- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- Ik-2057-580/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Leonidas Ignatovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. D.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2010-04-01 sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 ir įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą A. D.;
Paaiškino, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Tarnybos direktoriaus veiksmai turi piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymių. G. K. nurodė, kad Tarnyba 2009-02-13 sprendimu Nr.(1.10.)-S-372-09 bei 2009-10-19 sprendimu Nr.(1.10)-S-2486-09 skyrė advokatą D. teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, pagal jo 2010-03-09 prašymą Nr.(1.10)-APP-40-10 dėl advokato pakeitimo Tarnyba turėjo pradėti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 9 straipsnio 3 dalies 6 punktas nustato, kad pagalbos teikimą kontroliuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Kontrolės pareiga numatyta Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties su advokatu A. D. 2.2. punkte. Pareiškėjo 2010-03-09 pareiškimas turėjo būti įvertintas kaip skundas, susijęs su konkrečiais jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimais, padarytais viešojo administravimo subjektų veiksmais. Tačiau Tarnyba procedūros nesilaikė, neatliko objektyvaus, nešališko, visapusiško tyrimo ir priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba neturėjo priimti sprendimo atsisakyti pakeisti advokatą tol, kol Lietuvos advokatūra neatliko antrinės teisinės pagalbos kokybės įvertinimo. Pagal VAĮ 28 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Tarnyba galėjo priimti sprendimą be pareiškėjo apklausos, tik tuo atveju, jeigu tenkintų pareiškėjo prašymą. Tarnybos nepagrįstas sprendimas darys įtaką Lietuvos advokatūros veiksmams, sprendžiant advokato A. D. teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybės įvertinimą, dėl ko pažeistas advokato veiklos vertinimo nešališkumas ir tuo pačiu pareiškėjo teisės.
Pareiškėjo manymu, Tarnyba iš anksto priimtu sprendimu provokuoja netinkamą pareiškėjo teisių gynybą, nes advokatui, kurio veiksmai skundžiami, suteikia prieigą prie apskundusio asmens bylos, o tai negarantuoja, kad apskųstas advokatas tinkamai atliks savo esmines funkcijas ir sudaro galimybę advokatui pakenkti atstovaujamojo interesams. Tai prieštarauja bendram principui draudžiančiam asmeniui, kurio veiksmai apskųsti, spręsti jį apskundusiojo asmens klausimus. Šis principas atsispindi ir Advokatų etikos kodekso 3.2. punkte, teisinių ir moralinių įpareigojimų (Advokatų etikos kodekso 1.2.-1.5. punktai). Tarnyba provokuoja šio sprendimo apskundimą teismui, kas reikalauja valstybės resursų eikvojimo ir prieštarauja tiems tikslams bei uždaviniams, dėl kurių Tarnyba yra įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pažymėjo, kad Tarnyba nepagrįstai susiaurina interesų konflikto apibrėžimą, apsiribodama tik Advokatų etikos kodekso 3.1 punktu. Interesų konfliktas kartu apima ir advokato nepriklausomumo pažeidimą.
Teigė, kad advokatas suklaidino pareiškėją nepaaiškindamas, kad yra numatyta administracinė UAB „Megatomo“ atsakomybė už melagingų žinių pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai iki suėjo patraukimo atsakomybėn senaties terminai, nepaaiškino, kodėl neskundė teismo 200904-20 nutarties, nerado laiko pasirengti 2009-09-09 teismo posėdžiui, vėlavo į šį posėdį, po teismo posėdžio bendraudavo su kitos šalies atstovais ne bylos klausimais, atmetė siūlymą kasacine tvarka skųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-01-28 nutartį, nepatarė, kaip išspręsti antstolio provokuojamą situaciją. Be to, advokatas aiškino, jog yra laimėjęs analogišką bylą prieš UAB „Megatomą“, advokatas nekėlė klausimo dėl sprendimo už akių priėmimo, kai kita šalis nepateikė atsiliepimo į patikslintą skundą, neteisingai aiškino, kad pareiškėjas pasisakė bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjas nurodė, kad advokatas teismo posėdyje savo elgsena posėdyje bei rengiantis bylai veikė prieš pareiškėjo interesus. Advokato nelojalumas klientui, jo rūpinimasis kitos šalies interesais matyti iš advokato atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Advokatas pareiškė išankstinę nuostatą, kad ginčas teisme buvo išspręstas teisingai, todėl negali laikyti save tinkamai atstovaujančiu ir sutinkamai su Advokatų etikos kodekso 2.3.4, 3, 4.1, 6.6, 6.7 punktais turi nustoti veikti kliento vardu. Pareiškėjo nuomone, advokatas A. D. siekė jį pamokyti už skundus prieš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą bei joje dirbančius advokatus.
Pažymėjo, kad advokatas klaidingai aiškina, jog antstolio A. B. raginimas įvykdyti teismo sprendimą atitinka teisės aktų reikalavimus, nes neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos, yra su monolitine pašto šaknele, buvo siunčiamas atvirlaiškiu, tuo pažeidžiant pareiškėjo teisę į korespondencijos slaptumą ir leidžia pašto įmonei pasirinkti įteikimo datą, nes sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 604 straipsniu raginimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms po išsiuntimo ir antstolis įgyja teisę į atlyginimą už sprendimo vykdymą. Be to, neteisinga ant Raginimo uždėto antspaudo data, klaidingai įrašyta, kad, atseit apsilankius kurjeriui, pareiškėjo bute degė šviesa, nes pareiškėjo butui neteikiama elektros energija. Iš to darė išvadą, kad advokato patarimas dėl antstolio procesinės padėties nekeitimo į atsakovo buvo neteisingas, o advokato paslaugos teiktos neprofesionaliai.
