Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-53-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-09-08
Bylos Nr.
1A-579-53-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Regina Pocienė, Stasys Punys
Nuteistasis
R. V.
Nukentėjusysis
J. K., A. K.
Advokatai
Diana Gumbrevičiūtė
NuorašasPranešėja A.Kvaraciejūtė Baudžiamoji byla Nr. 1A-579/09Teisėja N.Pičugina Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.1.8.; 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,

teisėjų Reginos Pocienės, Stasio Puniosekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjui advokatui Jurijui Kovalenko,nuteistajai R. V. ,nukentėjusiųjų J. K. ir N. K. atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei – Kuzminskienei,vertėjai Jelenai Terechovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios R. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Paskirta R. V. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vieneriems metams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Iš R. V. priteista nukentėjusiosios J. K. naudai 300 Lt turtinei, 5000 Lt neturtinei žalai ir 858,19 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Iš R. V. priteista nukentėjusiosios A. K. atstovės pagal įstatymą N. K. naudai 200 Lt turtinei, 6000 Lt neturtinei žalai ir 455,19 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteista už tai, kad 2007-10-11 apie 16.50 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), kaltinamoji R. V. vairuodama kaip naudotoja jos vyro K. V. vardu registruotą automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodama nuo Vilniaus miesto pusės Baltarusijos Respublikos link apie 40 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkte nustatytus reikalavimus, tai yra artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai jos matomumo zonoje į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje iš dešinės į kairę išėjo pėstieji J. K. ir mažametė A. K. , laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl to jos vairuojamas automobilis „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės plokštumos kaire puse apie 0,3¸0,35 m nuo automobilio kairiojo gabarito partrenkė per perėją ėjusią pėsčiąją J. K. , kuri eismo įvykio metu kontaktavo su automobilio „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekiniu kairiuoju sparnu (virš priekinio žibinto) ir buvo nublokšta ant kelio, dėl ko nukentėjusiajai J. K. dėl padarytos muštinės žaizdos kaktos kairėje pusėje, kairio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžių buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, mažametei pėsčiajai A. K. dėl patirto psichotraumuojančio įvykio sukelto psichikos sutrikimo, pasireiškusio potrauminio streso sutrikimu, trukusiu ilgiau nei 10 dienų, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiuos R. V. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistoji R. V. skunde prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-04-01 nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino liudytojų parodymus, nelikvidavo esamų prieštaravimų, nenustatė priežastinio ryšio tarp vairuotojo veiksmų ir autoįvykio pasekmių, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Pažymi, kad teismas nenustatė ir nenurodė kokiais veiksmais R. V. pažeidė KET 75 p. reikalavimus, ko pasekoje buvo sužeista nukentėjusioji. Nuteistosios teigimu, nukentėjusioji neišėjo į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje iš dešinė į kairę, o stovėjo vidury kelio, jos nepraleido kiti važiavusieji automobiliai. Tai patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, nustatyta nukentėjusiosios patirta trauma, užfiksuoti automobilio sugadinimai. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje įrašyti liudytojos D. L. parodymai iš dalies neatitinka duotiems parodymams, nes liudytoja teisme parodė, kad „prieš ją važiavusieji vairuotojai per perėję einančios moters nepraleido, moteris žengė žingsnį atgal ir tuomet ją užkabino kaltinamosios automobilis“. Nuteistosios teigimu, yra įprasta įvažiuoti į pėsčiųjų perėję, nesulaukus kol asmuo pereis kelią. Tuo tarpu nukentėjusioji žengė žingsnį atgal, ko R. V. negalėjo numatyti, todėl negalėjo elgtis atsargiai. R. V. yra įsitikinusi, kad savo veiksmais ji nepadarė jokios žalos mažametei nukentėjusiajai A. K. , todėl nepagrįstai jai inkriminuotas mažametės nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymi, kad iš liudytojų I. P. , D. L. parodymų matyti, kad mergaitė nematė kaip buvo pertrenkta močiutė, perėjo kelią ir vėliau buvo rami, neverkė, kartu su močiute sėdėjo automobilyje, o vėliau buvo nuvesta pas parduotuvėje dirbančią motiną. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, rodo, kad jokio potrauminio streso mergaitė neturėjo ir nukentėjusiąja ji byloje pripažinta nepagrįstai ir neteisėtai. Taip pat nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė griežtą bausmę, be reikalo skyrė draudimą 1 metams vairuoti transporto priemones, pažeidžiant suformuotą teisminę praktiką nustatė ir priteisė padarytos žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, nukentėjusiųjų atstovė prašė skundą atmesti, proceso ir atstovavimo išlaidas – 800,80 Lt priteisti nukentėjusiajai J. K. , prokurorė prašė skundą atmesti, nuosprendį pakeisti - neturtinės žalos atlyginimą priteisti ne nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą, o mažametei nukentėjusiajai A. K. .

Nuteistosios R. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.

Nuteistosios R. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais: nukentėjusiosios J. K. , liudytojų N. K. , D. L. , I. P. parodymais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais bei iš dalies pačios nuteistosios parodymais.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nuteistoji R. V. neneigė, kad vairuodama automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją J. K. . Tačiau nurodė, jog automobilį prieš pėsčiųjų perėją sustabdė, paskui lėtai judėjo, o įvykis kilo todėl, kad, jai (R. V. ) važiuojant per pėsčiųjų perėją, moteris staiga žengė žingsnį atgal ir todėl jos vairuojamas automobilis moterį kabino ir partrenkė ant žemės (t. 2, b.l. 76,78).

Nukentėjusioji J. K. paaiškino, jog įvykio metu kartu su anūke A. K. pėsčiųjų perėja ėjo į kitą gatvės pusę. Jai būnant perėjos viduryje, pajuto smūgį į kairį šoną, buvo partrenkta ant žemės, jautė didelį skausmą (t. 2 b.l. 78). Liudytoja D. L. patvirtino, kad įvykio metu prie pėsčiųjų perėjos pastebėjo moterį su mergaite. Priešpriešiais važiavusi vairuotoja (t.y. R. V. ) nepraleido moters, moteris žengė žingsnį atgal ir tuomet ją partrenkė (t. 2, b.l. 81). Liudytoja I. P. parodė, kad įvykio metu ėjo šaligatviu parduotuvės link. Suklupo, pasilenkė pasižiūrėti į kojas ir išgirdo smūgį. Susidūrimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Ji matė, kad mašina stovėjo pėsčiųjų perėjoje, ant perėjos gulėjo moteris, o šalia stovėjo mergaitė (t. 2, b.l. 100).

Įvykio vietos apžiūros metu bei transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu užfiksuoti šie automobilio Opel „Zafira“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidimai: įlenktas priekinis kairysis sparnas bei nulaužtas priekinio kairės pusės žibinto purkštuvas (t. 1, b.l. 4-10, 16). Užfiksuota, kad eismo sąlygos ir matomumas įvykio metu buvo geros (avarija įvyko dienos metu, nelijo, kelio danga – asfaltas).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1531, nurodyta, jog tikėtinas toks eismo įvykio kilimo mechanizmas: R. V. vairuodama automobilį „Opel Zafira“, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Vilniaus miesto Baltarusijos Respublikos link apie 40 km/h greičiu. Pravažiuojant nereguliuojamą sankryžą, į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje iš dešinės į kairę išėjo pėsčioji nukentėjusioji J. K. , kuri įveikė nemažesnį kaip 4,1 m atstumą, kai ją partrenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis „Opel Zafira“. Automobilis J. K. partrenkė priekinės plokštumos kaire puse apie 0,3¸0,35 m nuo automobilio kairiojo gabarito, po to nukentėjusioji kontaktavo su automobilio „Opel Zafira“ priekiniu kairiuoju sparnu (virš priekinio žibinto) ir buvo nublokšta ant kelio. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog automobilio „Opel Zafira“ vairuotoja R. V. artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje jos matomumo zonoje įžengė pėsčioji, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusią J. K. . R. V. , važiuodama jos nurodytu 40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį iki partrenkimo vietos, nes atstumas, kuriame jis buvo nuo partrenkimo vietos tuo momentu, kai kilo eismo saugumo grėsmė (pėsčiajai įžengus į kelio važiuojamąją dalį), yra didesnis nei automobilio „Opel Zafira“, važiuojančio 40 km/h greičiu, sustojimo kelias buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygomis (18,9 m) (b. l. 60-63).

Aukščiau nurodyti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada patvirtina, jog R. V. vairuojamo automobilio Opel „Zafira“, v.n. (duomenys neskelbtini) priekine kairiąja puse partrenkė nukentėjusiąją J. K. , jai einant pėsčiųjų perėja. Nuteistosios aiškinimus, jog ji, artėdama prie pėsčiųjų perėjos, važiavimo greitį sulėtino ir visiškai buvo sustabdžiusi automobilį, paneigia tiek specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad R. V. laiku nestabdė transporto priemonės, kai į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įžengė pėsčioji jos matomumo zonoje, nors turėjo techninę galimybę tai padaryti, tiek ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kad R. V. nepraleido J. K. pėsčiųjų perėjoje ir ją partrenkė.

