Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Kauno žydų religinės bendruomenės ir M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-290-774/2009, kuria ieškovų Kauno žydų religinės bendruomenės ir M. B. patikslintas ieškinys atsakovams G. Ž., Kauno žydų bendruomenei, UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Ekstra žinios“, Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, tretiesiems asmenims A. K., J. G., N. P., UAB „Penktas kanalas“ dėl juridinio asmens gero vardo, fizinio asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu (t.3, b.l.69-72) ieškovai Kauno žydų religinė bendruomenė ir M. B. su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui, dėl šių motyvų: ieškovų ieškinys yra sudėtingas, susidedantis iš kelių savarankiškų reikalavimų dėl juridinio asmens gero vardo, fizinio asmens garbės ir orumo gynimo. Vienas iš ieškovų reikalavimų patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje pažymėtas p.1.1 - pripažinti, kad atsakovo G. Ž. pareiškimuose Kauno m. Centro policijos komisariatui, pagal kuriuos buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Nr. 22-1-943-06, Nr. 22-1-924-06 ir Nr.22-1-702-07, paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo M. B. garbę ir orumą bei ieškovo Kauno žydų religinės bendruomenės gerą vardą. Kai pranešimas apie neva padarytus nusikaltimus yra melagingas ir asmuo realizuoja jam suteiktą kreipimosi į teisėsaugos institucijas teisę, peržengdamas jos realizavimo ribas, pažeisdamas kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens garbė ir orumas turi būti ginami (LAT nutartys civ. bylose Nr.3K-3-211/2001, Nr.3K-3-1160/2003). Tokiais atvejais nereikalingas kreipimasis į visuomenės informavimo priemones ir nenumatyta privalomoji ikiteisminio ginčo sprendimo procedūra. Kadangi LR CPK nustatyta teismo teisė ieškinį patenkinti visiškai arba dalinai, teismas turėjo nagrinėti civilinę bylą, siekiant išspręsti ieškovų reikalavimo pagrįstumą reikalavimų dalyje, kai išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka nenumatyta įstatyme. Apeliantai nurodo, kad vienas iš ieškovo M. B. reikalavimų patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje pažymėtas p. 4 - priteisti iš atsakovų G. Ž. ir Kauno žydų bendruomenės solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui M. B.. Šis ieškovo reikalavimas yra grindžiamas ne tik CK 2.24 str., bet ir CK 2.23 str. Atsakovų skleidžiama iškreipta informacija apie ieškovo M. B. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimą, bausmės paskyrimą ir atlikimą, išnykus teistumui, yra asmens privataus gyvenimo dalis. Tokiu būdu teismas turėjo ištirti, ar atsakovai G. Ž. ir Kauno žydų bendruomenė turėjo ieškovo M. B. sutikimą paskelbti informaciją apie jo buvusį teistumą, kadangi duomenų apie ieškovo privatų gyvenimą skleidimas be ieškovo sutikimo yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 2.23 str. 4 d. Todėl teismas turėjo nagrinėti civilinę bylą, siekiant išspręsti ieškovų reikalavimo pagrįstumą CK 2.23 str. pagrindu. Apeliantai teigia, kad teismas netinkamai taikė teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose dėl fizinio asmens garbės ir orumo bei juridinio asmens gero vardo gynimo. Pradiniame ieškinyje (t.1, b.l.3-12) ieškovai atsakovais nurodė pirminius tikrovės neatitinkančios informacijos skleidėjus - G. Ž. ir Kauno žydų bendruomenę, kadangi tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovas G. Ž. skleidė kaip Kauno žydų bendruomenės vadovas. Šiame ieškinyje visuomenės informavimo priemonės buvo nurodytos trečiaisiais asmenimis ir joms ieškovai nereiškė savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų, kadangi visuomenės informavimo priemonės visais atvejais nurodė paskleistos informacijos šaltinį ir atleidžiamos nuo atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. Pasinaudodami LR CPK jiems suteikta galimybe tikslinti ieškinį, ieškovai iki nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo patikslino ieškinį, atsakovais nurodydami visuomenės informavimo priemones - UAB „Lietuvos rytas", UAB „Respublikos leidiniai", UAB „Ekstra žinios", VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija", suformulavo šiems atsakovams savarankiškus teisinius reikalavimus - įpareigoti atsakovus UAB „Lietuvos rytas", UAB „Respublikos leidiniai", UAB „Ekstra žinios", VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija" paskelbti atsakovų G. Ž. ir Kauno žydų bendruomenės lėšomis jų paneigimo tekstus atitinkamai tuose pačiuose leidiniuose, puslapiuose, tokiu pat šriftu, kaip buvo paskelbti tikrovės neatitinkantys duomenys, šių leidinių artimiausiuose numeriuose ir artimiausioje Lietuvos televizijos kanalo laidoje „Savaitė". Atkreiptinas dėmesys, kad prieš teikiant teismui patikslintą ieškinį, ieškovas kreipėsi į šiuos atsakovus su prašymais paneigti tikrovę neatitinkančias žinias (t.2, b.l.13-16), tačiau