V. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje pradėjo muštynes. Visi sakė, kad jos sūnaus kapą galėjo suniokoti būtent A. V., kadangi jis dažnai lankydavo kapą. Po pirmojo įvykio dar galima buvo kažką sutvarkyti, todėl policijos nekvietė, bet po antro įvykio sutvarkyti ar sutaisyti jau nebuvo galimynės, todėl kvietė policiją. Prašo atlyginti 300 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą. Į 300 Eur turtinės žalos atlyginimą įeina portretas, kryžius, užrašas, gėlės. Nukentėjusioji vėliau patikslino, kad ji iš susijaudinimo supainiojo pirmo įvykio datą, pirmas įvykis buvo ne 2024 m. rugpjūčio 28 d., o 2024 m. rugpjūčio 31 d.

9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. V. parodė, kad jos sesuo L. V. su savo šeima nuvažiavo į kapines ir pamatė, jog kapas yra suniokota ir atsiuntė jai nuotraukas. Tai buvo šeštadienis, 2024 m. rugpjūčio 31 d. Viskas buvo išmėtyta, kažkokios ausinės mėtėsi, vamzdeliai įkišti į žemę, kryžius sulaužytas, užrašas mėtėsi, gėlės ir žvakės buvo išmėtytos. Sesuo kapą truputį sutvarkė. Kitą dieną (sekmadienį 2024 d. rugsėjo 1 d.), pabaigusi darbą, atvažiavo į kapines ir pamatė, kad kapas vėl netvarkingas, paskambino mirusiojo mamai ir viską papasakojo, į ką pastaroji atsakė, kad ji jau viską žino, jai apie tai buvo pranešta. Sutarė, kad visi susitiks pirmadienį ir kvies policiją, nes norėjo išsiaiškinti, kas tai padarė, kad daugiau tokie incidentai nepasikartotų. Kai atvažiavo su D. V. į kapavietę, pamatė, kad kapas buvo dar labiau suniokotas, atrodė baisiau nei jai siųstose nuotraukose – žuvis gulėjo, užrašas buvo sulaužytas, viskas buvo visiškai sulaužyta. A. V. draugavo su mirusiuoju, jis per laidotuves labai verkė, labai išgyveno netektį. A. V. labai ramus žmogus, galimai turėjo kažkokių problemų, gal negalėjo susitaikyti su draugo mirtimi. Kiek jį žino, jis visada buvo labai mandagus vaikinas. Žmonės matė, kaip jis vaikščiodavo į kapines, vaikščiojo ir vakarais, dėl to ir kilo įtarimas, kad tai padaryti galėjo būtent A. V..

10. Liudytoja E. D. teismo posėdyje parodė, kad dirba kapinių prižiūrėtoja, į darbą atvažiuoja 8 val. ir dirba iki 13 val. Dažnai matydavo A. V. ateinantį į kapines, jis ateidavo būtent prie A. V. kapo, per dieną ateidavo net kelis kartus. Po draugo laidotuvių gal dvi savaites jis ateidavo, pastovėdavo, matėsi, kad kalbėdavosi, nieko blogo nedarė, bet maždaug po dviejų savaičių (tai buvo šeštadienis 2024 m. rugpjūčio 31 d.) jai paskambino ir pranešė apie įvykį, 2024 m. rugsėjo 2 d. atėjusi į darbą, pati pamatė, kad kapas yra suniokotas. Žino, kad A. V. galimai serga kažkokia liga. Netoli A. V. kapo yra palaidotas A. V. dėdė, tačiau prie šio kapo jis neprieidavo. Vieną kartą, kai dar ant A. V. kapo buvo pastatyti vainikai ir gėlės vazose, ji matė, kad A. V. pakeitė vandenį, ji pagalvojo, kad atnešė gėlių, tačiau, pakeitęs vandenį, į vazą pamerkė senas gėles. Pati ji nematė, kad A. kažką blogo darytų ant A. kapo. Kapą lankydavo mirusiojo motina, vieną kartą matė, kad buvo atvažiavusi kažkokia mašina, ten buvo A. V. draugai, kartu buvo ir A. V.. Iki A. V. mirties A. V. į kapines neateidavo.

11. Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jos vyras mirė (duomenys neskelbtini), todėl per kiekvieną savaitgalį važiuodavo ant kapų. Po (duomenys neskelbtini) mirė jos sūnėnas A. V.. Kartą atvažiavusi į kapines, pamatė, kad jos sūnėno kapavietė suniokota – visos stovėjusios žvakės išmėtytos, kryžius sulaužytas, užrašo lentelė perlaužta, dingęs portretas. Padarė nuotraukas ir jas ir išsiuntė brolienei. Jie viską sutvarkė, bet portreto nesurado. Šis įvykis įvyko 2024 m. rugpjūčio 31 d. Tai buvo pirmas toks kartas, kas tai galėjo padaryti, neįsivaizduoja. Daugiau panašių situacijų nebuvo.

Kiti įrodymai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

12. 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas (J. P.), parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.37 val. savo gyvenamajame namo kieme jis pjovė malkas. Tuo metu kaimynas A. V. metė į jį medinę kaladę ir pataikė į šalia esančią sukapotos medienos krūvą. Kaimynas A. V. pradėjo jam grasinti, klausdamas rusų kalba „vjebat tebe? vjebat tebe?“. Tarp jo ir kaimyno A. V. nuo 2019 metų nuolat vyksta žodiniai konfliktai (1 t., b. l. 38-40).

13. 2024 m. rugsėjo 6 d. įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima gyvenamojo namo kiemo teritorija adresu (duomenys neskelbtini). Reikšmingų tyrimui daiktų ir objektų nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 88-95).

14. 2024 m. rugsėjo 5 d. apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.37 val. jis pjovė malkas savo gyvenamojo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini). Pjaudamas malkas pajuto, kad kažkas trenkė jam į koją. Trenkimas buvo nestiprus, fizinio skausmo nepajuto. Atsisukęs už kojos pamatė gulinčią medinę kaladę, kurios anksčiau ten nebuvo, taip pat pamatė už tvoros stovintį kaimyną A. V.. Išjungęs pjūklą, išgirdo, kad jo kaimynas A. klausia jo rusų kalba „vjebat tebe?“, kiek kartu to klausė, nepamena. Po šių klausimų jo kaimynas užšoko ant kieme stovinčio šiukšlių konteinerio, jis tuo metu įjungė benzopjūklą, taip parodydamas, kad ginsis nuo jo. Jo manymu, kaimynas A. V. norėjo peršokti per tvorą į jo kiemą, bet to nepadarė. Stovėdamas ant šiukšlių konteinerio, A. V. parodė savo lytinį organą. Vėliau pradėjo mėtyti akmenimis į jo pusę, numetė du akmenis, vieną didelį ir vieną mažesnį. Į jį ir jo sugyventinę akmenys nepataikė, nukrito apie metro atstumu nuo jo. Po šito įvykio jis pasakė N. K. eiti namo, kad būtų išvengta tolesnio konflikto su kaimynu A. V.. Jis priėjo prie namo durų ir laukė savo sugyventinės, kol lauke pastebėjo, kad kaimynas A. pribėgo prie kiemo vartų. Pribėgęs prie vartų, A. pradėjo rėkti rusų kalba „idi siuda, ja staboj raspravlius i benza pila nepamožet“. Tuo metu A. V. buvo agresyvus, nervingas ir neramus. Jis nuėjo namo ir pradėjo rašyti pareiškimą per „epoliciją“. Po 5 minučių pas juos į namus atėjo kaimynė A. Š.. Būdami namuose, jie išgirdo stuksenimą į stogą, kažkas mėtė į stogą daiktus. Per langą matė, kad kaimynas A. V. užsimojo ir kažką metė į jo kiemo pusę. Taip pat išgirdo, kad kaimynas A. rėkė rusų kalba „vto tut vstavliu ir vjebašu“. Kaimynas vis bėgiojo po savo kiemą. A. V. išsakytus žodžius jis asmeniškai suprato kaip grasinimą. Daugiau tą dieną jokių konfliktų nebuvo (1 t., b. l. 137-140).

15. 2024 m. rugsėjo 5 d. apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji N. K. parodė, kad J. P. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje adresu (duomenys neskelbtini) gyvena A. V. su tėvais ir broliu. Kiek ji žino, A. V. yra psichiškai nesveikas, anksčiau gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Tarp jo asmeniškai ir kaimyno A. V. nekonfliktuoja, dėl konflikto, įvykusio Paskutiniu metu konfliktai vyksta tarp kaimyno A. V. ir jos sugyventiniio J. P.. Konfliktai vyksta ne pastoviai, tai vyksta tada, kai paūmėja A. V. psichinė būklė. Konfliktai prasideda nuo to, kad A. V. pradeda mėtyti į jų kiemo teritoriją įvairius daiktus. Paskutinis konfliktas įvyko praeitą savaitę, datos tiksliai nepamena, apie 18.30 val. Ji su sugyventiniu grįžo namo ir nuėjo pjauti malkų. Buvo prie malkinės, o sugyventinis buvo tarp malkinės ir tvarto, arčiau tvoros su kaimynų teritorija. J. P. pjovė malkas, jos dėmesį atkreipė tai, kad J. rusų kalba paklausė „što“. Tada J. išjungė benzopjūklą. Atsisukusi pamatė, kad kaimynas A. V. savo gyvenamojo namo teritorijoje yra užsilipęs ant konteinerių, stovėjo prie pat tvoros, kokių 5 metrų atstumu nuo jų, rėkė kažką, iš karto net nesuprato, kas čia vyksta. Žinojo, kad kaimynas yra psichiškai nesveikas, todėl dažniausiai nereaguodavo ir nueidavo. Tada A. V. nusimovė kelnes ir pradėjo demonstruoti lytinį organą. Vėliau A. V. mėtė akmenis į jų gyvenamojo namo teritoriją, vieną akmenį tikrai metė į J., bet nepataikė, o kitą į jos pusę, tačiau irgi nepataikė. Pamatęs, kad A. V. yra neadekvatus, ir bijodamas, jog gali juos užpulti, įjungė benzopjūklą ir atsisuko į jį, taip norėdamas parodyti, kad turi kuo apsiginti. A. V. tada nulipo nuo konteinerių ir buvo kažkur savo gyvenamojo namo teritorijoje. Jiems einant namo, A. V. pribėjo prie jų kiemo vartų rėkė J. rusų kalba „idi siuda, tibe i benzopila nepomožet“. Į jų teritoriją įėjęs nebuvo, buvo maždaug 50 metrų atstumu nuo jų. J. nuėjo rašyti pareiškimą, o ji, sėdėdama su kaimyne A. Š. namuose, išgirdo trenksmą į namą. Išėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad savo gyvenamojo namo teritorijoje stovi A. V., jis rusų kalba pasakė, kad „sdes postavliu i uroju“, tokius žodžius suprato kaip grasinimą nušauti. Nueidamas nuo tvoros, pasakė „i puskai potom zakryvajut“. Kitą dieną vėl kvietėsi policijos pareigūnus dėl apgadintų vartelių ir sudaužyto lango. Dėl tokio kaimyno elgesio jai yra baisu, bijo likti namuose. Kai A. psichinė būsena nebūna paūmėjusi, jis nekonfliktuoja ir būna ramus. J. P. konflikto metu buvo susinervinęs, išsigandęs, net drebėjo (1 t., b. l. 159-162).

