- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- A-146-801-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“, uždarajai akcinei bendrovei „Transachema“
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Achema“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Advokatai
- Laimundas Baršauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, akcinei bendrovei „Klaipėdos kranai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Transachema“ dėl avarijos priežasties techninės išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – ir AB „Achema“, pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 sudarytos geležinkelio transporto avarijos tyrimo komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninę išvadą Nr.6-02-431.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartimi (pakartotinai - 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi) buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl atsakovo 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr.3-329 „Dėl komisijos sudarymo“ panaikinimo, kadangi pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašė jį atnaujinti (1 t., 1,39-40, 102-103, 116-117,119-121,140-142 l.)
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 buvo sudaryta komisija geležinkelio transporto avarijai, įvykusiai 2006 m. rugpjūčio 20 d. AB „Achema" priklausančiame privažiuojamame kelyje Gaižiūnai-Skaruliai (toliau - ir Avarija) ištirti (toliau – ir Komisija). 2006 m. rugpjūčio 28 d. Komisija priėmė Avarijos priežasties techninę išvadą Nr.6-02-431 (toliau – ir Išvada).
Susisiekimo ministras Komisiją sudarė remdamasis savo 2003 m. vasario 20 d. įsakymo Nr.3-79, kuriuo patvirtinta Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka (kadangi šio teisės akto pavadinimas 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.3-132 pakeistas į - Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatai, toliau – Nuostatai arba Nuostatai (2003) arba Eismo įvykių tyrimo nuostatai (2003)) 61 punktu ir atsižvelgdamas į 2006 m. rugpjūčio 22 d. AB „Lietuvos geležinkeliai" avarijos pirminio tyrimo aktą Nr.LS(DIS)-16.
Pasak pareiškėjo, Komisija buvo sudaryta pažeidžiant Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio, Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo 9 straipsnio, Nuostatų 6, 61, 64 punktų, Civilinio kodekso 1.2 straipsnio reikalavimus. Išvada yra neteisėta iš esmės, nes ją priėmė nekompetentinga komisija, priimant Išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, įstatymai ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų Avarijos kilimo aplinkybių, priežasčių, pasekmių ir kaltų asmenų nustatymą, įvertinimą ir išvados pagrįstumą. Todėl yra pagrindas panaikinti išvadą remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu.
Atkreipė dėmesį į tai, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukti trys AB „Lietuvos geležinkeliai" (geležinkelio valdytojo) darbuotojai (P. S., V. J., O. S.), kurie atliko pirminį Avarijos tyrimą ir surašė Avarijos pirminio tyrimo aktą. Pareiškėjo teigimu, minėti asmenys Pirminio tyrimo aktą perrašė ir formaliai įvertino, būdami Komisijos sudėtyje. Sudarant Komisiją buvo pažeistas Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintas komisijos nepriklausomumo principas, taip pat Nuostatų 64 punkto nuostata , kad kartu su komisija tyrime dalyvauja, neįeidami į komisijos sudėtį, geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys, surašęs avarijos pirminio tyrimo aktą. Pagal Nuostatų 63 punktą avarijos, kurių priežastys buvo projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, tiriamos dalyvaujant šiuos darbus atlikusių juridinių asmenų atstovams. AB „Lietuvos geležinkeliai" yra suinteresuota šalis ir jos atstovai, pareiškėjo nuomone, neturėjo būti traukiami į Komisijos sudėtį. Jie Komisijos darbe turėjo dalyvauti dalyvio teisėmis kaip ir kiti suinteresuoti subjektai (AB „Achema", AB „Klaipėdos kranai", UAB „Transachema").
Teigė, kad tiriant Avarijos priežastis, buvo pažeisti Nuostatų 6, 61 punktai. Nuostatų 6 punktas reikalauja, kad tyrimo metu būtų išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, priežastys, pasekmės ir kalti asmenys. AB „Achema" atstovai, dalyvavę Komisijos 2006 m. rugpjūčio 24 d. -25 d. posėdyje, pateikė Komisijai reikalavimus (2006 m. rugpjūčio 24 d. raštas) dėl visų avarijos priežasčių, priežastinio ryšio bei kaltės nustatymui reikšmingų faktorių ištyrimo (geležinkelio techninės būklės, greičio viršijimo, sąstato viršsvorio, vagono defekto, žmogiškojo faktoriaus), tačiau Komisija atliko tik geležinkelio techninės būklės vertinimą, o kitus galimas avarijos priežastis nemotyvuodama atmetė. Nuostatų 61 punktas numato, kad komisijos pirmininkas turi teisę pakviesti ekspertus ir kitus specialistus dalyvauti avarijos tyrime. AB „Achema" atstovai reikalavo, kad Komisija pakviestų ekspertus (AB „Achema" 2006 m. rugpjūčio 24 d. raštas Komisijos pirmininkui, 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr.006/3185 Susisiekimo ministrui). Nei Komisija, nei Susisiekimo ministerija į šiuos reikalavimus nereagavo (Susisiekimo ministerijos 2006 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr.2-19-3960).
Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas teigė, kad Avarijos priežastis tyrė ir Išvadą surašė „žinybinė" komisija - tarpusavyje susiję juridiniai asmenys (Susisiekimo ministerija, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai", kurios vienintelis akcininkas yra Susisiekimo ministerija). Pareiškėjo nuomone, tiriant Avariją buvo pažeisti Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtinti subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principai, nes Avariją tyrusi Komisija savo organizacine ir teisine forma, priimdama sprendimus, nebuvo nepriklausoma. Tai pat buvo pažeistas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, įtvirtinantis asmenų lygiateisiškumo principą.
Akcentavo, kad traukinio, kuris patyrė avariją, vagonuose buvo vežami pavojingi kroviniai (naftos produktai). Nuo kelio nuriedėjo 7 cisternos, vežusios benziną, 6 cisternos užsidegė. Benzinas yra pavojinga medžiaga, klasifikuojama pagal Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) priedo „Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIM)" I priedo „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklių (RID)" 3.2 skyriaus B lentelę (priskiriama 3 klasei, jam suteiktas JT Nr.1203). Pavojingų krovinių avarijoms tirti taikoma atskira tvarka ir jas tiria speciali komisija. Pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį eismo įvykiai, susiję su pavojingų krovinių vežimu, tiriami ir padariniai likviduojami Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. juos tiria ekspertų komisija, kurios sudėtis, uždaviniai ir teisės patvirtintos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.1760.
Dėl Komisijos atlikto tyrimo ir pateiktos Išvados esmės pareiškėjas nurodė, kad Išvada buvo parengta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, Komisija nesilaikė Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto reikalavimo, numatančio, kad „geležinkelių transporto eismo įvykio tyrimas - procedūra, atliekama po eismo įvykio, siekiant užkirsti kelią kitam įvykiui. Tai informacijos apie eismo įvykį surinkimas ir analizė, išvadų pateikimas ir įvertinimas, eismo įvykio priežasčių ir (ar) asmenų, pažeidusių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus, nustatymas bei geležinkelių transporto eismo saugos rekomendacijų pateikimas“, bei Nuostatų 6 punkto reikalavimo, kuriame nustatyta, kad tyrimo metu turi būti išaiškintos eismo įvykio aplinkybės, priežastys, pasekmės ir kalti asmenys. Išvadoje Komisija nemotyvuotai konstatavo tik kelio techninės būklės neatitikimą, nepagrįsdama išvados ne tik techniškai, bet ir neaprašydama, nenagrinėdama Išvadą pagrindžiančių faktų. Nebuvo atsižvelgta į AB „Achema" atstovų prašymus ir nebuvo ištirta Avarijai kilti reikšmingų aplinkybių visuma (žmogiškasis, vagonų defektų, greičio , sąstato viršsvorio faktoriai), priežastinis ryšys, kaltė.
Dėl žmogiškojo faktoriaus neištyrimo pareiškėjas nurodė, kad Avarijos tyrimo medžiagoje yra mašinistų blaivumo patikrinimo Gaižiūnų stotyje žurnalo 1 lapo kopija, iš kurios matyti, jog mašinistų blaivumą Gaižiūnų stotyje nustato stoties budėtojas. Medžiagoje apie lokomotyvo brigados nario vyresniojo konduktoriaus T. M. ir šilumvežio mašinisto S. Č. sveikatos patikrinimą duomenų nėra. Pareiškėjo teigimu, tuo buvo pažeisti Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 13 straipsnio 5 punktas, pagal kurį traukos priemonių lokomotyvų brigados privalo pasitikrinti sveikatą prieš reisą, patikrinimą turi organizuoti jų darbdavys Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) 6 skyriaus 16 punktas; Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintų Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Medicininės apžiūros metodika) 2 skyriaus 2, 3, 4 punktai. 2006 m. rugpjūčio 20 d. šilumvežio mašinisto S. Č. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr.14 jo blaivumas buvo nustatytas praėjus po avarijos daugiau kaip 4 valandoms (20 val.52 min.) ir tik iš iškvepiamo oro, aktą surašė lokomotyvų depo medicinos punkto budintis bendruomenės slaugytojas. Tuo buvo pažeisti Medicininės apžiūros metodikos 2 skyriaus 2, 4, 6, 11 punktai. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie lokomotyvo brigados nario vyresniojo konduktoriaus T. M. sveikatos būklės tikrinimą po avarijos (pareiškėjo teigimu, T. M. buvo neblaivus; tai įrodo Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 3369 706 (02)). Komisija šių dokumentų ir aplinkybių neištyrė ir neįvertino.
