Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-04-28 · Civilinė byla Nr. 2-3156-558/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-28
Bylos Nr.
2-3156-558/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42250-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
L. D., T. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-3156-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42250-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.6; 3.4.1.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visokavičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. D., T. P. dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. G. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti motinos valdžios apribojimą, paskirtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu, nepilnametės dukros S. P., gim. 2003 m. sausio 3 d., atžvilgiu. Nurodė, kad teismo sprendimu jai buvo apribota valdžia nepilnametės dukros atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo apribota tėvo T. P. valdžia dukros atžvilgiu. Nepilnametės dukros globėja paskirta senelė L. D.. Pareiškėja teigia, kad nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Vilties švyturys“ Kėdainių rajone Kalnaberžės kaime. Pilnai įgyvendino reabilitacijos programą. 2015 m. kovo 26 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja. 2015 m. balandžio 17 d. sudarė santuoką su V. G., nuo kurio 2016 m. sausio 15 d. pagimdė dukrą S. G.. Šiuo metu pareiškėja vaiko priežiūros atostogose. Pareiškėjos teigimu, nuo sprendimo priėmimo ji visiškai pakeitė gyvenimo būdą, narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja, potraukio nejaučia. Yra tikra, kad prie žalingų įpročių negrįš, padengė skolinius įsipareigojimus. Pareiškėja nori pati auginti dukrą, kurios atžvilgiu jai apribota motinos valdžia, ją kasdieną lanko, ruošia maistą, kalbasi, domisi pamokų ruošimu bei laisvalaikiu. Dukra motinos klauso, padeda atlikti namų ruošos darbus. Pareiškėja mano, kad pagrindų, dėl kurių jai buvo apribota motinos valdžią – neliko. Prašo panaikinti motinos valdžios apribojimą (b. l. 1-2).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, kad Skyriaus specialistė lankėsi pareiškėjos gyvenamojoje vietoje Laisvės pr. 67-2, Vilniuje, kur pareiškėja gyvena kartu su sutuoktiniu, dukra, gimusia 2016 m. sausio 15 d., bei anyta. Butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjos sutuoktinio motinai, jame yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, namuose švaru ir tvarkinga. Nepilnametei dukrai yra sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Apsilankymo metu namuose buvo pareiškėjos dukra S.. Mergaitė nurodė, kad su mama gerai sutaria, dažnai pas ją lankosi, kartu leidžia laisvalaikį. Gerai sutaria ir su motinos sutuoktiniu. S. teigė, kad nori gyventi su motina. Pareiškėja nurodė, kad gyvenimo būdą pakeitė – jau ketverius metus nevartoja narkotinių medžiagų, gydėsi reabilitacijoje, sukūrė šeimą, auginą jauniausią dukrą pati, rūpinasi ja. Nori pati auginti ir rūpintis S., kurios atžvilgiu jai motinos valdžia apribota. Skyriaus specialistė taip pat apsilankė globėjos L. D. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu nustatė, kad moteris kartu su sutuoktiniu ir globotine S. P. gyvena 3 kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso globėjos sutuoktiniui. Globėja teigė, kad palaiko motinos siekį susigrąžinti dukrą į šeimą, sutinka ir neprieštarauja, kad S. gyventų su motina. Nepilnametė S. P. mokosi Vilniaus V. K. gimnazijoje, 7 klasėje. Mokytis sekasi gerai. Skyriaus duomenimis mergaitė nuolatos palaikė su motina ryšį. Skyriaus manymu, surinkta informacija leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pakeitė elgesį ir gyvenimo būdą, nori ir gali auklėti vaiką, todėl neprieštarauja pareiškimo patenkinimui (b. l. 27-28).

Teismo posėdžio metu pareiškėja J. G. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, kad 3 metus nebevartoja svaigalų, išsigydė, įsidarbino. Nepilnametė dukra S. augo, viską suprato ir matė. Buvo gėda prieš dukrą dėl tokio gyvenimo būdo. Pareiškėjos atstovas papildomai nurodė, kad tuo pačiu sprendimu turi būti vaikui panaikinta globa ir nustatyta gyvenamoji vieta. Dukra jau gyvena pas motiną.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pareiškimą. Nurodė, kad motina pakeitė gyvenimo būdą, mergaitė nori gyventi su motina, todėl sutinka, kad motinai valdžios apribojimas būtų panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu neterminuotai apribojo J. G. ir T. P. tėvų valdžią vaiko S. P., gim. 2003 m. sausio 3 d., atžvilgiu, nustatė nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą, globėja paskyrė senelę L. D. (b. l. 3-4). Teismas konstatavo, kad nepilnametis vaikas buvo auginamas senelės, nes tėvai vaiku nesirūpino, nesidomėjo ir neišlaikė.

Šiuo matu pareiškėja J. G. kartu su sutuoktiniu V. G. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai susilaukė ir kartu augina dukrą S. G., gim. 2016 m. sausio 15 d. (b. l. 19). Skyrius nustatė, kad butas priklauso pareiškėjos sutuoktinio motinai. Pareiškėja nuo 2013 m. birželio 29 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. gyveno ir gydėsi priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Vilties švyturys“, Kėdainių rajone (b. l. 11-12). Reabilitacijos metu buvo aktyvi, dalyvavo darbo terapijoje, domėjosi psichologine literatūra. Su dukra bendravo dažnai, rūpinosi jos problemomis. Pilnai baigė programą. Šiuo metu pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, virėja (b. l. 13, 40). Jai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Į bylą yra pateiktas globėjos L. D. sutikimas panaikinti motinos valdžios apribojimą ir grąžinti dukrą į motinos šeimą (b. l. 17). Į bylą taip pat pateiktas pareiškėjos sutuoktinio raštas, kuriame jis nurodo, kad padės pareiškėjai auginti nepilnametę S. P. (b. l. 18). Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis pareiškėja buvo administracine tvarka iki 2013 m. gegužės 10 d. (b. l. 35, 59-65). Pareiškėja nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 43-44). Po to, kai pareiškėja baigė gydymą reabilitacijos centre, ji nebuvo teista (b. l. 50-65).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ne tik nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, bet ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos.

Europos Žmogaus T. T. priimtu 2000-07-13 sprendimu SCOZZARI ir GIUNTA prieš Italiją konstatavo, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Teismas taip pat akcentavo, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo globai. Vaiko perdavimas globai turi būti laikomas laikinąja priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Kiekviena globos taikymo priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos šeimoje situacija yra pasikeitusi, ji neturi žalingų įpročių, turi nuolatinį darbą ir pajamas bei yra pasirengusi pati auginti ir rūpintis dukra. Suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimui. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, nes pareiškėja pakeitė iš esmės savo elgesį, vysto savo socialinius įgūdžius, ji gali auklėti nepilnametę dukrą, kuri faktiškai jau ir gyvena su motina. Be to, nagrinėjamu atveju motinos valdžios apribojimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Skyriaus atstovėms nepilnametė pareiškėjos dukra patvirtino, kad su motina ir jos sutuoktiniu sutaria gerai, nori gyventi su motina, kuri ja rūpinasi.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į kitus pareiškėją charakterizuojančius duomenis, pareiškėjos reikalavimas panaikinti motinos valdžios apribojimus jos nepilnamečio vaiko S. P., gim. 2003 m. sausio 3 d., atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir tenkintinu (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Nepilnametės S. P., gim. 2003 m. sausio 3 d., gyvenamoji viena nustatytina su motina J. G.. Vaikas iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimas (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 408 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą pilna apimtimi.

Panaikinti J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukros S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą ir nepilnametės S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) .

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė