- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-682-891/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53381-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- E. M.
- Advokatai
- Vita Neverauskaitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ernesto Rimšelio,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. M. gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. M. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nustatytas 2 metų laidavimo terminas be užstato. Laiduotoju paskirta G. M. žmona A. M..
Nukentėjusiojo E. M. civilinis ieškinys dėl 5000 € neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. M. nukentėjusiajam E. M. priteista 1500 € nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. M. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei padarė nukentėjusiajam E. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2017 m. spalio 14 d., apie 5 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Pubo Latino“, esančio Trakų g. 3, Vilniuje, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, smogė kumščiu nukentėjusiajam E. M. į kairės pusės žandą, po ko jis nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę, tokiais savo veiksmais padarė E. M. kairės akies vokų poodinę kraujosruvą su kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, veido kairės smilkininės srities, kairio žando poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą su nubrozdinimu, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruvą su gleivinės nubrozdinimu, pakaušio žaizdą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. M. gynėja prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį ir sumažinti E. M. priteistą neturtinę žalą nuo 1500 iki 500 €.
3. Apeliantės manymu, priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes nukentėjusiajam buvo nustatytas lengviausias sveikatos sutrikdymo sunkumas – nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio neliko jokių liekamųjų reiškinių, nukentėjusysis visiškai pasveiko, buvo darbingas. Anot apeliantės, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad jaučia diskomfortą dėl praskeltos lūpos ir negali trumpai kirptis, nes matytųsi randas, nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, priešingai – nei ant jo veido, nei galvos, tai yra ant jokių specialisto išvadoje nurodytų sužalotų vietų nėra matyti jokių sužalojimo pasekmių.
4. Skunde apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog priteisiant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat, konkretizuodamas LAT kasacines nutartis bylose, teisingai nurodė, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju paprastai priteisiama nuo 87 iki 463 €, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl ir kokiais kriterijais vadovaudamasis daugiau nei tris kartus padidino skundžiamame nuosprendyje cituojamos LAT praktikos bylose nustatytą didžiausią neturtinės žalos dydį.
5. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo įvertinti ir provokacinį nukentėjusiojo E. M. elgesį G. M. ir jo žmonos atžvilgiu, jo neblaivumą, kas, anot apeliantės, nulėmė G. M. veiksmus ir tuo pačiu atsiradusią žalą, taip pat nukentėjusiojo elgesį po įvykio, civilinį ieškinį ir atsisakymo nuo dalies ieškinio aplinkybes.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. M. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, apeliantės poziciją dėl per didelio priteisto neturtinės žalos dydžio laiko iš dalies pagrįsta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtus padarinius, nevertino nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, taip pat paties nukentėjusiojo veiksmų, dėl to priteisė per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, nepakankamai įsigilino į baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaip nustatyta byloje, G. M. viešoje vietoje vieną kartą smogė kumščiu E. M. į kairės pusės žandą, ko pasėkoje jis nukrito ant grindinio ir prarado sąmonę bei patyrė įvairius kūno sužalojimus. Sutiktina, kad dėl G. M. veiksmų E. M. neabejotinai patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimų (anot jo, jis iki šiol jaučia diskomfortą dėl praskeltos lūpos, galvoje liko randas, dėl ko negali trumpai kirptis), tačiau pažymėtina, kad E. M. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jo gydymo paslaugų kaina nebuvo didelė, E. M. nedarbingas buvo trumpą laiko tarpą, didesnių liekamųjų reiškinių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad nukentėjusysis nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, o jo nurodomi išgyvenimai ir iki šiol jaučiamas diskomfortas dėl tokio pobūdžio padarinių aiškiai hiperbolizuojami. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam atlygintinos žalos dydžio, visiškai nevertino ir nukentėjusiojo elgesio G. M. atžvilgiu, tai yra neatsižvelgė į tai, kad, kaip nustatyta byloje, tarp nukentėjusiojo E. M. ir G. M. tą vakarą ne vieną kartą vyko žodinis konfliktas dėl G. M. žmonos A. M., taip pat, kad E. M. ir G. M. tarpusavyje mušėsi, ką pripažino ir pats E. M., bei kad nukentėjusysis tą vakarą buvo neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumą ir rodo, kad ir paties nukentėjusiojo provokacinis elgesys taip pat lėmė G. M. veiksmus jo atžvilgiu bei atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju taip pat pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog priteisdamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į LAT susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, visiškai nemotyvavo, kodėl jis nuo nurodytos teismų praktikos nukrypo, tai yra kodėl ir kokiais kriterijais vadovaudamasis daugiau nei tris kartus padidino skundžiamame nuosprendyje cituojamos LAT praktikos bylose nustatytą didžiausią neturtinės žalos dydį. Kolegija neabejoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.
12. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes (neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytą turtinę žalą ir jos dydį, nukentėjusiojo elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes), atsižvelgusi į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens turtinę padėtį, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažintina perpus, tai yra iki 750 €. Šis dydis atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus ir kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų pusiausvyros.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens G. M. gynėjos advokatės V. Neverauskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. M. priteista nukentėjusiajam E. M. neturtinei žalai atlyginti 1 500 €, ir sumažinti iš G. M. nukentėjusiajam E. M. neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 750 € (septynių šimtų penkiasdešimties eurų).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.