Dėl geležinkelio sąstato greičio viršijimo faktoriaus neištyrimo pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo viršytas nustatytas geležinkelio sąstato greitis. Pažymėjo, kad AB „Achema" atstovai Komisijoje reikalavo pateikti greitmačio juostos originalą, tačiau jis nebuvo pateiktas ir ištirtas, o byloje esanti juosta neįskaitoma, neaišku, kokio lokomotyvo ji yra.
Dėl geležinkelio sąstato svorio faktoriaus neištyrimo nurodė, kad Komisijos posėdyje AB „Achema“ atstovai prašė pateikti eilę dokumentų (suformuoto sąstato traukinio lapo originalą; Gaižiūnų stoties knygą, kurioje nustatyta traukinių formavimo tvarka važiavimui į AB „Achema" privažiuojamąjį kelią; V-14 formos žurnalą su surašytais vagonų numeriais iš traukinio lapo; V-45 formos pažymą apie traukinio stabdžius). Šie dokumentai nebuvo pateikti ir įvertinti. Tuo Komisija Pažeidė Nuostatų 68 punkto reikalavimus. Pagal 2005 m. balandžio 1 d. krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutarties Nr.130V/155F 2005 m. gegužės 11 d. pakeitimo Nr.1 3.8 punktą nustatytas sąstato svoris važiavimui iš Gaižiūnų stoties į AB „Achema" - 2500 t brutto arba 200 ašių. Komisijai pateiktoje traukinio lapo kopijoje matomi įrašyti taisyti skaičiai 2522 t. Sąstato viršsvoris, pareiškėjo nuomone, taip pat galėjo įtakoti vagonų nuriedėjimą nuo bėgių.
Dėl vagonų defektų faktoriaus neištyrimo pareiškėjas teigė, kad Komisija nepagrįstai netyrė ir nevertino vagonų defektų: atstumo tarp rato vidinės briaunos neatitikimo nustatytam normatyviniam atstumui, rato antbriaunio storio, rato ratlankio storio, rato riedėjimo paviršiaus išdilimo. Taip pat netyrė, ar buvo atliekamas vagonų paridenimas, jų neeksploatuojant. Komisija neišreikalavo duomenų iš vagonų ir konteinerių registro dėl faktinės vagonų ridos. Neteisingas sąstato formavimas kartu su greičio viršijimu, vagono defektai, pareiškėjo teigimu, taip pat galėjo įtakoti vagonų nuriedėjimą nuo bėgių.
Pareiškėjo nuomone, išdėstyti argumentai yra pagrindas konstatuoti, kad Komisijos pateikta avarijos priežasties techninė išvada, kurioje nurodyta, jog AB „Achema" neužtikrino jai priklausančio privažiuojamojo kelio būklės, yra nepagrįsta ir negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., 52-58 l.) paaiškino, kad Komisija buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų.
Pažymėjo, kad Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja katastrofų, kurias tiria Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota eismo įvykių tyrimo tarnyba arba Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro paskirtas katastrofų tyrimų vadovas, tyrimą, o ne avarijų tyrimą. Taigi, ši pareiškėjo nurodyta straipsnio dalis avarijų ir riktų tyrimo komisijos veiklos principų nereglamentuoja. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad eismo įvykių tyrimo tvarką reglamentuoja Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatai. Šių Nuostatų 61 punktas nustato, kad katastrofas ir avarijas tiria Susisiekimo ministro sudaroma eismo įvykių tyrimo komisija. Minėti Nuostatai nereglamentuoja, kokių institucijų atstovai gali būti skiriami į komisiją eismo įvykiams tirti. Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl geležinkelio valdytojo paskyrimo ir įgaliojimų Susisiekimo ministerijai", Komisija buvo sudaryta iš Susisiekimo ministerijos atstovų, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo (šias funkcijas vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai"), geležinkelių transporto eismo saugos ir geležinkelių riedmenų specialistų, turinčių pakankamai specialiųjų žinių eismo įvykio aplinkybėms įvertinti.
Pažymėjo, kad Nuostatų 61 punktas numato teisę, o ne pareigą Komisijos pirmininkui kviesti ekspertus ir kitus specialistus dalyvauti tyrimo darbe. Atsižvelgiant į kompetentingą Komisijos sudėtį, ekspertai bei specialistai kviečiami nebuvo.
Atsakovas neigė pažeidęs Civilinio kodekso 1.2 straipsnyje įtvirtintus principus bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Pažymėjo, kad Komisija atliko objektyvų tyrimą, griežtai vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais avarijų tyrimą, išsiaiškino visas Avarijos aplinkybes ir priežastis, surašė argumentuotą ir pagrįstą Išvadą.
Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys avarijų, įvykusių vežant pavojingus krovinius, tyrimo tvarką. Nurodė, jog pagal Nuostatų 5 punktą eismo įvykiai tiriami ir analizuojami tam, kad būtų nustatytos jų atsiradimo priežastys, numatytos priemonės joms šalinti, surašyti dokumentai, kuriais vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginama žala, o pažeidėjai traukiami atsakomybėn. Taigi, eismo įvykius tiriančios komisijos sprendimai yra privalomojo pobūdžio. Pagal Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1760 (toliau – ir Ekspertų komisijos nuostatai), 6 punktą komisijos uždavinys - prevencijos tikslais atlikti avarijų, sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizes, teikti Susisiekimo ministrui pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip išvengti tokių avarijų pasikartojimo, kaip apsaugoti žmones ir aplinką. Ekspertų komisijos nuostatų 15 punkte nurodoma, kad komisijos sprendimai yra patariamojo pobūdžio, t. y. nesukelia teisinių pasekmių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus pažeidusiems asmenims. Akivaizdu, kad vadovaujantis Nuostatų 61 punktu Susisiekimo ministro sudaromos komisijos ir vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1760 sudarytos Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos tikslai ir uždaviniai yra skirtingi, šių komisijų veiklos yra atskiros ir viena nuo kitos nepriklausomos. Atkreipė dėmesys į tai, kad pareiškėjui priklausančiame privažiuojamajame geležinkelio kelyje įvykusios Avarijos tyrime dalyvavo institucijų, kurios įeina į Pavojingų krovinių ekspertų komisijos sudėtį, atstovai. Šių institucijų atstovai pagal savo kompetenciją Avarijos, jos priežasčių ir pasekmių įvertinimą ir reikiamą informaciją pateikė Komisijai. Atsižvelgiant į būtinybę nedelsiant ištirti nagrinėjamo eismo įvykio priežastis bei nustatyti kaltus asmenis, buvo nutarta Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisiją kviesti vėliau.
Atsakovas pažymėjo, jog Komisija Avariją ištyrė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įvertino visas reikšmingas aplinkybes.
Komisija įvertino žmogiškojo faktoriaus (šilumvežio mašinisto ir konduktoriaus veiksmų) įtaką Avarijai. Mašinisto sveikata ir blaivumas buvo patikrinti teisės aktais nustatyta tvarka. Geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose" 12-me priede. Šioje tvarkoje numatyti tik periodiniai, priklausomai nuo atliekamo darbo, sveikatos patikrinimai. Žmogiškasis faktorius buvo ištirtas vadovaujantis Lokomotyvų brigadų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Į-403. Įvykus eismo įvykiui šilumvežio mašinisto S. Č. blaivumas (girtumas) buvo patikrintas 2006 m. rugpjūčio 20 d., 7 val. lokomotyvų depo medicinos punkte. Nustatyta, kad mašinistas buvo blaivus. Vadovaujantis Lokomotyvo brigados narių pareigine instrukcija, patvirtinta AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 219, mašinistas neturi teisės niekam perduoti lokomotyvo valdymo, išskyrus lokomotyvų mašinistų instruktorių ir mašinistą, kuris moko jį pažangių lokomotyvo valdymo metodų. Nesant mašinisto, kitiems brigados darbuotojams užvesti variklį ir pradėti važiuoti draudžiama. Taigi vyresnysis konduktorius T. M. neturėjo teisės valdyti lokomotyvo ir jo veiksmai ar net galima neblaivumo būsena lokomotyvo valdymui įtakos neturėjo. Pažymėjo, jog vadovaujantis pareiškėjo nurodytos Neblaivumo nustatymo tvarkos (Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452) 16 punktu, darbdavio atstovas privalo organizuoti savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininę apžiūrą likus ne daugiau kaip 30 minučių iki reiso pradžios. Medicininę apžiūrą atlikti gali juridinio asmens turimi asmens sveikatos priežiūros specialistai. Medicininės apžiūros metodikos (Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. V-505) 1 punkte nustatyta, kad ši metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, įtariamų neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros institucijose. Tuo tarpu Neblaivumo nustatymo tvarkos 14 punkte numatyta, kad darbdaviai kontroliuoja savo darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, neblaivumą (girtumą) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais, o 15 punkte - kad medicininės apžiūros organizavimo tvarką nustato juridinio asmens vadovas įsakymu. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme taip pat nurodoma, kad sveikatos tikrinimą prieš reisą turi organizuoti darbdavys.
Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo tinkamai ištirtas galimas sąstato greičio viršijimo faktas. Vadovaujantis Nuostatų 64 punktu, avarijų tyrimo bylai reikalingų dokumentų pateikimą organizuoja geležinkelio infrastruktūros valdytojo eismo saugumo padalinys, o pagal Nuostatų 68.9 punktą prie Komisijos tiriamų dokumentų priskiriama patekusio į avariją traukinio lokomotyvo greitmačio juostos iššifravimo pažyma. Tame pačiame akte geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatyta pareiga pateikti Komisijai tokią pažymą, informuoti ją apie greitmačio juostos originalo saugojimo vietą. AB „Lietuvos geležinkeliai" eismo saugumo padalinys pateikė Komisijai 2006 m. rugpjūčio 21 d. surašytą greitmačio juostos šifravimo pažymą. Papildomai buvo pateikta greitmačio juostos kopija (nurodyta, kad šios juostos originalas saugomas eismo saugumo tarnyboje) bei dokumentai, patvirtinantys, kad šilumvežio M62-K greitmatis Nr. 19674 veikia be sutrikimo. Komisija, ištyrusi minėtus dokumentus, nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai'' mašinistas neviršijo įspėjimo lapelyje nurodyto leidžiamo 25 km/val. greičio. Jeigu pareiškėjui kilo įtarimų dėl šifravimo duomenų autentiškumo, jis turėjo teisę kreiptis su prašymu dėl ekspertizės paskyrimo. Komisija netyrė juostos originalo, kadangi šifravimą gali atlikti atitinkami juostų šifravimo technikai, turintys specialių žinių ir įrangą, be to, Komisija neturėjo jokio pagrindo įtarti, kad pateikta greitmačio juostos kopija ir (ar) jos iššifravimo duomenys sukeisti ar suklastoti.
Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo tinkamai įvertintas geležinkelio sąstato svorio faktorius, atsakovas paaiškino, jog Nuostatų 68 punkte yra nurodyta kokie dokumentai turi būti avarijos tyrimo byloje. Pareiškėjos skunde minimų formų pažymos taip pat buvo įtrauktos į tyrimo bylą. 2005 m. balandžio 1 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo bei atsiskaitymo už krovinių vežimą sutartyje Nr. 130V/155F nustatyti maksimalūs svoriai, kuriuos galima vežti vagonais iš Gaižiūnų geležinkelio stoties į kelyną „Skaruliai". Kaip matyti iš minėtos sutarties, šia privažiuojamojo kelio atkarpa leidžiama važiuoti ir 280 ašių arba 4000 t svorio sąstatui, vežamam dviejų lokomotyvų. Taigi, net ir darant prielaidą, jog vienas lokomotyvas vežė 2522 t sąstatą, tai gerokai mažiau, nei nustatytas absoliutus maksimalus sąstato svoris. Teigiama, jog Komisija įvertino šią aplinkybę ir nustatė, kad traukinio svoris negalėjo būti avarijos priežastimi. Išvadoje nurodyta, kad Avarija įvyko dėl to, jog AB „Achema" neužtikrino tinkamos jai priklausančio privažiuojamojo kelio techninės būklės.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Komisija neįvertino vagonų defektų faktoriaus. Pažymėjo, kad Avarijos tyrimo byloje, su kuria pareiškėjas susipažinęs, pateikti vagonų aširačių apžiūros aktai, kuriuose nurodyti duomenys apie atstumo tarp rato vidinės briaunos atitiktį nustatytam normatyviniam atstumui, rato antbriaunio storį, rato riedėjimo paviršiaus išdilimą bei konstatuota aširačių matmenų atitiktis techniniams reikalavimams. Komisija nustatė, kad vagonai buvo tvarkingi, jų atitiktis techniniams reikalavimams buvo patikrinta prieš reisą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių vagonų važiuoklės defektų.
Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas Išvados konkrečių teigininių neginčija. Tyrimo metu buvo išaiškinta tai, kas turėjo būti išaiškinta pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą ir Nuostatus. Susisiekimo ministras teisėtai paskyrė Komisiją, kuri, tirdama Avariją, vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimą, objektyviai ištyrė ir techninėje avarijos tyrimo išvadoje įvardijo Avarijos įvykio aplinkybes, priežastis ir kitus faktorius, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai" su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (1 t., 60-67 l.) paaiškino, kad geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo tvarką, vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, nustato Susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtinti Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatai. Vadovaujantis Nuostatais, eismo įvykius, priskiriamus riktams, tiria geležinkelio valdytojo struktūrinių padalinių ar geležinkelio įmonės vadovai (73 punktas), o eismo įvykius, priskiriamus avarijoms, tiria eismo įvykių tyrimo komisija, sudaroma Susisiekimo ministro įsakymu (61 punktas). Vadovaudamasis Nuostatų 61 punktu, Susisiekimo ministras 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3-329 sudarė komisiją Avarijai ištirti. Komisijos kompetencija ir tikslai apibrėžti Nuostatų 5, 6, 72 punktuose, numatančiuose, kad komisija turi išaiškinti visas avarijos aplinkybes, priežastis, pasekmes ir kaltus asmenis, tyrimą baigti išvados dėl avarijos techninės priežasties surašymu. Komisijos išvados yra privalomos, o vadovaujantis tyrimo metu surašytais dokumentais, parengiamos profilaktinės, eismo saugumui užtikrinti skirtos priemonės, įstatymu nustatyta tvarka atlyginama žala, pažeidėjai traukiami atsakomybėn.
Atkreipė dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 2 ir 4 dalys komisijos veiklos nereglamentuoja. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalis reglamentuoja katastrofų tyrimo tarnybos arba katastrofos tyrimo vadovo atliekamą katastrofų tyrimą. Ši nuostata įtraukta į Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą įgyvendinant Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose (toliau – ir Direktyva 2004/49/EB). Tyrimo tarnybos arba tyrimo vadovo atliekamo tyrimo tikslas – pagerinti eismo saugumą, užtikrinti eismo įvykių prevenciją ir teikti ataskaitas Europos geležinkelių agentūrai (Direktyvos 2004/49/EB 24 straipsnis). Šis tyrimas niekaip nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu ir yra nepriklausomas nuo administracinio eismo įvykio tyrimo (Direktyvos 2004/49/EB 19 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 3 dalis). Atkreipė dėmesį į tai, kad Avarijos tyrimo metu Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo nuostata dėl nepriklausomos tyrimo institucijos ar tyrėjo atliekamo katastrofų tyrimo dar nebuvo įgyvendinta (Katastrofų tyrimo vadovo nuostatai patvirtinti Susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-378).
Dėl pareiškėjo argumento, kad Avariją turėjo tirti speciali ekspertų komisija, teigė, kad Avarijos tyrimo tvarka nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad pagal Ekspertų komisijos nuostatų 6 punktą, pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos uždavinys - prevencijos tikslais atlikti avarijų, sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizes bei teikti Susisiekimo ministrui pasiūlymus bei rekomendacijas, kaip išvengti avarijų, susijusių su pavojingais kroviniais, pasikartojimo. Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos sprendimai yra patariamojo pobūdžio, t.y. nesukelia teisinių pasekmių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus pažeidusiems asmenims (Ekspertų komisijos nuostatų 15 punktas). Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisija nėra pakeičianti eismo įvykių tyrimo komisiją, sudaromą pagal Nuostatų 61 punktą. Akcentavo, kad Susisiekimo ministro, vadovaujantis Nuostatų 61 punktu sudaryta komisija (šiuo atveju - 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3-329 sudaryta komisija) tyrimą atlieka nepriklausomai nuo tyrimo vadovo (Geležinkelio transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis) ar Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos (Geležinkelio transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Kiekviena šių komisijų, taip pat ir tyrimo vadovas atitinkamą eismo įvykio tyrimą vykdo pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatytais tikslais.
Dėl pareiškėjo argumento, kad į Komisijos sudėtį buvo įtraukti trys AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, kurie surašė Avarijos pirminio tyrimo aktą, atsakovas teigė, jog tuo teisės aktų reikalavimai nepažeisti. Paaiškino, kad vadovaujantis Nuostatų 64, 77 punktais, pirminio tyrimo aktas turi būti surašytas per 48 valandas (riktų atveju surašo geležinkelio valdytojo struktūrinio padalinio ar geležinkelio įmonės vadovas, o avarijų atveju - geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys).2006 m. rugpjūčio 20 d. AB „Achema" priklausančiame privažiuojamame kelyje įvykus geležinkelio eismo įvykiui, buvo atliktas pirminis eismo įvykio tyrimas ir, vadovaujantis Nuostatų 22.8 punktu, nustačius, kad eismo įvykis yra kvalifikuojamas kaip avarija, 2006 m. rugpjūčio 22 d. viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, kurio funkcijas vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai"(Vyriausybės 1996 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas Nr. 997„Dėl geležinkelio valdytojo paskyrimo ir įgaliojimų Susisiekimo ministerijai"), eismo saugumo padalinys surašė avarijos pirminio tyrimo aktą, o Susisiekimo ministras, vadovaudamasis Nuostatų 61 punktu, 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3-329 sudarė Komisiją. Nuostatai nereglamentuoja, kokių institucijų atstovai ar asmenys turi būti skiriami į komisiją eismo įvykiams tirti. Komisija Avarijai ištirti buvo sudaryta iš Susisiekimo ministerijos, Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo geležinkelių transporto eismo saugos ir geležinkelių riedmenų specialistų, turinčių pakankamai specialiųjų žinių eismo įvykio aplinkybėms nustatyti ir įvertinti. Tokios sudėties Komisijos pasirinkimas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, negali būti laikomas konstitucinių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo ar teisėtų lūkesčių principų pažeidimu, kadangi, sudarant Komisiją, atsižvelgta į jos narių kompetenciją tyrimo klausimais. Komisija atlikdama tyrimą vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais avarijų tyrimą, kvietė dalyvauti privažiuojamojo kelio savininko (AB „Achema"), eismą jos privažiuojamajame kelyje organizuojančios bendrovės (UAB „Transachema") ir statybos bei remonto darbus privažiuojamame kelyje atlikusios bendrovės (AB „Klaipėdos kranai") atstovus, kurie galėjo aktyviai dalyvauti tyrime, susipažinti su tyrimo medžiaga, teikti pastabas, pasiūlymus, dokumentus, padedančius išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes. Šie asmenys tyrimo metu (tyrimo proceso trukmė griežtai reglamentuota Nuostatais ir Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. d. įsakymu Nr. 3-329) nepakankamai aktyviai dalyvavo, nepateikė jokių dokumentų, padedančių išsamiau išanalizuoti priežastis, nebendradarbiavo su Komisija. Teigia, kad Komisija atliko objektyvų tyrimą, surašė pagrįstą Avarijos priežasties techninę išvadą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisija nepakankamai ištyrė faktorius, kurie galėjo turėti įtakos Avarijai. Teigia, kad visi reikšmingi faktoriai buvo ištirti ir tinkamai įvertinti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie lokomotyvo mašinisto S. Č. sveikatos patikrinimą prieš reisą, o jo blaivumas po avarijos nustatytas pažeidžiant Medicininės apžiūros metodikos 2 skyriaus 2, 4, 6, 11 punktus. AB „Lietuvos geležinkeliai| nurodė, kad vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, lokomotyvų brigados privalo pasitikrinti sveikatą prieš reisą, o patikrinimą turi organizuoti jų darbdavys Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vadovaujantis Neblaivumo nustatymo tvarkos (Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 452) 15 punktu, darbuotojų, vairuojančių juridinio asmens transporto priemones, medicininės apžiūros organizavimo tvarką įsakymu nustato juridinio asmens vadovas. AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Į-403 patvirtino lokomotyvų brigadų sveikatos tikrinimo tvarką, kuria vadovaujantis ir buvo atliekami lokomotyvų brigadų narių sveikatos patikrinimai. Pažymėjo, kad Medicininės apžiūros metodikos ( Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymas Nr. V-505) 2 skyriaus 2, 4, 6, 11 punktai darbuotojų tikrinimams nėra taikomi, kadangi jie nustato medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarką. Vadovaujantis Neblaivumo nustatymo tvarkos 16 punktu, medicininę apžiūrą gali atlikti ir juridinio asmens sveikatos priežiūros specialistai, kurie tikrinimą atlieka vadovaudamiesi juridinio asmens vadovo nustatyta tvarka, pagal bendros asmens būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Šiuo atveju lokomotyvą, vadovaujantis Lokomotyvo brigados narių pareiginės instrukcijos, patvirtintos AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 219 4.11-4.12 punktais bei 2006 m. rugpjūčio 20 d. mašinisto kelionės lapu Nr. 687, valdė mašinistas S. Č.. Jo sveikatos patikrinimas buvo atliktas prieš reisą AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Į bylą yra pateiktas išrašas iš mašinisto blaivumo patikrinimo stotyse žurnalo, patvirtinantis apie atliktą sveikatos tikrinimą ir mašinisto blaivumą. Be to, teisės aktai nenustato privalomo lokomotyvų mašinistų sveikatos tikrinimo sveikatos priežiūros įstaigose po avarijos, jei nėra įtarimų dėl jų blaivumo, taip pat nėra reglamentuota tokio sveikatos patikrinimo tvarka. Neblaivumo nustatymo tvarkos 4-5, 10 punktai nustato tokio patikrinimo būtinybę tik tuomet, jei policijos pareigūnui kyla įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus. Transporto policijos Kėdainių poskyrio tyrėjui po eismo įvykio nekilo abejonių dėl mašinisto blaivumo, todėl jis mašinisto tyrimui nesiuntė, mašinistas, sulaukęs pamainos pabaigos ir pridavęs lokomotyvą, savanoriškai pasitikrino sveikatą Kauno lokomotyvų depo medicinos punkte. Atlikus sveikatos apžiūrą, surašytas 2006 m. rugpjūčio 20 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 14, patvirtinęs, kad mašinistas buvo blaivus ir valdyti lokomotyvą galėjo. Taigi, Komisija įvertino lokomotyvo mašinisto sveikatos būklės patikrinimo duomenis tiek prieš reisą, tiek ir įvykus Avarijai.
Dėl greičio viršijimo faktoriaus tyrimo ir lokomotyvo greitmačio juostos AB :Lietuvos geležinkeliai“ argumentai atitinka atsakovo išdėstytus. Be to, paaiškinta, kad greitmačio juostos duomenys gali būti lengvai sunaikinami, jei su ja netinkamai elgsis asmuo, nesusipažinęs su jos tyrimo ypatumais, todėl, nesant būtinybės, ji neturi būti liečiama. Pažymėjo, jog šilumvežio M62-1040 greitmačio juostos pakeisti neįmanoma, juostos duomenys atitinka visus penkis šilumvežio M62-1040 reisus, atliktus 2006 m. rugpjūčio 20 d.
Tretysis suinteresuotas asmuo analogiškai atsakovui teigė, kad Avarijos tyrimo byla buvo suformuota vadovaujantis Nuostatų 68 punktu, pareiškėjo nurodyti dokumentai yra įtraukti į tyrimo bylą ir Komisijos buvo įvertinti. Visi dokumentai pridėti prie Avarijos tyrimo bylos ir pareiškėjas turėjo galimybę su jais susipažinti. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje sutartyje nustatyti maksimalūs svoriai, kuriuos galima vežti vagonais iš Gaižiūnų geležinkelio stoties į kelyną „Skaruliai", nesusiję su eismo saugumu. Maksimalus leidžiamas traukinio svoris kelio atkarpai nebuvo viršytas, o 2500 t svoris nustatytas tik atsižvelgiant į traukiančio lokomotyvo galingumą. Bendras traukinio svoris neįtakojo lokomotyvų stabdžių veikimo (tai įrodo V-45 pažyma), be to nebuvo pažeistas leistinas ašių skaičius (200), o kraunant vagonus, vadovautasi Techninio geležinkelio naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 297, 17.4.2 punktu, visi vagonai pakrauti taip, kad neviršytų vagonų įkrovumo, nustatyto vagonų gamyklos gamintojos. Komisija įvertino sutartimi nustatyto svorio viršijimą, tačiau nustatė, kad jis negalėjo būti Avarijos priežastimi. Komisija įvertino ir vagonų būklę. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, keldamas klausimą dėl vagonų defektų faktoriaus, skunde nenurodė jokių konkrečių vagonų važiuoklės defektų. Komisija nustatė, kad vagonai buvo tvarkingi, o jų atitikimas techniniams reikalavimams buvo patikrintas prieš reisą.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažymėjo, kad Komisija Avarijos priežasties techninėje išvadoje nepasisako dėl atskirų teisės aktų pažeidimų, nustatytų tiriant Avariją, bet nesusijusių su avarijos priežastimi (šie klausimai palikti spręsti atitinkamoms valstybės institucijoms bei su įvykiu susijusiems asmenims, perduodant jiems avarijos tyrimo bylos medžiagą). Išvadoje Komisija atsako į klausimus dėl tirtos avarijos aplinkybių, priežasčių, pasekmių ir kaltų asmenų. Vadovaudamasi Nuostatų 67 ir 72 punktais, Komisija nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė privažiuojamųjų geležinkelio kelių būklei, eksploatacijai taikomų viešojo naudojimo geležinkelių reikalavimų, kad eismas buvo organizuotas techniškai netvarkingu pareiškėjos privažiuojamuoju keliu (2006 m. rugpjūčio 19 d., 9.42 val., AB „Achema" privažiuojamasis kelias Gaižiūnai - Skaruliai buvo uždarytas remontui ir, nors remonto darbai nebuvo pabaigti, eismas atidarytas 2006 m. rugpjūčio 19 d., 17.35 val., nurodant leistiną 25 km/val. greitį; tai, kad remonto darbai nebuvo tinkamai atlikti, o eismas atidarytas neteisėtai, nustatė Valstybinės geležinkelių inspekcijos atstovai, dalyvaujant UAB „Koncernas Achemos grupė", AB „Achema", AB „Klaipėdos kranai" ir AB „Lietuvos geležinkeliai" atstovams, todėl 2006 m. rugpjūčio 22 d. aktu uždraudė važiuoti tokiu keliu).
