- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-670/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00863-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Rimvydas Norkus, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- H. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, K. M., J. L.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1560-601/2011 pagal ieškovo H. D. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, K. M., J. L. (J. L.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 291 177,98 Lt žalai atlyginti.
Nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT) 2008 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-T-1379-1586 ieškovui buvo paskirta advokatė K. M. teikti antrinę teisinę pagalbą, surašant kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys valstybei dėl 291 177,98 Lt žalos atlyginimo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti paties ieškovo surašytą kasacinį skundą, o 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi – ieškovo atstovės advokatės K. M. surašytą kasacinį skundą. Ieškovo prašymu Kauno VGTPT 2009 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1379-118 advokatė K. M. buvo pakeista, paskiriant advokatą J. L., tam, kad būtų suteikta pagalba ieškovo kasaciniam skundui surašyti. Šis advokatas pateikė išvadą dėl teisinės pagalbos nutraukimo, nurodęs, kad nėra pagrindų rašyti kasacinį skundą, o Kauno VGTPT 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu nutraukė šios pagalbos teikimą, nurodžiusi, jog jo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje neperspektyvus. Tuo, anot ieškovo, buvo užkirstas kelias pasinaudoti kasacija, pažeistos CPK 345 straipsnio 1 dalies, 347 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktų nuostatos.
Ieškovo teigimu, Kauno VGTPT netiesiogiai yra atsakinga už jos paskirtų nekvalifikuotų ir nekompetentingų advokatų padarytą žalą, šiems nesurašius kasacinių skundų. Nurodė, jog prašomos atlyginti žalos dydį sudaro civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003 ir Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikšti jo reikalavimai dėl 17 177,98 Lt ir 274 000 Lt priteisimo, kurių jis negavo dėl Kauno VGTPT advokatų kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas atsisakė kalbėti teismo posėdyje, motyvuodamas reikalingumu išsimiegoti (prašymas atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu atmestas), ir vertino tai kaip bandymą vilkinti procesą, sprendė bylą iš esmės, atsižvelgdamas į ieškovo išdėstytas aplinkybes bei motyvus.
Teismas nustatė, kad ieškovas žalos atsiradimą kildina iš Kauno VGTPT paskirtų advokatų netinkamo pareigų vykdymo ir nurodė, kad advokatė K. M. dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties nesugebėjo pateikti tokio kasacinio skundo, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų priėmęs, o advokatas J. L. atsisakė trečią kartą teikti kasacinį skundą ieškovo vardu. Įvertinęs bylos įrodymus, teismas padarė išvadą, kad Kauno VGTPT neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo padaryti žalos ieškovui, nes jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, advokatė K. M. surašė kasacinį skundą (nors nurodė, kad tam nebuvo teisinių pagrindų), vėliau ji ieškovo prašymu buvo pakeista advokatu J. L., kuris taip pat patvirtino, kad pagrindų rašyti trečią kasacinį skundą nėra, tuo tarpu pats ieškovas advokatams nenurodė jokių kasacinio skundo pagrindų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog kasacinis skundas nebuvo priimtas (atsisakyta jį rašyti) ne dėl subjektyvių atsakovo paskirtų advokatų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o dėl objektyvių veiksnių – kasacijos pagrindų nebuvimo, kas visiškai nepriklauso nuo vieno ar kito advokato paskyrimo (negalima rasti to, ko nėra) (CK 6.246-6.249 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas H. D. prašo pakeisti teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo posėdžio metu 2011-04-21 ieškovas įteikė teisėjui, nagrinėjančiam šią bylą, prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 ir 4 dalies pagrindais. Tačiau teisėjas šio prašymo nesvarstė ir dėl jo nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 245 straipsnio ir 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Dėl to buvo pažeistos ir materialiosios teisės normos.
2. Teisėjas priėmė skundžiamą teismo sprendimą atsakovams nedalyvaujant, o jam atsisakius kalbėti dėl neteisėtų teisėjo procesinių veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iš teismas svarstė apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir jį atmetė. Mano, kad apeliantas nuo 2009-07-14, kai buvo pateiktas patikslintas ieškinys, turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylai, suformuluoti savo prašymus ir juos pateikti iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus bei vertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pažymėtina, jog ieškovas H. D., 2009-05-21 pateikęs ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Kauno VGTPT), tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, K. M. ir J. L., dėl 291 177, 98 Lt žalos atlyginimo, kaip teisingai skundžiamame sprendime pabrėžė pirmosios instancijos teismas, šią žalą kildina iš Kauno VGTPT paskirtų advokatų – trečiųjų asmenų advokatų K. M. ir J. L., netinkamo pareigų vykdymo. Žinoma, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (nagrinėjamu atveju aktuali 2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-78 redakcija su atitinkamais 2008 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. X-1492 pakeitimais, papildymais) nuostatas valstybės garantuojama ir iš valstybės biudžeto finansuojama teisinė pagalba yra teikiama asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, taip pat, be kita ko, siekiant užtikrinti įgyvendinimą 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/8/EB, numatančios teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą, nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti nagrinėjamoje byloje esant viešąjį interesą, o tai, kaip žinia, reiškia, jog tokią bylą nagrinėjantys teismai privalo būti aktyvūs. Taigi teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, neapsiriboja vien tik apeliacinio skundo ribomis (CPK 320 str.). Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, neatskleidė jos esmės ir todėl, atmetęs ieškovo H. D. ieškinį, galimai neteisingai ją išsprendė. Taigi ir dėl šio proceso pažeidimo teisėjų kolegija turi teisę neapsiriboti vien tik apeliacinio skundo argumentais (CPK 263 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovo H. D. ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Motyvuodamas tokį sprendimą, teismas teisingai nurodė, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma, jeigu yra nustatytos visos būtinos jai atsirasti sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Taip pat teisingai nurodė, kad kasacinė instancija yra išimtinė įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų kontrolės forma ir galima tik tuo atveju, jeigu pirmosios ir antrosios (apeliacinės) instancijos teismai netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 str.), – taigi kasacija galima ne kiekvienoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, o ja pasinaudojama tik išimtiniais atvejais, kai kasacinio skundo priėmimo metu nustatomi šie pagrindai. Atmesdamas ieškovo H. D. motyvą, jog reikalaujama priteisti žala atsirado dėl to, kad nebuvo surašytas tinkamas (nesugebėjimas surašyti, atsisakymas rašyti) kasacinis skundas, kurį priimtų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismas sprendė, kad šis teiginys nesudaro pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu, nes ieškovui buvo suteikta tinkama antrinė teisinė pagalba. Išvadą teismas grindė tuo, jog: 1) advokatė K. M. surašė kasacinį skundą (nors nurodė, kad tam iš esmės nebuvo teisinių pagrindų), o ją pakeitęs advokatas J. L. patvirtino, kad pagrindų rašyti trečią kasacinį skundą nėra; 2) Kauno VGTPT ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta ieškovo teisminė gynyba ir įgyvendinta kasacijos teisė (paskyrė advokatę K. M., kuri rašė kasacinį skundą, nors manė, jog tam nėra teisinio pagrindo; ieškovo prašymu pakeitė vieną advokatą kitu, kuris dar kartą įvertino galimybę teikti kasacinį skundą); 3) pats ieškovas advokatams nenurodė jokių kasacinio skundo pagrindų. Taigi teismas sprendė, kad ši įstaiga neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie ieškovui H. D. galėjo padaryti žalos, kad kasacinio skundo nepriėmimą (atsisakymą jį rašyti) sąlygojo ne subjektyvūs ar neteisėti Kauno VGTPT ar jo paskirtų advokatų veiksmai ar neveikimas, o objektyvūs veiksniai – kasacijos pagrindų nebuvimas, kas visiškai nepriklauso nuo vieno ar kito advokato paskyrimo (negalima rasti to, ko nėra).
Teisėjų kolegija, spręsdama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl H. D. ieškininių reikalavimų nepagrįstumo padaryta neatskleidus nagrinėjamos bylos esmės, pažymi, jog, kaip jau buvo minėta, teismas, teisingai apibrėžęs ieškinio faktinį pagrindą: prašoma priteisti žala yra kildinama ir Kauno VGTPT paskirtų advokatų K. M. ir J. L. netinkamo pareigų vykdymo, – iš viso netyrė ir nenagrinėjo faktinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą spręsti dėl pačios Kauno VGTPT bei jos paskirtų advokatų veiksmų teisėtumo ir atitinkamai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Spręsdamas, jog ieškovui buvo suteikta tinkama antrinė teisinė pagalba, kaip jau nurodyta, teismas apsiribojo nustatytais faktais, kad advokatė K. M. surašė kasacinį skundą, o ją pakeitęs advokatas J. L. patvirtino, kad pagrindų rašyti trečią kasacinį skundą nėra, kad Kauno VGTPT nagrinėjo ir tenkino H. D. prašymus, kad jis pats advokatams nenurodė jokių kasacinio skundo pagrindų. Tačiau teismas visiškai nenagrinėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje išdėstytų argumentų, kurių pagrindu buvo atsisakyta priimti ieškovo H. D. atstovės advokatės K. M. surašytą kasacinį skundą (skundo byla Nr. 3P-1099/2008; ši kolegija 2008 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti paties ieškovo H. D. parašytą kasacinį skundą, skundo byla Nr. 3P-766/2008).