Teigė, kad Tarnybos atsisakymas ištirti, ar advokatas A. D. buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu yra nepagrįstas. Tarnyba kaip valstybės institucija yra atsakinga už VGTPĮ įgyvendinimą, turi vykdyti VAĮ, Valstybės tarnybos įstatymą, advokato darbo vieta yra Tarnybos buveinėje ir informaciją apie advokato draudimą Tarnyba gali gauti operatyviausiu būdu iš paties advokato, ji turi būti suinteresuota, kad advokatai antrinę teisinę pagalbą teiktų teisėtai. Sutartyje su advokatu yra numatyta (2.2., 2.2.3. punktai), kad advokatas turi pareigą teikti antrinę teisinę pagalbą laikantis advokatų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatūros įstatų, Advokatų etikos kodekso ir kt.), Sutarties 3.2. punkte numatyta Tarnybos kompetencija kontroliuoti, kaip advokatas laikosi Sutarties 2.2. punkte nustatytų pareigų.
Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas neteisėtas dėl diskriminuojančio požiūrio. Analogišku atveju sprendžiant jo 2010-02-04 prašymą Nr.(1.10)-GD-166-10 dėl advokato Leonido Ignatovo pakeitimo, Tarnyba 2010-02-11 raštu Nr.(1.10)-SD-615-10 pareikalavo advokato L. Ignatovo paaiškinimų dėl prašyme pakeisti advokatą nurodytų aplinkybių, o iš advokato A. D. to nepareikalavo. Skirtinga elgsena gali būti susijusi su advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo aplinkybėmis, nes prašyme pakeisti advokatą L.Ignatovą G. K. nekėlė klausimo dėl draudimo. Be to, Taryba netyrė, ar advokatas sąžiningai teikia pareiškėjui pagalbą byloje, kurioje jis yra paskirtas. Pareigą sąžiningai konsultuoti, ginti, atstovauti nustato Advokatų etikos kodeksas (6.6. punktas). Klausimo, kaip advokatas laikosi Advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodekso, nagrinėjimas patenka į Tarnybos kompetenciją. Tarnyba nereagavo į pareiškėjo pateiktą medžiagą, tuo pažeisdama G. K. teises, nustatytas VGTPĮ.
Pareiškėjo manymu skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir dalyje dėl advokato darbo krūvio. Didelis darbo krūvis, būna viena iš svarių aplinkybių, dėl kurios advokatas negali tinkamai įvykdyti pavedimo, todėl pareiškėjas nesutinka su Tarnybos pozicija, kad motyvuoti prašymą pakeisti advokatą remiantis šia aplinkybe yra vien tik advokato prerogatyva. Pareiškėjo manymu, Tarnyba vadovaujasi nereikalingais ir išgalvotais formalumais (biurokratizmas). Tai prieštarauja VGTPĮ paskirčiai užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad jie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas teises. Tarnyba turi būti ne tik kompetentinga atlikti nuodugnų nurodytų aplinkybių tyrimą, bet ir turi tai padaryti objektyviai ir nešališkai, teikdama pirmumą atstovaujamojo asmens interesams, o ne advokatų interesams Tarnybos išvada, kad 80 bylų skaičius darbo krūviui per mėnesį įtakos neturi, yra deklaratyvus, nes Tarnyba nepateikia duomenų apie advokato A. D. darbo krūvį, vengia tirti klausimą, ar advokatas A. D. vykdo Tarnybos pavedimus teikti antrinę teisinę pagalbą, negalėdamas jų tinkamai įvykdyti ir apie tai nepraneša.
Skundžiamo sprendimo dalies dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymose ir darbo laiko apskaitos, paaiškina, kad Tarnyba šio klausimo iš esmės neištyrė, Tarnyba neatsakė į klausimą dėl advokato galimai neteisingų duomenų pateikimo Tarnybai ir dėl to, kad advokatas nefiksavo bendravimo su pareiškėju laiko pareiškėjo parašu. Neteisingų duomenų pateikimas Tarnybai, rodo advokato nesąžiningumą, dėl ko būtų pagrindas spręsti ne tik advokato pakeitimo klausimą, bet ir jo paslaugų atsisakymo klausimą. Toks advokato nesąžiningumas gali reikštis ir teikiant antrinę teisinę pagalbą, o tai pažeistų ir atstovaujamojo teises. Pareiškėjo manymu, skundžiamu sprendimu Tarnyba dangsto proteguojamą advokatą, turintį nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato statusą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato statusą turintis advokatas yra administratorius, kuris ištrauktas iš advokatams būdingos aplinkos, nustojo juo būti. Tokio statuso advokatui skiriama teikti pagalbą 60-80 bylų. Bylų kiekis ir įvairovė nesuteikia galimybės minėtam advokatui kokybiškai teikti pagalbą, o sumažinus jų kiekį, nepasiteisintų aukštų pastovių atlyginimų mokėjimo tvarka. Tokiam advokatui belieka stengtis kontroliuoti, kad nepraleistų teismo posėdžių ir fiziškai spėtų pabūti šalia atstovaujamojo, nepraleistų terminų pateikti procesinius dokumentus, formaliai juos parengiant. Išdavoje, teisinės pagalbos teikimas imituojamas, tačiau tokiems advokatams mokamas didelis atlyginimas. Šie advokatai turi pagrindą kiekvienam atstovaujamajam pareikšti priekaištus ir klaidinti, kai šie prašo skirti jiems laiko, kad advokatas apkrautas darbu teikti pagalbą kitiems atstovaujamiesiems, per susitikimus pareiškia atstovaujamajam, kad turi tik valandą laiko, po kurios baigs susitikimą, nes turės susitikti su kitu atstovaujamuoju - per tokį laiką nespėjama tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, aptarimai prasideda nuo pradžių, advokatui bandant prisiminti bylos aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal VAĮ 19 str. 1 dalį, administracinė procedūra inicijuojama tik dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Tuo tarpu, pareiškėjo G. K. prašyme Nr. (1.7.)-APP-40-l 0 išdėstytos aplinkybės yra susijusios su advokato A. D. veiksmais, su kuriuo Tarnyba 2007-07-09 yra sudariusi Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos sutartį (duomenys neskelbtini). Advokatūros įstatymo 3 str. 1 d. yra apibrėžta, kad Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Antrinę teisinę pagalbą nuolat teikiantys advokatai yra ne Tarnybos karjeros valstybės tarnautojai ir ne Tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, o Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatai, Lietuvos advokatūros dalyviai. Atsižvelgiant į VAĮ nuostatas, administracinė procedūra advokato A. D. atžvilgiu negali būti pradėta.
Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas Tarnybos sprendimu gali būti pakeistas pagal pareiškėjo arba advokato motyvuotą rašytinį prašymą, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Interesų konfliktas yra apibrėžiamas teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu patvirtinto Lietuvos advokatų etikos kodekso 3 punkte. Advokatas gali būti keičiamas tik esant svarbioms priežastims, priešingu atveju, tenkinant pareiškėjo prašymą, kuriame advokato A. D. pakeitimo būtinybė grindžiama tik prielaidomis ir neteisingu interesų konflikto interpretavimu, būtų pažeidžiami VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. Advokatas A. D., teikdamas pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą yra susipažinęs su civiline byla Nr. 2-2985-619/2009, teikė pagalbą pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama, nepažeidžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų. VGTPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos. Šio principo turinys reiškia, kad kiekvieno besikreipiančiojo asmens dėl teisinės pagalbos interesai yra lygiaverčiai svarbūs ir reikšmingi, dėl ko advokatas turi būti visiems be išimties gaunantiems antrine teisinę pagalbą vienodai dėmesingas. Išimtinio dėmesio bylai reikalavimas, ignoruojant kitus asmenis, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba, negali būti pripažįstamas tinkamai įgyvendinama teise į antrinę teisinę pagalbą. Faktiškai visais atvejais G. K. nepasitenkinimą advokato, teikiančio jam antrinę teisinę pagalbą, veiklos kokybe reiškia tada, kai teismai priima sprendimus jo nenaudai. Advokatas negali būti atsakingas už tai, kad teismas priima nepalankų pareiškėjo atžvilgiu sprendimą, kadangi konkretaus reikalavimo pagrįstumo vertinimas priklauso teismo kompetencijai.
Teisės aktai, reglamentuojantys advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, statusą nenumato advokatų pareigos informuoti Tarnybą ir pateikti Tarnybai atitinkamą dokumentą, o Tarnybos pareigos reikalauti iš advokato pateikti duomenis, ar yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 20 straipsnio 7 dalies nuostatas, informacija apie advokatus, apsidraudusius civilinės atsakomybės draudimu, disponuoja Lietuvos advokatūra. Dėl šių priežasčių, Tarnyba 2010-03-17 raštu Nr. (l.l0.)-SD-l103-10 pareiškėjo prašymą persiuntė Lietuvos advokatūrai. Be to, Advokatūros įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje numatyta kliento teisė reikalauti iš advokato pateikti profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą)., todėl G. K. turėjo realią galimybę įgyvendinti šią teisę, o ne reikalauti iš Tarnybos tirti jos kompetencijai nepriskirtinus klausimus.
Paaiškino, kad tirdama G. K. prašymą dėl advokato Leonido Ignatovo pakeitimo, Tarnyba kreipėsi į minėtą advokatą, prašydama paaiškinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties 3.2.3. punktas numato Tarnybos teisę kreiptis į advokatą, jeigu Tarnyboje nepakanka turimos informacijos, leidžiančios išsamiai ištirti prašymuose, skunduose nurodytas aplinkybes ir jei tam tikrų aplinkybių nagrinėjimas priklauso Tarnybos kompetencijai. Tarnyba, spręsdama klausimą dėl advokato veiklos kokybės negali vadovautis pareiškėjo subjektyvia nuomone ar įtarimu, kad konkretus advokatas netinkamai teikia antrinę teisinę pagalbą, kadangi, išimtinai advokato veiklos kokybę vertina Lietuvos advokatūra. Advokato pakeitimo objektyvi aplinkybė galėtų būti rašytinis įrodymas, t.y. Lietuvos advokatūros išvada dėl advokato A. D. nekokybiškai teiktos antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba sprendime Nr. (1.10.)-APS-45-10 nurodė, kad advokato A. D. pakeitimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo, jeigu Lietuvos advokatūra nustatys, jog minėtas advokatas pažeidė advokato profesinę veiklą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Tarnyba įvertina advokato darbo krūvį prieš priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir paskiria konkretų advokatą, atsižvelgdama ne į turimų bylų skaičių, bet į tai, su kiek bylų iš turimų advokatas vidutiniškai dirba per mėnesį. Bendrą bylų skaičių sudaro ir tos bylos su kuriomis dėl įvairių priežasčių per einamąjį mėnesį advokatas nedirbo (pvz. byla sustabdyta, pareiškėjas neatvyko, negauti įrodymai, nepaskirti teismo posėdžiai ir kt.), kurios, advokato darbo krūvio neapsprendžia. Tarnybos sprendime Nr. (1.10.)-APS-45-10 yra nurodyti teisės aktai bei tvarka, kuriais vadovaujantis advokatai teikia duomenis apie teiktą antrinę teisinę pagalbą bei, kaip apskaičiuojamos valstybės patirtos išlaidos, teikiant pažymas teismams. Tarnybos nuomone, šios G. K. skunde nurodytos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant advokato pakeitimo klausimą, kadangi, duomenų teikimas apie teiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės patirtų išlaidų apskaičiavimas, vadovaujantis advokatų teikiamais duomenimis, yra susijęs išimtinai su vidine Tarnybos veikla bei advokato sutartiniais įsipareigojimais.