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos kranai" su pareiškėjo skundu sutiko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą teigė (1 t., 93-96 l.), kad Išvada neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, priimta nekompetentingos komisijos, netinkamai atlikus avarijos bei jos galimų priežasčių tyrimą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pagal Nuostatų (2003) 64 punktą kartu su komisija tyrime dalyvauja geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys, kuris išsiaiškina katastrofų ir avarijų aplinkybes, nustato kaltus asmenis, riedmenų, statinių ir kelių būklę, organizuoja katastrofų ir avarijų tyrimo bylai reikalingų dokumentų pateikimą ir ne vėliau kaip per 48 valandas po įvykio surašo katastrofos, avarijos pirminio tyrimo aktą, kurį pasirašo eismo saugumo padalinio vadovas ir atsakingo už įvykusią katastrofą ar avariją padalinio vadovas bei tą padalinį kuruojantis direktorius arba įmonės vadovas. Šį aktą tvirtina geležinkelio valdytojas. Nurodytas Nuostatų punktas įtvirtina, kad geležinkelio valdytojo (AB „Lietuvos geležinkeliai") padaliniai, jų atstovai veikia tik kartu su ministro įsakymu sudaryta komisija, tačiau ne jos sudėtyje. Nagrinėjamu atveju geležinkelio valdytojo bei jo padalinių atstovai buvo įtraukti į Komisijos sudėtį, veikė kaip pilnateisiai Komisijos nariai, turintys teisę spręsti dėl avarijos priežasčių ir įtakoti rengiant avarijos priežasties techninę išvadą. Be to, vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, eismo įvykiai, susiję su pavojingų krovinių vežimu, tiriami ir padariniai likviduojami Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Avarijos metu traukiniu buvo gabenama pavojinga medžiaga, tyrimo komisija turėjo būti sudaroma Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovų sudaro Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisiją avarijų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu, ir sukėlusių sunkias pasekmes, ekspertizei atlikti. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė. Vadovaujantis šia įstatymo norma ir Vyriausybės 2002 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1760 patvirtintais Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos nuostatais, Avarijos tyrimą turėjo atlikti ekspertų komisija. Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 3-329 sudarant Komisiją buvo šiurkščiai pažeisti teisės aktuose įtvirtinti objektyvumo, įstatymo viršenybės principai (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). AB „Lietuvos geležinkeliai" yra juridinis asmuo, tiesiogiai suinteresuotas galutinėmis Avarijos išvadomis , nes vienu iš avarijos objektų buvo AB „Lietuvos geležinkeliai" priklausantis turtas - lokomotyvas ir šios bendrovės suformuotas traukinys, kurių techninės charakteristikos, jų galimi neatitikimai standartams ir techniniams reikalavimams, o taip pat šios bendrovės darbuotojų fiziologinė būsena avarijos metu galėjo būti avarijos priežastimi. Atsižvelgiant į tai, į Komisijos sudėtį AB „Lietuvos geležinkelis" atstovai neturėjo būti įtraukti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Komisija buvo sudaryta vien tik iš asmenų, susijusių su AB „Lietuvos geležinkeliai" (šios bendrovės darbuotojų, o taip pat institucijų, akcinių bendrovių, kontroliuojančių AB „Lietuvos geležinkeliai", bei šiai institucijai pavaldžių padalinių), kurie tiesiogiai suinteresuotai avarijos priežasčių suformulavimu, pažeidžiant įstatymo viršenybės principą. Mano, kad tyrimas be ekspertų pagalbos buvo atliktas nekompetentingai. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadą parengė, surašė ir pasirašė neteisėtos sudėties ir nekompetentinga Komisija, Išvada turėtų būti pripažintina neteisėta ir naikintina.
Be to, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Išvadoje nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Paaiškino, kad AB „Klaipėdos kranai" nebuvo informuota apie numatomą 2006 m. rugpjūčio 24 d.-25 d. Komisijos posėdį; AB „Klaipėdos kranai" atstovas į posėdį atvyko savanoriškai, informuotas pareiškėjo atstovų; kai kuriems Komisijos nariams priešinantis dėl AB „Klaipėdos kranai" atstovo dalyvavimui posėdyje, AB „Klaipėdos kranai" atstovui buvo leista tik stebėti posėdį be teisės pasisakyti, duoti paaiškinimus ar pateikti kokius nors dokumentus; todėl Išvadoje nurodoma aplinkybė, kad AB „Klaipėdos kranai" atstovas nepateikė jokių dokumentų, neatitinka tikrovės. Pažymėta, kad nepaisant to, jog Nuostatų 63 punkte nurodoma, kad avarijos, kurios priežastys buvo projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, tiriamos dalyvaujant šiuos darbus atlikusių juridinių asmenų atstovams, ir Komisijos Išvadoje konstatuota, kad avarija įvyko dėl to, jog kelio remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant privažiuojamųjų kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo ir priėmimo taisyklių K/082, patvirtintų Susisiekimo ministro 1998 m. vasario 23 d. įsakymu, nuostatų, AB "Klaipėdos kranai", atlikusi privažiuojamojo kelio remonto darbus, niekada jokia forma nebuvo įtraukta į Komisijos atliekamą tyrimą ir negalėjo pateikti dokumentų, duoti paaiškinimus. AB "Klaipėdos kranai" pažymėjo, kad visi privažiuojamojo kelio remonto darbai buvo atliekami griežtai laikantis visų Geležinkelių transporto kodekso ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo, prijungimo ir priėmimo taisyklių, techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos, remontuojant kelią K/078, bei projektinių dokumentų reikalavimų, kad AB "Klaipėdos kranai" nėra žinoma apie jokius Komisijos atliktus ar užsakytus ekspertinius tyrimus, kurių išvadose ar aktuose kokia nors forma būtų konstatuotas netinkamas teisės aktų, reglamentuojančių remonto darbų atlikimą geležinkelio keliuose, privažiuojamuose keliuose, laikymasis ar šių teisės aktų, reglamentuojančių privažiuojamųjų kelių tiesimą, rekonstravimą, prijungimą ir priėmimą, pažeidimas, todėl Komisijos išvados negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB "Transachema" su pareiškėjo skundu sutiko. Atsiliepime į skundą (b.1.46-48) pritarė pareiškėjo argumentams, kad Išvada yra naikintina, kadangi ji neteisėta iš esmės, nes buvo priimta pažeidžiant teisės aktus sudarytos, nekompetentingos komisijos, priimant Išvadą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, įstatymai, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų Avarijos kilimo aplinkybių, priežasčių, pasekmių ir kaltų asmenų nustatymą, įvertinimą ir išvados pagrįstum Paaiškino, kad UAB „Transachema“ informaciją apie Komisijos sudarymą gavo ne iš Komisijos, o iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2006 m. rugpjūčio 21 d. raštas). Bendrovės atstovai 2006 m. rugpjūčio 24-25 d. dalyvavo Komisijos posėdyje, tačiau jiems nebuvo leista išsakyti savo nuomonę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo AB „Achema“ skundą patenkino. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 sudarytos komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninę išvadą Nr.6-02-431 panaikino ir įpareigojo Susisiekimo ministeriją organizuoti eismo įvykio tyrimą iš naujo.
Teismas nustatė, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 Susisiekimo ministras, vadovaudamasis savo 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtintais Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatais, sudarė komisiją geležinkelio transporto avarijai, įvykusiai 2006 m. rugpjūčio 20 d. AB „Achema" priklausančiame privažiuojamajame kelyje Gaižiūnai-Skaruliai, ištirti (1 t., 42 l.). Komisija 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties technine išvada Nr.6-02-431 pripažino, kad avarija įvyko dėl to, jog AB „Achema" neužtikrino tinkamos jai priklausančio privažiuojamojo kelio būklės. Išvadoje nurodyta, kad dėl AB „Achema" ir UAB „Transachema" darbuotojų kaltės kelio remonto darbai buvo vykdomi, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (1 t., 8-9 l.).
Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertino ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, tik nustatinėjo, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnyje numatyti keturi eismo įvykio tyrimo būdai: visų eismo įvykių tyrimas (1 d.), katastrofų tyrimas (2 d.), eismo įvykių, susijusių su pavojingų krovinių pervežimu, tyrimas (4 d.) ir užsienio vežėjų Lietuvos Respublikoje padarytų eismo įvykių tyrimas (5 d.). Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo ir Komisijos Išvada patvirtina, kad ginčo eismo įvykis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2006 m. gegužės 1 d.) numatytą geležinkelių transporto eismo įvykio sąvoką, pagal kurią - tai įvykis, kai geležinkelių transporto eismo metu dėl gaivalinių nelaimių, techninių priežasčių ar nustatytų geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo laikymosi atsirado šio straipsnio 2, 14, 19 dalyse nurodytų žalingų pasekmių. Konstatuota, jog šiuo atveju eismo įvykio metu atsirado žalingos pasekmes, dėl kurių eismo įvykis pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį pripažintinas avarija.
Teismas nurodė, kad pagal Susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.3-223 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 330 „Dėl valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Inspekcijos nuostatai (2002)) dalinio pakeitimo 1 punktą valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos yra biudžetinė įstaiga, įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 319 „Dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įsteigimo“, vykdanti geležinkelių transporto eismo saugumo bei paslaugų rinkos priežiūrą ir kontrolę. Inspekcijos steigėjo funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija. Teismas pažymėjo, kad pagal VGI nuostatus, galiojusius Avarijos metu, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) buvo eismo saugos institucija ir pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį privalėjo tirti eismo įvykį. Inspekcijos nuostatų (2002) 5.6 punkte nurodyta, kad Inspekcija analizuoja ir vertina geležinkelių transporto eismo saugumo būklę, dalyvauja komisijose tiriant avarijas, katastrofas, nustato jų priežastis ir teikia išvadas Susisiekimo ministerijai. Pagal Inspekcijos nuostatus (2002), Inspekcijai nebuvo suteikta teisė savarankiškai tirti eismo įvykių. Teismas vertino, kad Inspekcijos nuostatų (2002) 5.6 punktas toje dalyje, pagal kurią Inspekcija tik dalyvauja komisijose, tiriant eismo įvykius, prieštaravo Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 daliai, todėl eismo įvykio tyrimo metu buvo būtina vadovautis aukštesnės galios teisės aktu - šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi - pavedant Inspekcijai ištirti eismo įvykį savarankiškai. Teismas nurodė, jog nuo 2007 m. sausio 4 d. Inspekcijos nuostatai (2002) neteko galios, kadangi Susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.3-509 buvo patvirtinti nauji Inspekcijos nuostatai (toliau – ir Inspekcijos nuostatai (2006)), kurių 6.27 punktas numato, kad Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka tiria geležinkelių transporto eismo įvykius. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalimi, teismas nurodė neturįs pagrindo tirti Susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr.3-223, t.y. Inspekcijos nuostatų (2002) 5.6 punkto teisėtumo.
