- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-03
- Bylos Nr.
- e2YT-6851-630/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01147-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Pareiškėjas
- A. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant E. J., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. M. (toliau – Pareiškėjas) kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jo senelio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjo pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo senelis J. V.. Po jo mirties Pareiškėjas į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, bet atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjo senelis J. V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintam civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK) (duomenys neskelbtini) J. V. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko Pareiškėjui. Taigi, Pareiškėjas yra testamentinis įpėdinis ir gali paveldėti po savo senelio mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjas kartu su J. V. ilgą laiką gyveno jam priklausančioje, tačiau viešajame registre neregistruotoje sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini). Šioje sodyboje Pareiškėjas liko gyventi po senelio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir joje gyvena iki šiol. Minimoje sodyboje esantis gyvenamasis namas yra vienintelis Pareiškėjo gyvenamasis būstas. Be to, mirus seneliui, Pareiškėjas naudojosi jam priklausiusiais namų apyvokos daiktais bei kitu jam priklausiusiu turtu.
Pareiškėjo reikalavimas dėl palikimo priėmimo po senelio J. V. mirties, nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, nes pagal 2000 m. liepos 18 d. civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. CK nustatė, kad paveldima tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą (CK 571 straipsnis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai, be kita ko, jis be jokių išlygų faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo Pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo E. J. pateikė atsilepimą į pareiškimą, kuriame prašo Pareiškėjo pareiškimą tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad Pareiškėjo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai.
Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka negalima įgyvendinti savo teisių paveldėti, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš pareiškėjo A. M. pareiškimo ir jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotų asmenų atsiliepimo ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Pareiškėjas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po senelio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad galėtų prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtą turtą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog po palikėjo J. V. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise registruotas J. V. vardu. VĮ „Registrų centras“ testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo / atsisakymo faktų. Pareiškėjas A. M., po palikėjo mirties liko gyventi palikėjui priklausančioje, tačiau viešajame registre neregistruotoje sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas sodyboje gyvena iki dabar. Mirus seneliui J. V. Pareiškėjas naudojosi palikėjui priklausiusiais namų apyvokos daiktais bei kitu jam priklausiusiu turtu kaip savu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti (turtą tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). A. M. dėl priimto palikimo niekas jokių pretenzijų nepareiškė.
Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).
Vadovaujantis CK 587 straipsnio 2 dalimi (1964 m. civilinio kodekso redakcija) palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Šiuo atveju mirusiojo turto faktinis valdymas, trukęs (duomenys neskelbtini) metus, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. M. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į savo senelio J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjo mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jo senelio J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.