16. 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra du vaizdo įrašai, pateikti protokolo-pareiškimo surašymo metu. Vaizdo įrašas „1725521095754889“ „2024-08-27 18:34:46“ – įrašo 1 dalis: 18:35:56 pasirodo vyras su benzininiu pjūklu rankoje (toliau – vyras Nr. 1), einantis link gyvenamojo namo. Vyras Nr. 1 užeina į gyvenamąjį namą. 18:36:16 vyras Nr. 1 išeina iš gyvenamojo namo ir stovi prie įėjimo durų. 18:36:46 matoma einanti moteris (toliau – moteris Nr. 1) link gyvenamojo namo įėjimo durų, ji prieina prie vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 1 užeina į gyvenamąjį namą; 2 dalis – matomas vyras Nr. 1 benzininiu pjūklu pjaunantis malkas. Girdimas dirbančio benzininio pjūklo garsas. Šalia matoma stovinti moteris Nr. 1. Už vyro Nr. 1 ir moters Nr. 1 matomas stovintis kitas vyras (toliau – vyras Nr. 2). 18:35:02 vyras Nr. 2 paima į rankas nenustatytą daiktą ir prieina arčiau vyro Nr. 1. 18:35:15 vyras Nr. 2 meta nenustatytą daiktą į vyro Nr. 1 pusę, nepataiko. 18:35:27 vyras Nr. 1 apsisuka į vyro Nr. 2 pusę ir nukreipia benzininį pjūklą į vyro Nr. 2 pusę. Girdimas garsesnis dirbančio benzininio pjūklo garsas. Moteris Nr. 1 išeina link ūkinio pastato. Vyras Nr. 2 užlipa ant nenustatyto daikto aukščiau, įkiša ranką sau į šortus ir iškiša ranką atgal. 18:35:34 vyras Nr. 2 nulipa nuo nenustatyto daikto ir pasišalina, jo vaizdo stabėjimo kameros įraše nematoma. Prie vyro Nr. 1 prieina moteris Nr. 1. Girdimas veikiančio benzininio pjūklo garsas. 18:35:39 vyras Nr. 1 su benzininiu pjūklu rankose pasitraukia į šoną ir matomas atskriejantis nenustatytas daiktas link vyro Nr. 1. Į vyrą Nr. 1 nenustatytas daiktas nepataiko. 18:35:43 vyras Nr. 2 prieina arčiau vyro Nr. 1. 18:35:46 vyras Nr. 2 užsimoja dešine ranka į viršų ir pasišalina, daugiau jo vaizdo įraše nematoma. 18:35:47 vyras Nr. 1 išjungia benzininį pjūklą. Girdimas vyro Nr. 1 ir moters Nr. 1 tarpusavio bendravimas, pokalbio nesigirdi. 18:35:56 vyras Nr. 1 išeina link gyvenamojo namo. Vaizdo įrašo pavadinimas „ 172552109575 5977“, „2024-08-27 19:13:41“ – 1 dalis: 19:13:41 matoma moteris Nr. 1, išeinanti iš gyvenamojo namo. Išėjusi moteris Nr. 1 stovi šalia gyvenamojo namo ir žiūri link medžių už gyvenamojo namo. 19:14:02 už gyvenamojo namo esančių medžių matomas nenustatytas asmuo, kuris prabėga nuo medžio link ūkinio pastato ir daugiau vaizdo įraše nematomas. 19:14:09 girdimas vyriško balso garsas „vot tak pastavliu į sjebašu“. 19:14:12 moteris Nr. 1 išeina į gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 185-187).

Kiti įrodymai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje

17. 2024 m. rugsėjo 3 d. apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 06.00 val. išvažiavo į darbą. Apie 19.30 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad namo teritorijoje, kuri yra aptverta, vasarnamyje yra išdaužytas lango stiklo paketas. Priėjęs prie namo, pamatė, kad yra apgadinta ant durų kabanti pakabinama spyna. Apžiūrėdamas namo teritoriją, pastebėjo, kad yra apgadinti varteliai, buvo bandyta atidaryti ir sulaužyta vartų užrakinimo sklendė. Į namą patekta nebuvo, nieko nepavogta, daugiau jokių sugadinimų nerasta Turtas nedraustas, jam padaryta 200 Eur turtinė žala, bet nuostolių dydį patikslins vėliau. Ant vasarnamio yra vaizdo stebėjimo kamera, bet dabar įrašo negali pažiūrėti, kadangi nėra interneto. Rytoj kortelę nuveš į darbą pas informacinių technologijų specialistus ir tada vaizdo medžiagą pats pateiks į komisariatą. Įtaria, kad tai galėjo padaryti jo kaimynas A. V. (1 t., b. l. 127-130).

18. 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas J. P. pareiškė, jog 2024 m. rugsėjo 3 d. tarp 6.00 val. ir 19.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad namo teritorijoje, kuri yra aptverta, vasarnamyje yra išdaužtas lango stiklo paketas. Priėjęs prie namo, pamatė, kad yra apgadinta ant durų kabanti pakabinama spyna. Apžiūrėdamas namo teritoriją, pastebėjo, kad apgadinti ir varteliai, t. y. bandyta atidaryti ir sulaužyta vartų užrakinimo sklendę. Į namą patekta nebuvo, nieko nepavogta. Įsibrovimo faktas užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, akivaizdžiai matosi, kad turtą sugadino ir į namus bandė įsibrauti vietinis gyventojas A. V.. Padaryta 483 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 64-65).

19. 2024 m. lapkričio 27 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis J. P. parodė, kad patvirtina ankščiau duotus parodymus, papildė, kad tikslios datos jis jau neprisimena A. V. nurovė jam priklausantį termometrą, kuris kabėjo ant namo sienos, ir numetė jį į savo kiemą. Termometras buvo paveldėjimas iš tėvo, tai ne tik daiktas, bet ir labai brangus prisiminimas. Sutinka, kad A. V. būtų paskirta ekspertizė, pageidavo užduoti klausimus ekspertui. Patikslino, kad jam yra padaryta 500 Eur turtinė žala, o dėl moralinės žalos pasisakys vėliau (1 t., b. l. 153-156).

20. 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas vieno aukšto gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis vieno aušto medinis namas bei teritorijoje esantys pastatai. Užfiksuota, kad ant vasarnamio kaba vaizdo stebėjimo kamera, vasarnamyje matomas išdaužtas lango stiklo paketas, lango stiklo paketo matmenys 60 cm. x 90 cm. Kairėj pusėj nuo vasarnamio medinis namas, ant durų matoma pakabinama spyna, ant durų matomi įbrėžimai Toliau tiesiai matomi žalios spalvos varteliai, ant kurių sulaužyta vartų užrakinimo sklendė (1 t., b. l. 75-83).

Kiti įrodymai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 1 dalyje

21. 2024 m. rugsėjo 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja D. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., apie 9 val., pamatė, jog suniokotas sūnaus A. V. kapas, kuris yra (duomenys neskelbtini) kapavietėje (duomenys neskelbtini). Jai padaryta 300 Eur materialinė žala (1 t., b. l. 5).

22. 2024 m. rugsėjo 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota D. V. apklausa. D. V. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 9 val. atvykusi į (duomenys neskelbtini) kapavietę, (duomenys neskelbtini), rado suniokotą sūnaus A. V., kuris palaidotas (duomenys neskelbtini), kapą – sulaužytas kryžius ir įkištas į žemę aukštyn kojomis, išmėtytos gėlės, sugadintos žvakės, dingo lentelė su sūnaus duomenimis. Tai jau antras toks atvejis, apie pirmą atvejį, kuris buvo 2024 m. rugpjūčio 30 d., jai pranešė giminaitė L. V.. Tada buvo sulaužytas kryžius, sulaužyta lentelė su sūnaus duomenimis, dingo nuotrauka, kuri buvo pritvirtinta prie kryžiaus. Giminaitė tą dieną kapą sutvarkė. Įtaria, kad kapą išniokojo (duomenys neskelbtini) k. gyventojas A. V., kuris bendravo su jos sūnumi ir dažnai ateina į kapavietę (1 t., b. l. 6-26).

23. 2024 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad, atvykus į (duomenys neskelbtini) kapines, užeinama pro metalinius vartus. Iš kairės, trečioje eilėje matomas kapas. Po perimetrą išmėtytos gėlės ir žvakės. Apgadintas kryžius, įstatytas į žemę aukštyn kojomis. Ant kapo matomi pistacijų riešutai, šalia kapo iš dešinės pusės - polietileninis maišas, šalia jo žuvies odelės (1 t., b. l. 7).

24. 2024 m. rugsėjo 12 d. papildomai apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad sūnaus mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini), mirė ligoninėje, ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti nebuvo atliekamas. Jos sūnus A. V. draugavo su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoju A. V., buvo geri draugai, daug bendraudavo, įtaria, kad kartu vartojo narkotines medžiagas. Sužinojęs apie sūnaus mirtį, A. V. labai jautriai sureagavo, girdėjo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, sukėlė konfliktą, puolė muštis, į vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie A. V. išvežė. Kiek ji žino, A. V. yra psichiškai nesveikas, pati su juo jokių reikalų neturi, tačiau žino apie jo psichinę būklę iš vietinių gyventojų. Ar A. V. dalyvavo laidotuvėse, nepamena, lyg ir nematė. Palaidojus sūnų, iš karto ant jo kapo buvo gyvos gėlės, po mėnesio jas pakeitė dirbtinėmis, buvo pastatytos žvakės, ant kryžiaus buvo lentelė su sūnaus duomenimis, gimimo ir mirties data, šalia kryžiaus stovėjo mirusio sūnaus nuotrauka. Kapinių prižiūrėtoja E., pavardės ir kontaktų nežino, jai yra pasakojusi, kad sūnaus kapą dažnai lankė A. V., jis prie kapo ir nuotraukas darė, ir valgė, ir atnešdavo kažkokius daiktus, mikrofonus ir panašiai, nešdavo gėles iš šiukšliadėžių. Nežino, kokiu tikslu, jis tai darė, ar norėjo pagerbti sūnų, ar skaudžiai išgyveno jo mirtį ir norėjo su juo ryšį atsistatyti per mikrofoną, negali paaiškinti šių dalykų, kadangi sveiku protu jie nėra suvokiami, tokiam elgesiui ko gero turėjo įtakos A. V. psichinė būklė. 2024 m. rugpjūčio 30 d. jai paskambino L. V. ir pranešė, kad jos sūnaus kapas suniokotas – išmėtytos gėlės, žvakės, sulaužytas kryžius ir įsmeigtas į žemę aukštyn kojomis, lentelė su mirusiojo duomenimis sulaužyta, nuotrauka paimta. Tą dieną į kapines negalėjo nuvykti, nuvyko tik 2024 m. rugsėjo 2 d. Po 2024 m. rugpjūčio 30 d. įvykio jos prašymu L. V. sutvarkė kapą. Atvykusi į kapines 2024 m. rugsėjo 2 d., pamatė, kad sūnaus kapas vėl yra išniekintas, išmėtytos dirbtinės gėlės, sulaužytos žvakės ir įsmeigtos į žemę, matėsi, kad buvo vaikščiota kojomis per kapą, kryžius vėl sulaužytas ir įsmeigtas į žemę aukštyn kojomis, nebuvo lentelės, kuri prieš tai buvo sulaužyta ir palikta. Matė, kad ant kapo palikta džiovinta žuvis, įsmeigtas kažkoks geležinis vamzdis į kapą. Vaizdas buvo kraupus, sukėlė jau stiprius išgyvenimus, privertė jaudintis. Apie įvykį buvo informuota policija. Turtinės žalos dydį įvertino 300 Eur, šią sumą sudaro sulaužyto kryžiaus ir lentelės vertė bei sudaužytos žvakės. Dėl įvykio taip pat patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl tokių veiksmų buvo priversta jaustis pažeminta, labai jaudinosi, vaizdas buvo toks kraupus, kad verkė net tai pamačiusi kaimynė L. V.. Neturtinę žalą vertina 500 Eur. Įtaria, kad veiką įvykdė būtent A. V., kadangi pastarojo psichika, jos žiniomis, yra sutrikusi, skaudžiai išgyveno sūnaus mirtį, todėl tai galėjo padaryti dėl jai neaiškių ir nesuprantamų priežasčių (1 t., b. l. 98-101).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje

25. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

26. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

27. Teismų praktikoje pažymima, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

28. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. dėl minėtos nusikalstamos veikos pripažino savo kaltę iš dalies, nurodydamas, kad pripažįsta, jog mėtė akmenis į J. P. pusę, tyčios pataikyti akmenimis į J. P. neturėjo, norėjo tiesiog pagąsdint, jis jo atsiprašė, o kad būtų rodęs N. K. ir J. P. savo lytinį organą, neprisimena. Teismo posėdžio metu jis pripažino, kad mėtė akmenis į kaimynų stogą, dėl lytinių organų rodymo neprisimena. Nurodė, kad prisipažįsta dėl veikų, kurių padarymu kaltinamas, jam labai gėda dėl to, ką padarė.

29. Be paties A. V. parodymų, tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma:

49.1 Nukentėjusiosios J. P. parodymai, kad A. V. stovėdamas ant šiukšlių konteinerio parodė savo lytinį organą, pradėjo masturbuotis, vėliau pradėjo mėtyti akmenimis į jo pusę, jam dar būnant lauke, o, būnant namuose, vėl išgirdo stuksenimą į stogą, priėjęs prie lango, pamatė, kad A. V. priėjęs prie tvoros grasina, užsimoja ir metą akmenis i jo kiemo pusę.

49.2 Nukentėjusiosios N. K. parodymai kad A. V. savo gyvenamojo namo teritorijoje buvo užlipęs ant konteinerio, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, nusiėmė kelnes ir pradėjo demonstruoti lytinį organą, vėliau pradėjo mėtyti akmenis į jų gyvenamojo namo teritoriją. Būnant namuose vėl girdėjo trenksmą į namo stogą, išėjusi į lauką, pamatė, kad A. V. mėto akmenis į jų namo stogą ir necenzūriniais žodžiais jiems grasina.

49.3 Liudytojos A. Š. parodymai, kad, įvykio dieną būdama svečiuose pas nukentėjusiuosius, išgirdo triukšmą stogo srityje, priėjusi prie lango su J. P., pamatė apie 3 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo kaimyną A. V., kuris žiūrėjo į J. P. kiemo teritoriją.

49.4 2024 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrimi du vaizdo įrašai iš nukentėjusiųjų gyvenamojo namo teritorijos ir vaido įrašuose matytos aplinkybės, kurios sutampa su nukentėjusiųjų parodymais.

30. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės tarpusavyje sutampa, teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog A. V. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 18.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje įžūliu elgesiu, grasindamas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, t. y. tyčia demonstravo savo lytinį organą J. P. ir N. K., grasino su jais susidoroti, mėtydamas akmenis į juos, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie A. V. veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatytos veikos objektyviuosius požymius.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos 187 straipsnio 3 dalyje

31. BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.

32. A. V. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu pripažino iš dalies, nurodydamas, kad savo veiksmų jis paaiškinti negali, nes kitą dieną jį išvežė į psichiatrijos gydymo įstaigą. Pripažino, kad apgadino J. P. gyvenamojo namo durų spyną ir išdaužė langą, tai daugmaž prisimena, bet jis tikrai nelaužė J. P. vartų užrakinimo sklendės. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog sugadino kaimynų turtą ir pavogė termometrą. Prisipažino dėl veikų, kurių padarymu kaltinamas, nurodė, kad jam labai gėda dėl to, ką padarė. Žadėjo dalimis atlyginti padarytą žalą.

33. Be paties A. V. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo J. P. parodymai, kad, grįžęs namo, pastebėjo, kad išdaužtas vasarnamio lango stiklo paketas, apgadinta ant durų kabanti pakabinama spyna, apgadinti varteliai – sulaužyta vartų užrakinimo sklendė, pavogtas termometras. nukentėjusiosios N. K. parodymai, kad, kai priėjo prie namų, pamatė, jog spyna yra nusukta, durys apgadintos, vasarnamio langas yra išdaužtas.. 2024 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas vasarnamyje išdaužtas lango stiklo paketas, mediniame name ant durų pakabinama spyna bei ant medinių durų matomi įbrėžimai, ant vartelių sulaužyta vartų užrakinimo sklendė. Vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matosi, kad tai padarė A. V..

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nes byloje esantys įrodymais patvirtina, jog A. V. apgadino svetimą turtą, t. y. apgadino nukentėjusiesiems J. P. ir N. K. priklausančio gyvenamojo namo durų spyną, vasarnamyje išdaužė stiklo paketą ir sulaužė vartų užrakinimo sklendę. Byloje taip pat nustatyta, kad bendra apgadinto turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 312 straipsnio 1 dalyje

35. Pagal BK 312 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą.

36. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. savo kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodydamas, kad A. V. jam buvo labai artimas draugas, jo mirtis jam sukėlė labai didelį emocinį krūvį. Jis supranta, kad veiksmai prie draugo kapo buvo netinkami, todėl atsiprašė nukentėjusiosios D. V..

37. Tai, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 312 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma:

44.1 Paties A. V. parodymai, kad jis pripažįsta padaręs minėtą veiką nurodytomis aplinkybėmis.

44.2 Nukentėjusiosios D. V. parodymai, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. jai paskambino L. V. ir pranešė, kad buvo kapinėse ir verkdama pasakė, jog jos sūnaus kapas yra išniokotas. Atvykusi po kelių dienų prie sūnaus A. V. sutvarkyto kapo (buvo sutvarkiusi L. V.), pamatė, jog kapas vėl yra išniekintas - išmėtytos dirbtinės gėlės, sulaužytos žvakės ir įsmeigtos į žemę, matėsi, kad buvo vaikščiota kojomis per kapą, kryžius vėl sulaužytas ir įsmeigtas į žemę aukštyn kojomis, jau nebuvo lentelės, kuri prieš tai buvo sulaužyta ir palikta. Matė, kad ant kapo palikta džiovinta žuvis, įsmeigtas kažkoks geležinis vamzdis į kapą. Vaizdas buvo kraupus, privertė ją išgyventi, jaudintis. Įtaria, kad kapą išniokojo A. V., kuris bendravo su sūnumi ir kuris dažnai ateina į kapavietę. Po pirmo įvykio dar galima buvo kažką sutvarkyti po suniokojimo, policijos nekvietė, bet po antro įvykio jau nebuvo įmanoma sutvarkyti ar sutaisyti, todėl kvietė policiją.

44.3 2024 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad, atvykus į (duomenys neskelbtini) kapines, iš kairės, trečioje eilėje matomas kapas, po perimetrą išmėtytos gėlės, ir žvakės. Apgadintas kryžius, įstatytas į žemę aukštyn kojomis. Ant kapo matomi pistacijos riešutai, šalia kapo iš dešinę polietileninį maišą, šalia jo žuvies odelę.

44.4 Liudytojos E. D. parodymai, kad mirus A. V. ir palaidojus jį (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse, kapą pradėjo lankyti A. V., pastarasis kapinėse anksčiau nesilankė. Atėjęs atnešdavo daiktų, vieną kartą paliko mikrofoną, palikdavo pinigų, maisto, matė, kaip į rankas paėmęs mirusiojo portretą, stovėjusį ant kapo, darė nuotraukas prie kryžiaus. 2024 m. rugsėjo 1 d. atėjusi į darbą pamatė, kad A. V. kapas yra išniokotas. Įtaria, kad tai galėjo padaryti A. V..

44.5 Liudytojos L. V. parodymai, kad jai paskambino jos sesuo L. V. ir pranešė, kad nuvykusi į kapines aptiko, kad yra išniokotas A. V. kapas. 2024 m. rugsėjo 2 d. kartu su D. V. nuvykusios į kapines, pamatė, kad A. V. kapas vėl yra išniokotas, buvo išmėtytos gėlės, žvakės, sulaužytas ir įsmeigtas aukštyn kojomis kryžius, nebuvo lentelės su mirusiojo duomenimis bei nuotraukos. Įtaria, kad tai įvykdė A. V., kadangi pastarasis buvo mirusiojo draugas ir labai skaudžiai išgyveno draugo mirtį.

44.6 Liudytojos L. V. parodymai, kad, 2024 m. rugpjūčio 31 d. atvykus į kapines ir priėjus prie kapavietės, pamatė, kad jos sūnėno A. V. kapas yra išniekintas – buvo išmėtytos prieš tai ant kapo buvusios gėlės ir žvakės, gėlių vaza, sulaužytas kryžius ir įsmeigtas į kapą, nulaužta mirusiojo atminimo lentelė nuo kryžiaus ir perlaužta per pusę bei išneštas mirusiojo portretas, kuris prieš tai buvo.

02 Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir iš esmės tarpusavyje sutampa, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog A. V. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini) išniekino A. V. kapą, t. y. išmėtė gėles, žvakes, sulaužė ir įsmeigė aukštyn kojomis kryžių. A. V. veiksmai atitinka BK 312 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius.

IV. Dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo

38. Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

39. BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama nepakaltinamumu.

40. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

42. 2025 m. sausio 15 d. – vasario 4 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu A. V. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio A. V. negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat šių veikų padarymo metu A. V. konstatuojami ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). A. V. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 39-50).

43. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išvadą ir siūlymą taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis teismo posėdžio metu patvirtino ekspertė Ramunė Drazdauskienė. Iš teismo posėdžio metu ekspertės teiktų paaiškinimų matyti, kad A. V. psichinė būsena yra sąlygota (duomenys neskelbtini), ši būklė yra kontroliuojama, tikslinga psichiatro priežiūra, siekiant retinti ir nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą. Baigiamojoje kalboje prokuroras taip pat prašė taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

44. Įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrės ekspertės Ramūnės Drazdauskienės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, teismas pripažįsta, kad A. V. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini). Dėl tuometės savo psichikos sveikatos būklės A. V. negalėjo suvokti savo veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Taip pat šių veikų padarymo metu A. V. konstatuotas ir priklausomybės sindromas.

45. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad A. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 312 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).

46. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, ekspertės paaiškinimus, į nustatytą psichikos sutrikimo pobūdį ir intensyvumą, taip pat įvertinus dabartinę A. V. būseną ir elgesį bei jo galimybes gydytis, konstatuotina, jog A. V. tikslinga taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Paskirdamas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Tokios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

V. Dėl žalos atlyginimo

48. Tiek nukentėjusysis J. P. nurodė, kad jam buvo padaryta 500 Eur žala, tiek nukentėjusioji D. V. pažymėjo, kad jai buvo padaryta 300 Eur žala, civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo.

49. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas A. V. kaltės klausimas dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo. Jam yra prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas nepakaltinamumo būsenos. A. V. nėra civilinio proceso tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės negalinčio suprasti ir jų valdyti pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu.

50. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nukentėjusiesiems išaiškintina, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti reiškiami ir nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

VI. Kiti klausimai

51. 2024 m. spalio 23 d. nutarimu A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 60-61) – paliktina iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

52. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais ir nuotraukos, saugomi voke prie bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. M1-814-1246/2025.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 187 straipsnio 3 dalyje bei 312 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminiame psichikos sveikatos centre.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o, teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais ir nuotraukas, saugomą voke prie bylos medžiagos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. M1-814-1246/2025.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

TeisėjaDovilė Sanačinienė