Teismas konstatavo, jog pagal Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį eismo įvykių tyrimo tvarką, eismo įvykių apskaitą, ataskaitų apie eismo įvykius rengimo tvarką, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgų, kitų asmenų tarpusavio sąveikos tvarką, likviduojant eismo įvykių padarinius geležinkelių transporte, eismo įvykių tyrimo tarnybos pareigas ir teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinti Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padalinių likvidavimo nuostatai bei kiti teisės aktai. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu galiojo Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.3-79 (nutarties tekste šis teisės aktas vadinamas – Nuostatais (2003)), kuria ir buvo vadovaujamasi, atliekant tyrimą. Šios Tvarkos 61 punktu buvo nustatyta, kad katastrofas ir avarijas tiria eismo įvykių tyrimo komisija, sudaroma Susisiekimo ministro įsakymu. Komisijos pirmininkas turi teisę pakviesti ekspertus ir kitus specialistus (Aplinkos ministerijos, Technikos priežiūros tarnybos, apskrities civilinės saugos departamento, miesto, rajono civilinės saugos tarnybos ir kt.) dalyvauti tyrimo darbe. Teismas padarė išvadą, kad Eismo įvykių tyrimo tvarkos 61 punktas prieštaravo Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 3 daliai, nes Susisiekimo ministras neturėjo teisės keisti įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto eismo įvykio tyrimo subjekto, tai yra eismo saugos instituciją pakeisti komisija, privalėjo vadovautis minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, kad pradėdamas eismo įvykio tyrimą, Susisiekimo ministras privalėjo vadovautis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis. Pažymėjo, kad Susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtintos Eismo įvykių tyrimo tvarkos 61 punktas neteko galios nuo 2006 m. spalio 7 d. – naujos redakcijos Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo. Šių Nuostatų 65 punktas numato, kad Inspekcija tiria visus eismo įvykius, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukti juos atsakomybėn. Tai atitinka Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, kad normai netekus galios, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalį teismas neturi pagrindo tirti Susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr.3-79 patvirtintos Tvarkos 61 punkto teisėtumo.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas priėjo išvadą, kad tiriant eismo įvykį, buvo pažeistos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1,3 dalys, eismo įvykis ištirtas neįgalioto atlikti tyrimą subjekto, todėl Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 sudarytos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninė išvadą Nr.6-02-431 panaikino kaip neteisėtą iš esmės, savo turiniu prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 2 punktas). Panaikinęs Išvadą kaip neteisėtą, teismas nevertino, ar tyrimas buvo atliktas objektyviai ir pilnai, kadangi tyrimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismas nurodė, kad vykdant tyrimą iš naujo būtina vadovautis tyrimo metu galiojančiais teisės aktais.
III.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo AB „Achema“ skundą atmesti (2 t., 181-187 l.).
1.Teismas nepriėmė AB „Achema“ skundo dalyje dėl Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo „Dėl komisijos sudarymo“ panaikinimo, konstatuodamas, kad jis buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir neprašytą jį atnaujinti. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas galiojantį atsakovo įsakymą dėl Komisijos sudarymo, panaikino šios Komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninę išvadą Nr.6-02-431, motyvuodamas tuo, kad Komisija negalėjo (neturėjo įgaliojimų) tirti šio įvykio ir surašyti ginčijamos Avarijos priežasties techninės išvados. Apelianto nuomone, nepanaikinus įsakymo dėl Komisijos sudarymo, negalima pavesti kitam subjektui tirti Avariją iš naujo, juolab įpareigoti Susisiekimo ministeriją organizuoti tyrimą, kadangi pagal sprendimo priėmimo dieną ir šiuo metu galiojančius Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatus (teismas pasisakė, kad naują tyrimą organizuoti Susisiekimo ministerija privalo pagal tyrimo metu galiojančius teisės aktus) tyrimo organizavimo funkcijos priskiriamos nebe Susisiekimo ministerijai, o geležinkelių infrastruktūros valdytojui. Todėl, teismo įpareigojimas Susisiekimo ministerijai organizuoti eismo įvykio tyrimą iš naujo, jį pavedant kitam subjektui (Inspekcijai), paliekant galioti Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu sudarytą Komisiją, apelianto nuomone, yra teisiškai neapibrėžtas ir vertintinas kritiškai.
2. Pagrindiniai AB „Achema“ skundo argumentai buvo tyrimo neobjektyvumas ir nepakankamumas (nepakankamas visų aplinkybių ištyrimas). Teismas iš esmės nenagrinėjo Avarijos priežasties techninės išvados teisėtumo sąlygų, neanalizavo AB „Achema“ skunde (taip pat atsakovo bei trečiųjų asmenų atsiliepimuose) nurodytų aplinkybių, kuriomis kiekviena iš šalių grindė savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pareiškėjo skundas patenkintas visai kitais argumentais ir pagrindais nesuteikus galimybės proceso šalims pareikšti savo atsikirtimus į tokius argumentus.
3. Priimdamas sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė dėl keturių norminių administracinių aktų teisėtumo: Susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 3-223 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1996 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 330 „Dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" patvirtintų Inspekcijos nuostatų (tekste - Inspekcijos nuostatai (2002)); Susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-509 „Dėl Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Inspekcijos nuostatų (tekste - Inspekcijos nuostatai (2006); Susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79 „Dėl Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarkos (tekste -Nuostatai (2003)) arba Eismo įvykių tyrimo nuostatai (2003)); Susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-378 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3-79 "Dėl Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo" ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 3-297 "Dėl reikalavimų geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemoms patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintų Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų (tekste - Nuostatai (2006) arba Eismo įvykių tyrimo nuostatai (2006)). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą bylų dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo tyrimo vienintelė ir galutinė instancija yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Kadangi visus nurodytus norminius administracinius aktus priėmė Susisiekimo ministerija, t.y. centrinis valstybinio administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 7 dalis), jų atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui galėjo nagrinėti ir priimti sprendimą tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė procesines teisės normas, nesivadovavo rūšinio teismingumo taisyklėmis, nustatytomis Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ 18, 19, 20 straipsniuose). Byloms dėl norminio administracinio akto teisėtumo yra nustatyti nagrinėjimo ypatumai, jų procesas vyksta pagal atskiras taisykles, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 110-117 straipsniuose. Jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą suabejojo minėtų norminių administracinių aktų teisėtumu, jis privalėjo: 1) nutartimi sustabdyti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (ABTĮ 112 straipsnio 1 dalis); 3) nutartimi atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, kai gaunamas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl norminio akto teisėtumo (ABTĮ 99 str. 3 punktas, 100 straipsnis, 112 straipsnio 2 dalis). Šių nustatytų procesų taisyklių teismas nesilaikė, jo kompetencijai nepriskirto klausimo nagrinėjimą atliko pagal bendrąsias proceso taisykles, pažeisdamas procesines teisės normas ir neteisingai išspręsdamas bylą.
Teigia, kad teismo išvada, jog Inspekcijos nuostatams (2002) ir Eismo įvykių tyrimo tvarkai (2003) nuo 2006 metų netekus galios, išnyksta pagrindas šias normas tirti, neaiški ir neatitinkanti įstatymo. Apeliantas pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis padaryta tokia išvada, reglamentuoja visai kitokius santykius (nustato proceso ypatumus, kai teismas suabejoja norminio akto teisėtumu). Šiuo atveju teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai išnagrinėjo minėtus administracinius aktus, padarė konkrečias išvadas dėl aktų teisėtumo, iš esmės atlikdamas norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimą.
Apelianto manymu, teismo išvada tik dėl Eismo įvykių tyrimo tvarkos (2003) 61 punkto prieštaravimo Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 daliai nustatė neapibrėžtumą ir painiavą. Apeliantas teigia, jog esant šios Tvarkos 61 punkto prieštaravimui Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymui, atsiranda ir kitų tos pačios Tvarkos punktų prieštaravimas tam pačiam įstatymui (4, 64, 66, 67, 68.1, 68.4, 69 bei 72 punktai), nes juose yra apibrėžta ir nustatyta Komisijos kompetencija, jos įgaliojimai, teisės ir pareigos ir kt. Apelianto teigimu, teismas, nepasisakydamas dėl kitų tiesiogiai susijusių akto normų, bylą išnagrinėjo netinkamai, neteisingai pritaikė tiek procesines, tiek materialines teisės normas.
4. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog tiriant eismo įvykį buvo pažeistos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalys, t.y. eismo įvykis ištirtas neįgalioto subjekto. Pažymėjo, kad nustatant tikrąją teisės aktų, o būtent Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo, Inspekcijos nuostatų ir Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų prasmę, yra būtina atsižvelgti į visų šių aktų tikslus ir uždavinius. Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, „eismo saugos institucija tiria visus eismo įvykius, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukti juos atsakomybėn". To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad eismo įvykių tyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinti Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatai bei kiti teisės aktai. Taigi, Inspekcijos atliekamo tyrimo tikslai: pažeidėjų nustatymas ir jų traukimas atsakomybėn.
