- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-418-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- P. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo priteistas iš atsakovo P. K. jo nepilnamečiui vaikui J. K. , gim. 1994 09 09, išlaikymas po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį. Prašo vaikui išlaikymą priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad baigė mokytis, ieškosis darbo, iš atsakovo faktiškai gauna apie 80 Lt.
Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, pripažino pareigą padėti išlaikyti sūnų, paaiškino, kad šiuo metu išlaikymo teikti neturi galimybės, ieško darbo, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 aplinkės teismas 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui J. K. , gim. 1994 09 09, ir priteisė iš atsakovo P. K. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008 09 08. Nustatė priverstinį įkeitimą (hipoteką) atsakovo nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir garažui, esančiam (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas, remdamasis LR CK 3.201 str., pakeitė išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad ieškovo vaiko išlaikymui dabar mokama suma yra sąlyginė, priklausoma nuo mokamo ieškovui atlyginimo, todėl sumažėjus atlyginimui, gali sumažėti ir išlaikymo vaikui dydis. Atsižvelgiant į tai, priteistą išlaikymą teismas nusprendė keisti į fiksuotą sumą, kas atitiko LR CK 3.196 str. nustatytą išlaikymo priteisimo formą ir dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, LR CPK 3.196 str. 1 d. 1 p. pagrindu ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, anot teismo, išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokama konkrečia pinigų suma. Teismas nustatė, kad išlaikymas priteistas prieš dešimt metų. Todėl akivaizdu, kad per šį laiką žymiai padidėjo vaiko poreikiai, atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokslu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, šalyje išaugo infliacijos lygis. Buvo nustatyta, kad prie sūnaus išlaikymo atsakovas neprisidėjo. LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtina tėvų valdžios lygybės principą. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti buitines vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 1-2 d.). Ieškovės atlyginimas per mėnesį sudaro apie 800 Lt. Nustatė, kad atsakovas yra darbingas tik iš dalies, darbingumo lygis sudaro 40 procentų (darbingumo lygio 2009 05 06 pažyma DL-1 Nr. 0335825), valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija dėl darbo stažo trūkumo nepaskirta (valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 4 pensijų skyriaus 2008 07 15 raštas Nr. (15,6.2)15-5-8922). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad daugiau išlaikytinių neturi, gyvena su drauge jai priklausančiame bute, ieško darbo, pateikė šią aplinkybę patvirtinantį įrodymą, yra muzikas, bet dėl ligotų rankų groti sudėtinga. Iš rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bute gyvena ieškovė su sūnumi J. K. Teismas, priteisdamas išlaikymą, vadovavosi teismine praktika, kad jo minimalus dydis negali būti mažesnis kaip 1 MMA. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, atsižvelgė ir į šalių materialinę padėtį. Atsakovas nors nedirba, tačiau disponuoja dviem nuosavybės objektais, ieškovė nei kilnojamojo nei nekilnojamo jo turto neturi, atlyginimas taip pat yra mažas. Pagal CK 3.196 str. prireikus teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nustato tėvų (ar vieno iš tėvų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo nevykdomas, tai iš įkeisto turto išieškoma įstatymo nustatyta tvarka. Bylos aplinkybėmis buvo nustatyta, kad atsakovas išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui neteikė, atsakovas nedirba. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog teismo sprendimas gali būti nevykdomas, todėl taikė priverstinę hipoteką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (LR CK 3.192 str.) aiškinimu bei taikymu (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. Sinkevičius v. A.Balod, bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Liago v. V.Liagienė; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal LR CK 3.201 str. 1-2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas. Taigi, išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai ir (arba) vaiko poreikių pasikeitimas, arba (bei) aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Tačiau, keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytus išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitus minėtus reikalavimus, taip pat į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinų vaikų (LR CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas ieškovės naudai išlaikymas sūnui J. K. po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Apeliantas nuo 2008 m. yra neįgalus, šiuo metu jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b.l. 28). Jis negauna netekto darbingumo pensijos (b.l. 24), yra registruotas darbo biržoje ir yra bedarbis (b.l. 57), pagal specialybę yra muzikas, bet dėl ligotų rankų neranda darbo. Kito pragyvenimo šaltinio neturi. Atsakovas turi jo vardu registruoto nekilnojamąjį turtą - garažą ir butą, bute gyvena ieškovė su sūnumi.
Kaip jau minėta aukščiau, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pilnai tenkindamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į pasikeitusią šalių turtinę padėtį. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 1995 m. gruodžio 19 d. pagerėjo, priešingai, ji dėl atsakovo sveikatos būklės nepasikeitė ar net pablogėjo. Dėl sveikatos būklės atsakovas neranda tinkamo darbo. Kitų pajamų atsakovas neturi. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovas turi jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – garažą (4930 Lt vertės) ir butą (180000 Lt vertės) (b.l. 29-31), bet bute gyvena ieškovė su sūnumi. Tuo tarpu ieškovė yra sveika, dirbanti.
Vaiko teisės ginamos prioritetiškai, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių padidėjusius ar specialiuosius vaiko poreikius. Kolegija, įvertindama tai, kad atsakovas dėl savo sunkios turtinės padėties, sąlygotos objektyvių priežasčių, t.y. jo ligos, negali susirasti tinkamo darbo ir atitinkamai tinkamai įgyvendinti savo pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą, kurio pakaktų užtikrinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, jo teisę gauti išlaikymą tokio dydžio, kuris bent minimaliai padėtų užtikrinti jo būtinų, šiuo metu padidėjusių poreikių tenkinimą, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties ir jo vaiko vaiko poreikių pusiausvyros, yra per didelis, todėl mažinamas iki 250 Lt per mėnesį. Toks išlaikymo dydis bent dalinai užtikrins būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į abiejų tėvų materialines galimybes, atitiks atsakovo galimybes teikti išlaikymą sūnui. Ieškovei, esančiai įstatymine nepilnamečio sūnaus atstove, pavestina disponuoti šiomis lėšomis uzufrukto teise (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, tiek ieškovė, tiek atsakovas galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas sumažintinas iki 250 Lt per mėnesį (LR CK 326 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą iš atsakovo P. K. , a.k (duomenys neskelbtini)išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui J. K. , gimusiam (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-09-08) iki vaiko pilnametystės, šio priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę A. K. .
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.