Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties I. B. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas I. B. surašytas už tai, kad ji, dirbdama barmene-padavėja UAB „A“ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2013-11-24, apie 2.00 val., nesilaikydama įstatymų reikalavimų alkoholį pardavinėjo neblaiviems asmenims K. J. (jai nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis), V. U. (jam nustatytas 2,68 promilių girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. T-607 ir Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p. Taip pat parduodama alkoholį pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. T-607 dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ir tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau–ATPK) 164 str. 1 d., 164 str. 3 d.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu pagal ATPK 164 str. 1 d., 164 str. 3 d., nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinės teisenos bylos nutraukimą pagal ATPK 164 str. 1 d. teismas motyvavo tuo, jog apie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą tariamo pažeidimo laiku įmonei dar nebuvo tinkamai pranešta, o vadovaujantis Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 35 p. nuostatomis, savivaldybės tarybos nustatyto ribojimo įmonė privalo laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos. Administracinės teisenos bylos nutraukimą pagal ATPK 164 str. 3 d. teismas motyvavo tuo, jog LR Alkoholio kontrolės įstatymo (kurio pagrindu atsiranda atsakomybė pagal) 34 str. nustato išimtis, kuomet už šio Įstatymo pažeidimus atsakomybė kyla ne fiziniams, o juridiniams asmenims, t.y. pastariesiems yra taikomos ekonominės sankcijos, todėl ekonominė sankcija už Įstatymo 18 str. 3d. 12 p. pažeidimą yra numatyta juridiniam asmeniui ir tokios bylos nagrinėjamos šio Įstatymo 35- 39 str. nustatyta tvarka.

Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai įvertino įvykio faktines aplinkybes, neteisingai traktavo Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 33 str. 1 d. nurodo, kad fiziniams asmenims už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė, o 34 straipsnis numato ne išimtis, kuomet atsakomybė taikoma ne fiziniams, o juridiniams asmenims, o ekonominę atsakomybę juridiniams asmenims, kurie nėra Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų administracinių teises pažeidimų subjektai. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą pažeidė ne tik įmonės savininkas, atstovaujantis juridinį asmenį, ir baro darbuotoja, kaip fizinis asmuo. Dėl I. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 164 str. 3 d. numatytą pažeidimą, apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo, jog UAB „A" nebuvo informuota apie Kauno savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimą Nr. T-607 registruotų laišku ir todėl, minėto sprendimo reikalavimų laikytis neprivalėjo, tačiau atsakomybė pagal šią dalį numatyta už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą, tai yra ne už alkoholinių gėrimų pardavimą be leidimo (LR ATPK 164 str. 1 d.) ir ne už alkoholinių gėrimų pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, nesilaikant leidime nurodytų apribojimų (LR ATPK 164 str. 2 d.). Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklės numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, kurio 1 8 str. 4 d. 2 p. draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, taip pat reglamentuotos 2004-05-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintose „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklėse", kurių 9.3 p. draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Būtent šių taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 164 str. 3 d. Dėl to, apelianto teigimu, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas netinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė nepagrįstą nutarimą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ATPK 164 str. 1 d. numatyto pažeidimo. I. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be specialaus leidimo. I. B. savo paaiškinime nurodė, kad ji žinojo, jog yra apribojimai prekiauti alkoholiu nuo 22 val., tačiau UAB „A“, kurioje ji dirba, vadovas M. N. yra davęs nurodymus ir toliau dirbti ir prekiauti alkoholiu, teismo posėdžio metu pateiktame paaiškinimus raštu ji nurodė analogiškas aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „A“ 2008-12-30 išduota licencija neterminuotai prekiauti alkoholiniais gėrimais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 00.00 val. iki 24.00 val. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ patvirtina, jog Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. atitinkamose prekybos vietose, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Kadangi prekiauti alkoholiu gali tik tam tikri subjektai, kuriems išduoti atitinkami leidimai (licencijos), toks sprendimas iš esmės reiškia licencijoje nustatytų sąlygų ribojimus ir tokio sprendimo vykdymo, įgyvendinimo tvarka neatsiejamai susijusi su LR Vyriausybės patvirtintomis prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis. Prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-24 nutarimu Nr. 1357 patvirtintos „Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurių 35 punkte numatyta, kad įmonė privalo laikytis licencijoje nurodyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, o tais atvejais, kai savivaldybės taryba apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendime Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ jokia atskira jo įsigaliojimo tvarka ar terminai nenumatyti, todėl sprendžiant, ar galioja Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas ribojimas nustatytu laiku prekiauti tam tikrose vietose alkoholiniais gėrimais, turi būti vadovaujamasi minėtų Taisyklių 35 p. nuostatomis, t. y. kad įmonė savivaldybės tarybos 2013-11-14 sprendime Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ nustatyto ribojimo privalo laikytis nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos.

Byloje nesurinkta duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog UAB „A“ apie nustatytus apribojimus buvo informuota registruotu laišku ar pranešimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad I. B. inkriminuojamų nusižengimų padarymo t.y. 2013-11-24 metu įmonė, kurioje I. B. dirbo, rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą laiko apribojimą prekiauti alkoholiu nebuvo gavusi ir vykdyti dar neprivalėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad I. B. padarė ATPK 164 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Dėl ATPK 163 str. 3 d. numatyto pažeidimo. I. B. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą, t.y. už tai, kad padarė kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas I. B. surašytas dėl to, jog ji, dirbdama barmene-padavėja UAB „A“ bare, pardavinėjo alkoholį neblaiviems asmenims ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p., kur numatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Išanalizavus bylos duomenis, akivaizdu, jog I. B. nepadarė šio teisės pažeidimo.

I. B. teismui pateiktame paaiškinime nurodė, jog niekada neparduoda alkoholinių gėrimų akivaizdžiai neblaiviems asmenims, todėl ji tvirtina, kad jeigu įvykio dieną ji pardavė alkoholinius gėrimus protokole nurodytiems asmenims, tuomet jie tikrai nebuvo neblaivūs. Tokie jos parodymai nepaneigti jokiais bylos duomenimis. Taip pat ji nurodė, jog bare kilus konfliktui, ji pati iškvietė apsaugą. UAB „G4S Lietuva“ darbuotojai R. S. ir E. K. parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į barą (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 2 val. nakties, kur rado agresyviai besielgiančius asmenis, barmenė jiems pasakė, kad ji prašė šių asmenų išeiti iš baro, tačiau jie to nepadarė, dėl ko teko kviesti apsaugos darbuotojus. Policijos pareigūnė J. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, apsaugos darbuotojai jau buvo sulaikę asmenis, kurie triukšmavo bare. Sulaikytieji asmenys - K. J. ir V. U. paaiškinimuose bei apklausti teisme nurodė, kad 2013-11-24 apie 1.00 val. užėjo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) Kaune, ten nusipirko ir išgėrė po butelį alaus, bare buvę lankytojai dar pavaišino šampanu, kurio išgėrė porą vienkartinių stiklinių. Prieš ateinant į barą buvo išgėrę alaus. Iš administracinių tesiės pažeidimo protokolo matyti, kad K. J. buvo nustatytas 1,82 prom, V. U. - 2,68 prom. t.y. vidutinis girtumas ( b.l. 1).

Visų šių asmenų paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga neginčijamai patvirtina tik tai, kad sulaikius K. J. ir V. U., jiems buvo nustatytas vidutinis girtumas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog bare alkoholiniais gėrimais buvo prekiaujama teisėtai, minėti asmenys patvirtino, jog alkoholį gėrė bare, o baras yra tokia vieta, į kurį asmenys ateina išgerti alkoholinių gėrimų. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog į barą, kuriame dirbo I. B., jie atėjo akivaizdžiai neblaivūs, dėl ko I. B. būtų turėjusi neparduoti jiems alkoholinių gėrimų. Ta aplinkybė, kad neblaiviems asmenims pradėjus triukšmauti ir keiktis, I. B. pati iškvietė apsaugos darbuotojus, rodo, jog ji, dirbanti barmene, yra nesuinteresuota, kad neblaivūs asmenys lankytųsi bare, kas taip pat patvirtina jos versiją, jog neblaiviems asmenims alkoholio parduoda. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. B. nepažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p., todėl jos veiksmuose nebuvo ATPK 164 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2014-014-31 nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Žaliakalnio policijos nuovados apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.