Vadovaujantis Eismo įvykių tyrimo nuostatų (2003) 4 ir 61 straipsniais, eismo įvykius tiria komisija, sudaroma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Komisijos atliekamo tyrimo tikslus nustato šių Nuostatų 5 straipsnis: ,,eismo įvykiai tiriami ir analizuojami tam, kad būtų nustatytos jų atsiradimo priežastys, numatytos priemonės joms šalinti, surašyti dokumentai, kuriais vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginama žala, o pažeidėjai traukiami atsakomybėn". Taigi, Komisijos atliekamo tyrimo tikslai: eismo įvykio priežasčių nustatymas; priemonių, tokių priežasčių šalinimui numatymas; surašymas dokumentų, kuriais vadovaujantis atitinkami subjektai pagal savo įgaliojimus taikytų civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Tuo tikslu, vadovaujantis Nuostatų 70 punktu, komisijos atliekamo tyrimo metu surinkti dokumentai (pirminio tyrimo aktas, eismo įvykio priežasties techninė išvada ir kita tyrimo byloje esanti medžiaga) pateikiami atitrinkamoms institucijoms (Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, policijai, Valstybinei geležinkelio inspekcijai, geležinkelio valdytojo eismo saugumo padaliniui, geležinkelio įmonei arba geležinkelio valdytojo valdybai (struktūriniam padaliniui), dėl kurių kaltės įvyko eismo įvykis).
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog Komisija neturėjo įgaliojimų atlikti eismo įvykio tyrimą Nuostatuose nustatytais tikslais ir surašyti avarijos priežasties techninę išvadą ir (ar) ją pateikti atitinkamoms institucijoms, vykdančioms tyrimus pagal savo kompetenciją. Mano, kad Nuostatai, nustatantys Komisijai pareigą rinkti įrodymus, juos analizuoti ir nustatyti technines eismo įvykių priežastis, nepažeidžia ir neapriboja Inspekcijos teisės (pareigos) tirti geležinkelių transporto eismo įvykius, juolab, kad teigiant priešingai, prieštaraujančiais Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 daliai galėtų būti pripažinti ir kiti teisės aktai, pvz. reglamentuojantys ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimus baudžiamosiose bylose, pradėtose dėl geležinkelio transporto eismo įvykių, Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komisijos ar kt. tyrimų.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, Nuostatai, patvirtinti vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, nustatė tinkamą geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo tvarką, konstatuoti jų prieštaravimą įstatymui nėra pagrindo.
Apelianto nuomone, nepagrįsti ir teismo argumentai dėl Inspekcijos nuostatų (2002) neatitikimo įstatymui. Nustatant Inspekcijos nuostatų 5.6 punkto tikrąją prasmę, būtina atsižvelgti į akto tikslus ir uždavinius. Inspekcijos paskirtis - vykdyti geležinkelių transporto eismo saugumo bei paslaugų rinkos priežiūrą ir kontrolę (1 p.). Savo veikloje Inspekcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Susisiekimo ministro įsakymais, kitais teisės aktais, taip pat šiais nuostatais (2 p.). Inspekcijos įgaliojimų sąrašas, nustatytas jos nuostatuose (5 p.), nėra baigtinis, kiti įgaliojimai gali būti nustatyti įstatymuose, Vyriausybės aktuose, tarptautinėse sutartyse bei kituose aktuose. Inspekcijos nuostatų 5.18 punktas nustato tą patį, t.y., kad Inspekcijos įgaliojimai gali būti praplėsti įstatymų bei kitų teisės aktų. Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad eismo saugos institucija tiria visus eismo įvykius, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir teisės aktų nustatyta tvarka traukti juos atsakomybėn. Vadinasi Inspekcija, vadovaujantis Inspekcijos nuostatų 2, 5.6 bei 5.18 punktais, turi teisę tirti eismo įvykius ir jai tokios teisės niekas nėra apribojęs. Inspekcijos nuostatų 5.6 punktas praktiškai pakartoja Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (įgalioja Inspekciją nustatyti avarijų bei katastrofų priežastis, surašant išvadas, ir papildomai suteikia teisę dalyvauti komisijose). Šios normos tikroji prasmė yra aiški, todėl, apelianto manymu, nėra pagrindo teigti, kad suteikiant Inspekcijai teisę dalyvauti komisijoje tyrime, tuo pačiu ji nebetenka teisės atlikti savarankišką tyrimą ir surašyti išvadas. Priešingai, ši norma garantuoja Inspekcijai teisę ne tik savarankiškai tirti eismo įvykius, bet ir kontroliuoti kitų subjektų (pvz. Komisijos) vykdomą įrodymų rinkimą, analizę, įvertinus tyrimo eigą ar surašytus dokumentus (pvz. eismo įvykio priežasties techninę išvadą), teikti savo pastabas, išvadas ir pan. Todėl nesuprantama teismo išvada, kad šis punktas prieštarauja įstatymui. Apeliantas pažymi, kad pagal Eismo įvykių tyrimo tvarkos (2003) 70.3 punktą katastrofos arba avarijos tyrimo medžiaga (suformuota tyrimo byla) perduodama Inspekcijai tam, kad ji galėtų pagal jai suteiktus įgaliojimus, numatytus Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje ir Inspekcijos nuostatų 5.6 punkte (nustatyti eismo įvykio priežastis bei surašyti išvadas, pateikiant jas Susisiekimo ministerijai).
Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Inspekcijos nuostatų (2006) ir Eismo įvykių tyrimo nuostatų (2006) teisėtumo ir pavedė naują tyrimą atlikti pagal šiuos teisės aktus, kaip atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad sistemiškai išanalizavus ginčijamo tyrimo metu taikytus ir juos pakeitusius Nuostatus, akivaizdu, kad abiejų redakcijų Nuostatai numato analogiškas eismo įvykių tyrimo procedūras - Komisijos atliekamas tyrimas (reglamentuotas Geležinkelio transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatuose (2003)) ir Tarnybinio tyrimo komisijos atliekamas tyrimas (reglamentuotas Geležinkelio transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatuose (2006)) yra analogiški, tiesiog Susisiekimo ministrui pagal ankstesnius Nuostatus priskirta funkcija - sudaryti komisiją eismo įvykiui tirti naujuose Nuostatuose priskirta geležinkelių infrastruktūros valdytojui, tačiau abiejų komisijų tikslai ir funkcijos (eismo įvykio priežasčių nustatymas, tyrimo bylos suformavimas, eismo įvykio priežasties techninės išvados surašymas bei dokumentų pateikimas atitinkamiems subjektams (tarp jų - Valstybinei geležinkelio inspekcijai), kurie minėtų dokumentų pagrindu pagal savo kompetenciją traukia kaltus asmenis atsakomybėn) išliko tie patys. Apeliantas paaiškina, jog Inspekcija, vadovaudamasi naujos redakcijos Eismo įvykių tyrimo nuostatais (2006), kaltus asmenis yra įpareigota nustatyti ir pagal savo kompetenciją traukti atsakomybėn, vadovaudamasi geležinkelių infrastruktūros valdytojo pateiktoje eismo įvykio tarnybinio tyrimo byloje esama medžiaga, nustatytais faktais ir aplinkybėmis (68 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu (3 t., 1-4 l.) į trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą pažymėjo, kad sutinka su visais AB„Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie apeliacinio skundo.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Avarijos metu galiojo ne teismo nurodyta Inspekcijos nuostatų redakcija (2002 m. gegužės 16 d.), o 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3-389 patvirtinti Inspekcijos nuostatai. Galiojusiuose Inspekcijos nuostatuose nebebuvo teismo sprendime cituoto ir pripažinto prieštaraujančiu Įstatymui 5.6 punkto (šio punkto nuostatos avarijos tyrimo metu jau buvo pakeistos, jų nebuvo ir kituose Inspekcijos nuostatų punktuose).
Atsakovo nuomone, teismas sprendimą priėmė, viršydamas savo kompetenciją, pažeisdamas procesines teisės normas, byla išnagrinėta, pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas. Atsakovas šią poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB „Achema“ atsiliepimu prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t., 10-11 l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad su teismo išvadomis sutinka. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Avarijos tyrimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, o ne Susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79 patvirtintos Eismo įvykių tyrimo tvarkos 61 punktu, kurtis prieštaravo šioms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, kad pagal Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimą įstatymas gali būti pakeistas arba jo galiojimas gali būti panaikintas tik išleidus kitą įstatymą arba Konstituciniam Teismui pripažinus jį prieštaraujančiu Konstitucijai. Teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti, sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymų normomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2006 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.I1-1/2006) administraciniams teismams priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą. Tokios pačios praktikos, aiškinant Konstitucinio Teismo pradėtos teisenos nutraukimą, laikomasi ir Konstitucinio Teismo praktikoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Transachema“, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t., 8-9 l.).
Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos kranai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (3 t.,5-7 l.).
