- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-17
- Bylos Nr.
- AS-663-273-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Edvardas Sinkevičius (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. O., L. O.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Sigitos Rudėnaitės (pirmininkė) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. O. ir L. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. O. ir L. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje, B. R. , D. J. dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. O. ir L. O. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį atlikti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu jai priskirtas pareigas, grąžinant natūra žemę buvusiame Zbrodno (Lūžių) rėžiniame kaime. Nurodė, kad yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į dalį buvusio savininko A. O. žemės minėto kaimo ribose. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 31/04/17-1060 atsakovui pateikė kartografuotas šio kaimo apylinkės 100 ha ribas, iš kurio 16,9212 ha yra norima susigrąžinti natūra, prašydamas atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus savivaldybės kompetencijai priskirtus veiksmus. Tačiau atsakovas vilkina atlikti šiuos veiksmus Tvarkoje nustatytais terminais. Savivaldybė 2004 m. birželio 11 d. raštu Nr. 51-5751-(3.6) nurodė, kad patikslinus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 327 patvirtintą teritorijos Rygos ir Justiniškių g. detalųjį planą bus formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakydama į pareiškėjų 2005 m. rugpjūčio 25 d. kreipimąsi savivaldybė nurodė, kad vadovaujantis Tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė teritorijos ties Rygos ir Justiniškių g. detaliojo plano pakeitimas, esamoje teritorijoje pradėtos žemės sklypų formavimo procedūros nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui piliečiams natūra. Kol nebus suformuotas bendras 16,9212 ha sklypas buvusio rėžinio kaimo apylinkėse pareiškėjai negalės susigrąžinti žemės natūra. Taip pat nurodė, kad keliamam ginčui ikiteisminė nagrinėjimo tvarka nėra numatyta, nes apskrities viršininkas neturi įgalinimų nagrinėti skundus dėl savivaldybės administracijos veiksmų ar vilkinimo juos atlikti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad apskrities viršininko sprendimas atkurti pareiškėjams nuosavybės teisę į žemę buvusiame Zbrodno (Lūžių) rėžiniame kaime nepriimtas, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, keliamam ginčui yra numatyta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai ja nepasinaudojo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės, nes teises į nuosavybės teisių atkūrimą jie perleido B. R. ir D. J. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6-01/03 buvo panaikinta tik viena 2001 m. rugpjūčio 8 d. sudarytų nuosavybės atstatymo teisių pirkimo – pardavimo sutarčių sąlyga dėl žemės ploto. Pagal Civilinio kodekso 6.226 straipsnio 1 dalį tokiu atveju sutartis lieka galioti. Be to pažymėjo, kad byloje pagal Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota tuos pačius veiksmus atlikti per 3 mėnesius. Pareiškėjai negali reikalauti nustatyti trumpesnį terminą. Pabrėžė, kad Tvarkos 106 punkte nustatomos abipusės apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyriaus ir savivaldybės administracijos pareigos. Žemėtvarkos skyrius minėtu raštu prašė atlikti veiksmus, kurių atlikimas nepriklauso vien nuo savivaldybės administravimo subjekto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius jo kompetencijai priskirtų veiksmų nustatytu terminu neturėjo galimybės atlikti. Termino praleidimą sąlygojo ir žemėtvarkos skyriaus neveikimas, o būtent skyrius laiku nevykdė savo pareigų dėl žemės sklypų formavimo, nesuteikė tarnybinės pagalbos savivaldybei pateikiant reikiamą informaciją.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu byloje Nr. I-2591-14/05 tenkino Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti reikalaujamus veiksmus. Sprendimas šioje administracinėje byloje įtakos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teisėms ir pareigoms neturės, todėl jis išbrauktinas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. nurodė, kad keliamam ginčui Tvarkos 122 punkte numatyta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Tai patvirtina ir esama teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams ar atsisakymo jas atkurti nėra priimtas. Pareiškėjų keliamas ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Išanalizavęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, Tvarkos 123, 122 punktus, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnį teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamam ginčui yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, o būtent skundą turi išnagrinėti apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Minėta ginčų nagrinėjimo ikiteismine tvarka pareiškėjai nepasinaudojo ir ja dar gali pasinaudoti. Teismas teigė, kad minėtuose teisės aktuose neišskiriama, kurių institucijų veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami nurodyta ikiteismine tvarka, todėl padarė išvadą, kad nurodytu būdu turi būti skundžiami bet kurių institucijų, pagal teisės aktus dalyvaujančių nuosavybės teisių atkūrimo procese, veiksmai. Šiuo atveju neskundžiamas Vilniaus apskrities viršininko vilkinimas priimti teigiamą ar neigiamą sprendimą dėl pareiškėjų pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises, bet skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimas formuojant žemės sklypus, skirtus nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas taip pat vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. A(8)-406/2003 bei Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 7.1 punktu. Be to teismas nurodė, kad šiuo atveju yra būtina atsižvelgti ir į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, o būtent tenkinti jų skundo reikalavimus. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra suformuotos žemėnaudos ar žemės privatizavimui ir nuomai parengti dokumentai, nesiskundžiama dėl įstatymų ir kitų norminių aktų neatitikimo, kaip tai nurodoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje. Apskrities administracija negali svarstyti kito administracinio subjekto - savivaldybės, vilkinimo veiksmų. Sutinka su teismo išvada, kad ikiteismine tvarka gali būti skundžiami bet kurių institucijų veiksmai, tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Šiuo atveju vienas administracinis subjektas Vilniaus miesto savivaldybės administracija vilkina privalomus veiksmus, kitas administracinis subjektas Vilniaus apskrities viršininko administracija negali priimti sprendimo. Tai dviejų subjektų neatlikti veiksmai, iš kurių tik vienas pažeidžia Atkūrimo įstatymą ir Tvarką. Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatyme išvardintų institucijų sprendimai dėl turto atkūrimo gali būti apskųsti teismui. Šiame įstatyme nieko nepasakyta apie apskundimo veiksmus iki sprendimo priėmimo. Sprendimas neatkurti ir vilkinti taip pat yra sprendimas. Tvarkos 122 punkte nėra jokių nuostatų apie "iki" ar "po" sprendimo, o daroma nuoroda į Žemės reformos įstatymą, kuris jų atveju išankstinio nagrinėjimo nenumato. Jame galima įžvelgti neteisminės tvarkos draudimą. Tvarkos 123 punkte vėl kalbama apie priimtų sprendimų apskundimą teismui, tačiau taip pat nieko nėra pasakyta apie apskundimą iki sprendimo priėmimo. Taip pat nurodo, kad vadovautis Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų 7.1 punktu negalima, nes nagrinėjama byla turi specifinių aspektų. Šioje teismų praktikoje yra pabrėžta, kad argumentai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procese kilusių ginčų, kuriems taikoma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, apibrėžia ne Tvarkos 122 punktas, o Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, kurioje neminimas tam tikrų veiksmų atlikimo vilkinimas. Šie argumentai pripažinti ydingais dėl to, kad specialiosiose normose Atkūrimo įstatyme ir jį įgyvendinančios Tvarkos 122 punkte nenumatytas išankstinis apskundimas institucijų veiksmų dėl vilkinimo ar vengimo atlikti priskirtus veiksmus. Sutinka su šiais teismų praktikos argumentais. Nei specialiose normose: Atkūrimo įstatyme ir jį įgyvendinančioje Tvarkoje, nei bendroje normoje Žemės reformos įstatyme nėra nuostatų apie vilkinimą ar priskirtų veiksmų neatlikimą. Tačiau minėtos specialiosios normos 122 punktas nukreipia į normą Žemės reformos įstatyme. Taip pat pažymi, kad administracinėje byloje Nr. A(8)-406/2003 vienu iš atsakovų buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri galėjo kaip reikalauja Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis apsvarstyti prašymą tam, kad skundas būtų nagrinėjamas išankstine tvarka Valstybės įgaliotoje institucijoje. Jų atveju atsakovu yra tik Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus apskrities viršininko administracija negali svarstyti kito subjekto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vilkinimo veiksmų. Taip pat pareiškėjai pateikė argumentus dėl jų turimos reikalavimo teisės, taip pat dėl atsakovo veiksmų vilkinant atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytas pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose išaiškino, kad Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų Žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos, numatančios, kokio pobūdžio ginčus ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, netaikomos, kai ginčas susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu. Ikiteisminė ginčų, kilusių nuosavybės teisių atkūrimo procese iki apskrities viršininko sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nagrinėjimo tvarka numatyta Atkūrimo įstatymo nuostatas detalizuojančios Tvarkos 122 punkte, kuriame nurodoma, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (t. y kilusius ginčus nagrinėja apskrities viršininkas ir Nacionalinė žemės tarnyba). Pagal minėtą tvarką tiesiogiai teismui gali būti skundžiami tik atitinkamų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Tvarkos 123 punktas). Taigi, išskiriami ginčai, kilę iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir po šio sprendimo priėmimo. Aiškinant Tvarkos 122 punkto prasmę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Tvarkos 122 punkte nenumatyta, kad su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kilę dėl institucijų vengimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimo, gali būti nagrinėjami kitokia tvarka. Dėl to šiai ginčų kategorijai (iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo) taip pat taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taip pat teigia, kad atsakovas atsiliepime nurodė priežastis, dėl kurių negalima nustatytais terminais atlikti Tvarkos 106 punkte numatytų pareigų. Tai Vilniaus apskrities viršininko administracijos padalinio neveikimas, todėl apskrities viršininkas ne tik gali, bet ir privalo ikiteismine tvarka nagrinėti kilusį ginčą.
Tretysis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad vadovaujantis Tvarkos 122 punktu, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksnius. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2003-06-23 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406-2003, administracinės bylos Nr. A2-313-2001, Nr. A.¹⁰-571-2004).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, tai yra konstatavęs, kad suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Atsižvelgus į tai pateiktas atskirasis skundas bus nagrinėjamas tik minėtos teisės normos taikymo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu.
Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Tvarkoje. Pagal Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 709). Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje numatytos teisės normos yra specialiosios teisės normų, numatytų Žemės reformos įstatyme, atžvilgiu, todėl, nustatant, kokie ginčai nagrinėjami taikant ikiteisminę jų nagrinėjimo tvarką, reikia vadovautis šiomis specialiosiomis teisės normomis. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatos šiais atvejais taikomos tiek, kiek jos nustato institucijas, įgaliotas spręsti tokio pobūdžio ginčus ir pačią nagrinėjimo tvarką. Dėl to ginčus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimu, kilusius iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ikiteismine tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Asmuo, nesutinkantis su apskrities viršininko sprendimu, priimtu išnagrinėjus tokį ginčą, gali jį apskųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o pastarosios sprendimą – teismui. Minėtame Tvarkos 122 punkte nenumatyta, kad su nuosavybės teisių atkūrimu susiję ginčai, kilę dėl institucijų vengimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ar vilkinimo, gali būti nagrinėjami kitokia tvarka, dėl to šiai ginčų kategorijai (iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo) taip pat taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka turi būti nagrinėjami skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nepriklausomai nuo to, ar šie skundai paduodami dėl tam tikrų veiksmų atlikimo (aktų priėmimo) ar dėl vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, jo padarytos išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tad tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti 2006 m. kovo 28 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Vdovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.