Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. M., P. M., R. S. ir kt. (toliau – pareiškėjai) atstovo advokato Rimvydo Kairio prašymą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-08-01 teisme gautas pareiškėjų atstovo advokato Rimvydo Kairio prašymas dėl bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui. Prašė Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1958-635/2017 išskirtas bylas perduoti nagrinėti kitam teismui. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-25 nutartis, kuria buvo išskirtos bylos, yra neskundžiama, tačiau teismo argumentai nėra pagrįsti. Teisinio pagrindo išskirti bylas į atskiras bylas pagal kiekvieną iš pareiškėjų nebuvo. Juolab, kad bylose yra tos pačios šalys, pareiškimas pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, jog Šilutės rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986-07-17 sprendimu Nr. 150 buvo patvirtintas asmenų, norinčių statytis kooperatinius garažus, sąrašas ir tuo tikslu įsteigtas IGSK Nr. 15. Kooperatyvai turėjo būti perregistruoti į bendrijas iki 1995-01-01, tačiau kooperatyvo pirmininkas kooperatyvo perregistravimo neatliko ir kooperatyvo nariai prarado teisę įsiteisinti garažus. Dėl to pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjai P. M., A. B., E. B., K. Š., Z. A., A. Č., R. P., B. R. H., A. B., R. M., V. D., V. S., S. U., t. y. 13 pareiškėjų, pareiškime aptartus garažus valdo nuo pat kooperatyvo įsikūrimo pradžios ir juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja tais pačiais įrodymais, skiriasi tik garažų adresai. Kiti pareiškėjai juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėja sandorių, kuriais buvę kooperatyvo nariai perleido savo pajų tretiesiems asmenims ir šio fakto pagrįstumą tvirtina asociacija „Šilutės garažai“, pagrindu. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad bylų išskyrimas žymiai padidins išlaidas, pažeis ekonomiškumo ir bylų išnagrinėjimo operatyvumo principus.Pareiškėjų atstovas nurodė, kad suinteresuoto asmens asociacijos „Šilutės garažai“ nare yra Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotoja E. E., kuri kreipėsi į teismą dėl analogiško juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kaip ir pareiškėjai). Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ši byla buvo perduota nagrinėti iš Šilutės rajono apylinkės teismo Šilalės rajono apylinkės teismui. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-340-999/2016 pareiškėjos E. E. (kaip ir kitų pareiškėjų) reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo patenkintas. Teismai tų pačių aplinkybių ir įrodymų pagrindu skirtingai vertina faktines aplinkybes ir taiko nevienodą teismų praktiką.Pareiškėjai pažymėjo, kad Šilutės rajono apylinkės teisme yra dar trys civilinės bylos dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, iškeltos dėl kitų pareiškėjų, kurių yra daugiau nei 50, prašymų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teisme 2017-05-31 buvo gautas pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracija, asociacija „Šilutės garažai“. 2017-06-01 byla paskirta ir atiduota nagrinėti teisėjai Daivai Jazbutienei. 2017-06-06 nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. 2017-06-12 teisme gautas suinteresuoto asmens asociacijos „Šilutės garažai“ atsiliepimas. 2017-06-19 teisme gautas VĮ Turto banko atsiliepimas. 2017-07-03 nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017-07-19 14.30 val. 2017-07-25 nutartimi byla išskirta į atskiras bylas pagal kiekvieną iš pareiškėjų. Nutartyje nurodyta, kad kiekvieno iš pareiškėjų garažų įgijimo faktai yra skirtingi, įrodinėjami skirtingais įrodymais, todėl tikslinga bylą išskirti į atskiras bylas pagal kiekvieną iš pareiškėjų.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų G. V., V. L., E. E. ir kitų pareiškėjų (iš viso 17 pareiškėjų) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (tame pačiame garažų masyve), suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Šilutės rajono savivaldybės administracija, asociacija „Šilutės garažai“. Klaipėdos apygardos teismo 2016-04-06 nutartimi byla perduota nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teismui, nes nustatyta, kad pareiškėja E. E. yra Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotoja. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-08-02 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-340-999/2016, bylą išnagrinėjo iš esmės – pareiškimą patenkino. Sprendimas yra įsiteisėjęs.Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos dar trys civilinės bylos, t. y. 2YT-1563-750/2017, 2YT-1545-733/2017 ir 2YT-1534-385/2017, kuriose pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (tame pačiame garažų masyve). Duomenų apie šių bylų išskyrimą „Liteko“ sistemoje nėra.Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė turi teisinį pagrindą nagrinėti prašymą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam (CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalys).Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog Šilutės rajono apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. neegzistuoja LR CPK 34 str. 3 d. nustatytas pagrindas perduoti prašomas bylas nagrinėti kitam teismui.Šilutės rajono apylinkės teismo darbuotoja E. E. (suinteresuoto asmens asociacijos „Šilutės garažai“ narė) nėra dalyvaujantys byloje asmuo pagal pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja LR CPK 34 str. 5 d. nustatytas pagrindas perduoti prašomas bylas nagrinėti kitam teismui.Pareiškėjų atstovas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1958-635/2017, išskirtas civilines bylas perduoti nagrinėti kitam teismui. Iš esmės šį prašymą grindžia minėtos nutarties nepagrįstumu. Toks teisinis pagrindas nagrinėti prašymą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam nenumatytas. Todėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų atstovo prašymo ir perduoti prašomas bylas iš Šilutės rajono apylinkės teismo kitam.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, prašymas dėl bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas (CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalys).LR CPK 136 str. 4 d. nustatyta, kad dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo prašymu sprendžia to teismo pirmininkas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-1958-635/2017, kuria byla išskirta į atskiras bylas pagal kiekvieną iš pareiškėjų, neužkerta kelio pareiškėjams teikti motyvuoto prašymo dėl išskirtų bylų sujungimo į vieną ar kelias bylas (pvz., dėl pareiškėjų, kurie garažus valdo nuo kooperatyvo įsikūrimo pradžios; dėl pareiškėjų, kurie garažus įsigijo to paties sandorio pagrindu; ir pan.). Juolab, kad pareiškėjų 2017-05-26 pareiškime motyvai, kodėl pareiškėjų reikalavimai sujungti į vieną pareiškimą, nenurodyti. 2017-07-19 parengiamojo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas bylos išskyrimo į atskiras bylas klausimas, pareiškėjų atstovas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimai, kurie pareiškime aptartus garažus valdo nuo pat kooperatyvo įsikūrimo pradžios, turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje, o kiti pareiškėjų reikalavimai esant skirtingam įsigijimo faktui (sandoriui) gali būti išskirti į atskiras bylas.Be to, paaiškintina, kad bylų išskyrimas yra procesinė teismo veikla vykdant teisingumą konkrečioje byloje. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Teisėjas (teisėjai), atlikdamas(i) savo konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, priima sprendimą remdamasis visapusišku bylos medžiagos vertinimu, teise, vidutiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 str.). Todėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus netikrina ir negali vertinti, aiškinti bei revizuoti teismo atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Priešingos išvados sudarytų galimybę kištis į teisėjo darbą kitiems asmenims, daryti teisėjui neteisėtą spaudimą ir prieštarautų teismo (teisėjų) nepriklausomumo principui. Esant šiame nutarties punkte nurodytoms aplinkybėms Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjų atstovo prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su bylų išskyrimu, kitomis bylomis dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nors ir tame pačiame garažų masyve, nevertina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atmesti prašymą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjų atstovui ir Šilutės rajono apylinkės teismui (pastarajam susipažinti).

Nutartis neskundžiama.