9. Tarnybos nuomone, kiti G. K. skunde nurodyti teiginiai (dėl užmokesčio, Valstybės kontrolės išvadų, skundų Tarnybos atžvilgiu, advokato statuso ir kt.) yra nesusiję su Tarnybos sprendimu Nr. (1.10.)-APS-45-10. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 5 straipsnį, asmuo gali ginti tik savo pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnį, pareiškėjams nėra numatyta teisė inicijuoti procesą dėl viešojo intereso gynimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad Tarnybos 2009-02-13 sprendimu Nr. (1.10.)-S-372-09 jis buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą G. K. byloje, kurioje šis prašė iš UAB „Megatomas" priteisti turtinę žalą - 572,98 Lt ir neturtinę (moralinę) žalą - 2000 Lt už netinkamai atliktas pašto siuntų įteikimo paslaugas. Nurodė, kad ryšių įmonė UAB „Megatomas" padarė minėtą žalą nustatyta tvarka nepristatydama jam antstolio A. B. Raginimo įvykdyti sprendimą. G. K. nuomone, antstolis susitaręs su atsakovu, neįteikia (ar laiku neįteikia raginimų) ir tokiu būdu pasipelno iš skolininkų. Tačiau konkrečių įrodymų G. K. pateikti negalėjo, todėl, kaip advokatas, trečiasis suinteresuotas asmuo kategoriškai atsisakė konstatuoti tokią aplinkybę ir pasiūlė savo nuomonę išdėstyti teismo posėdyje. Konsultacijos ir įrodymų vertinimas buvo teikiamas ir kitoje susijusioje administracinėje byloje. Susidarė įspūdis, kad pareiškėjas prašo surasti nors kokią galimybę, kaip nesumokėti antstoliui vykdymo išlaidų ir atskleisti tariamą antstolio ir pašto siuntų įmonės suokalbį tikslu pasipelnyti iš pareiškėjo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, jis kiek galėjo teisiniais argumentais pagrįsti ieškinį - pagrindė, tačiau jis atsisakė kaltinti atsakovą neįrodyta nusikalstama veika. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, G. K. dažnai ateidavo pas jį, kad jis paanalizuotų ar įvertintų jo naują versiją, todėl advokatas paaiškino, kad viskas, kas nuo jo priklauso, yra padaryta, o aiškinti teisės normų nuostatų jis neturi laiko, nes paskirtos bylos, kiti darbai. A. D. susidarė įspūdis, kad pareiškėjas reikalauja sau išskirtinio dėmesio, net kitų klientų sąskaita. Jis perspėjo G. K., kad atmetus ieškinį, jis gali patirti bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu pasisakė G. K.. Dėl plačių išvedžiojimų, nuorodų į nusikalstamus susitarimus, korupciją ir pan., kitas nesusijusias aplinkybes, pareiškėjas buvo ne kartą teisėjo įspėtas ir galiausiai jo kalbą teisėjas nutraukė. Ginčuose ir replikoje advokatas palaikė pareiškėją, išaiškino jam teisę susipažinti su protokolu ir pateikti pastabas. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, jis savo pareigą šioje byloje atliko tinkamai, stengėsi nevilkinant teisingai išspręsti teisminį ginčą. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti ne ginčo iš esmės sprendimui, bet į nagrinėjimo vilkinimą - kabinėjimasis prie procesinių pažeidimų, kitų smulkmenų, kurios negali įtakoti teismo sprendimo. Su tokia pozicija advokatas nesutiko ir jos netoleravo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, G. K. gudrauja bei panašiai elgiasi ir savo pareiškime (nepagrįstai ginčija valandų skaičių, nors pats yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kelia civilinės atsakomybės draudimo klausimą ir pan.,). Gudri jo pozicija pasireiškė ir tuo, kad rašant apeliacinį skundą bei po to jį ne vieną kartą tikslinant pareiškėjas A. D. jokių pretenzijų nereiškė ir tik pateikus apeliacinį skundą teismui iš Tarnybos advokatas sužinojo, kad pareiškėjas prašo jį pakeisti kitu advokatu, o atsisakius pakeisti pasipylė skundai į Lietuvos advokatūrą bei teismus. A. D. nurodo, kad civiline atsakomybe yra apsidraudęs BTA draudimo bendrovėje. Šiuo metu jis atstovauja pareiškėją apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal G. K. 2009-01-10 prašymą, 2009-02-13 Tarnyba priėmė sprendimą Nr.(1.10.)-S-372-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą G. K. civilinėje byloje Nr.2-2985-619/2009 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš ryšių įmonės UAB ,,Megatomas“, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą A. D. (b. l. 22-25, 28-29).
Pagal G. K. 2009-10-16 prašymą, Tarnyba 2009-10-19 sprendimu Nr.(1.10.)-S-2486-09 suteikė antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, apskundžiant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2985-619/2009 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš ryšių įmonės UAB ,,Megatomas“. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. D. (b. l. 39-40).
2010-03-09 G. K. pateikė Tarnybai prašymą Nr.(1.7.)-APP-40-10 pakeisti teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtą advokatą A. D. kitu advokatu, prašydamas nustatyti, ar minėtas advokatas tinkami atstovauja jo interesams, kokybiškai ir sąžiningai teikia jam antrinę teisinę pagalbą, ištirti, ar advokatas A. D. buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės draudimu antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui metu ir nuo to laikotarpio, kai advokatas pasirašė su Tarnyba nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. G. K. savo prašyme Nr.(1.7.)-APP-40-10 taip pat išreiškė pastabas dėl advokato A. D. darbo krūvio, sugaišto laiko teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apskaitos ir dėl Tarnybos pažymose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytų priteistinų į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 41-42).