Paaiškino, kad AB „Klaipėdos kranai“ pagal sutartį ir projektinius dokumentus 2006 metais atliko remonto darbus AB „Achema“ priklausančiame privažiuojamame kelyje Gaižiūnai – Skaruliai, kuriame 2006 m. rugpjūčio 20 d. įvyko geležinkelio avarija. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, žinybinė, neobjektyvi, neteisėtai sudaryta komisija be jokių motyvų ir įrodymų, ignoruodama suinteresuotos šalies AB „Klaipėdos kranai“ teises ir teisėtus interesus, Išvadoje nepagrįstai konstatavo, kad geležinkelio avarijos priežastis - kelio techninės būklės neatitikimas. Komisija įvertino tik kelio būklę, tačiau objektyviai netyrė žmogiškojo faktoriaus, lokomotyvo, vagonų riedmenų atitikimo techniniams reikalavimams, stabdžių sistemos įtakos avarijos priežasčiai. Tinkamai neįvertintas sąstato greičio viršijimo faktas, kelio ypatumai (prieš Avarijos vietą yra kelio posūkis), degalų išsiliejimas. Teigia, kad geležinkelio institucijų bei pervežimą vykdžiusių asmenų išteisinimu suinteresuota Komisija nepagrįstai atmetė ir kitus akivaizdžius faktus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Avarijos išvakarėse buvo lokomotyvo mašinisto gimtadienis, o tuoj po avarijos jam nebuvo atlikti įstatymo numatyti tyrimai dėl alkoholio vartojimo, sveikatos. Konduktoriui tuoj po avarijos konstatuotas neblaivumas. Komisijos nariai lokomotyvo greičio juostos nešifravo, nesiaiškino, ar greitmatis, kuris užfiksavo greitį juostoje, atitinka lokomotyve M62-1040 montuojamų prietaisų rūšį, ar jis kalibruotas, ar šio prietaiso patikra atlikta įstaigoje, turinčiai teisę kalibruoti ir metrologiškai įvertinti tokius prietaisus. Nurodo, jog teismo posėdžio metu apžiūrėję greitmačio juostos originalą, be specialių žinių, specialių prietaisų, negalėjo matyti aiškiai išreikštos atžymos apie greitį avarijos metu bei prieš pat avariją. Parodytoje juostoje matėsi greičio atžymos, žymiai viršijančios 25 km/h greitį. Pažymėjo, kad sutinka su teismo išvada, jog Komisija, kurią sudarė Susisiekimo ministras įsakymu Nr. 3-329, Avarijos priežasčių nustatyti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl Susisiekimo ministro 2006 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.3-329 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytos geležinkelio transporto avarijos tyrimo komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninės išvados Nr.6-02-431. Ši Komisija atliko geležinkelio transporto avarijos, įvykusios 2006 m. rugpjūčio 20 d. AB „Achema" priklausančiame privažiuojamame kelyje Gaižiūnai - Skaruliai, kurios metu nuriedėjo nuo bėgių 6 cisterniniai vagonai, tyrimą. Pirmosios instancijos teismas Išvadą panaikino vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Teismas nusprendė, kad pagal Avarijos kilimo laiku (2006 m. rugpjūčio 20 d.) galiojusius teisės aktus, Avariją turėjo tirti Eismo saugos institucija - Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis), o ne komisija, sudaryta Susisiekimo ministro vadovaujantis Eismo įvykių tyrimo nuostatų (2003) 61 punktu. Atsižvelgdamas į tai, kad šie teisės aktai dėl geležinkelių transporto eismo įvykių – avarijų tyrimo nustatė skirtingą teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, jog tiriant šiam ginčui aktualią Avariją, turėjo būti vadovaujamasi aukštesnės teisinės galios aktu - Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymu (šio įstatymo 61 straipsnio 1 ir 3 dalimis), o ne Eismo įvykių tyrimo nuostatais (2003).
Remiantis bendrąja teisės aktų hierarchijos taisykle, esant nevienodam teisiniam reglamentavimui, nustatytam įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios teisės aktu – įstatymu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime analizuodamas avarijų tyrimo reglamentavimą galiojusios redakcijos Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymą ir su juo susijusius poįstatyminius teisės aktus yra nurodyta, kad atitinkamos poįstatyminių teisės aktų (Eismo įvykių tyrimo nuostatų (2003) 61 punkto, Inspekcijos nuostatų (2002) 5.6 punkto) nuostatos prieštaravo įstatymui (Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalims), tačiau atsižvelgus į visus sprendime išdėstytus argumentus ir šio sprendimo priėmimo teisinius pagrindus, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendė norminių administracinių teisės aktų teisėtumo klausimą ir tuo viršijo savo kompetenciją. Iš teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismas norminių administracinių teisės aktų teisėtumo klausimo nesprendė, o išanalizavęs individualioje byloje taikytinus teisės aktus, pavartodamas netinkamą nagrinėjamos bylos kontekste sąvoką (prieštaravo) konstatavo, kad esant nevienodam teisiniam reguliavimui turėjo būti taikomas aukštesnės teisinės galios aktas – įstatymas.
Kolegija pažymi, kad byloje aktualiu laikotarpiu (2006 m. rugpjūčio mėnesį) galiojo Susisiekimo ministro 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.3-389 patvirtinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai (toliau - ir Inspekcijos nuostatai (2005)), o ne 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.3-223 patvirtinti Inspekcijos nuostatai (2002). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Inspekcijos nuostatais (2002) byloje esminės reikšmės neturi, kadangi minėtų abiejų redakcijų Inspekcijos nuostatuose buvo įtvirtintas analogiškas reglamentavimas, t.y., kad Inspekcija dalyvauja komisijose tiriant katastrofas ir avarijos (Inspekcijos nuostatų (5005) 5.5 punktas, Inspekcijos nuostatų (2002) 5.6 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Šio įstatymo 15 straipsnyje konkrečiai išvardyta kokias bylas sprendžia administraciniai teismai, tarp jų – dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teisės aktas - valstybės institucijų, įstaigų, tarnybų, pareigūnų tam tikra tvarka priimtas oficialus rašytinis dokumentas, kuriame suformuluojama privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises ir pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 2 straipsni 13,14,15 dalys) ir Viešojo administravimo įstatymas (VAĮ 2 straipsnio 8, 9,10 dalys) apibrėžia, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei; individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Individualaus administracinio akto turinio bendruosius reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis (iki 2007 m. sausio 1 d. ir nuo 2007 m.sausio 1 d. galiojančios redakcijos), kuriame nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis); turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu ( VAĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą yra būtina nustatyti, ar pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl Susisiekimo ministro įsakymu sudarytos geležinkelio transporto avarijos tyrimo komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninės išvados Nr.6-02-431 panaikinimo patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardytų bylų, priskirtinų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą. Kaip matyti iš šios Išvados turinio, remiantis Avarijos pirminio tyrimo aktu ir kitais dokumentais, Išvadoje aprašytas Avarijos mechanizmas, nustatyta, kad Avarija įvyko dėl privažiuojamojo kelio, priklausančio AB „Achema“, netinkamos būklės. Nurodyta, kad dėl AB „Achema“ ir UAB „Transachema“ darbuotojų (pareigos ir pavardės nenurodytos) kaltės kelio remonto darbai buvo vykdomi nesilaikant Geležinkelių transporto kodekso 22 straipsnio 4 ir 5 dalių, Privažiuojamųjų geležinkelio kelių tiesimo, rekonstravimo ir priėmimo taisyklių 2.5, 2.8, 2.9 ir 2.10 punktų, Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų 10.2.8 punkto, Saugaus traukinių eismo užtikrinimo instrukcijos remontuojant kelią K/078 6.5, 6.6, 6.10, 16.3 punktų reikalavimų (1 t.,8-9 l.). Išvadoje nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektai ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų (taip pat ir AB „Achema“ bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims), ar suteikta teisių. Išvada taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, Išvada negali būti laikoma nei individualiu, nei, tuo labiau, norminiu teisės aktu. Avarijos priežasties techninėje išvadoje Nr.6-02-431 nėra nustatyta pareiškėjai AB „Achema“ ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims jokių privalomojo elgesio taisyklių, pareigų ar teisių apribojimų. Kolegija pažymi, kad Išvadą surašiusi Komisija ir neturėjo (nebuvo kompetentinga) nustatyti tokias taisykles, pareigas, ar teisių apribojimus, tačiau Išvados turinys nagrinėjamame kontekste yra svarbus aiškinantis, ar Išvada gali būti laikoma administraciniu teisiniu aktu ir būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 5 straipsnio nuostatas geležinkelių transporto viešojo administravimo subjektai yra Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Eismo saugos politiką formuoja Vyriausybė. Šios politikos įgyvendinimą koordinuoja Susisiekimo ministerija. Eismo saugos užtikrinimo kontrolę vykdo eismo saugos institucija - Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Geležinkelių transporto kodekso 7 straipsnio 4 dalyje, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsnyje yra apibrėžti Inspekcijos (centrinio valstybinio viešojo administravimo subjekto) įgaliojimai. Inspekcija turi teisę savo kompetencijos ribose nustatyti visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus reikalavimus, priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus, kurie nustatyta tvarka gali būti skundžiami. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 22 straipsnio 4 dalies nuostatas Inspekcija kontroliuoja kaip privažiuojamųjų geležinkelio kelių valdytojai laikosi privažiuojamųjų kelių būklei, eksploatacijai, riedmenims ir juos aptarnaujančiam personalo taikomų atitinkamų viešosios geležinkelių infrastruktūros reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad eismo saugos institucija - Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos savo kompetencijos ribose dėl Avarijos priėmė kokį nors administracinį aktą, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad eismo saugos institucija tiria visus eismo įvykius, siekdama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus ir teisės aktų nustatyta tvarka traukti juos atsakomybėn. Remiantis Geležinkelių transporto kodekso 7, 22 straipsniais, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 6 straipsniu ir 16 straipsnio 1 dalimis nustatytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiama Susisiekimo ministro įsakymu sudarytos geležinkelio transporto avarijos tyrimo komisijos avarijos priežasties techninė išvada (2006 m. rugpjūčio 28 d. Nr.6-02-431) gali būti kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimto administracinio teisės akto, kuris gali sukelti atitinkamiems subjektams teisines pasekmes ir nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administraciniam teismui, sudedamąja dalimi (arba vienu iš medžiagos, kuria remiantis priimtas administracinis teisės aktas, sukeliantis teisines pasekmes, dokumentų) o ne savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 straipsnis) dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje objektu gali būti administracinis aktas, kuris nustato suinteresuotam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, sukelia konkrečias teisines pasekmes.
Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijama Susisiekimo ministro sudarytos komisijos 2006 m. rugpjūčio 28 d. avarijos priežasties techninė išvada Nr.6-02-431 nesudaro savarankiško bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyko (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Remiantis išdėstytais argumentais trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas nutraukiant bylą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.