- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-457-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04405-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas – prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies b punkto pritaikymo jam paskirtai (laisvės atėmimo) bausmei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį apimtos ir nustatyta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirtos bausmės pagal 150 straipsnio 3 dalį ir 153 straipsnio 1 dalį apimtos ir nustatyta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, nubaustas laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams ir 3 mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 6 metams ir 5 mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą nubaustas laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nubaustas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir nustatyta 8 metų galutinė laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2017 m. sausio 30 d. (2 dienos). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d.
2. 2021 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose buvo gautas V. M. 2021 m. birželio 4 d. skundas – prašymas, kuriuo prašė jo atžvilgiu pritaikyti BK 65 straipsnio 1 dalies b punktą. Nurodė, kad jam buvo skirtas areštas – 24 val., kuris turėtų būti prilygintas vienai laisvės apribojimo dienai.
3. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartimi minėtas skundas – prašymas dėl BK 65 straipsnio 1 dalies b punkto pritaikymo jam paskirtai (laisvės atėmimo) bausmei atmestas.
Šalies argumentai
4. V. M. nesutikdamas su priimta nutartimi pateikė skundą, kuriame prašoma atsižvelgti į jo išdėstytus motyvus sprendžiant skundo nagrinėjimą. Skunde iš esmės nurodomi tapatūs motyvai (pastebėtina, jog ir šis skundas nėra visiškai aiškus), kaip ir ankstesniuose skunduose. Motyvuojama tuo, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei trejus metus, jam buvo paskirtas namų areštas, kurio jis laikėsi. Ir šiuo skundu, V. M. prašo jam buvusios paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto laiką įskaityti į bausmės laiką.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
V. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas
6. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais ir įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Atsakant į V. M. skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 65 straipsnio 1 dalies b punkte, kurį nuteistasis prašo taikyti, numatyta, kad paskirtos bausmės sudedamos, taip pat vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles: viena laisvės atėmimo (apygardos teismas pastebi, jog nėra minimas areštas) diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2). Taigi ši teisės norma reglamentuoja ne asmeniui taikomos kardomosios priemonės, o konkrečiai paskirtos bausmės keitimo taisykles.
7. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuteistajam buvo taikoma kardomoji priemonė – namų areštas. Kardomoji priemonė – namų areštas – antra pagal griežtumą kardomoji priemonė. Ja nustatomi įpareigojimai asmeniui, kurių jis privalo laikytis, tačiau ši kardomoji priemonė nėra susijusi su laisvės atėmimu. Ji apima situaciją, kai asmens laisvė tik ribojama, t. y. asmens laisvių apribojimai nėra tokie, kuriuos patiria asmenys, esantys kardomojo kalinimo (suėmimo) vietose, todėl, priešingai nei nurodo nuteistasis, ši priemonė negali būti prilyginama suėmimui. Į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme, tačiau tokio reglamentavimo tiesiogiai dėl kardomosios priemonės – namų arešto įstatymas nenumato.
Šalies argumentai
8. Skunde nuteistasis nurodo, kad toks namų arešto laiko įskaitymas į bausmės laiką yra numatytas BPK (nors skunde nurodyta BVK, kas reikštų Bausmių vykdymo kodeksą, tačiau šio kodekso normos bausmių keitimo ir įskaitymo taisyklių nereglamentuoja, todėl teismas sprendžia, kad nuteistasis padarė rašymo apsirikimą) 140 straipsnio 9 dalyje, 141 straipsnio 1 dalyje bei 406 straipsnio 2 dalyje, tačiau šis nuteistojo argumentas visiškai neatitinka jo paties nurodytų teisės normų turinio. BPK 140 straipsnio 9 dalis numato, kad laikino sulaikymo laikas yra įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, tačiau kaip minėta, kardomoji priemonė – namų areštas nėra proceso prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, kuomet asmens laisvė yra apribojama jį patalpinant į areštinę ir tai prilyginama laisvės atėmimui, be to, kaip matyti iš nuosprendžio, laikino sulaikymo laikas į V. M. bausmės laiką buvo įskaitytas. BPK 141 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmens buvimo ekspertinėje įstaigoje laiko įskaitymą į suėmimo laiką, tačiau nagrinėjamu atveju V. M. į ekspertinę įstaigą nebuvo patalpintas, todėl ši norma jo atžvilgiu negali būti taikoma. BPK 406 straipsnio 2 dalis reglamentuoja priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo asmeniui taisykles, kuomet sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas, atnaujinus procesą, yra įskaitomas į suėmimo ir bausmės atlikimo laiką, tačiau procesas V. M. atžvilgiu vyko pagal bendrąsias baudžiamojo proceso taisykles, o ne dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, todėl ši teisės norma, akivaizdu, negali būti taikoma nuteistojo atžvilgiu.
9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
atmesti V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.