- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- AS-146-115-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- T. Ž., D. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Ž. ir D. B. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei priimti sprendimą, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
pareiškėja T. Ž. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama iš dalies panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. spalio 6 d. sprendimą nr. (31.1)-RS2-717 „Dėl socialinės paramos T. Ž.“, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl paskyrimo nepilnametei D. B. nemokamų pusryčių gimnazijoje nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. ir atlyginti negautą nemokamą maitinimą pinigais arba maistu už visą negavimo laikotarpį pagal nustatytus įkainius, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl paskyrimo nepilnametei D. B. nemokamų pietų gimnazijoje nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. ir atlyginti negautą nemokamą pietų maitinimą pinigais arba maistu už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d. imtinai pagal nustatytus įkainius, įpareigoti atsakovą atlyginti vaikui D. B. negautą paramą, t. y. 156 Lt mokinio reikmėms 2010/2011 mokslo metams įsigyti, įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skoloms už komunalinius patarnavimus ir kt. išlaidoms apmokėti, priteisti iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas, regreso teisę dėl priteistos žalos nukreipti į kaltus trečiuosius asmenis, priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 6, 7 punktų, 24, 39, 41, 48 straipsnių reikalavimų, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjai T. Ž. pasiūlė pašalinti skundo trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį 100 Lt (b. l. 16-17).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (b. l. 27-28). Ši nutartis pareiškėjai įteikta 2010 m. lapkričio 29 d. (b. l. 29).
2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties (b. l. 35-42).
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti iki 2010 m. gruodžio 21 d. (b. l. 44-45). Ši nutartis pareiškėjai įteikta 2010 m. gruodžio 10 d. (b. l. 46).
II.
2010 gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas T. Ž. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde T. Ž. išdėsto aplinkybes, sudarančias jos kartus su dukra D. B. teismui pateikto skundo pagrindą. Dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties nurodo, jog teismas neteisėtai reikalavo iš pareiškėjos, kad pastaroji pašalintų trūkumus, kurių faktiškai nėra. Pažymi, kad byloje esanti SODROS pažyma apie jos gautas pajamas yra melaginga, todėl ji mananti, kad teismas turėjo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Skunde pareiškėja taip pat nurodo nesutinkanti su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 15 d., 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimis ir prašanti jas panaikinti, prašo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, esant abejonėms dėl teisėjos A. Mažrimienės nešališkumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, kurių nesilaikymas sąlygoja skundo nepriėmimą. Asmens teisė kreiptis teisminės gynybos įgyvendinama paduodant teismui ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą nutarė laikyti nepaduotu tuo pagrindu, kad pareiškėja per nustatytą ir teismo nutartimi pratęstą terminą nepašalino skundo trūkumų. Pažymėtina, jog termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelia priimti pateiktą skundą.
Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 16-17) pagrįstai nustatė terminą pašalinti šiuos skundo trūkumus – patikslinti skundą, tinkamai nurodant proceso šalis, suformuluojant konkretų reikalavimą, aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, pateikiant rašytinius įrodymus; taip pat pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas nutartyje detaliai išaiškino, kokie yra teikiamo skundo trūkumai ir kaip juos pašalinti, tačiau pareiškėjos per teismo nustatytą terminą šių trūkumų nepašalino.
2010 m. gruodžio 25 d. pareiškėja T. Ž. pateikė „Prašymą dėl trūkumų šalinimo“ (b. l. 19-24). Šiame prašyme ji dar kartą iš esmės tapačiai išdėsto skundo aplinkybes, be kita ko nurodo, jog, jos manymu, skundas gali būti tikslinamas tik gavus atsiliepimą iš atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens. Taip pat pateikiamas prašymas atleisti pareiškėjas nuo žyminio mokesčio, kuris grindžiamas sunkia materialine padėtimi. Prie prašymo pridedama UAB „Liva“ 2010 m. lapkričio 15 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog „T. Ž. nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. priklausantis darbo užmokestis yra neišmokėtas“ (b. l. 25). Pareiškėjos pateiktame prašyme taip pat keliami nauji prašymai teismui (pripažinti atsakovo išduotą pažymą neteisėta), neatitinkantys ABTĮ nustatytų reikalavimų, tarp jų – reiškiamas nušalinimas teisėjai A. Mažrimienei.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje pateikta išvada, jog pareiškėjos „Prašymo dėl trūkumų šalinimo“ (b. l. 19-24) nėra pagrindo laikyti patikslintu skundu, kuriuo pašalinami jos pirminio teismui pateikto skundo trūkumai. Minėtas dokumentas neatitinka procesinių reikalavimų, jame pareiškėja ne tik nepašalina skundo neaiškumų ir procesinių neatitikčių, kurie jai buvo detaliai išaiškinti 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. l. 16-17), bet ir reiškia naujus prašymus (nušalinti teisėją, pripažinti atsakovo pažymą neteisėta), kurie aiškiai neatitinka ABTĮ reikalavimų. Pažymėtina, kad nepatikslinus skundo reikalavimų, nėra galimybės aiškiai ir tiksliai apibrėžti keliamą ginčą bei nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko tinkamas tokio pareiškėjos skundo išnagrinėjimas teisme yra neįmanomas.
ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos skundas nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai, todėl pagrįstai 2010 m. lapkričio 11 d. nutartyje pasiūlė jai pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Kaip minėta, šalindama skundo trūkumus pareiškėja pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio motyvuodama sunkia materialine padėtimi. Vertinant šį pareiškėjos prašymą pažymėtina, jog byloje yra pagal pirmosios instancijos teismo pareikalavimą iš SODROS gauti duomenys apie pareiškėjos T. Ž. įdarbinimą UAB „Liva“ nuo 2010 m. birželio 1 d., taip pat duomenys apie jos gaunamą darbo užmokestį bei mėnesines įmokas SODRAI (b. l. 14-15). Minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja gauna darbo užmokestį, nuo kurio jos darbdavys sumoka socialinio draudimo įmokas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad pareiškėja gauna pastovias pajamas, nėra pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjos pateikta UAB „Liva“ pateikta pažyma nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą, o jos teiginiai apie SODROS pateiktų pažymų melagingumą nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nesant (nepateikus teismui) jokių duomenų, kad pareiškėja atleistina nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjos atžvilgiu taikytinas bendrasis ABTĮ 38 straipsnio reikalavimas – pateikti žyminio mokesčio kvito originalą. Šalindama teismo nurodytus trūkumus pareiškėja žyminio mokesčio kvito originalo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ji nepašalino ir šio trūkumo. Pažymėtina, kad proceso šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, todėl termino pašalinti skundo trūkumus nustatymu, kaip skundą pateikusiam asmeniui palankia aplinkybe, negali būti piktnaudžiaujama. Be to, pareiškėjai išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias pareiškėjai realizuoti teisę kreiptis į teismą – tinkamai pašalinusi skundo trūkumus pareiškėja galės vėl kreiptis į teismą su skundu.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nepašalinus skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 148 straipsnis, 134 straipsnio 2 dalis). Naikinti šią nutartį, tenkinant pareiškėjos atskirąjį skundą, nėra jokio pagrindo.
Atskirajame skunde pareiškėja taip pat išdėsto aplinkybes, sudarančias jos teismui pateikto skundo pagrindą; prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 15 d., 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis; perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, esant abejonėms dėl teisėjos A. Mažrimienės nešališkumo. Pažymėtina, jog pareiškėjai pasekmes sukelia Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria jos skundas laikytas nepaduotu, nes pareiškėja nepašalino trūkumų. Kitos atskirajame skunde pareiškėjos nurodytos ir prašomos panaikinti nutartys (2010 m. lapkričio 11 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2010 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 15 d., 2010 m. gruodžio 20 d.) yra procesinio pobūdžio, susijusios su to paties atskirojo skundo padavimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas bylų pagal atskiruosius skundus procese (ABTĮ XXII skirsnis) tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nesprendžia klausimų, kurie susiję su teismo priimto skundo nagrinėjimo procesu. 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad skundo priėmimo stadijoje teisėjo nušalinimas nenumatytas įstatymu. ABTĮ 47 straipsnis numato proceso šalių teisę reikšti nušalinimą teisėjui (bet ne teismui) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės tada, kai skundas jau yra priimtas nagrinėjimui. Procesinės galimybės nušalinti teisėją dar neišsprendus skundo priėmimo klausimo ABTĮ nenumato, todėl šis pareiškėjos prašymas laikytinas nepagrįstu.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.