Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Enrikai Janušonienei, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ ,,Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ atstovams Mindaugui Berniūnui ir Vaidai Petraškaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjui J. A. (trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2010-05-18 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus (toliau – ir 2010 m. paraiška). Šioje paraiškoje pareiškėjas deklaravo 11,76 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą. J. A. 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. taisyklės). Pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta 4006,48 Lt paramos suma.

2011 m. VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (toliau – ir Centras), vadovaudamasis 2009 m. taisyklėmis ir 2010 m. taisyklėmis, patikslino kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) duomenų bazę ir pateikė Agentūrai atnaujintus duomenis. Centras 2012-08-21 raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Centro raštas) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje KŽS duomenų bazėje integravus 2011 m. pasikeitimus, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų bei pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos administracinis patikrinimas.

Nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 1,28 ha netinkamą paramai plotą, kuris 2009 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 119397-0532 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 10,00 ha plotą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), ribas (laukas fotografuotas 2010-06-04 ir 2010-06-26). Be to, nustatyta, kad 2010 m. paraiškoje pareiškėjas prašė išmokų už 1,40 ha netinkamą tiesioginėms išmokoms gauti plotą, kuris 2010 m. paraiškoje patenka į KŽS Nr. 119397-0532 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėjas deklaravo 9,96 ha plotą 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)), ribas (laukas fotografuotas 2010-06-04 ir 2010-06-26).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjo deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 8870,43 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013-07-23 buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos. Likusią grąžinti skolos dalį (6801,13 Lt) pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai.

Atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. paraiškoje (pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas 14,68 procento viršija faktinį plotą) ir 2010 m. paraiškoje (pareiškėjo 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas 13,51 procento viršija faktinį plotą) buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, Agentūra pritaikė pareiškėjui sankciją dėl neteisingo deklaravimo. Įvertinusi, kad pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką dalis paramos buvo paskirta už netinkamus paramai gauti plotus, Agentūra 2013-07-16 priėmė sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028, kuriais nustatyta bendra 8870,43 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma. Dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013-07-23 buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos.

Nesutinka su Komisijos argumentais, kad Centro raštas nereiškia Agentūros pareigos pervertinti 2009 m. ir 2010 m. paraiškas. Atkreipė dėmesį, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas.

Pareiškėjas J. A. atsiliepime (b. l. 53) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Agentūros 2013-07-16 sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ yra nepagrįsti, nes juose nustatytų pažeidimų nepadarė, t. y. deklaruotus laukus naudojo žemės ūkio veiklai. Atkreipė dėmesį, kad pažeidimai, kurių padarymu yra kaltinamas, nustatyti neatlikus patikros vietoje, be to, tai buvo padaryta praėjus 3–4 metams po menamo pažeidimo padarymo. Mano, kad Komisija priėmė teisingą sprendimą ir pagrįstai konstatavo, jog vien po kelių metų pateiktos fotonuotraukos nėra pakankamas įrodymas, kad plotai nebuvo tinkami žemės ūkio veiklai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras atsiliepime (b. l. 65–69) atkreipė dėmesį, kad pagal 2009 m. taisyklių 57 p. ir 2010 m. taisyklių 70 p. už paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Paaiškino, kad pareiškėjas J. A. pateikė paraiškas, vadovaudamasis 2009–2010 m. galiojusiais teisės aktais, ir negalėjo aprašyti bl3 ir bl3m KŽS ribų pasikeitimų, nes 2009 m. ir 2010 m. deklaravimui buvo naudojama 2005–2006 metų ortofotografinė medžiaga. Pažymėjo, kad tiek 2009 m., tiek 2010 m. pareiškėjas prašė išmokų už tą patį plotą. Paaiškino, kad pareiškėjo įbraižytuose laukuose 2010 m. birželio mėn. sudarytame ortofotografiniame žemėlapyje matyti nemažai medžių ir krūmų, kurie sudaro atskirus netinkamus paramai KŽS. Tai rodo, jog deklaruotuose laukuose tie medžiai ir krūmai buvo ne tik 2010 m., bet ir 2009 m. Nurodė, kad negali vienareikšmiškai teigti, jog J. A. prašė išmokų už netinkamą paramai plotą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė Enrika Janušonienė nurodė, kad palaiko skundą, ir prašė jį tenkinti. Be to, prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) apeliacine tvarka išnagrinės analogišką administracinę bylą Nr. A438-1102/2014. Papildomai paaiškino, kad, gavusi paraišką, Agentūra preziumuoja, jog pateikta informacija yra teisinga, Agentūra neturi pareigos patikrinti visus paraiškoje nurodytus duomenis, o pareiškėjas turi pareigą pateikti teisingus duomenis ir savo parašu patvirtina, kad žino, kokios yra neteisingo deklaravimo pasekmės. Nurodė, kad J. A. turėjo žinoti savo deklaruojamų laukų būklę, ir pareigą išskirti netinkamus deklaruoti plotus, kurie yra apaugę medžiais / krūmais. Pažymėjo, kad Agentūra, gavusi Centro raštą, atliko administracinį patikrinimą ir nustatė, kad J. A., deklaruodamas laukus, padarė pažeidimą. Pabrėžė, kad Agentūra atsakinga už tinkamą paramos administravimą ir privalo atsižvelgus į Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės interesus, priimti atitinkamus sprendimus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Centro atstovai prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2009 metais laukų įbraižymui nebuvo keliami tikslumo reikalavimai, t. y. buvo galima tam tikra paklaida tarp įbraižytų ir realiai egzistuojančių plotų ribų, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas neprivalėjo išskirti netinkamų deklaruoti plotų. Nurodė, kad dalį 2009 m. deklaruotų plotų pareiškėjas 2010 m. deklaracijoje išskyrė kaip netinkamus paramai gauti.