2010-03-17 raštu Nr.(1.10.)-SD-1103-10 Tarnyba, vadovaudamasi VGTPĮ 10 straipsnio 2 punktu, Advokatūros įstatymo 20 straipsniu, persiuntė G. K. 2010-03-09 prašymą Nr.(1.7.)-APP-40-10 dalyje dėl G. K. pastabų ir nusiskundimų dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato A. D. darbo kokybės bei dėl minėto advokato civilinės atsakomybės draudimo, spręsti Lietuvos advokatūrai (b. l. 57-59).
Lietvos advokatūra 2010-10-04 raštu Nr. 807 pranešė, kad G. K. skundas dėl advokato A. D. veiklos išnagrinėtas. Lietuvos advokatūra nusprendė, kad advokato elgesį vertinti advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu nėra pagrindo ir informavo, kad advokatas buvo apsidraudęs civilinę atsakomybęlaikotarpiu nuo 2009-10-06 iki 2010-10-05. Pažymėjo, kad iki šiol nei viena draudimo kompanija nedraudžia advokatų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos advokatūros advokatų tarnyba 2009-09-10 sprendimu išaiškino, kad tokiu atveju reikalinga apsidrausti savanorišku civilinės atsakomybės draudimu.
Išnagrinėjusi G. K. prašymo dalį, kurioje prašoma pakeisti paskirtą advokatą A. D. kitu advokatu, išreiškiama nuomonė dėl advokato A. D. darbo krūvio, sugaišto laiko apskaitos ir dėl Tarnybos pažymose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytų priteistinų į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba 2010-04-01 priėmė sprendimą Nr.(1.10.)-APS-45-10, kuriuo nusprendė netenkinti G. K. pakeisti advokatą A. D. kitu advokatu (1 punktas), informuoti G. K., kad prašymas pakeisti advokatą kitu advokatu galėtų būti nagrinėjamas iš naujo tik tuo atveju, jeigu Lietuvos advokatūra nustatytų, kad advokatas nekokybiškai teikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui (2 punktas). Sprendimas grindžiamas tuo, kad G. K. nuomonė dėl advokato didelio krūvio nėra pagrįsta objektyviais faktais, dėl kurių galėtų būti keičiamas advokatas A. D., t.y. G. K. prašyme nurodyta aplinkybė apie pareiškėjo ir advokato pokalbio turinį susitikimo metu nėra pagrįstos rašytiniais ar kitais įrodymais, Tarnyba priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir vertindama konkretaus advokato darbo krūvį, atsižvelgia ne į turimų bylų skaičių, bet į tai, su kiek bylų iš turimų advokatas vidutiniškai dirba per mėnesį, todėl G. K. nurodytas 80 bylų skaičius darbo krūviui per mėnesį įtakos neturi, o motyvuoti prašymą pakeisti advokatą dėl didelio darbo krūvio yra advokato prerogatyva, o ne pareiškėjo teisė. G. K. nuomonė dėl netinkamai vedamos advokato darbo laiko apskaitos yra nepagrįsta. Advokatas A. D. renka, kaupia duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą ir teikia juos Tarnybai kiekvieną mėnesį teisingumo ministro nustatyta tvarka. Be to, darbo laiko apskaitos netinkamas vedimas nėra ta aplinkybė, dėl kurios advokatas negalėtų klientui teikti teisinės pagalbos, ši aplinkybė turėtų reikšmę Tarnybos ir advokato sutartiniams įsipareigojimams. Tarnyba pažymose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apskaičiavo gavusi advokato A. D. prašymus 2009-05-05 Nr.(4.22.)-TPIP-232-09 ir 2009-10-20 Nr.(4.22.)-TPIP-583-09, vadovaudamasi Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu ir patvirtinusi A. D. duomenis apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą G. K. Tarnyba apskaičiavo patirtas išlaidas už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki advokato 2009-05-05 prašymo dėl išlaidų apskaičiavimo pateikimo Tarnybai dienos ir parengė atitinkamą pažymą Nr.(duomenys neskelbtini). Kadangi 2009-05-06 teismo posėdžio metu byla nebuvo išnagrinėta ir advokatas A. D., teikdamas antrinę teisinę pagalbą G. K., papildomai sugaišo laiko laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2009-10-22 pagal advokato 2009-10-20 prašymą patikslinti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 2009-10-22 buvo perskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos civilinėje byloje ir A. D. išduota patikslinta Tarnybos pažyma Nr.(duomenys neskelbtini), kuri buvo pateikta teismui. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro ne tik advokato bendravimas su konkrečiu pareiškėju. Faktiškai sugaištas laikas – susipažinimas su Tarnybos sprendimu ir prie Tarnybos sprendimo pateiktais dokumentais, kliento žodinės konsultacijos, teisės normų, reikalingų procesiniams dokumentams paruošti, analizė, teismų praktikos analizė, procesinio dokumento paruošimas, jo tikslinimas, kliento supažindinimas su parengtu dokumentu, prašymų teismui rengimas, susipažinimas su byla, atstovavimas teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimas, skelbimai spaudoje, ekspertizės, vykdymo proceso išlaidos, kelionėje sugaištas laikas (pvz. vykstant į teismus susipažinti su byla, vykstant į teismo posėdžius) ir kt. Todėl nėra VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių advokatas A. D. galėtų būti keičiamas kitu advokatu (b. l. 60-63).