per Visuomenės informavimo priemonių įstatymo 44 str. nustatytą terminą nei vienas iš atsakovų - visuomenės informavimo priemonių - paneigimo nepaskelbė ir jokio atsakymo ieškovams nepateikė. Vadinasi, ieškovai teisingai pasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tinkamai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2007-09-24 ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams G. Ž., Kauno žydų bendruomenei dėl juridinio asmens gero vardo, fizinio asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Trečiaisiais asmenimis ieškovai nurodė UAB „Lietuvos rytas“, A. K., UAB „Respublikos leidiniai“, J. G., UAB „Ekstra žinios“, N. P., Viešąją įstaigą „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, UAB „Penktasis kanalas“ (t.1, b.l.4-12). 2008-02-29 ieškovai patikslino proceso dalyvių procesinę padėtį ir pateikė patikslintą ieškinį atsakovams G. Ž., Kauno žydų bendruomenei, UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Ekstra žinios“, Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tretiesiems asmenims A. K., J. G., N. P., UAB „Penktas kanalas“ dėl juridinio asmens gero vardo, fizinio asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l.3-12). Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-11 nutartimi paliko ieškovų Kauno žydų religinės bendruomenės ir M. B. ieškinį nenagrinėtą, priteisė atsakovui Kauno žydų bendruomenei iš ieškovų po 750 Lt už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme, priteisė valstybei iš ieškovo Kauno žydų religinės bendruomenės 117,92 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, o iš ieškovo M. B. - 117,93 Lt teismo pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (3 t. b.l. 46-48).

Teismas skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties motyvuose nurodė, jog LR CK 2.24 str. 2 d. nustatyta privaloma išankstinė ginčo dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse sprendimo ne teisme tvarka, ieškovai įrodymų, kad iki bylos iškėlimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kreiptasi į UAB „Penktasis kanalas“ dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo teismui nepateikė, todėl teismas sprendė, šios tvarkos nesilaikymas sudaro pagrindą palikti ieškovų ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad nors ieškovai po bylos iškėlimo teisme ir kreipėsi į kitus atsakovus-visuomenės informavimo priemones dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo (t.2, b.l. 13-16), tai yra netinkamas išankstinio bylos ne teisme sprendimo būdas todėl ir dėl šios aplinkybės ieškinį paliko nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias išankstinio bylos sprendimo ne teisme procedūras, šios išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo teisines pasekmes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog jei tikrovės neatitinkantys duomenys apie asmenį buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, tai asmuo, apie kurį šie duomenys yra paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą išspausdintų ar kitaip paneigtų. Ir tik jei ta visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą paneigti paskleistus duomenis, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą (LR CK 2.24 str. 1, 2, 4 dalys). Ieškovai šia išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka nepasinaudojo, kadangi jie į atsakovą UAB „Penktasis kanalas“ dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo nesikreipė, o į atsakovus UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Ekstra žinios“, Viešąją įstaigą „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kreipėsi jau po bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai nesilaikė privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme procedūros ir ieškinį paliko nenagrinėtu LR CPK 137 str. 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su atskirojo skundo motyvais, jog ieškovų ieškinys yra sudėtingas, susidedantis iš kelių savarankiškų reikalavimų dėl juridinio asmens gero vardo, fizinio asmens garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas turėjo nagrinėti civilinę bylą, siekiant išspręsti ieškovų reikalavimo pagrįstumą reikalavimų dalyje, kai išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka nenumatyta įstatyme. Iš bylos medžiagos matyti, kad tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas ir šių duomenų paneigimas ar ne yra glaudžiai susiję su kitų - reikalavimų dėl piniginės kompensacijos kaip neturtinės žalos priteisimo, todėl atskiroje byloje spręsti šiuos susijusius reikalavimus nėra jokių teisinių prielaidų.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą bylose dėl fizinio asmens garbės ir orumo bei juridinio asmens gero vardo gynimo, kadangi tai nėra šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacijos dalykas.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 209 09 11 nutartį palikti nepakeistą.