Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-29 · Administracinė byla Nr. I-1352-609/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-29
Bylos Nr.
I-1352-609/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 12.8Mokestinė nepriemoka ir jos išieškojimas
  • 43.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1352-609/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00805-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 12.8; 43.3; 55.1
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė,sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Z. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 888,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašymas (b. l. 3) grindžiamas argumentais, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Argumentuojama, kad Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovė 888,98 Eur dydžio vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – sandėlį, esantį adresu Šilutės pl. 93, Klaipėdoje.

Atsiliepimas

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į prašymą (b.l. 12-13) nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį, pažymėjo, jog komunalines atliekas kaupia jos nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančiame komunalinių atliekų surinkimo konteineryje.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatų (įsigaliojusių nuo 2009 m. sausio 1 d.) 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro, o 18 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 75 Eur (2014 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. T2-274)). Nuostatų (aktuali redakcija) 14 punkte numatyta, kad metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331(su vėlesniais pakeitimais), 5 punktas numato, kad komunalines atliekas turi teisę deklaruoti atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų tvarkyti atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia: 5.1. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose visuomeninės paskirties statinių patalpose, <...>; 5.2. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose privačios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype. Tvarkos aprašo 6 punktas numato, jog viename žemės sklype gali būti taikomas tik vienas metinės vietinės rinkliavos administravimo būdas (pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą arba deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį). Tvarkos aprašo 9 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, pageidaujantys deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, užpildo deklaraciją ir ją pateikia KRATC. Pažymėtina, jog atliekų turėtojui pasirinkus rinkliavos mokėjimo būdą pagal faktiškai turėtus (deklaruojamus) atliekų kiekius, tarp jo ir pareiškėjo atsiranda specialūs teisiniai santykiai, kuriuose pareiškėjas, vykdydamas jam priskirtą administravimo funkciją, gali priimti atskirus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu administracinius sprendimus, tarp jų ir sprendimą nepriimti atliekų turėtojo pateiktos deklaracijos, apie tai informuojant vietinės rinkliavos mokėtoją (Tvarkos aprašo 12 punktas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 5-6) matyti, kad negyvenamoji patalpa- sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Žyma Nekilnojamojo turto registro išraše patvirtina, kad ginčo laikotarpiu faktine sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotoja buvo atsakovė.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 19-21, 40-41 ) patvirtina, jog atsakovė yra 0,7073 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktine naudotoja.

Pažymoje apie skolą (b. l. 4) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apmokestintas 888,98 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.

Į bylą pateiktos komunalinių atliekų deklaracijos už 2016-2017 m.m. (b.l. 16, 26, 31, 39), iš kurių matyti, jog atsakovė siekė deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, tačiau pareiškėjos sprendimais atsakovės pateiktos deklaracijos nebuvo priimtos.

Nors pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą atsakovė ginčija teigdama, jog vietinę rinkliavą visada mokėjo pagal deklaruojamų atliekų kiekį, motyvuodama tuo, jog ji komunalines atliekas kaupia jos nuomojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje stovinčiame komunalinių atliekų surinkimo konteineryje, iš į bylą pateiktos pažymos (b.l. 25) matyti, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovei buvo skaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog kiti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą. Nors su prievole mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą atsakovė nesutiko, pareiškėjos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta nepriimti jos pateiktų deklaracijų, neginčijo.

Esant nustatytai aplinkybei, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nėra įvykdžiusi, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai iš atsakovės 888,98 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 888,98 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 98 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė