Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios I. J. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2006 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

I. J. nuteista pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 p. laisves atemimu 8 (aštuoneriems) metams, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. J. nuteista už tai, kad 2006 m. vasario 24 d., apie 20 val., savo gyvenamojo namo, esancio Telšiu raj. Tryškiu mst., (duomenys neskelbtini) kambaryje, del asmeniniu paskatu, t.y. keršydama už neseniai ivykusio tarpusavio konflikto metu prieš ja pavartota smurta, tycia sudave mieganciam lovoje ir esanciam bejegiškos bukles savo sugyventiniui I. I. i ivairias kuno vietas apie 26 smugius kirviu, padarydama nukentejusiajam kirstines žaizdas, del kuriu nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo – galvos sumušimo, lydimo kirstiniu žaizdu kaukoles skliauto veidines dalies ir pamato kaulu skeveldriniu lužiu su kietojo galvos smegenu dangalo bei minkštuju dangalu pažeidimu ir galvos smegenu pakaušiniu skilciu sumušimu, besikomplikavusio umiu išoriniu nukraujavimu, aspiracija krauju bei skrandžio turiniu, nukentejusysis, vežamas i ligonine 2006 m. vasario 24 d., apie 23 val., mire. Tokiu budu ji nužude bejegiškos bukles I. I. .

Teismo posedyje nuteistosios gyneja prašo nuteistosios I. J. apeliacini skunda patenkinti. Prokuroras prašo nuteistosios apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas visas jos aplinkybes išsamiai bei nešališkai jau išnagrinejo ir tinkamai ivertino. Tai, kad I. J. nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis nužude I. I. , patvirtina ne tik apeliantes nurodytu liudytoju parodymai ir specialisto išvados, bet ir kiti nuosprendyje išdestyti irodymai, taip pat ir pacios nuteistosios parodymai. Nuteistoji I. J. prisipažino kalta ir pati parode, kad nurodytos dienos pavakare jos sugyventinis I. I. ja sumuše. Sugyventinis mušdavo ja ir anksciau, todel ji ir anksciau pagalvodavo, kad ji reikia nužudyti. Po to, kai buvo sumušta ta diena, ji suplanavo, kad palauks, kol I. I. užmigs ir tada ji nužudys. Sulaukusi, kai I. I. atsigule i lova ir užmigo, ji iš prieangio pasieme kirvi ir priejusi prie lovos keleta kartu smoge sugyventiniui i galvos ir peciu sriti. I. I. dar vartesi ir aimanavo, todel ji jam sudave dar keleta smugiu kirviu. Tai darydama, suprato, kad atims I. I. gyvybe ir to sieke. Po to kirvi imerke i kibira su vandeniu, išejusi iš namu nusipirko degtines, ja gere, o paskui nuejo pas kaimyna J. Ž. ir papraše iškviesti greitaja medicinine pagalba. Savo parodymus nuteistoji patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Be pacios nuteistosios parodymu, jos kalte patvirtina ivykio vietos apžiuros protokolas, iš kurio matosi, kad I. I. tikrai buvo nužudytas suduodant jam smugius kirviu nuteistosios namuose, ten rasti ne tik nukentejusiojo kraujo pedsakai, bet ir pats nusikaltimo irankis – kirvis. Teismo medicinos specialisto išvados irgi patvirtina, kad I. I. buvo nužudytas nuosprendžiu nustatytomis aplinkybemis, jo mirti sukele sužalojimai buvo padaryti suduodant ne mažiau negu 26 smugius kirviu. Teismo išvadas patvirtino ir liudytoju parodymai. Liudytojas J. Ž. parode, kad ta vakara, apie 21-22 val., pas ji atejo susijaudinusi I. J. ir papraše iškviesti greitaja pagalba. Nuejes i jos namus, ten pamate ant sofos gulinti I. I. , šis buvo visas kruvinas, o jo veidas sukapotas. Jis iškviete ne tik greitaja pagalba, bet ir policija. I. J. jam aiškino, kad nežino, kas I. I. atsitiko, sake, kad ji, matyt, kažkas sumuše miestelyje. Apeliaciniame skunde nurodoma liudytoja M. K. parode, kad ta vakara namo gale, kur gyveno I. J. su I. I. , ji girdejo barnius ir triukšma, iš to suprato, kad kaimynai eilini karta mušasi. Visi šie aptarti irodymai neabejotinai patvirtina, kad savo sugyventini I. I. nužude nuteistoji I. J. , ji pati tai pripažista ir to negincija savo apeliaciniame skunde.

Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad pats teismas jau nustate ir kitas papildomas aplinkybes, susijusias su nuteistosios ir nužudytojo tarpusavio santykiais dar iki šio nusikaltimo padarymo, t.y. tas aplinkybes, kurias nuteistoji ypac pabrežia savo skunde. Jau nurodyti abu liudytojai J. Ž. ir M. K. parode, kad gyvendami kartu I. I. ir I. J. dažnai bardavosi ir tarp ju nuolat kildavo muštynes. I. J. labai dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, I. I. skusdavosi, kad ji iš namu neša daiktus ir maista. Už tai I. I. dažnai ja mušdavo. Kitoje teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad galimai ta pacia I. I. nužudymo diena ir paciai I. J. buvo padaryti nežymus sveikatos sutrikdymai. Nustatyta, kad ne mažiau negu 20 smugiu jai buvo padaryti sužalojimai ivairiose kuno vietose. Visa tai patvirtino nuteistosios parodymus, kad jos sugyventinis ja dažnai mušdavo, taip pat sumuše ir nužudymo diena. Visa tai teisingai ivertines, teismas nustate ir nusikaltimo padarymo motyva. Nuosprendyje nurodyta, kad I. I. I. nužude keršydama už prieš ja pacia pavartota smurta.

Taciau nepaisant jau nurodytu aplinkybiu, patvirtinusiu paties I. I. neteisetus veiksmus prieš savo sugyventine, teismas nuteistosios nusikalstama veika ivertino ir kvalifikavo teisingai. I. J. pati prisipažino, kad nužudyti I. I. planavo jau ne viena karta, o ta vakara apsisprende tai padaryti galutinai. Ji sudave sugyventiniui smugius kirviu ne tuo metu, kai pati buvo mušama ir netgi ne iš karto po smurto pavartojimo prieš ja pacia. Ji specialiai lauke, kol I. I. ta vakara nueis gultis, sulauke, kol jis užmigs, tada specialiai susirado nusikaltimo iranki – kirvi ir priejusi prie miegancio I. I. sudave jam kirviu daugybe smugiu, daugiausia i galvos sriti. Šios aplinkybes neabejotinai reiškia, kad I. J. , suduodama smugius kirviu, veike nei esant butinosios ginties situacijoje, nei peržengiant tokios ginties ribas (BK 28 str.). Ivertinus tai, kad po smurto prieš pacia nuteistaja pavartojimo iki jos pacios padaryto nusikaltimo praejo ilgas keliu ar net keleto valandu laiko tarpas, taip pat tai, kad ji planavo I. I. nužudyti, specialiai tam ruošesi, susirado tam skirta nusikaltimo iranki, jos veika negalejo buti ivertinta ir nužudymu labai susijaudinus (BK 130 str.). Todel I. J. veika teismas pagristai ivertino kaip nužudyma. Nuteistoji suprato, kad kesinasi i I. I. gyvybe, norejo jam atimti gyvybe ir butent tokiu padariniu sieke. Todel nuosprendyje teisingai nurodoma, kad nužudymas buvo padarytas veikiant tiesiogine tycia. Teismas pagristai nustate ir ši nužudyma kvalifikuojanti požymi. I. J. specialiai lauke, kol I. I. užmigs ir nužude ji mieganti suprasdama, kad nukentejusysis negales gintis bei pasipriešinti. Todel jos nusikalstama veika teismas pagristai ivertino kaip bejegiškos bukles žmogaus nužudyma ir ta nusikalstama veika teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p.

Skirdamas nuteistajai bausme, teismas BK 54, 61 straipsniu ir kitu bausmes skyrima reguliuojanciu BK normu reikalavimu taip pat nepažeide, buvo atsižvelgta taip pat ir i nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes.

Iš nuosprendžio matosi, kad jokiu I. J. atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu teismas nenustate. Tuo tarpu skunde nurodomas aplinkybes, t.y. tai, kad I. J. prisipažino padariusi nusikaltima ir del to nuoširdžiai gailisi, o taip pat tai, kad nusikaltimo padarymui itakos turejo provokuojantis paties nukentejusiojo, vartojusio prieš nuteistaja fizini smurta, elgesys, teismas jau pripažino atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis. Nustatyti dar ir kitas atsakomybe lengvinancias aplinkybes pagrindo nera. Padarytos turtines žalos pati I. J. neatlygino ir jos nepašalino, nes nužudytojo gimines šioje byloje iš viso nepareiške civilinio ieškinio. Apeliaciniame skunde nuteistoji be to neteisingai nurodo, kad ji pati praneše apie savo padaryta nusikalstama veika. Nors ji ir prisipažino kalta, taciau tam neabejotinai turejo reikšmes akivaizdus kiti jos kaltes irodymai, del kuriu neigti savo kalte apeliantei tiesiog buvo beprasmiška. Kita vertus, pati nuteistoji apie padaryta nusikaltima nepraneše nei policijai, nei kitiems asmenims. Iš bylos matosi, kad greitaja medicinine pagalba ir policija iškviete nuteistosios kaimynas liudytojas J. Ž. . O iš šio liudytojo parodymu matosi, kad jam paciam I. J. ne tik nepapasakojo tikruju savo padaryto nusikaltimo aplinkybiu, bet dar ir bande savo kalte neigti. Kaimynui aiškino, kad nežino, kas sužalojo jos sugyventini ir meluodama speliojo, kad tai galejo padaryti kokie nors kiti asmenys ne jos namuose, o miestelyje. Policija J. Ž. iškviete tik pats pamates akivaizdžius nusikaltimo pedsakus.

