Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-648-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-10-09Vilniaus apygardos teismas
  2. T-1267-873/2016Nutartis · 2016-11-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
1A-646-648-2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00995-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
E. R.
Nukentėjusysis
R. U.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-648-2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00995-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.; 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiojo R. U. civilinį ieškinį, priteista iš E. R. 2000 Lt R. U. naudai; patenkinus X civilinį ieškinį, priteista iš E. R. 3339,55 Lt X naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, asmeninio konflikto su R. U. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į dešinį šoną, po ko jam parkritus, bandančiam atsistoti R. U. sudavė smūgį koja į saulės rezginį, tuo padarydamas R. U. pilvo sumušimą, skersinės storosios žarnos pasaito plyšimą, ir savo veiksmais sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. U. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendį ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne visus byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Skundžiamame nuosprendyje nėra atlikta įrodymų analizė, dėl ko bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tai yra sumušė R. U.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendį iš esmės grindė vien nukentėjusiojo parodymais, kurie yra netikslūs ir neobjektyvūs, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymų. Nukentėjusysis parodė, kad apeliantas jam sudavė tris kartus į skirtingas kūno vietas, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Be to, R. U. parodė, kad laiptinėje su apeliantu grūmėsi, griuvinėjo ant laiptų, tačiau specialisto išvadoje grumtynių pėdsakai ant nukentėjusiojo kūno nėra konstatuoti. Be to, nėra nustatyti ir kūno sužalojimai ant nukentėjusiojo veido bei šono, nors pastarasis teigė, jog neva apeliantas jam sudavė ir į veidą, ir į šoną. Įvykio niekas nematė, o nukentėjusysis davė nenuoseklius parodymus. Liudytojas N. C. įvykio metu apelianto nematė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu su juo buvo atliktas procesinis veiksmas – parodymas atpažinti iš kartotekų. Pastarasis asmuo iš parodytų nuotraukų apeliantą atpažino pagal R. U. apibūdinimus, dėl ko šis procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 194 str. 2 d., nes N. C. atpažino apeliantą jo nematęs, o atpažinimas vyko pagal nukentėjusiojo parodymus. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo specialisto išvadoje užfiksuotų aplinkybių, kad R. U. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas vienu traukiniu poveikiu; kovos, savigynos pėdsakų R. U. kūne nėra. Be to, apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokiomis aplinkybėmis R. U. buvo išvarytas iš liudytojo N. C. buto, ką jis veikė, iš namo laiptinės išėjęs į lauką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti paros laikotarpiu iki jo patekimo į gydymo įstaigą. Šis laiko tarpas apima laikotarpį iki apelianto susitikimo su nukentėjusiuoju namo laiptinėje, kai pastarasis buvo liudytojo N. C. bute, o vėliau, ten palikęs žmoną, turėjo išeiti bei jėga bandė į šį butą sugrįžti. Taip pat apima laikotarpį, kai nukentėjusysis išėjo iš namo į lauką. Anot apelianto, R. U. galėjo būti sužalotas kitų asmenų kitoje vietoje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei tvirtina nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl E. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Priešingai nei teigia apeliantas, baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Būtent, greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2013-04-22 kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 79) nurodyta, kad R. U. skundėsi krūtinės ir pilvo skausmu, galvos svaigimu, nurodė, kad jį 2013-04-24 apie 23 val. namo laiptinėje sumušė nepažįstamas, spyrė į pilvą. 2013-04-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 7) užfiksuota, jog R. U., Greitosios medicinos pagalbos pristatytas į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninę (toliau – RVUL), nurodė, kad 2013 m. balandžio 21 d., 23.00 val., jį mušė kaimynas. Iš 2013-04-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 8) matyti, kad R. U., būdamas RVUL reanimacijos skyriuje, aiškino, kad 2013 m. balandžio 21 d., apie 23.00 val., namo laiptinėje prie jo priėjęs girtas kaimynas, gyvenantis trečiame aukšte, konflikto metu trenkė jam kumščiu į pilvo sritį bei į galvą, po ko jis prarado sąmonę. 2013-04-23 liudytojo apklausos protokolas (1 t., b.l. 17) ir 2013-10-23 papildomos liudytojo apklausos protokolas (1 t., b.l. 20) patvirtina, kad nukentėjusysis R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje sutiktas vyriškis sudavė jam smūgį kumščiu į dešinio šono apačią. Po to jie abu susikibo, įvyko grumtynės, kurių metu jie abu nukrito ant laiptų, vedančių į namo ketvirtą aukštą. Besikeliant nuo laiptų, šis vyras jam spyrė koja į saulės rezginį. Palikęs nukentėjusįjį, jis nuėjo į savo butą, esantį antrame ar trečiame namo aukšte. Apibūdinus šį vyriškį pažįstamam N. C., pastarasis pasakė, kad tai gali būti jo kaimynas iš trečio namo aukšto. Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 25-27). Iš 2013-05-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t., b.l. 36-39) matyti, kad nukentėjusysis R. U. atpažino E. R. kaip asmenį, kuris jį įvykio metu sužalojo, suduodamas smūgį ranka į dešinio šono apačią, o vėliau spirdamas koja į saulės rezginį. Teisme nukentėjusysis R. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir parodė, kad E. R. namo laiptinėje jam smogė kumščiu į dešinį šoną, po ko jie susikibo ir pargriuvo ant laiptų. E. R. atsistojo pirmas ir, nukentėjusiajam bandant atsistoti, smūgiavo pastarajam koja į pilvą. Taigi, iš minėtų įrodymų matyti, kad nukentėjusysis R. U. viso proceso metu vienareikšmiškai tvirtino, kad vienas iš smūgių jam buvo suduotas būtent į pilvo sritį, ir kad šį smūgį jam sudavė E. R.. Be to, aplinkybes apie smūgio sudavimą jam į pilvo sritį bei jį sužalojusį asmenį nukentėjusysis R. U. iš karto po įvykio nurodė ir savo pažįstamam N. C. bei žmonai J. U., ką patvirtina šių liudytojais apklaustų asmenų parodymai teisme. Minėti liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau pirmosios instancijos teismas jų parodymus, vertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai laikė nuteistojo E. R. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad nukentėjusysis parodė, jog nuteistasis E. R. jam sudavė tris kartus į skirtingas kūno vietas, tačiau specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialisto išvada Nr. G 2087/13(01) (1 t., b.l. 51) padaryta remiantis medicininiu dokumentu – R. U. VšĮ RVUL ligos istorija. Iš šio dokumento matyti, kad jame yra nurodyta diagnozė: pilvo sumušimas, skersinės storosios žarnos pasaito plyšimas; duomenys apie ultragarsinį pilvo tyrimą 2013-04-22; chirurginę operaciją 2013-04-22; sklandžią pooperacinę eigą. Minėtoje 2013-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 2087/13(01) konstatuota, kad R. U. padarytas pilvo sumušimas, skersinės storosios žarnos pasaito plyšimas, paveikus kietu buku daiktu pilvo sritį galimai paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą 2013-04-22 vienu trauminiu poveikiu; dėl žarnos pasaito plyšimo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; sužalojimas padarytas vienu įrankiu. Teismui netikėti šia specialisto išvada, kuri nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Taigi, šis rašytinis įrodymas patvirtina nukentėjusiojo R. U. parodymus apie jam suduoto smūgio lokalizaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nėra konstatuotas kitas nukentėjusiojo nurodytas sužalojimas dešinio šono apačioje, nukentėjusiojo kūne nenustatyti kovos, savigynos pėdsakai, nereiškia, jog nukentėjusysis R. U. duoda neteisingus parodymus. Vien dėl to, kad pastarojo asmens nurodyto jam suduoto smūgio į dešinį šoną, griuvimo ant laiptų ar kovos pėdsakai kūne nenustatyti, nėra pagrindo pripažinti, kad jų nebuvo. Objektyvių įrodymų, paneigiančių nukentėjusiojo R. U. parodymus, byloje nėra. Pastebėtina, kad smūgį kumščiu į pilvo sritį bei kitą smūgį į galvą nukentėjusysis nurodė tik būdamas reanimacijoje, kuomet jo pasakojimas dėl blogos sveikatos būklės buvo nerišlus ir sunkiai suprantamas, vėliau jis šių aplinkybių nenurodė, todėl jas vertinti teismui nebuvo ir nėra pagrindo.

Įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo R. U., liudytojų N. C., J. U. parodymais, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo E. R. parodymų, kad jis R. U. jokių smūgių nesudavė, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo pagrįstai.

Apeliaciniame skunde nurodomi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, kad nukentėjusiajam sužalojimas galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis, kitoje vietoje ir kitų asmenų. Byloje surinkus pakankamai įrodymų nuteistojo E. R. kaltei pagrįsti, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tirti, kokiomis aplinkybėmis R. U. buvo išvarytas iš liudytojo N. C. buto, o taip pat ką jis veikė, kai iš namo laiptinės išėjo į lauką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis E. R. teisme pripažino, kad 2013-04-21 naktį buvo namo laiptinėje ir joje buvo susitikęs su R. U., su kuriuo kilo konfliktas dėl triukšmo laiptinėje, ir kad jis pastarąjį išvedė į lauką. Ši aplinkybė nurodoma ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad ikiteisminio tyrimo metu su liudytoju N. C. atliekant asmens parodymo atpažinti iš kartotekų procesinį veiksmą buvo pažeistos BPK 194 str. 2 d. nuostatos, numatančios, kad parodymo atpažinti iš kartotekų pradžioje atpažįstantysis asmuo turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, kad, kaip matyti iš 2013-05-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (1 t., b.l. 90-92), buvo atliekamas asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotrauką, bet ne iš kartotekų, ką reglamentuoja BPK 194 straipsnis. Kaip matyti iš minėto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, liudytojas N. C. atpažino E. R. kaip asmenį, kuris pagal R. U. apibūdinimą pastarąjį sumušė 2013-04-21 vakare. Pripažinti, kad atliekant šį procesinį veiksmą buvo pažeistos BPK 192 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką tvarką, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad bylą išnagrinėjo nešališkas pirmosios instancijos teismas, priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. R. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Sigita BieliauskienėJolanta Čepukėnienė