Pareiškėjas J. A. ar jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Komisijos 2013-09-02 sprendimo Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) (Komisijos bylos Nr. AG-242/04-2013 l. 68–71) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. A. 2009-06-03 pateikė 2009 m. paraišką, kurioje deklaravo 10,00 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 30–33). Apie pagal 2009 m. paraišką mokėtiną 4863,95 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2010-03-05 pranešimu Nr. 1348013 (b. l. 34). Ši suma J. A. išmokėta 2010-03-19–2010-03-20 (Komisijos bylos l. 47–48). J. A. 2010-05-18 pateikė 2010 m. paraišką, kurioje deklaravo 11,76 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos (b. l. 35–36). Apie pagal 2010 m. paraišką mokėtiną 4006,48 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2011-01-04 pranešimu Nr. 1604734 (b. l. 37). Ši suma J. A. dalimis išmokėta 2010-11-08 ir 2011-01-25 (Komisijos bylos l. 45–46).

Centras 2012-08-21 raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į KŽS, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje KŽS duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą (b. l. 41–42). Minėtame sąraše buvo nurodytas netinkamai deklaruotas pareiškėjo laukas (b. l. 43).

Agentūra 2013-07-16 sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 4863,95 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią J. A. privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 26–28). Agentūra 2013-07-16 sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 4006,48 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią J. A. privalo grąžinti Agentūrai (b. l. 24–25). Agentūra 2013-08-01 raštu Nr. BR6-(3.144)-7156 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“ informavo pareiškėją apie 2013-07-16 priimtus sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, paaiškino, kad dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013-07-23 buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos, ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos likusią grąžinti skolos dalį (6801,13 Lt) perversti į Agentūros sąskaitą (b. l. 29). Nesutikdamas su minėtais Agentūros sprendimais, pareiškėjas 2013-08-19 padavė 2013-08-09 skundą Komisijai (b. l. 54), kuri 2013-09-02 sprendimu Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) Agentūros 2013-07-16 priimtus sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ bei 2013-08-01 sprendimą Nr. BR6-(3.144)-7156 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“ panaikino (b. l. 7–10).