Pagal VGTPĮPĮ 18 straipsnio 5 dalį (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija), Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje (2008-04-15 įstatymo Nr. X-1492 redakcija) nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose bylos ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba. Taigi įstatymas numato dvi skirtingas aplinkybes pakeisti antrinę teisinę pagalbą paskirtą teikti advokatą – interesų konflikto nustatymas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali atstovauti byloje.
Darant išvadas dėl advokato galimumo atstovauti klientą pirmiausia reikalinga įvertinti advokato ir kliento santykių esmę. Pagrindinė šių santykių esmė yra kliento pasitikėjimas jam pagalbą teikiančiu advokatu, jo lojalumu klientui, sąžiningu, tinkamu paslaugų teikimu. Tokias išvadas leidžia daryti Advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodekso normos, apibrėžiančios advokato paslaugų teikimo principus.
Advokatūros įstatymas nepateikia interesų konflikto advokato veikloje apibrėžimo. Šio įstatymo 5 straipsnyje, apibrėžiančiame advokatų veiklos principus, nurodyta, kad vienu iš tokių principų yra lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas. Visuotiniame advokatų susirinkime 2005-04-08 priimto Advokatų etikos kodekso (paskelbtas teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-345) 3 punktas apibrėžia interesų konflikto situaciją. Laikoma, kad interesų konfliktas yra tada, kai advokatas pažeidžia draudimą konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi. Advokatų etikos kodekso 3.2 punkte nustatyta, kad, jei atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu.
Šioje byloje nėra aplinkybių, kurios leistų nustatyti interesų konfliktą taip, kaip jį apibrėžia Advokatų etikos kodekso 3 punktas. Pareiškėjas interesų konflikto buvimą grindžia tuo, kad advokatas A. D. palaiko artimus santykius su antstoliu A. B. ar jo padėjėjais. Ši pozicija teisme nepasitvirtino, advokatas A. D. paneigė tokių santykių buvimą, pareiškėjas jokių duomenų, leidžiančių abejoti advokato ryšiais ar suinteresuotumu kitų asmenų, kurių teises ir pareigas liečia Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo ieškinį UAB „Megatomas“, teisių gynimu nepateikė. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-23 sprendimo (b. l. 49-50) bylos proceso šalimis buvo: ieškovas G. K., jo atstovas advokatas A. D., atsakovas UAB „Megatomas“, jo atstovas advokatas G. Skaistys, tretysis asmuo antstolis A. B., jo atstovas advokato padėjėjas G. Lukaševičius. Taigi interesų konfliktas galėtų būti konstatuotas tik tada, kai būtų nustatyta, jog advokatas A. D. konsultavo, veikė byloje kitų šioje byloje dalyvavusių asmenų vardu. Tačiau tokie faktai nebuvo patvirtinti. Kitos skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip galinčios kelti interesų konfliktą, kadangi yra kitokio pobūdžio.
Pareiškėjo teigimu, interesų konflikto įvardinimas tik kaip Advokatų etikos kodekso 3.1 punkte apibrėžtos situacijos, yra pernelyg siauras interesų konflikto supratimas. Teismas su tokia pozicija nesutinka. VGTPĮ reguliuoja santykius tarp asmenų ir profesinę veiklą vykdančių advokatų. Savo profesinėje veikloje advokatai turi vadovautis Advokatūros įstatymu bei Advokatų etikos kodeksu. Todėl VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalies normos aiškinimas remiantis Advokatų etikos kodekso kaip profesinės veiklos vykdymo taisykles apibrėžiančio teisės akto nustatytomis sąvokomis yra teisingas ir pagrįstas. Intereso konflikto sąvokos tikslus nustatymas, nepaliekant erdvės aiškinimo išplėtimui įvairiomis kitomis situacijomis yra svarbus dėl to, kad interesų konflikto situacijos konstatavimas sukelia teisines pasekmes. Teisinių pasekmių atsiradimo sąlygos turi būti nustatytos konkrečiai, o ne priklausyti nuo aiškinančiojo valios. Rašytinio apibrėžimo buvimas leidžia tiksliau įvertinti situaciją ir spręsti dėl galimumo laikyti ją konfliktu. Nesirėmimas rašytiniu apibrėžimu įneštų painiavą į advokatų veiklos reglamentavimą, nes sankcijų taikymą darytų priklausomu nuo subjektyvių aplinkybių. Todėl apibrėždamas interesų konflikto situaciją teismas remiasi Advokatų etikos kodekso 3.1 punktu.
Skunde pateikiamos aplinkybės dėl netinkamo advokato A. D. atstovavimo pareiškėjo interesams – draudimas apskųstam asmeniui spręsti skundą padavusio asmens reikalus, išankstinės pareiškėjo interesams priešingos pozicijos pareiškimas, neteisingas pareiškėjo konsultavimas, gali būti pagrindu svarstyti, ar susidarė kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali atstovauti byloje.
Šių aplinkybių vertinimas visų pirma susijęs su tarp advokato ir kliento susidariusių atstovavimo santykių atitikimu bendriesiems advokato profesinės veiklos principams. Advokatų etikos kodekso 1.2.1. punktas numato, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų klientui; 2.3.4. draudžia advokatui veikti prieš kliento interesus atstovaujant jam teisme, valstybės arba savivaldybių institucijose ar kitose organizacijose; 4.1. pažymi, jog atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios įtakos, ypač tos, kuri gali kilti dėl asmeninių interesų ar išorinio poveikio.
