Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-01-24 · Administracinė byla Nr. I-53-142/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
I-53-142/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė (pran.)
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Valstybinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, VSDFV Vilniaus miesto skyrius
Trečiasis asmuo
Valstybės
Kategorijos
  • 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-53-142/08
Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 6.5; 16.5; 61
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)2008 m. sausio mėn. 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Halinos Zaikauskaitės (pranešėja) ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjui D. J., jo atstovei Sandrai Čereškienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Irminai Junevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV) ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinė.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs D. J. 2006 11 20 prašymą dėl draudimo išmokos dydžio paskaičiavimo 2006 12 05, sprendimu Nr. 3-47526 informavo pareiškėją, kad draudimo suma dėl 2005 12 22 patirtos traumos nebus apskaičiuojama, kadangi Vidaus tarnybos statute nėra numatytas valstybės statutinių tarnautojų draudimas valstybės lėšomis ir draudimo sumų mokėjimas. Nurodė, kad dėl to apskaičiuoti išmokėtiną draudimo sumą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas šį sprendimą skundė VSDFV, kuri 2007 01 10 sprendimu Nr. (11.1)-I-243 pripažino, kad VSDFV Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė apskaičiuoti pareiškėjui draudimo sumą dėl nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba.

Šalies argumentai

Pareiškėjas padavė teismui skundą, prašydamas:

1) panaikinti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2006 12 05 sprendimą Nr. 3-47526;

2) panaikinti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos VSDFV 2007 01 10 sprendimą Nr. (11.1)-I-243

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus miesto skyrių išspręsti iš esmės draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo D. J. klausimą.

Skunde paaiškinama, kad pareiškėjas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kenos užkardos Sargybų būrio pasieniečio pareigose. 2005 12 22 vykstant iš tarnybos metu patyrė traumą – kairės plaštakos ir krūtinės sumušimus.

VSDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV atsisakė paskaičiuoti draudimo sumą. Su VSDFV įstaigų sprendimais nesutinka.

Paaiškina, kad asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530, 1.1 punktas nustato, kad pagal šias sąlygas draudžiami statutinių įstaigų pareigūnai. Sąlygų 3 punktas nustato, kokie įvykiai pripažįstami draudiminiais, bei, kad VSDFV teritorinis skyrius nustato, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu ir apskaičiuoja draudimo sumos dydį. Apskaičiuotas sumas moka apdraustųjų darbovietės iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų.

Žemesnės instancijos teismas

Vyriausybė po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo nepanaikino Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų sąlygų. Iš to aišku, kad Vyriausybės pozicija yra ta, kad minėtas nutarimas neprieštarauja naujam Statutui ir turi būti taikomas. Mano, kad VSDFV pozicija prieštarauja Vyriausybės pozicijai. Pareiškėjas taip pat remiasi Vidaus tarnybos statuto 3 str. 7 ir 8 d. ir mano, jog šiuo atveju turi būti taikomas teisėtų lūkesčių bei tarnybos ypatumų kompensavimo principai. Nesutinka su VSDFV nuomone, kad Vyriausybės 1991 12 05 nutarimo Nr. 530 nuostatos prieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Teigia, kad Statute nėra normos, nustatančios, jog pareigūnai nedraudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Mano, kad VSDFV privalėjo remtis vieninteliu oficialiu šių teisės normų išaiškinimu, esančiu LVAT 2004 08 31 sprendime administracinėje byloje Nr. A/8-714-04. Remiasi ABTĮ 13 str. 1 dalimi. Po šio sprendimo pareiškėjui buvo apskaičiuota draudimo suma, todėl susidarė nesuprantama situacija, kai identiškame teisiniame santykyje vienam pareigūnui apskaičiuojama draudimo suma, o pareiškėjui tokiu pačiu atveju šią sumą apskaičiuoti atsisakoma ir teigiama, kad ji nėra drausta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą išreiškia nesutikimą su skundu ir mano, kad skundas yra nepagrįstas. Paaiškina, kad valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 27 str. 4 d. nustato, jog VSAT pareigūnams taikomos policijos pareigūnų socialinės garantijos. Dėl to iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo jiems buvo taikomos Policijos įstatymo 48 ir 48/1 str. nuostatos dėl draudimo valstybės lėšomis. Šiuo metu visų minėtų pareigūnų socialines ir kitas garantijas nustato Vidaus tarnybos statutas (Statutas), kuris įsigaliojo nuo 2003 05 01. Pagal Statuto patvirtinimo įstatymo 2 str. 2 p. įsigaliojus šiam statutui galios neteko Policijos įstatymas, numatęs pareigūnų draudimą valstybės lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybos metu. Statute nėra nuostatų apie pareigūnų draudimą valstybės lėšomis ir draudimo sumų jiems mokėjimą. Remiasi Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d., Statuto 1 str., 41 str. 2 d., o taip pat Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str., nustatančiu galimas draudimo rūšis, 4 str. nustatančiu draudžiamus privalomu socialiniu draudimu asmenis, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 1 d., 4 str.