Šie pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad nuteistoji R. V. , įvykio metu artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje jos matomumo zonoje įžengė J. K. ir A. K. , laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, nors turėjo techninę galimybę tai padaryti, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusią J. K. . Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistoji R. V. , įvykio dieną vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkte (2006-10-05 redakcija) numatytą reikalavimą – vairuotojo pareigą, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje įėjusį pėsčiąjį, kas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens – pėsčiosios J. K. sveikata. Tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina tiek pačios nuteistosios paaiškinimai, kad ji parbloškė nukentėjusiąją, tiek liudytojų parodymai, kurie patvirtino, kad R. V. automobiliu partrenkė nukentėjusiąją, tiek 2007-12-11 specialisto išvada Nr. G6561/07(01), kurioje dėl J. K. padaryto kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžių konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagristai priėjo išvados, kad nukentėjusiajai J. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymai buvo kaltinamosios R. V. padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo rezultatas, pasekmė ir buvo priežastiniame ryšyje su nuteistosios padarytais nusikalstamais veiksmais, padarytu Kelių eismo taisyklių 75 punkte numatyto reikalavimo pažeidimu.

Nuteistoji nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad nukentėjusioji A. K. žengė žingsnį atgal ir todėl R. V. automobilis ją partrenkė. Tai, kad nukentėjusioji žengė žingsnį atgal taip pat nurodė liudytoja D. L. . 2008-10-08 specialisto išvadoje yra nurodyta, kad suaugusios moters žingsnis yra apie 0,6 ilgio, o sugadinimai ant automobilio priekinės dalies padaryti apie 0,3-0,35 m. atstumu nuo kairiojo gabarito. Iš to seka, kad automobilio „Opel Zafira“ vairuotoja priartėjo prie važiuojamąją dalį kertančios pėsčiosios J. K. ir nepaliko saugaus šoninio intervalo, kad būtų saugiai prasilenkti, todėl tokie nuteistosios R. V. veiksmai buvo nepriimtini. Kaip jau yra minėta, įvertinus byloje esamus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamo eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog automobilis „Opel Zafira“ vairuotoja R. V. artėdama prie pėsčiųjų perėjos ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje įžengė pėsčioji jos matomumo zonoje, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko partrenkė važiuojamąją dalį kirtusią pėsčiąją J. K. . Todėl nuteistosios aiškinimai, jog autoįvykis įvyko dėl to, kad nukentėjusioji žengė žingsnį atgal, nepašalina R. V. atsakomybės dėl autoįvykio kilimo ir jo metu atsiradusių pasekmių. Be to, nėra nustatyta, kad pati nukentėjusioji J. K. pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklėse nustatytas pėsčiojo pareigas ir tuo nulėmė eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus bylos įrodymus, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų bei pagrįstai dėl autoįvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių – J. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo – pripažino kalta R. V. . Nuteistoji R. V. eismo įvykio metu, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdydama automobilio ir įvažiuodama į pėsčiųjų perėją, kurios važiuojamąją dalį tuo metu buvo kirtusios J. K. ir A. K. , numatė, kad dėl jos tokio veikimo gali atsirasti BK padariniai (sveikatos sutrikdymas), tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, todėl konstatuotina, kad nuteistoji nusikalstamą veiką padarė neatsargiai, nusikalstamai pasitikėdama (BK 16 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu taip pat nustatė, kad R. V. nagrinėjamo įvykio metu (2007-10-11) nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai mažametei A. K. . Iš surinktų ir ištirtų įrodymų – nuteistosios, liudytojų parodymų, specialisto išvados, ekspertizės akto matyti, kad mažametė A. K. per pėsčiųjų perėją ėjo priešais nukentėjusiąją J. K. , R. V. vairuojamas automobilis nekontaktavo su A. K. , ji fiziškai nenukentėjo, perėjo kelią, o vėliau grįžo prie partrenktos nukentėjusiosios J. K. . Nukentėjusioji J. K. , liudytoja N. K. nurodė, kad po įvykio A. K. buvo išsigandusi, verkė. Atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, mažametė A. K. paaiškino, kad tuomet, kai močiutę numušė mašina, ji išsigando, bijojo, kad močiutė gali numirti. Ekspertizės akte buvo konstatuota, kad byloje nagrinėjamas įvykis tiriamąją paveikė traumuojančiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kas buvo A. K. sveikatos sutrikimo priežastis: ar R. V. kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, ar įvykio metu kilę padariniai. Ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad mažametė A. K. pačio įvykio nematė, eismo įvykio metu ji nepatyrė fizinių sužalojimų, perėjo gatvę. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju A. K. nėra įvykusio eismo įvykio dalyvė. A. K. patirto šoko, sveikatos sutrikimo – potrauminio streso sutrikimo priežastis buvo ne R. V. kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata, o eismo įvykio metu kilusios pasekmės – mažametei artimo žmogaus, močiutės nubloškimas, padaryti sužalojimai. Todėl A. K. patirtas psichikos sutrikimas nėra būtinajame, tiesioginiame priežastiniame ryšyje su R. V. padaryto Kelių eismo taisyklių 75 punkto pažeidimo. Dėl šių aplinkybių kolegija yra įsitikinusi, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pagrindo mažametę A. K. pripažinti nukentėjusiaja. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. V. inkriminavo mažametės A. K. patirtą psichikos sutrikimą. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, iš nuosprendžio šalintinas nurodymas, kad dėl R. V. KET 75 straipsnio pažeidimo autoįvykio metu mažametei pėsčiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė ir išnagrinėjo mažametės A. K. atstovės – civilinės ieškovės N. K. civilinį ieškinį ir priteisė 200 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos. Todėl toks teismo sprendimas naikintinas, o pateiktas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata. Kadangi yra nustatyta, kad R. V. nusikalstami veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su mažametei A. K. kilusiu psichikos sutrikimu, nuteistoji, pažeisdama KET 75 str. reikalavimus, dėl ko kilo autoįvykis, sutrikdė sveikatą tik vienam asmeniui – J. K. , todėl R. V. paskirta bausmė švelnintina. R. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, turinti šeimą, auginanti du nepilnamečius vaikus. Ji, nusikalstamai pasitikėdama, padarė neatsargų nusikaltimą. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl R. V. skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – bauda, jos dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 20 MGL (2600 Lt).