Ginčijamas Komisijos 2013-09-02 sprendimas Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) buvo priimtas remiantis tuo, kad Agentūros 2013-07-16 priimti sprendimai Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktos 2009 m. paraiška ir 2010 m. paraiška buvo pervertintos ir 2013-07-16 nuspręsta susigrąžinti išmokas dėl Centro rašte pateiktos informacijos (atnaujintų ortofotografinių duomenų), šioje byloje svarbu nustatyti, ar pagrįstai 2012 m. gautų duomenų pagrindu buvo pervertintos pareiškėjo 2009 m. paraiška ir 2010 m. paraiška bei nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti Agentūrai pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką išmokėtą paramos sumą – 8870,43 Lt (dalis apskaičiuotos skolos (2069,30 Lt) 2013-07-23 buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sumos). Taigi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar Agentūra turėjo teisę taikyti sankcijas už deklaravimo pažeidimą (neišskyrimą netinkamo paramai gauti ploto), apie kurį duomenys buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta, ir ar priimdama 2013-07-16 sprendimus laikėsi procedūrinių taisyklių, t. y. ar nebuvo padaryti tokie procedūriniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas administracinis sprendimas.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol LVAT apeliacine tvarka išnagrinės analogišką administracinę bylą Nr. A438-1102/2014. Pažymėtina, kad atsakovė šį prašymą iš esmės grindžia tuo, jog bylos yra analogiškos ir suformuota LVAT praktika padėtų teisingai išspręsti nagrinėjamą bylą. Teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti tokį atsakovės prašymą, kadangi šios bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, o LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės tik iš dalies reikšmingos nagrinėjamai bylai. Vien dėl to, kad bylose ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis tuo pačiu pagrindu, t. y. atnaujintais ortofotografiniais žemėlapiais, teisėjų kolegijos manymu, nėra tikslinga sustabdyti šios bylos, nes teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto priėmimo aplinkybes. Taigi kilęs ginčas spręstinas iš esmės.

Nuo 2009-01-01 tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Šio reglamento 20 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas; 2 d. nustatyta, kad be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 142 str. n punkte nustatyta, kad išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės visų pirma apima administracinės kontrolės, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisykles.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 buvo įgyvendinamas pagal 2004-04-21 priimtą Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004 su vėlesniais pakeitimais (OL L 116, 2009 5 9, p. 9), kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d. įtvirtinta, kad, jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 str., valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 str. 1 d. nustatyta, jog, jei valstybė narė naudojasi 29 str. 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą, atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 86 str. 1 d. nustatyta, kad Reglamentas (EB) Nr. 796/2004 panaikinamas nuo 2010-01-01, tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prekybos metais arba priemokų laikotarpiais, prasidedančiais iki 2010-01-01. Pažymėtina, kad Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/20090 32 str. 2 d. ir 35 str. buvo įtvirtintos nuostatos, analogiškos Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d. ir 32 str. 1 d. nuostatoms.

2009 m. taisyklėse ir 2010 m. taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. 2009 m. taisyklių 34.5 p. reglamentuota, kad Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas. 2009 m. taisyklių 36.8 p. nustatyta, kad Centras, Agentūrai informavus, jog einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos 2010 m. taisyklių 36.7 bei 38.4 p. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais, t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Centro rašte nurodyta, jog jis atnaujintus duomenis teikia vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2012-08-14 raštu. Tokia situacija, teismo nuomone, vertintina kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas.

Byloje spręstinas klausimas, ar duomenys, kurie buvo pateikti be Agentūros užsakymo ir su kuriais nebuvo supažindintas asmuo, kuriam išmoka buvo išmokėta, gali būti pagrindas po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta šią išmoką išmokėti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-07-01, 2004-12-13 nutarimai, 2004-11-05 išvada ir kt.) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (41 str.) įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, kuris, be kita ko, įtvirtina asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, teisę būti išklausytam prieš priimant asmens atžvilgiu neigiamą sprendimą (LVAT 2011-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1013/2011). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Viešojo administravimo įstatymo 1 str., apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2013-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2032/2012, 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-185/2013). Be to, pagal Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. garantuojama asmens teisė į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą.

