- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-237/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei, „Šiaurinė lapė“
- Kategorijos
- 121.19.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5384-56/2011, iškeltoje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurinė lapė“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AAS ,,Gtjensidige Baltic“, veikiantis per AAS ,,Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Šiaurinė lapė“, prašydamas: priteisti solidariai iš atsakovų 125 974,00 Lt dydžio skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo UAB ,,Šiaurinė lapė“ papildomas 1 procento dydžio metines procesines palūkanas.
Nurodė, kad 2008 m. balandžio 28 d. tarp AB draudimo bendrovės ,,RESO Lietuva“ ir UAB ,,Šiaurinė lapė“ buvo sudaryta gyvulių draudimo sutartis GD Nr. 001563, kuria buvo apdrausti UAB ,,Šiaurinė lapė“ turtiniai interesai, susiję su įmonės auginamų audinių kritimu dėl ligų. Sutartimi numatyta draudimo įmoka už teikiamas draudimo apsaugą – 962 944,00 Lt. Pažymėjo, kad UAB ,,Šiaurinė lapė“ yra žemės ūkio veiklos subjektas, turintis teisę pasinaudoti valstybės parama – dalies draudimo įmokų kompensavimu (50 proc.) iš valstybės specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų, kuri numatyta LR Žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintose Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėse. Draudimo sutarties GD Nr. 001563 priede Nr. 1 (5 p.) nustatyta, kad bendra metinė draudimo įmoka 962 944 Lt (tame tarpe iš Nacionalinės mokėjimo agentūros – 481 472 Lt). Draudėjas UAB ,,Šiaurinė lapė“ 50 procentų nekompensuotiną draudimo įmokos dalį (481 472,00 Lt) draudikui yra sumokėjusi arba ji buvo įskaityta į pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas. Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jai priklausančios kompensuoti likusios 741 472,00 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi tik 333 000 Lt ir ieškinio padavimo dienai yra skolinga 148 472 Lt. Nesulaukdamas likusios 148 472 Lt dydžio skolos sumokėjimo, ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.1004 straipsnio 3 dalimi, 22 498 Lt sumą įskaitė į draudėjui pagal draudimo sutartį mokėtinas draudimo išmokas, todėl laikoma, kad šiuo metu atsakovas UAB ,,Šiaurinė lapė“ iš viso yra sumokėjęs 503 970 Lt, Nacionalinė mokėjimo agentūra – 333 000 Lt, o likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 125 974 Lt. ieškovo teigimu, draudikas turi teisę kompensuotinos draudimo įmokos dalies reikalauti tiek iš draudėjo, tiek iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra 2009 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. BRI – 606, 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. BR – 1057, 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. BRI - 568 atsisakė skirti UAB „Šiaurinė lapė“ reikalaujamą draudimo įmokos dalimis kompensaciją. Tesimas pažymėjo, kad ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog minėti agentūros sprendimai nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais, bei šios aplinkybės pagrindu padarė išvadą, kad tenkinti ieškovo reikalavimą atsakovo – agentūros atžvilgiu nėra teisinio pagrindo (CK 6.50 str. 1 d.). Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra teisinio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę ieškovo reikalavimui, nes įstatymas ir Draudimo taisyklės nenustato solidariosios atsakovų prievolės sumokėti draudimo kompensaciją.
Teismas, nustatęs, jog ieškovas su atsakovu UAB „Šiaurinė lapė“ susitarė, kad 50 procentų draudimo įmokos draudikas gavo iš agentūros, terminas šios įmokos daliai sumokėti yra iki 2009 m. balandžio 9 d., trečiasis asmuo atsisakė vykdyti prievolę (CK 6.250 str.), sprendė, kad 2010 m. kovo 31 d. ieškovas įgijo reikalavimo teisę į UAB ,,Šiaurinė lapė“, kad jis įvykdytų savo prievolę visiškai ir sumokėtų likusią draudimo įmokos sumą. Nustatęs, jog ieškovas ieškinį pareiškė praleidęs senaties terminą, kurio atnaujinti neprašė, teismas ieškinį atsakovo UAB „Šiaurinė lapė“ atžvilgiu atmetė (CK 1.126 str. 2 d.)
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba ją išspręsti iš esmės, ieškovo ieškinį tenkinant visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atžvilgiu, nes ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad agentūros priimti sprendimai nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais, pažeidė CPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytą absorbcijos taisyklę, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė (neišspręstas klausimas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymo kompensuoti draudimo įmokas pagrįstumo ir teisėtumo). Atitinkamai, nepasisakius dėl visų reikalavimų, kuriuos teismas privalėjo išspręsti, skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
2. Apelianto pareikštam reikalavimui (priteisti skolą) taikytinas 10 metų, o ne 1 metų, ieškinio senaties terminas. Teismas taip pat netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Ieškovas savo teisių pažeidimą subjektyviai suvokė 2010 m. liepos 12 d., kai gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. BR6-(11.16)-4101, kuriuo šis atsakovas informavo draudiką, jog UAB „Šiaurinė lapė“ draudimo sutartis yra netinkama draudimo įmokų kompensacijai išmokėti.
3. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, šis terminas turi būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių (ieškovo bandymų apginti pažeistas teises ir išspręsti ginčą ikiteisminiu būdu).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeti. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę ieškovo reikalavimui, nes įstatymas nenustato solidariosios atsakovų prievolės sumokėti draudimo kompensaciją, yra pagrįsta.
2. Tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Šiaurinė lapė“ sudaryta draudimo sutartis neįpareigoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, nes jis nėra šios sutarties šalis.
3. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad teismas turėjo spręsti dėl agentūros atsisakymo kompensuoti draudimo įmokas UAB „Šiaurinė lapė“ pagrįstumo ir teisėtumo, nes reikalavimų, susijusių su administracinių teisės aktų ar individualaus pobūdžio sprendimų teisėtumo įvertinimu, ieškovas šioje byloje atsakovams nepareiškė. Šiuos argumentus paneigia ir CPK 265 straipsnio 2 dalies reglamentavimas. Be to, terminas skųsti UAB „Šiaurinė lapė“ atžvilgiu priimtus individualius administracinius aktus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnį yra seniai pasibaigęs ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti agentūros sprendimus negaliojančiais.
4. Kaip matyti iš Vyriausiojo administracinių ginčų komisijos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, ieškovas skundė ne agentūros priimtus sprendimus, o 2010 m. liepos 10 d. informacinį pranešimą Nr. BR6-(11.16)-4101. Šis sprendimas įrodo tai, kad ieškovas nuo 2010 m. liepos 10 d. žinojo apie agentūros priimtą sprendimą, tačiau netinkamai suformulavo skundo dalyką, dėl to administracinės bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas. Tai nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas įgijo reikalavimo teises į draudimo įmokų kompensavimo lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas naikintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos teismas privalo patikrinti ex officio, o CPK 329 straipsnio 3 dalyje - absoliutūs procesinių sprendimų negaliojimo pagrindai, kuriuos teismas tikrina asmens prašymu.
Prieš civilinės bylos nagrinėjimą Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriuo ieškovas taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bei kartu su prašymu pateikė Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutarties kopiją. Prašymą ieškovas grindžia aplinkybe, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi analogiškoje byloje konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčai yra teismingi administraciniams teismams. Anot ieškovo, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas esant CPK 39 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.
Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo teiginiu, jog Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje aptariamas tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bei ŽŪK „Dobilas“ kilęs ginčas yra analogiškas šioje byloje nagrinėjamam ginčui, kilusiam tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ir atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „Šiaurinė lapė“.
Minėtoje nutartyje Specialioji teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovo - Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios sudarius draudimo sutartį turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo. Ieškovas reikalavimus reiškė Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip viešojo administravimo subjektui, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai dėl draudimo įmokos kompensacijos mokėjimo tvarkos ir pagrindų yra reguliuojami specialaus teisės akto - Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis. Minėta nutartimi specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamas ginčas pagal savo esmę kvalifikuojamas administraciniu ginču, pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas reikalavimus dėl skolos grąžinimo solidariai reiškia ir žemės ūkio kooperatyvui, bylos rūšinio teismingumo nekeičia bei konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei UAB „Šiaurinė lapė“ pareikštas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 125 974,00 Lt dydžio skolą taip pat grindžiamas AB draudimo bendrovės ,,RESO Lietuva“ ir UAB ,,Šiaurinė lapė“ sudaryta gyvulių ir kitų gyvūnų draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausti UAB ,,Šiaurinė lapė“ turtiniai interesai, susiję su įmonės auginamų audinių kritimu dėl ligų, bei LR Žemės ūkio ministro 2004 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 3D-92 patvirtintomis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis, teigiant, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra iš jai priklausančios kompensuoti likusios 741 472,00 Lt sumos į draudiko sąskaitą yra pervedusi tik 333 000 Lt ir ieškinio padavimo dienai yra skolinga 148 472 Lt. Taigi, ginčas šioje byloje, kaip ir minėtoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartyje aptariamas ginčas, yra kilęs dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal specialiąją kaimo rėmimo programą kompensuojamų dalies draudimo įmokų, kurios sudarius draudimo sutartį, turėjo būti tiesiogiai pervedamos draudimo įmonei, nesumokėjimo. Taigi, šioje byloje nagrinėjamas ginčas pagal savo esmę taip pat kvalifikuojamas kaip administracinis ginčas, aplinkybė, kad ieškovas reikalavimus dėl skolos grąžinimo solidariai reiškia ir UAB ,,Šiaurinė lapė“, bylos rūšinio teismingumo nekeičia, todėl ši byla taip pat yra teisminga administraciniam teismui.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą, bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas laikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo bylą, teismingą administraciniam teismui, t. y. pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir šis pažeidimas sudaro absoliutų skundžiamo pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindą, tuo pačiu ir pagrindą panaikinti skundžiamą 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Šiaurinė lapė“ dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
Panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo ir perduodama civilinę bylą nagrinėti administraciniam teismui, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo sprendimo nepagrįstumu ir neteisėtumu, teisėjų kolegija nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutai jo negaliojimo pagrindo, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus administraciniam teismui (CPK 36 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Šiaurinė lapė“ dėl skolos priteisimo perduoti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.