R. V. , turėdama 14 metų vairuotojo stažą, elgėsi ypač neatsargiai, pažeisdama kelių eismo saugumo taisykles, pėsčiųjų perėjoje partrenkė nukentėjusiąją J. K. , kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Ji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemonę. Nuteistosios užimamos pareigos, darbinė veikla nėra susijusi su transporto priemonės vairavimu. Pagal byloje esančius duomenis, nuteistoji R. V. yra įmonės, kuriai vadovauja jos vyras K. V. , buhalterė. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. 1 d., R. V. paliktina teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vieneriems metams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Nuteistoji R. V. apeliaciniame skunde nesutinka su priteista neturtinės žalos suma. Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į šiuos kriterijus, vertinti jų visumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. K. sveikata. Dėl patirtų sužalojimų (kaulų lūžių) nukentėjusioji J. K. nuo 2007-10-11 iki 2007-10-31 buvo gydoma ligoninėje, o vėliau gydėsi namuose. Nukentėjusiajai J. K. padaryti sužalojimai sukėlė didelį fizinį skausmą, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol. Taip pat teismas atsižvelgė ir į R. V. turtinę padėtį (dirbanti, gauna pajamas), asmenines savybes ir elgesio ypatybes (R. V. anksčiau neteista, kitų teisės pažeidimų nepadarė, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus), į tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatė teisingą J. K. patirtos neturtinės žalos kompensaciją – 5000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė Diana Gumbrevičiūtė – Kuzminskienė pateikė prašymą priteisti proceso ir atstovavimo išlaidas – 800,80 Lt nukentėjusiajai J. K. bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: autobusų bilietus, vienkartinius visuomeninio transporto bilietus, pinigų priėmimo kvitus. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, todėl jos priteistinos iš nuteistosios R. V. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.,

nusprendė:

nuteistosios R. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio, kad dėl R. V. KET 75 str. pažeidimo autoįvykio metu mažametei pėsčiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata;

R. V. pagal LR BK 281 str. 1 d. skirti 20 MGL (2600 Lt) baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vieneriems metams vairuoti transporto priemones;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. V. N. K. priteista 200 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, jos civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. V. 800,80 Lt J. K. proceso išlaidų.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Alvyra Ona KvaraciejūtėTeisėjai (parašai) Regina PocienėStasys PunysNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Alvyra Ona Kvaraciejūtė