Kolegijos nuomone, teismas taip pat pagristai neskyre I. J. švelnesnes bausmes, negu numatyta istatyme, nes tam nebuvo ir pagrindo, ir istatyme griežtai nustatytu butinu aplinkybiu bei salygu. Pirmiausia pažymetina, kad BK 62 str. numato ne privaloma teismo pareiga, o tik teise ir galimybe skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme atsižvelgus i visas bylos aplinkybes. Be to, tokia bausme gali buti skiriama tik tada, kai yra nustatomos visos BK 62 str. išvardintos butinos aplinkybes ir salygos. Apeliaciniame skunde nuteistoji neteisingai nurodo prašomo jai taikyti BK 62 str. dalis ir punktus, nes kai kuriu nurodomu daliu ir punktu šis BK straipsnis iš viso neturi. Vis delto iš apeliacinio skundo turinio galima spresti, kad apeliante prašo taikyti BK 62 str. 1, 2 ir 4 daliu nuostatas. Jos argumentus kolegija atmeta, nes nurodyto istatymo taikymui truksta tam butinu salygu. BK 62 str. 1 d. gali buti taikoma tik tada, jeigu nusikalstama veika padares asmuo pats savo noru atvyksta ar praneša apie šia veika, prisipažista ja padares ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstama veika, ir visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padaryta turtine žala. Išskyrus dvi jau paminetas teismo nustatytas I. J. atsakomybe lengvinancias aplinkybes, jokiu kitu BK 62 str. 1 d. taikymui butinu aplinkybiu šioje byloje nenustatyta. BK 62 str. 2 d. numato galimybe paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kai butinai yra nustatyta dar nors viena iš aplinkybiu, išvardintu tos pacios BK straipsnio dalies šešiuose punktuose. Nei vienos iš tu aplinkybiu šioje byloje teismas nenustate ir jas nustatyti tikrai nebuvo pagrindo. Apeliante dar nurodo BK 62 str. 4 d., taciau joje numatoma tik apie galimybe skirti švelnesne bausme organizuotos grupes ar nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie bendradarbiauja su teisesaugos institucijomis. Todel šios istatymo nuostatos nuteistajai I. J. irgi negalejo buti taikomos. Visa tai reiškia, kad skirti nuteistajai švelnesne, negu numatyta istatyme, bausme taikant BK 62 str. nebuvo pagrindo ir teisines galimybes, todel teismas pagristai paskyre bausme, numatyta baudžiamojo istatymo sankcijoje.

Skirdamas bausme teismas pagristai atsižvelge ir i nuteistosios padaryto nusikaltimo pobudi, pavojingumo laipsni bei kaltininkes asmenybe. I. J. padare labai sunku nusikaltima, sukelusi neatstatomas pasekmes. Svarbia reikšme turi tai, kad ji ši nusikaltima planavo, jam iš anksto ruošesi ir nužude I. I. veikdama tiesiogine tycia. Nors nužudytasis I. I. anksciau pats vartojo smurta prieš I. J. , taciau surinkti bylos duomenys iš esmes daugiau neigiamai apibudina ir pacios nuteistosios asmenybe. Nuteistoji niekur nedirbo, gyveno išlaikoma to paties I. I. , be to, iš jau paminetu liudytoju parodymu matosi, kad I. J. nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Nors teismas patikejo apeliantes aiškinimais, kad ji pasigere tik nužudžiusi savo sugyventini, byloje yra duomenys, kad ji girtavo ir ta diena dar iki griždama namo. Ivertinus visas šias aplinkybes, teismo paskirta I. J. žymiai mažesne už baudžiamojo istatymo sankcijos vidurki 8 metu laisves atemimo bausme, kolegijos nuomone, negali buti laikoma per griežta. Ši bausme atitinka padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir nuteistosios asmenybe, todel bausme dar labiau švelninti pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios I. J. apeliacini skunda atmesti.