Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-02 · Administracinė byla Nr. I-4281-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
I-4281-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04769-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
Ž. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus pataisos namams
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4281-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-04769-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui Ž. R. (vaizdo konferencijos būdu), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad 2015 m. liepos mėnesį nebuvo skirta piniginė išmoka, nes pagal Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 4.5 punktą piniginės išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Pareiškėjas negali įsigyti higienos priemonių, todėl yra žeminamas jo orumas, pareiškėjas yra diskriminuojamas, kalinamas nežmogiškomis sąlygomis.

Pareiškėjas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-18) paaiškino, kad pareiškėjas dėl neskirtos išmokos, netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė ir Vilniaus pataisos namų rašto dėl informacijos pateikimo dėl piniginės išmokos skyrimo neskundė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pareiškėjas nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyto privalomo bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarkos.

Nuteistiesiems piniginės išmokos skiriamos pagal Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260. Minėtų taisyklių 4.5 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė, kad piniginės išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio.

Nurodyta žala yra nepatvirtinta įrodymais. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir savo samprotavimais, nepateikė įrodymų, kad jam padaryta žala. Šios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Esant šioms aplinkybėms, nurodo, kad pareiškėjas nepatyrė skunde minimos žalos ir nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neskirtos piniginės išmokos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.,2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-02 pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų direktoriui skirti piniginę išmoką už liepos mėnesį (b. l. 6). Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas rezoliucija ant pareiškėjo prašymo nurodė neskirti išmokos, nes pareiškėjo sąskaita yra areštuota.

Vilniaus pataisos namai 2015-08-15 raštu Nr. 42-750(1) pareiškėją informavo dėl piniginės išmokos neskyrimo vadovaujantis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 4.5 p., pagal kurį išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio (b. l. 7).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Detalesnius piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių išmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (2015-08-06 redakcija, galiojanti nuo 2015-08-08) 2 punkte nustatyta, kad Konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis. Atvejai, kuriems esant išmokos neskiriamos, įtvirtinti Taisyklių 4 punkte. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-06 įsakymu Nr. V-293 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymo Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Taisyklės nuo 2015-08-08 buvo papildytos 4.5 p., nustatančiu, kad išmokos neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio. Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-08-26 įsakymu Nr. V-312 netekusiu galios pripažintas Taisyklių 4.5 papunktis. Taigi, įtvirtintas reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015-08-08 iki 2015-08-27.

Pagal Taisykles Piniginės išmokos nuteistiesiems mokamos už pasibaigusį kalendorinį mėnesį (5 punktas); nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių. Prašymai pateikiami ir registruojami Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498) 194 punkte nustatyta tvarka (6 punktas); Šių taisyklių 7 punkte nurodytų darbuotojų vizuoti nuteistųjų prašymai iki einamojo mėnesio 10 dienos (naujai į įkalinimo įstaigą atvykusių nuteistųjų prašymams šis terminas netaikomas) turi būti pateikti įkalinimo įstaigos direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui. Direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko ir direktoriaus pavaduotojo, atsakingo už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko) žodines rekomendacijas, priima sprendimą dėl piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo ir išmokų dydžio. Sprendimas įforminamas rezoliucija kiekvieno nuteistojo prašyme. Sprendimai neskirti piniginių išmokų turi būti motyvuoti (8 punktas); įkalinimo įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas darbuotojas pagal nuteistųjų prašymus ir ant jų užrašytas rezoliucijas sudaro nuteistųjų, kuriems skiriama piniginė išmoka, nurodant išmokos sumą, sąrašą, kurį vizuoja įkalinimo įstaigos Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkas ir direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už nuteistųjų socialinę reabilitaciją (jei tokios pareigybės įkalinimo įstaigoje nėra – Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas), ir tvirtina įkalinimo įstaigos direktorius (9 punktas); nuteistiesiems skirtų piniginių išmokų sumos turi būti pervedamos į jų asmenines sąskaitas iki einamojo mėnesio 20 dienos (10 punktas).

Šiuo atveju pareiškėjas neturtinės žalos kilimą sieja su išmokos neišmokėjimu už 2015 m. liepos mėnesį. Kaip minėta, pareiškėjui išmoka nemokėta 2015 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. už praėjusį 2015 m. liepos mėnesį. Ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo sąskaita buvo areštuota antstolio, byloje nėra.

Iš aukščiau nurodytų materialinės teisės normų matyti, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į išmoką nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo. Nagrinėjant išmokos skyrimo pareiškėjui klausimą už 2015 m. liepos mėnesį pareiškėjo asmeninė sąskaita buvo areštuota antstolio ir galiojant Taisyklių 4.5 punktui, Vilniaus pataisos namai turėjo įstatyminį pagrindą išmokos pareiškėjui neskirti.

Pareiškėjas prašo žalos atlyginimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, kurio neteisėtais veiksmais laiko Taisyklių papildymą 4.5 papunkčiu. Kalėjimų departamento direktoriaus teisė nustatyti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė teisę Kalėjimų departamento direktoriui sukonkretinti išmokų skyrimo tvarką. Reglamentavimas, kai išmokos nuteistiesiems neskiriamos, jeigu nuteistojo sąskaita yra areštuota antstolio, galiojo nuo 2015-08-08 iki 2015-08-27. Taisyklių, kaip norminio administracinio akto, 4.5 p. minėtu laikotarpiu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, todėl laikytinas teisėtu. Tuo remiantis, nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumo.

Kalėjimų departamento Taisyklių papildymas 4.5 p., Vilniaus PN vadovavimasis šiomis taikylėmis ir išmokos pareiškėjui neskyrimas už 2015 m. liepos mėnesį nelaikytinas neteisėtais Kalėjimų departamento, Vilniaus PN veiksmais pareiškėjo atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento - neteisėtų veiksmų - negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Henrikas Sadauskas