Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Genovaitei Eidukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, administracine tvarka baustas,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. 2018 m. gegužės 4 d., 19.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), girdint ir matant savo mažamečiams vaikams S. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir T. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su buvusia žmona R. V., sukėlė savo mažamečiams vaikams išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą. Tokiu būdu panaudojo savo, kaip tėvo valdžią, priešingai vaikų interesams bei pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punkto, 8 straipsnio 1 punkto, 11 straipsnio, 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.

K. V. posėdžio metu neprisipažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, jog atvažiavo pas savo vaikus. Nuėjo prie savo buvusios žmonos ir paprašė grąžinti likusius jo daiktus. Buvusi žmona pasakė, kad jo daiktų nėra. Jis kalbėjo pakeltu tonu su buvusia žmona, vaikai tuo metu buvo maždaug už 20 metrų. Po to buvusi žmona nuėjo pas kaimynus ir iškvietė policiją. Nurodė, jog konflikto nebuvo, jis buvusios žmonos nekoliojo. Pagarsinus mažametės S. V. paaiškinimą, nurodė, jog taip, kaip sako dukra nebuvo.

Įstatyminė nukentėjusiųjų S. V., E. V. ir T. V. atstovė R. V. teismo posėdžio metu parodė, jog tą vakarą atvažiavo K. V., ji tuo metu pjovė žolę. K. V. bendravo su vaikais. Sustabdžius žoliapjovę, prie jos priėjo K. V., kuris pradėjo reikalauti daiktų. Ji pasakė jam eiti pas vaikus ir bendrauti, nes nenori su juo bendrauti. Tuo metu jis pradėjo šaukti ant jos, sakė, kad duos į galvą. Tuo metu kai buvo konfliktas vaikai buvo arti, viską girdėjo. Jie buvo išsigandę, tokio tėvo bijo. Po to, kai K. V. išvažiavo, vaikai jai minėjo, kad jie nenori matyti tokio tėvo, bijo jo tokio. Po konflikto K. V. dar bendravo su vaikais. Vaikai bendrauja su tėvu, bendravimas su tėvu jiems yra reikalingas, tačiau K. V. neturėtų bendrauti su vaikais pakeltu tonu.

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant Šiaulių apylinkės teismo psichologei Vaidai Šarauskienei, apklausta mažametė S. V. paaiškino, kad vieną dieną atvažiavo tėtis, kalbėjosi su jais kieme. Po to pasakė, kad eina kalbėtis su pikčiurna, princese. Jie – ji, sesė Emilija ir brolis Tautvydas, nuėjo tėčiui iš paskos. Po to mama su tėčiu susipyko dėl daiktų, ir ji girdėjo, kaip tėtis sakė mamai „nori gauti į galvą, kai duosiu tai numirsi“. Kai tuos žodžius tėtis pasakė, ji buvo šalia tėvų, tai galėjo girdėti ir sesė. Tada jie greitai nubėgo atgal kur žaidė. Po to tėtis vėl atėjo prie jų pasikalbėjo, o mama su žoliapjove nuvažiavo pas kaimynę. Įvykis įvyko vakare, kieme (duomenys neskelbtini). Po tokių tėčio žodžių jai buvo liūdna, liūdna dėl to, kad tėtis su mama pykstasi. Jie pykstasi jau seniai. Sesė ir brolis tikriausiai jaučiasi taip pat liūdnai. Brolis dar mažas nelabai supranta, o sesė Emilija jaučiasi liūdnai.

Teismo posėdžio metu, dalyvaujant Šiaulių apylinkės teismo psichologei Vaidai Šarauskie-nei, apklausta mažametė E. V. paaiškino, kad tėtis nuėjo pas mamą ir sakė jai, kad duos į galvą ir ji mirs, tuo metu ji buvo kieme. Tuos žodžius girdėjo brolis ir sesė. Kai išgirdo tokius tėčio žodžius jautėsi liūdnai. Po to tėtis vėl atėjo į kiemą, pasikalbėjo su jais ir išvažiavo. Kai tėtis sakė žodžius mamai, jie buvo lauke. Tuos tėčio žodžius ji girdėjo pati, tėtis tuo metu buvo piktas, o jai buvo liūdna. Bijojo, kad nieko neatsitiktų.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes pareigūnas, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą, pats paskyrė bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką.

Iš 2018 m. gegužės 16 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 62-ANR_P-1256-2018, matyti, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas surašė protokolą K. V., jog jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą; 8 straipsnio 1 punktą; 11 straipsnį; 21 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalį; 3.159 straipsnio 4 dalį ir 3.165 straipsnio 1 dalį, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje;

Iš 2018 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Gedmanto Šiupinio tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 19.00 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), buvęs vyras reikalauja daiktų, konflliktuoja, grasina, namuose trys vaikai. Išsiaiškinta, jog vyko žodinis konfliktas tarp buvusių sutuoktinių R. V. ir K. V., kurio metu mažamečių vaikų akivaizdoje K. V. iškoneveikė savo buvusią žmoną necenzūriniais žodžiais;

Iš 2018 m. gegužės 4 d. R. V. pareiškimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. apie 19 val. atvykęs buvęs vyras K. V. vaikų akivaizdoje iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais. Prašė nubausti K. V. dėl netinkamo elgesio vaikų akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 8 straipsnio 1 punkte numatyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; to paties įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, jog vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai; 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpinti jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 19 val. K. V. atvyko į (duomenys neskelbtini), aplankyti savo mažamečių vaikų, su kuriais bendravo namo kieme. Vėliau taip K. V. ir jo buvusios žmonos R. V. kilo žodinis konfliktas. K. V. neneigia kalbėjęs su buvusia žmona pakeltu tonu, tačiau nurodė, jog nekonfliktavo. Nors K. V. ir nepripažįsta padaręs nusižengimo, nurodydamas, jog žodinio konflikto metu mažamečių vaikų šalia jo ir buvusios žmonos nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia bylos nagrinėjimo metu apklaustos mažametės dukros Saulė ir Emilija, kurios nurodė, jog girdėjo tėvus konfliktuojant, girdėjo kad tėtis piktai išsakė mamai, jog „duos jai į galvą“. Iš aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, jog pirmiausiai tėvai privalo užtikrinti, įstatyme numatytas, garantijas savo vaikams, kad vaikai augtų saugioje ir ramioje aplinkoje, būtų sudarytos tinkamos sąlygos jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi.

Teismas išanalizavęs administracinėn atsakomybėn patraukto K. V., R. V. ir mažamečių S. V. bei E. V. parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančią rašytinę medžiagą, sprendžia, jog K. V. savo tyčiniais veiksmais – žodiniu konfliktu su buvusia sutuoktine, t. y. agresyviu bendravimu su ja savo mažamečių vaikų akivaizdoje neabejotinai sukėlė vaikams išgąstį ir tuo buvo pažeisti teisėti vaikų interesai, vaikų teisė į sveiką, saugią ir moralią aplinką. Akivaizdu, jog mažamečiai vaikai ne kartą yra tapę tėvų tarpusavio konfliktų liudytojais, kas gali trukdyti jiems artimiausių žmonių – tėvų, akivaizdoje jaustis saugiai.

Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas daro išvadą, jog K. V. sukeldamas savo mažamečiams vaikams išgąstį, neigiamas emocijas ir psichologinį nepatogumą, pažeidė vaikų interesus, jų teisę į sveiką, saugią ir moralią aplinką, ir tokiais savo veiksmais panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai vaikų interesams.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę – turi galiojančią administracinę nuobaudą, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad K. V. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti K. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam nuobaudą – įspėjimą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja S. R.