Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. J., kuriam išaiškintos teisės numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje, transporto priemonės savininkei L. J.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys nesklebtini) pareigose, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2014 m. lapkričio 2 d. 8.01 val., Mažeikiuose, Žemaitijos ir Draugystės g., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas per sankryžą ir sukdamas į kairę, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į sankryžoje stovėjusį kitą automobilį. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos nesustojęs ir pažeisdamas KET, pasišalino. Tokiais savo veiksmais G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 108, 127, 219; 219.1 punktų reikalavimus.

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du G. J. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Teismo posėdžio metu G. J. pripažino padaręs pažeidimus. Nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N63?983/2010, Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog G. J. 2014 m. lapkričio 2 d. 8.01 val., Mažeikiuose, Žemaitijos ir Draugystės g., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, reguliuojamoje sankryžoje, važiuodamas per sankryžą ir sukdamas į kairę, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo automobilio suvaldyti, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į sankryžoje stovėjusį kitą automobilį. Eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Tai byloje patvirtino pats G. J.. G. J. buvo nepakankamai atidus ir nesilaikė kelių eismo taisyklių 219.1 punkto reikalavimų, o būtent įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Dėl G. J. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, teismui nekyla abejonių. Teismo posėdžio metu G. J. visiškai pripažino padaręs pažeidimą, todėl jis baustinas už veikas padarytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kad G. J. padarė minėtus pažeidimus be teismo posėdžio metu apklausto G. J. yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent: 2015-02-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūnų S. L. ir A. B. tarnybiniais pranešimais, L. J., K. U. paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 210, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, pažyma apie asmens baustumą ir teistumus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažįsta padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu arba be konfiskavimo. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, neteistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. J. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos nuobaudos artimos minimalioms straipsnių sankcijose numatytoms nuobaudos be transporto priemonės konfiskavimo, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).

Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis ATPK 326 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

G. J. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 290,00 € (dviejų šimtų devyniasdešimt eurų) dydžio baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1160,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Pritaikius ATPK 33 straipsnį, G. J. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1160,00 € (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip 231,00 €, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.