Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1-106/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-06
Bylos Nr.
1S-1-106/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Valentinienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1-106/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo D. Č. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-08-25 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. Č. skundą dėl S. J. galimai įvykdyto sukčiavimo.

Skundžiama nutartimi atmestas D. Č. skundas dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Šalies argumentai

Skundu D. Č. prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad 1991-12-31 S. J. Palangos miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė: „Prašau atstatyti teisę į mano senelio M. M. išlikusį nekilnojamą turtą - žemę 2 ha 5205 m², esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti ekvivalentine natūra." Be to, S. J. savo prašyme pažymi, jog šį turtą jis paveldėjo testamentu ir padarė prierašą - prašymą dėl žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu namas priklausė M. M. . Teigia, kad tokiu būdu S. J. , žinodamas, jog M. M. negali būti jo senelis, sąmoningai prašyme nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog M. M. yra jo senelis. Pritrūkus duomenų, patvirtinančių giminystės ryšį su M. M. , S. J. kreipėsi Į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nagrinėjant teisme šią bylą, S. J. vėlgi pateikia melagingus duomenis, kurie nurodyti pačiame 2002-01-28 sprendime : „Palikėja mirė 1986-03-15. Jis palikimą priėmė ir jį valdo. Tačiau, notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė". Tvirtina, kad bylą nagrinėjantis teisėjas privalėjo patikrinti šiuos duomenis, tačiau to nepadarė. Todėl S. J. sąmoningai pateikdamas klaidingus duomenis, siekė apgaule įgyti svetimą turtą ir jį įgijo, nors žinojo, jog K. P. nėra M. M. turto perėmėja. Be to, Palangos miesto apylinkės teismas visiškai ignoravo įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2008-07-17 sprendimą, kuriuo nustatyta, jog K. P. negali būti nuosavybės teisių į buvusio savininko M. M. nuosavybės teise valdytą žemę perėmėja. Byloje dėl viešojo intereso gynimo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nurodė, jog S. J. nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik pateikus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai visus nuosavybės teises bei teise pretenduoti į buvusio savininko M. M. nuosavybės teise valdytą žemę patvirtinančius dokumentus, šiuo atveju teismo sprendimą, kuriuo nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai toks teismo sprendimas pateiktas nebuvo, todėl tarnyba pateikė išvadą, kad minėtas Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-15 sprendimas priimtas pažeidžiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. l d. reikalavimus, t.y. nuosavybės teisės atkurtos asmeniui, neturinčiam teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atitinkamai pareiškėja daro išvadą, kad S. J. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d.- sukčiavimo, nes S. J. , apgaule, sąmoningai pateikdamas melagingus duomenis ir negaliojančius dokumentus ir siekdamas užvaldyti svetimą turtą, savo ketinimus įvykdė, tai yra apgaule įgijo didelės vertės turtą. Tokiais S. J. veiksmais jai, kaip M. M. anūkei ir teisėtai jo teisių perėmėjai padaryta didelė žala, nes neteko galimybės atkurti nuosavybės teises į jos senelio valdytą 0,2 ha žemės sklypą.

Taip pat nurodo, jog jos skundą dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2008-08-25 nutarimo panaikinimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. BPK 168 straipsnio 4 dalis numato, jog jo skundą dėl prokuratūros nutarimo panaikinimo turėjo būti išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paskirto teismo pirmininko įsakymu, tačiau 2008-11-27 nutartį priėmė Palangos miesto apylinkės teismo teisėja L. Paulauskaitė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

D. Č. 2008-08-14 pareiškime dėl S. J. galimai įvykdyto sukčiavimo nurodo, jog 1991-12-31 prašyme Palangos miesto žemėtvarkos skyriui S. J. nurodė melagingas žinias, kad M. M. yra jo senelis, nors S. J. yra visiškai svetimas asmuo. Be to, S. J. , Palangos miesto apylinkės teismui pateikęs negaliojantį 1979-03-16 testamentą, nuslėpęs duomenis, kad pagal 1985-11-26 sudarytą K. P. testamentą 1986-10-01 jau buvo išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimą ir priėmęs mirusiosios palikimą, kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tuo S. J. sąmoningai suklaidino teismą, nurodydamas, kad su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir pateikė negaliojantį testamentą, todėl buvo priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu 2004-04-15 priimtas Klaipėdos apskrities viršininkės sprendimas Nr. 755, kuriuo S. J. atkurtos nuosavybės teisės į M. M. priklausiusią žemę.

Skundžiamojoje nutartyje tinkamai aiškinamos sukčiavimo sudėties apgaulės panaudojimo požymis, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo, reikia nustatyti asmens išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Atitinkamai buvo padaryta teisinga išvada, kad nėra duomenų, kad S. J. sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitus asmenis ir neteisėtai įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš bylos medžiagų (civilinė byla Nr. A2-330-588/2008, Nr. 2-132-01/2002), taip pat iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2008-11-07 išvados Nr. 3,9-171 nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 18-19) matyti, kad D. Č. ir S. J. sieja civiliniai teisiniai santykiai dėl M. M. turto paveldėjimo. Visi ginčai dėl paveldėjimo santykių spręstini civilinio proceso tvarka.

Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tirtų pareiškimus ir pradėtų ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus dėl galimų nusikalstamų veikų. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tiek prokuratūros nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad D. Č. pareiškime nurodytos aplinkybės atitinka BPK 3 str. 1 d. 1 p. Todėl atitinkamai priimtas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Skunde nurodytos aplinkybės, kad S. J. pareiškime grąžinti žemę nurodė, jog M. M. yra jo senelis ir teismui pateikė nebegaliojantį testamentą jokios esminės įtakos sprendimams neturėjo, nes S. J. žemė buvo grąžinta ne kaip giminaičiui, bet kaip testamentiniam įpėdiniui, abu testamentai, tiek ankstesnis, tiek vėlesnis, kuris galioja, iš esmės identiški. Niekuo nepagrįstas ir teiginys, kad S. J. žinojo, jog K. P. nėra M. M. turto perėmėja.

BPK 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu D. Č. pareiškime nėra nurodyti bent minimalūs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai, o tik pateikiami spėjimai apie galimą sukčiavimą dėl jos manymu neteisėto M. M. turto paveldėjimo. Tokie patys spėjimai buvo atkartoti ir pareiškime apylinkės teismui (b. l. 2-3). Turto paveldėjimo santykiai bei iš jų kylantys ginčai savaime nėra pagrindas veiką vertinti kaip nusikalstamą. Teisėsaugos institucijos nesprendžia ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių. Minėtoje Klaipėdos apygardos prokuratūros išvadoje nesikreipti į teismą dėl viešojo intereso gynimo yra detaliai nurodyti pagrindai ir motyvai, kodėl prokuratūra atsisako tokius ginčus traktuoti kaip viešąjį interesą.

Kaip matosi iš bylos medžiagos ( b.l. 2), skundą nagrinėti teismo pirmininkas pavedė teisėjai L. Paulauskaitei, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, D. Č. noras inicijuoti baudžiamąjį procesą, ginant jos teises bei teisėtus interesus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, yra nepagrįstas, paremtas spėjimu apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str.). Atitinkamai apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d.,

nutaria:

D. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rasa Valentinienė