Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, LR pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, dirbantis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikraščių išskirstytoju, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta 60 parų arešto bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m,, įpareigojant tęsti registraciją darbo biržoje ar pradėti dirbti; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis atidėti R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015 m. vasario 2 d. apie 21⁰⁰ val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia, smaugė už kaklo artimą giminaitę – seserį E. S., kumščiu trenkė jai vieną smūgį į galvos sritį, kas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) R. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (45-47 b. l.), kuriuose nurodyta, kad E. S. yra jo sesuo. Jų su E. mama ta pati, o tėvai skirtingi. 2015 m. vasario 2 d. palaidojo bendrą motiną. Vakare susirinko pas šeimos draugę R. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Jis su sutuoktine A. K. atvyko apie 17⁰⁰ val., E.atrodo, atvyko šiek tiek vėliau. Taip pat buvo R. sutuoktinis D. M., dar kažkoks vyras, kurio vardo nežino, ir R. draugė L.. Trumpam buvo užėjęs ir E. tėvas V. S., bet jis išėjo labai greitai ir su jais už stalo nesėdėjo.

Jie visi virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Dauguma gėrė degtinę, tik E. negėrė. Negėrė ir jo sutuoktinė A., nes šiuo metu laukiasi. Po laidotuvių tvyrojo įtampa, buvo labai įsitempęs. Neprisimena, kada su E. ir R. atsidūrė kambaryje ant lovos. R. stovėjo šalia. Jie su E. pradėjo kalbėtis apie mamą, po to pradėjo ginčytis. Jis, būdamas supykęs, prisilenkė prie E. ir griebė jai viena ranka už kaklo. Smaugti nenorėjo, tik paspaudė kaklą, bet nedusino. Jiems atsistojus, į tarpą įlindo R. ir išskyrė juos. Jis bandė pasiekti E., mosikavo rankomis. R.norėjo nustumti jį nuo E., tada jis netyčia ranka pataikė E. į smilkinį. Smūgis nebuvo stiprus, nenorėjo jai specialiai užtrenkti. Besimosikuojant jo pirštai užkliuvo už sesers striukės kapišono ir, atrodo, kapišonas šiek tiek atplyšo. Po to sesuo iš to pereinamojo kambario išbėgo į kitą kambarį, o jis nuėjo į virtuvę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė į komisariatą. Gailisi, kad sukėlė seseriai fizinį skausmą, jos atsiprašė.

Nukentėjusiosios E. S. parodymais, užfiksuotais protokole – pareiškime, apklausos protokoluose (4, 10-13 b. l.), kuriuose teigiama, kad R. K. yra jos brolis. Jų motina ta pati, o tėvai skirtingi. R. gyveno su savo tėvu, o ji augo Kuršėnų vaikų globos namuose. Santykiai su R. iš pradžių buvo normalus. Jie suprastėjo, kai jis grįžo iš įkalinimo įstaigos. Brolis ateidavo į jos nuomojamą butą, čia vartoti alkoholį, dėl to jie pradėjo nesutarti.

2015 m. vasario 2 d. jie palaidojo savo motiną. Vakare visi susirinko pas R. M. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Buvo R.jos vyras D. M., Rositos draugė L., dar vienas nepažįstamas vyras, jos brolis R. K. su sutuoktine A. K.. Jos tėvas V. S. buvo užėjęs trumpam, šiek tiek pabuvo ir išėjo.

Visa kompanija pas R. virtuvėje vartojo alkoholį, ji viena negėrė. R. susinervino, kai R.jam kažką pasakė. R. kaltino, kad per ją mirė jų motina. Vėliau R. nurimo, buvo išėjęs vėl parnešti alkoholio. Po kiek laiko R. ją pakvietė į kambarį pasikalbėti. Kartu su jais nuėjo ir Ro.Kalbėdamas apie motiną, brolis vėl pradėjo sakyti, kad per ją mirė jų motina. Jiems besėdint ant lovos ir besiginčijant, R. viena ranka griebė jai už kaklo, suspaudė, bet neduso. Ji juto tik fizinį skausmą. Tai pamačiusi, Ro. įlindo į tarpą, prašė liautis pyktis. Ro. įlindus į tarpą, jie abu atsistojo. Ro. stūmė R. nuo jos, o R. norėjo ją pasiekti, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į dešinį smilkinį. Ji pajuto fizinį skausmą. Renaldas pagriebė už striukės kapišono ir jį suplėšė. Tada ji išbėgo į galinį kambarį, o kažkas išsitempė R.Paskambino į policiją. Ro., išgirdusi, kad ji kviečia policiją, griebė už telefono ir stengėsi neleisti virtuvę ir perspėjo visus, kad ji iškvietė policijos pareigūnus. Tada jai perskambino pagalbos centro operatorė pasitikslinti informaciją. Pareigūnų ji laukė lauke. Į ligoninės priimamąjį kreipėsi 2015 m. vasario 3 d. po vidurnakčio, apžiūrėję medikai išleido ją gydytis ambulatoriškai. Pretenzijų broliui neturi. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojos R. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (24-26 b. l.), kuriame pažymėta, kad 2015 m. vasario 2 d., pirmadienį, jie palaidojo E. S. ir R. K. motiną J. K.. Ji gyvena šalia E. tėvo, yra šeimos draugė. Vakare po laidotuvių pas ją susirinko draugai. Buvo jos sutuoktinis D. M., R. K., jo sutuoktinė A. K., E. S., draugė L. A., pažįstamas Vytautas. Vienu metu buvo užėjęs E. tėvas V. S., tačiau jis parūkęs ir išėjo.

