- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-31
- Bylos Nr.
- P-502-68-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Kategorijos
- 66.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjo), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės) ir Edvardo Sinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. M. prašymą atnaujinti procesą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 834/2003.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus pareigūnė A. M. , UAB “Halteris” direktoriui, 2003 m. kovo 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2003 m. vasario 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje gautas pranešimas apie nelaimingą mirtiną atsitikimą UAB “Halteris”, adresu Kaunas, Veiverių g. 150. Atliekant nelaimingo mirtino atsitikimo darbe tyrimą, buvo nustatyta, jog įmonės darbuotojas J. K. , tekindamas apie 4 m ilgio veleną prie tekinimo staklių, buvo susuktas į stakles, dėl to mirė. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB “Halteris” J. K. dirbo nesudarius darbo sutarties (sutartis su J. K. nebuvo pateikta, sutartis neįregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale). Dėl to A. M. pažeidė Darbo kodekso 98, 99, 193 straipsnių reikalavimus. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. balandžio 16 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skyrė 7000 Lt baudą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad J. K. buvo darbo santykiuose su UAB “Halteris”, ir tai nustatyta J. T. , J. K. parodymais, dokumentų nuorašų analize, susidariusios situacijos vertinimu. Teismas nurodė, jog darbo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau atlyginimą iš UAB “Halteris” J. K. gaudavo, tai patvirtino J. T. , kurios parodymai atitinka bendrovės kasininkės ir vyr. buhalterės parodymus apie atlyginimo mokėjimo laiką ir dydį. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Teismas nurodė, jog A. M. atsakomybę sunkina tai, kad darbo įstatymų pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gegužės 20 d. nutartimi A. M. apeliacinio skundo nepatenkino, Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino įrodymus. Esant prieštaringų įrodymų, teismas motyvuotai rėmėsi vienais įrodymais ir suabejojo kitų įrodymų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog abejoti J. T. bei J. K. parodymais, kaip ir daryti išvadą, kad J. K. galėjo dirbti UAB “Halteris” staklėmis be UAB “Halteris” vadovų leidimo, nėra jokio pagrindo. UAB „Sabina“ nuomojamų patalpų plotas, tekinimo staklių režimas ir jų būklė nelaimingo atsitikimo metu, kiti techniniai klausimai, taip pat tai, ar J. K. vartojo alkoholinius gėrimus, su kuo ir kur tai darė, išeina už bylos, kurioje sprendžiamas atsakomybės už nelegalų darbą klausimas, įrodinėjimo ribų. Nurodytų aplinkybių išaiškinimas negali turėti esminės įtakos sprendžiant nagrinėjamą bylą. Pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad J. K. buvo darbo santykiuose su UAB “Halteris”, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laikė pagrįsta.
Šalies argumentai
A. M. 2005 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje. A. M. prašyme nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismas buvo jį pripažinęs kaltu padarius nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 2 dalį, tačiau Kauno apygardos teismas 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikino ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartimi išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas nustačius, kad nukentėjusysis J. K. su UAB „Halteris“ nebuvo susijęs tekintojo darbo santykiais. A. M. nurodo, kad šią aplinkybę jis įrodinėjo nuo pat nelaimingo atsitikimo tyrimo pradžios. A. M. manymu, išteisinamajame nuosprendyje naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė. Esant šiai naujai aplinkybei, atsiranda pagrindas proceso atnaujinimui. Kartu A. M. prašo atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant pagrindams, nurodytiems Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalis).
Iš prašymo atnaujinti procesą matyti, kad procesą atnaujinti prašoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodoma, kad naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, kuriame nustatyta, kad nukentėjusysis J. K. su UAB „Halteris“ nebuvo susijęs tekintojo darbo santykiais. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2004 m. gruodžio 22 d. Kaip minėta, A. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą išsiuntė tik 2005 m. gruodžio 16 d. Darytina išvada, kad A. M. praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą tokiam veiksmui atlikti.
Pareiškėjo prašymas dėl praleisto prašymo atnaujinti terminą padavimo termino atnaujinimo visiškai nemotyvuotas, be to, prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienerių metų nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo dienos. Todėl praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti neatnaujintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Todėl procesą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje atnaujinti atsisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. prašymą atmesti, atsisakyti atnaujinti procesą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 834/2003.
Nutartis neskundžiama.