Tarp pareiškėjo ir advokato A. D. susiklosčiusi situacija akivaizdžiai rodo, jog tarp advokato ir kliento nėra pasitikėjimo santykių, todėl Advokatų etikos kodekso principų vykdymas yra neįmanomas. G. K. ne tik nepasitiki jam paskirtu advokatu, tačiau net bylinėjasiprieš jį siekdamas įrodyti įvairiausio pobūdžio advokato padarytus pažeidimus, inicijuoja advokato veiklos tyrimą Lietuvos advokatūroje. Kai advokatui tenka bylinėtis su klientu dėl teiktos teisinės pagalbos kokybės, vėliau atstovauti jį toje pačioje byloje, dėl kurioje suteiktų teisinių paslaugų kokybės buvo bylinėtasi, išsaugoti visišką advokato nepriklausomumą nuo asmeninių interesų ar išorinio poveikio nėra visiškai įmanoma. Jau iš G. K. 2010-03-09 prašymą Nr.(1.7.)-APP-40-10 matyti, kad pareiškėjas nepasitiki advokatu dėl, jo nuomone, objektyvių ir pagrįstų priežasčių.
Nepasitikėjimą skatinančių priežasčių objektyvumui ir pagrįstumui įrodyti neturi būti keliamas aukštas įrodytumo lygis, šiuo atveju turi pakakti , kad nurodomomos priežastys bet kuriam vidutiniam asmeniui galėtų sukelti nepasitikėjimą. Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas yra asmens subjektyvus požiūris, kuris nereikalauja patvirtinimo objektyviais duomenimis ir negali būti patvirtintas įrodymais, gali būti įrodyta, kad yra priežasčių, kurios gali sukelti nepasitikėjimą. Kiek tai liečia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, sprendžiant pasitikėjimo buvimo klausimus reikalinga įvertinti, ar nepažeidžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principas, draudžiantis asmeniui piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 straipsnio 4 punktas). Jeigu prašymas dėl advokato pakeitimo būtų visiškai nemotyvuotas arba, motyvuotas su byla ar advokato veiksmais nesusijusiais dalykais, tai tokio prašymas turėtų būti atmetamas, kaip pareikštas piktnaudžiaujant teise į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimą.
Pareiškėjas 2010-03-09 prašyme nurodė sekančias priežastis – per didelis advokato darbo krūvis, laiko stoka atstovavimui, advokato pasyvumas bylos eigoje ir teismo posėdyje, advokatas Tarnybai nurodė per didelį atstovavimui sugaištų valandų kiekį, nevedė sugaišto laiko apskaitos, bendravimas su priešingos šalies atstovais, nepakankamas konsultavimas, abejonės dėl civilinio draudimo buvimo.
Bylos atveju pareiškėjo 2010-03-09 prašyme išvardintos aplinkybės, pagrindžiančios jo nepasitikėjimo advokatu kilimo priežastis yra išsamiai išanalizuotos, suprantamai pateiktos, todėl negali būti atmetamos jų nevertinus. Kilus abejonėms dėl tokių faktų, kurie išvardinti skunde bei pareiškime teismui, yra natūralu, kad asmeniui gali kilti nepasitikėjimas advokatu. Nors išsami advokato teiktų paslaugų kokybės analizė nėra teismo vertinimo šioje byloje dalykas, nes kokybės vertinimą atlieka Lietuvos advokatūra, o pats vertinimas būtų susijęs su dar neišnagrinėtos civilinės bylos analize, tačiau bendrais bruožais vertinant pareiškėjo pateiktus samprotavimus matyti, kad jie nėra niekuo nepagrįsti. Pavyzdžiui, advokatas nepateikė duomenų, jog paslaugų teikimo pareiškėjui metu buvo apsidraudęs advokatų civilinės atsakomybės draudimu, nors tai numato Advokatūros 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas (BTA draudimas polisas AC (duomenys neskelbtini) patvirtina draustumą nuo 2009-10-06 iki 2010-10-05). Lietuvos advokatūros 2010-10-04 rašte pateikti išaiškinimai dėl advokatų tarybos posėdyje priimtų sprendimų, susijusių su advokatu draudimu, ir draudimo rinkoje susiklosčiusia faktine situacija, šiuo atveju reikšmės neturi, nes priešingai nei Advokatūros įstatymo normos, šie duomenys negali būti žinomi paprastam gyventojui. Asmuo neprivalo žinoti savo teisės tiesiogiai pasiteirauti advokato dėl civilinės atsakomybės draudimo. Todėl tai yra natūrali priežastis atsirasti nepasitikėjimui advokatu. Iškilus tokioms abejonėms Tarnyba turi imtis priemonių pasitikėjimui tarp advokato ir kliento atkurti, t. y. pašalinti abejones klienui pateikdama reikalingą informaciją. Byloje nėra duomenų, kad Tarnyba būtų paklaususi advokato dėl civilinės atsakomybės draudimo, nors ir Tarnyba ir advokatai yra tame pačiame pastate. Tokio veiksmo reikalingumas išplaukia iš valstybės garantuojamos teisės tarnybos efektyvumo principo.
Be to, tarp kliento ir advokato liko neišspręsti nesutarimai dėl konsultuojant sugaištų valandų skaičiaus bei jų žymėjimo apskaitos dokumentuose, kas irgi leidžia pareiškėjui kelti abejones dėl advokato sąžiningumo ir laikyti jas pagrįstomis. Tarnybos 2010-04-01 sprendime nėra išanalizuota situacija dėl advokato A. D. pareiškėjo konsultavimui skirtų valandų, nepaaiškinta kam buvo skirtos A. D. nurodytos konsultacijų valandos. Sprendime tik paaiškinama duomenų apie antrinės pagalbos teikimą tvarka, nekreipiant dėmesio į konkrečią situaciją. Teismas nesutinka su vertinimu, kad duomenų apie antrinę pagalbą teikimas yra tik advokato ir Tarnybos reikalas. Šiuo atveju buvo kilusi konfliktinė situacija, kai pareiškėjas teigė, jog jam buvo skiriama nepakankamai laiko, ir jam kilo įtarimas, kad duomenyse konsultacijoms įrašyta daugiau laiko, t. y., kad kaip pareiškėjo atstovavimui sugaištas laikas nebuvo panaudotas ir jis negavo tokios paslaugos apimties, kuri buvo apmokėta iš valstybės lėšų. Todėl pareiškėjui turėjo būti pateiktas išsamesnis paaiškinimas dėl jo konsultavimui sugaišto laiko panaudojimo.