Kaip minėta, nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d.). Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 str. 5 d. nustatyta, kad patikros vietoje, susijusios su 44 str. 1 d. nustatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 44 str. 1 d. nustatyta, kad kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 procentą visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 str. d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 70 p. pažymėta, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 str. 6 d., analogiškai kaip ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 str. 5 d., nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 str. 1 d. nustatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 14 str. nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kurios sudėtinė dalis yra žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 15, 17 str.). Todėl Centro atliekamą duomenų atnaujinimą galima laikyti integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalimi ir laikyti, kad atsakovės veiksmai, kuriais ji susigrąžino paramą, kilo iš administracinės kontrolės atlikimo.

Nors 2009 m. taisyklėse ir 2010 m. taisyklėse konkretus patikros vietoje atlikimo terminas nenustatytas, tačiau, remiantis 2009 m. taisyklių 34.5, 36.8 p. ir 2010 m. taisyklių 36.7, 38.4 p., laikytina, kad šiomis nuostatomis patikrų vietoje atlikimo laikas nustatytas einamaisiais metais. Tai reiškia, kad, Agentūrai neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima. Pažymėtina, kad pareiškėjo 2009 m. deklaruotų laukų būklė buvo iš naujo vertinama atsižvelgiant į 2010 m. darytas ortofotografines nuotraukas, tačiau atsakovė 2013-07-16 sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 nepagrindė aplinkybės, kad 2010 m. ortofotografinėje nuotraukoje matoma laukų būklė buvo ir 2009 m. deklaruojant laukus, nors tokią pareigą turėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek 2009 m., tiek 2010 m. pareiškėjas prašė išmokų už tą patį plotą, tačiau 2010 m. paraiškoje dalį 2009 m. deklaruoto ploto, kuriame augo medžiai / krūmai ir dėl to žemės ūkio veikla jame nebuvo vykdoma, išskyrė kaip netinkamą paramai gauti ir už jį paramos neprašė (b. l. 66–67). Pažymėtina, kad iš Centro pateiktos 2005–2006 m. ortofotografinės medžiagos matyti, jog pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. deklaruotame plote apaugęs plotas, kurio pareiškėjas nebūtų išskyręs kaip netinkamo paramai gauti, nebuvo matomas (b. l. 66–67), todėl nenustačius, kokie želdiniai auga deklaruotame plote, lieka neaišku, kokia Agentūros laikomo netinkamu deklaruoti ploto, kuriame 2010 m. ortofotografinėje medžiagoje (pareiškėjo laukas fotografuotas 2010-06-04 ir 2010-06-26) matomi medžiai / krūmai (b. l. 68–69), būklė buvo 2009 m. paraiškos pateikimo metu.

Teismo nuomone, Centro raštas pateiktas praleidus 2009 m. taisyklių 36.9 p. (iki 2010-02-01) ir 2010 m. taisyklių 38.5 p. (iki 2011-02-01) nustatytą terminą tikslinti duomenis. Teismo vertinimu, pasibaigus šiose taisyklėse nustatytam terminui, duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas. Vėlesnis tikslinimas gali būti taikomas tik vėlesniems metams, nes vėlesnių metų taisyklės nustato vėlesnį duomenų tikslinimo terminą. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų. Teismo nuomone, kitaip aiškinant duomenų tikslinimo terminus, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir suteikta galimybė administravimo subjektui bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimas, kuriuo pritaikoma sankcija už teisės pažeidimą, turėjo būti priimtas per protingą laiką nuo paraiškos pateikimo ir atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimo. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. paraiškos pateikimo iki sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą yra praėję daugiau nei ketveri metai, o nuo 2010 m. paraiškos pateikimo iki sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą – daugiau nei treji metai. Be to, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Agentūra 2013-07-16 sprendimus Nr. SP1-(11.2.12E)-1027 ir Nr. SP1-(11.2.12E)-1028 priėmė praėjus beveik metams po Centro rašto gavimo. Neinformuodama pareiškėjo apie atnaujintą ortofotografinę medžiagą, neišklausydama pareiškėjo prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, Agentūra nesilaikė konstitucinio gero administravimo principo, kuris, inter alia, apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su Komisijos 2013-09-02 sprendimu Nr. 3R-274(AG-242/04-2013) ir konstatuoja, kad nėra pagrindo jo panaikinti remiantis atsakovės skunde nurodytais argumentais. Agentūros skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.