Atrankos kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodyta, kad kasacijos pagrindas turi būti išsamiai teisiškai argumentuotas (CPK 346 str. 2 d., 347 str. 1 d. 3 p.). Kai skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, jame būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos teisės normos pažeidimą, argumentuotai pagrįsti, kad šis pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje bei galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Atrankos kolegija, įvertinusi iš naujo paduoto advokatės K. M. surašyto kasacinio skundo argumentus, konstatavo, kad jame nėra suformuluoti civilinės bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai. Nurodė, jog išnagrinėto ginčo esmė – žalos, padarytos netinkamu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, atlyginimas ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybę, taikymas. Tuo tarpu šio skundo argumentacija yra iš esmės susijusi su faktinių bylos aplinkybių dėstymu, visiškai nenurodant ir neargumentuojant, kokias, ieškovo nuomone, teisės normas netinkamai aiškino ir taikė žemesniųjų instancijų teismai, kaip šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtus procesinius sprendimus ir kodėl šis pažeidimas toks reikšmingas, kad dėl jo turėtų pasisakyti kasacinis teismas. Taigi spręsta, kad kasaciniame skunde visiškai nebuvo pateikta teisinių argumentų, kurie leistų manyti, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė civilinės atsakomybės reglamentuojančias teisės normas, nors, kaip minėta, valstybė yra atsakinga už tai, kad asmeniui būtų suteikta tinkama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Teisėjų kolegija, remdamasi šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos nutartyje išdėstytais argumentais, sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas šį ginčą, privalo nustatyti priežastis, dėl kurių profesionalus teisininkas advokatas, antrinę teisinę pagalbą teikiantis pagal sutartį, sudarytą su Kauno VGTPT, ir už ją iš valstybės gaunantis nuolatinį užmokestį, šios 2008-07-23 sprendimu Nr.TP-2-(2.2)-08-T-1379-1586 paskirtas surašyti pareiškėjui H. D. kasacinį skundą dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-1647/2007 peržiūrėjimo, paruošė tokį procesinį dokumentą, kuris Atrankos kolegijos vertinimu visiškai neatitiko jam keliamų reikalavimų (CPK 346 str. 2 d., 347 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad byloje iš viso nėra minimo kasacinio skundo, nors akivaizdu, kad tik įvertinus kasacinio skundo argumentus, taip pat minimoje civilinėje byloje Nr. 2-1647/2007 teismų priimtų procesinių sprendimų motyvus, medžiagą, etc., spręstina dėl Kauno VGTPT, šios įstaigos paskirtų advokatų teiktos teisinės pagalbos tinkamumo – pagrindų tokiam skundui paduoti buvimo, atstovavimo perspektyvumo, teisinės pagalbos nutraukimo, dėl, apelianto H. D. teigimu, CPK 345 straipsnio 1 dalies, 347 straipsnio 3 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktų nuostatų pažeidimo ir kt., tai yra dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato, jog gali būti iš viso atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas byloje yra neperspektyvus ir kt., taip pat nustatyti pagrindai, kuriems esant tokios pagalbos teikimas gali būti nutrauktas (VGTPĮ 11 str. 5 d., 23 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno VGTPT, jau turėdama minimą kasacinį skundą surašiusios advokatės K. M. 2008-10-29 bei 2009-01-12 paaiškinimus dėl H. D. teikiamos pagalbos neperspektyvumo, 2009-01-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1379-118 patenkino jo prašymą, šią advokatę pakeitė advokatu J. L., o 2009-04-22 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-N-1379-1366 antrinės teisinės pagalbos teikimą jam nutraukė. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant nustatyti, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu remdamasi Kauno VGTPT atliko vienokius ar kitokius veiksmus, būtina ištirti visą šios įstaigos žinioje esančią antrinės teisinės pagalbos teikimo H. D. medžiagos bylą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra Kauno VGTPT pateiktos atskirų dokumentų kopijos, teismas šių dokumentų taip pat nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.