Kadangi pasitikėjimas yra subjektyvus požiūris į kitą asmenį, tai iškilus kliento abejonėms advokatas, o šiuo atveju ir Tarnyba, turi pareigą šias abejones pašalinti pateikdami advokato poziciją pagrindžiančius dokumentus, kurie leistų klientui įsitikinti, kad klientas yra konsultuojamas ir jam atstovaujama sąžiningai, rūpestingai ir protingai, o advokatas yra lojalus klientui, advokato klientas turi būti tikras, kad advokatas pavedimą priėmė įsitikinęs, kad sugebės pavedimą atlikti tinkamai ir laiku (Advokatų etikos kodekso 6.6, 6.7. punktai).
VGTPĮ 10 straipsnio 2 punktas numato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles, kurias tvirtina Lietuvos advokatūra, suderinusi su Teisingumo ministerija organizuoja Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra 2010-10-04 raštu Nr. 807 nusprendė, kad advokato elgesį vertinti advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu, nėra pagrindo. Kartu rašte buvo nurodyta, kad matydamas, jog nėra abipusio pasitikėjimo, nepavyksta suderinti pozicijos bendru sutarimu arba atsiranda kitų svarbių kliūčių, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisinės pagalbos, advokatas turėtų pats atsisakyti būti atstovu bei pasiūlyti Tarnybai keisti advokatą (Advokatūros įstatymo 40 straipsnis, VGTPĮ 23 straipsnis). Atsakovas teigė, kad advokato pakeitimas pagal VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalį gali būti vykdomas tik tada, kai Lietuvos advokatūra neigiamai įvertins advokato veiklą teikiant antrinės teisinės pagalbos paslaugas. Šiuo metu antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisyklės nepriimtos, todėl šios normos vykdymas negalimas. Iš Lietuvos advokatūros 2010-10-04 rašto Nr. 807 matyti, kad toks vertinimas iš esmės nebuvo atliktas. Reikalinga atskirti, kad VGTPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodytos kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali atstovauti byloje neturi būti aiškinamos kaip advokato profesinio pažeidimo padarymas. Šios priežastys gali būti bet kurios priežastys, sąlygojusios pasitikėjimo advokatu prarardimą, ne būtinai advokato profesinio pažeidimo padarymas.
Vienu iš pareiškėjo argumentų buvo tai, kad, jo nuomone, advokatas pareiškė išankstinę poziciją byloje, kuri nėra suderinama su pareiškėjo interesais. Teismui pateiktame atsiliepime advokatas A. D. nurodo aplinkybes, kad jis nesutinka su pareiškėjo pozicija byloje, jo proceso vedimo būdu, dėmesiu nereikšmingoms smulkmenoms, pareiškėjo gudravimu, pažymi, kad padėjo ginčą išspręsti teisingai, nors bylą pirmos instancijos teisme pareiškėjas pralaimėjo. Kadangi šiuo metu atstovavimo santykiai tarp advokato ir kliento nėra pasibaigę, civilinė byla nagrinėjama apeliacinėje instancijoje, tai toks nuomonės pareiškimas taip pat gali kelti abejones pareiškėjui dėl tinkamo jo interesų atstovavimo.
Tarnyba atsiliepime nurodo, kad advokato keitimas kitu, kai pirmasis yra visiškai susipažinęs su bylos medžiaga, prieštarautų VGTPĮ 3 straipsnio 2 punkte nurodytam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, įpareigojančiam siekti pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo. Teismo vertinimu, šio principo aiškinimas yra neatsiejamas nuo aukščiau minėtų advokatų paslaugų teikimo principų. Visų pirma valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tikslas yra tai, kad asmeniui buvo suteikta tinkama kvalifikuota advokato pagalba, t. y. paslauga atitinkanti bendrus advokatų paslaugų teikimui keliamus reikalavimus. Ekonomiškumo principo taikymas šiuose santykiuose galimas tik nustačius, jog advokato pagalba išliko tinkamo lygio. Jeigu tokio vertinimo daryti negalima, tai pirmiausia turi būtų siekiama tinkamos paslaugų kokybės, o tik vėliau atsižvelgiama į ekonomiškumo principo taikymą. Šioje vietoje kalbant apie paslaugos tinkamumą turimas omenyje ne tik procesinių dokumentų rengimo tinkamumas, bet ir pasitikėjimo santykių su klientu išlaikymas.
Pareiškėjas nurodo procedūrinius administracinės procedūros pažeidimus. Tarnybos sutinkamai su VGTPĮ 9 straipsniu veikia kaip viešojo administravimo subjektai tvarkant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Jų veiksmai reglamentuoti Viešojo administravimo įstatymo normomis. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, VAĮ 2 straipsnio 2-4 dalys skiria tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektą būdus – prašymas, skundas arba pranešimas. Prašymas nagrinėjamas pagal VAĮ 14 straipsnį, numatantį, kad prašymų nagrinėjimo tvarka nustatoma Vyriausybės patvirtinamose taisyklėse. Skundai ir pranešimai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą, t. y. VAĮ trečio skirsnio normas (VAĮ 19 straipsnis). G. K. 2010-03-09 kreipimasis į atsakovą įvardintas prašymu, todėl Tarnyba nepažeidė procedūros prašymą spręsdama netaikant administracinės procedūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas
nusprendė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-04-01 sprendimą Nr. (1.10.)-APS-45-10 ir įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą A. D.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.