Visi virtuvėje gėrė degtinę. Alkoholio nevartojo tik E.Tikslaus laiko neatsimena, bet konfliktas tarp E.ir R. galėjo įvykti apie 21⁰⁰ - 21³⁰ val. Kiek atsimena, R. norėjo pasikalbėti su E., todėl jie visi trys nuėjo į pereinamą kambarį. R. kalbėjo apie motiną, jos laidotuves. Jie su Einama pradėjo pyktis, sakė necenzūrinius žodžius. Staiga R. pasilenkė prie E. ir viena ranka griebė jai už kaklo, suspaudė. Tai pamačiusi, ji įlindo į tarpą tarp jų, stūmė Renaldą nuo E.Stovėjo nugarą į E., veidu į R., todėl nematė, kad R. būtų pataikęs kur nors E.. R. mosikavo rankomis, tačiau ji jokio smūgio nematė, taip pat nematė, kad R. būtų nutraukęs striukės kapišoną. Po to E. nubėgo į galinį kambarį, o ji ėjo paskui ją. Išgirdo, kad E.kviečia policiją, sakė jos nekviesti. E.pasiėmė savo maišelį ir išėjo į kiemą. Ji netrukus grįžo su policija. Policijos pareigūnai pasitikslino įvykio aplinkybes ir išsivežė R. į komisariatą. Kiti svečiai konflikto nematė.

2015 m. vasario 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su schema (7-9 b. l.), kuriuose užfiksuota įvykio vieta - kambarys, esantys bute adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.

Garso įrašo apžiūros protokolu (34-36 b. l.), kuriame nurodyta, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta Centro informacinėje sistemoje 2015 m. vasario 2 d. 21³⁶ val. užfiksuoto E. S. telefoninio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje kopija. Paskambinusi moteris prašė pareigūnų pagalbos, nes ją mušė brolis.

VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktais dokumentais (28-30 b. l.), iš kurių matyti, kad 2015 m. vasario 3 d. 3⁰¹ val. E. S. kvietė greitąją medicinos pagalbą, skųsdamasi galvos skausmu, pykinimu, ji pristatyta į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė skubios pagalbos skyrių.

Taip pat pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (23 b. l.), asmens blaivumo testu (37 b. l.), patvirtinančiu, kad 2015 m. vasario 2 d. 22⁴⁴ val. R. K. nustatytas sunkus - 4,11 promilių - girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII sk. straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Vadovaudamai BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę prašo sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo, esant galimybei, skirti švelnesnę bausmę arba sutrumpinti arešto trukmę (101 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė (BK 59 str. 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos padarant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vedęs (54 b. l.), sutuoktinė laukiasi kūdikio (98 b. l.). Nuo 2014 m. gruodžio 2 d. dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikraščių išskirstytoju (92 b. l.). Į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro pacientų registre neįrašytas (95-96 b. l.). 13 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už viešosios tvarkos pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, daugiau nei pusę atvejų baudų nemokėjo, suėjo vykdymo senaties terminai (85-91 b. l.). Du kartus teistas (56-82 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Įvertinęs veikos padarinius, emocinę kaltinamojo būklę, jo šeimos padėtį, darbo santykius, teismas daro išimtį iš bendros taisyklės ir už inkriminuoto nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam ne griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, o švelnesnę – areštą, jo dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 49 str. 3 d.). Areštas skiriamas atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.).

Išaiškinti kaltinamajam, kad ne vėliau kaip per 7 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (48-49 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjat nusikalstamą veiką, - kompaktinis diskas su skaitmeninė garso įrašo kopija, kuris prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje kaip tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 139 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 30 (trisdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.

R. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjat nusikalstamą veiką, - kompaktinį diską su skaitmeninė garso įrašo kopija, kuris prisegtas prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.