Taigi pirmiau išdėstyti argumentai suteikia pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą grąžinti nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija laiko, jog yra būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas, tvirtindamas, jog pirmiau nurodytais Kauno VGTPT ir paskirtų advokatų veiksmais jam buvo užkirstas kelias kasacijos procesui, o, esant reikalui, ir teisių gynybai Europos Žmogaus Teisių Teisme, prašo priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą, kurios dydis prilyginamas civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007 nurodytam atlygintinos žalos dydžiui, bei atitinkamai civilinėse bylose Nr. 2-1996-32/2003, Nr. 2⁵¹-597/2004 pareikštų ieškinių sumai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, tai yra dėl minimų asmenų veiksmų, susijusių su kasacinio skundo surašymu dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-1647/2007 peržiūrėjimo, jis visiškai nenurodo argumentų dėl jam padarytos neturtinės žalos būtent šio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo jam procese (CK 6.250 str., CPK 178 str.). Kaip minėta, teismas šioje byloje turi pareigą būti aktyviu, todėl ją nagrinėjant iš naujo ieškovui H. D. pasiūlytina patikslinti šį savo reikalavimą (CPK 179 str. 2 d.).
Kartu teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovo H. D. apeliaciniame skunde nurodyti kiti, jo teigimu, teismo padaryti proceso pažeidimai, kuriais jis argumentuoja skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą, priešingai nei teigiama, nesuteikia pagrindo šį sprendimą panaikinti apelianto nurodytais motyvais (CPK 185 str.).
Kaip minėta, ieškovas H. D. apeliacinį skundą grindžia dviem argumentais – bylos neatidėjimas ir jos išnagrinėjimas nedalyvaujant atsakovams, o jam pačiam atsisakius teikti teismui paaiškinimus; nenagrinėjimas jo prašymo dėl bylos sustabdymo. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas iš tiesų teismo 2011-04-21 posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje atliekamas priešteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-00092/2010, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3777-601/2010 (Nr. 2-1560-601/2011) pareikštas prašymas dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su šios baudžiamosios bylos Nr. 63-2-00092/2010 nagrinėjimu ir baudžiamųjų bylų Nr. 1-32/2001 bei Nr. 1-120/1985 atnaujinimu. Antra, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą teisingai nurodo, jog duomenys, esantys teismo posėdžio protokole, patvirtina, jog teismas nagrinėjo šį prašymą ir priėmė nutartį jį atmesti, nenustatęs ryšio tarp ieškovo nurodytos baudžiamosios bylos bei nagrinėjamos civilinės bylos dėl atlyginimo žalos, kildinamos iš netinkamos teisinės pagalbos. Trečia, kaip žinia, pagal susiklosčiusią teismų praktiką bylų sustabdymo klausimais, baudžiamosios bylos priešteisminis tyrimas nėra pagrindas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą (CPK 163, 164 str.). Be to, CPK 163 straipsnio 4 punkto redakcijoje, galiojančioje nuo 2011 m. spalio 1 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija), tiesiogiai nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai ją nagrinėjant paaiškėja, jog tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos Nr. 63-2-00092-10 matyti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. gegužės 13 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius BK 300 straipsnio 1 dalies požymių, o prokuroro 2011 m. birželio 30 d. nutarimu atmestas H. D. skundas panaikinti minėtą prokuroro 2011 m. gegužės 13 nutarimą (baudžiamoji byla, 136-138, 145 b. l.). Tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priešteisminio tyrimo teisėjos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria atmestas tas pareiškėjo H. D. skundas dėl priešteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 63-2-00092-10. Taip pat atmestini apelianto argumentai, jog jo proceso teisės buvo pažeistos neatidėjus bylos nagrinėjimo teismo posėdyje tuo pagrindu, kad jis atsisakė teikti paaiškinimus, nes, kaip žinoma, šalis jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis naudojasi savo pasirinkimu (CPK 42 str.). Beje, iš šio teismo posėdžio protokolo matyti, kad, atsisakydamas teikti paaiškinimus, ieškovas prašė teismo spręsti savo nuožiūra.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, ieškovo H. D. apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, panaikinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.