Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas- A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas- A. K., skundą dėl nutarimo pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

2007 m. rugpjūčio 26 d. Kretingos rajono policijos komisariato Salantų policijos nuovados viršininkas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. K. 2007 m. rugpjūčio 26 d., 2.55 val., Kretingos rajone, Salantuose, vairavo transporto priemonę „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 68 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 126 straipsnio 2 dalį.

2007 m. rugpjūčio 29 d. Kretingos rajono policijos komisariato VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko (toliau – Institucijos) nutarimu A. K. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 18 mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, tenkinti.

Institucijos, skyrusios nuobaudą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti, nes A. K. kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga (b.l. 23).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13), tarnybiniu pranešimu (b.l. 15), alkotesterio spausdintuvo parodymais (b.l. 16), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 17), jo paties prisipažinimu.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas, yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. Mažesnės, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji tinkami įvertinta skiriant minimalią nuobaudą (b.l. 14).

Argumentai, susiję su administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamais tam tikrais apribojimais, darbo pobūdis ar profesinė veikla, šeimyninė padėtis negali būti pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti privalomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ypač ši aplinkybė aktuali, kai pažeidimas padarytas vairuotojui esant neblaiviam. Patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo negali ignoruoti visuomenėje priimtų ir įstatyme įtvirtintų nuostatų, negali piktnaudžiauti visuomenės priimtomis vertybėmis ir neigti aiškaus taisyklėse įtvirtinto draudimo, galinčio sukelti sunkias pasekmes. Asmuo, vairuojantis automobilį, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, o kartu ir kitiems eismo dalyviams.

Nepagrįstu pripažintinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodymas, kad transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo dėl būtinojo reikalingumo. Būtinojo reikalingumo definicija, pateikta ATPK 17 straipsnyje, nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinasis reikalingumas atsiranda, susidūrus dviem teisės saugomiems gėriams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą.

Nustatyta, kad teisės pažeidimas padarytas Salantuose, todėl akivaizdu, jog brolio žmonai A. K. galėjo padėti ir kitais įmanomais būdais (iškviesdamas greitąją pagalbą, pasinaudodamas taksi paslaugomis), todėl pripažinti, kad pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra pagrindo.

Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė ir teismas tokių nenustatė. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės saugumą, o ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui paskirta nuobauda sukeliamus tam tikrus nepatogumus. Tai, jog pažeidėjas išklausė specialų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b.l. 7), sumokėjo paskirtą baudą (b.l. 18), nėra teisinis pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog asmuo per vienerius metus antrą kartą nubaustas už transporto priemonių vairavimą neblaiviam (b.l. 19-20). Institucija šios aplinkybės neįvertino kaip sunkinančios atsakomybę (b.l. 14), todėl teismas negali sunkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties. Ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip linkusį nusižengti nustatytai kelių eismo tvarkai ir nedarantį išvadų dėl savo poelgių. Pažymėtina, kad skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

2007 m. rugpjūčio 29 d. Kretingos rajono policijos komisariato VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko nutarimą, kuriuo A. K. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį paskirta 1500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 18 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.