- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-14
- Bylos Nr.
- e2-7642-475/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03056-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo J. B. (toliau – atsakovas) 498,42 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo J. B. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas A. B.. 2021 m. balandžio 27 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 498,42 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Visa nuostolio suma 512,36 Eur, iš kurios išskaičiuojama naujų detalių nusidėvėjimo 13,94 Eur suma. Todėl reikalavimo suma 498,42 Eur (512,36 – 13,94 = 498,42). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio kaltininkas J. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį J. B.. Atsakovui buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo teigimu, draudikas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atgręžtinio reikalavimo teisės įgijimo ir draudimo išmokos išmokėjimo.
Ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, nebuvo pareikšti prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, o tik pranešant jiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Iš byloje esančių duomenų – Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, mokėjimo nurodymo, pranešimo apie žalos atlyginimą, žalos sąmatos, kitų rašytinių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas 2021 m. gegužės 6 d. protokolu su administraciniu nurodymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis 2021 m. balandžio 27 d. 17 val. 15 min. Vilniuje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus. Už šių administracinių nusižengimų padarymą atsakovui buvo paskirta galutinė 300 Eur bauda.
Transporto priemonė (duomenys neskelbtini)valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu ieškovės buvo apdrausta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei atsirado 512,36 Eur žala, iš kurios išskaičiuota naujų detalių nusidėvėjimo 13,94 Eur suma. Ieškovė kompensavo 498,42 Eur sumą, 2021 m. gegužės 26 d. išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Todėl reikalavimo suma 498,42 Eur (512,36 – 13,94 = 498,42).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas, kuris sukėlė eismo įvykį ir padarė nukentėjusiai transporto priemonei žalą. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio kaltininkas atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas įgijo regreso teisę į apdraustąjį atsakovą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo argumentai, kad nėra įrodymų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atgręžtinio reikalavimo teisės įgijimo ir draudimo išmokos išmokėjimo, yra nepagrįsti.
Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisiamas 498,42 Eur žalos atlyginimas (6.245–6.249 straipsniai, 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnis).
Atsakovas praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 18 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis).
Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 498,42 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų 42 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (498,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,00 Eur (aštuoniolikos eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.