Mano, kad Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 patvirtintos sąlygos yra poįstatyminis teisės aktas, todėl jis negali būti taikomas tiesiogiai, nesant Statute normos, nustatančios pareigūnų draudimą valstybės lėšomis. Šios draudimo sąlygos buvo priimtos įgyvendinant Policijos įstatymo 48 str. Mano, kad kai neteko galios Policijos įstatymas, Draudimo sąlygos liko galioti tik tiek, kiek jos neprieštarauja Statutui. Mano, kad pareiškėjos nurodytų principų įgyvendinimas užtikrinamas Statuto VIII bei X skirsniuose, kur numatytos pareigūnų socialinės garantijos.

Paaiškina, kad pagal Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 3 punktą, nelaimingi atsitikimai vykdant tarnybines pareigas tiriami pagal statutinių įstaigų patvirtintus tyrimo nuostatus. Vadovaujantis Draudimo sąlygų 14 punktu, vienas iš dokumentų, kuriais remiantis VSDFV teritorinis skyrius sprendžia ar patenkinti prašymą dėl draudimo sumos išmokėjimo, yra darbovietėje surašytas įvykio aktas. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 03 08 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (21/20)-27-22 nurodyta, jog D. J. 2005 12 22 patirta trauma netapatinama su trauma, patirta einant tarnybines pareigas, t.y. pats darbdavys nepripažino D. J. traumos draudiminiu įvykiu.

Nesutinka, jog sprendžiant šią bylą galima vadovautis pareiškėjo nurodyta administracine byla Nr. A(8)-714-04, nes ABTĮ 13 str. 2 d. bei Teismų įstatymo 31 str. nustato, kaip formuojama vieninga teismų praktika – sprendimas turi būti paskelbtas LVAT biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, o minėtas sprendimas nėra paskelbtas. Paaiškina, kad D. J. remiasi Statuto ir Draudimo sąlygų nuostatomis, dėl kurių atitikimo Konstitucijai ir įstatymams yra kreiptasi į Konstitucinį teismą. Atsakovas mano, kad dėl to šios bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.

Prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, o tuo atveju jei byla nebus sustabdyta, pareiškėjo skundą atmesti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė bylą nutraukti, nes po 2007 11 22 Konstitucinio teismo nutarimo VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimą Nr. 6-29-863884, kuriuo nuspręsta neskaičiuoti D. J. išmokėtinos draudimo sumos kitais pagrindais – kadangi traumos sunkumo laipsnis neatitinka Vyriausybės 1991 12 05 nutarimo Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ lentelėje nurodytų reikalavimų. T.y. iš esmės atsakovė sutiko, kad šio ginčo atveju gali būti taikomas Vyriausybės nutarimas dėl pareigūnų draudimo valstybės lėšomis, tačiau taikant šį nutarimą draudimo suma nepriskaičiuotina.

Atsiliepimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą pasisakė, kad su skundu nesutinka. Paaiškino, kad esant Vidaus tarnybos statuto ir Vyriausybės 1991 12 05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Sąlygų normų kolizijai VSDFV 2003 12 19 raštu teritoriniams skyriams išaiškino, kad įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui draudimo sumos pareigūnams neturi būti skaičiuojamos, kadangi Statute neliko normų, nustatančių jų draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje. Dėl to teritoriniai skyriai draudimo sumų policijos pareigūnams laikotarpiu nuo 2003 03 01 iki 2006 10 31, t.y. tuomet, kai Vidaus tarnybos statute nebuvo numatytas draudimo sumų mokėjimas, neskaičiuoja.

Mano, kad kitoks Vidaus tarnybos statuto ir Vyriausybės nutarimo normų kolizijos aiškinimas akivaizdžiai pažeistų Konstitucijos 52 str.

Remiasi LR Konstitucinio Teismo 1996 10 22 nutarimu, kuriame yra nuostata, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybės turtu (valstybine žeme) būdus ir sąlygas, nes Konstitucijos 128 str. 2 dalyje nustatyta, kad „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“.

Remiasi Konstitucijos 52 str. ir daro išvadą, kad socialines garantijas gali nustatyti tik įstatymas.

Paaiškina, kad Seimas 2006 07 19 priėmė Vidaus tarnybos statuto ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, įsigaliojusį 2006 11 01 (Žin., 2006, Nr. 87-3412). Šis įstatymas numatė draudimo išmokos mokėjimą nelaimingo atsitikimo tarnyboje atveju. Tačiau šis įstatymas gali būti taikomas tik apskaičiuojant draudimo sumas dėl nelaimingų atsitikimų tarnyboje, įvykusių 2006 11 01 ir vėliau, t.y. galiojant Vidaus tarnybos statuto 49 straipsniui.

Mano, kad VSDFV pagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 08 31 sprendimu administracinėje byloje Nr. A(8)-I-714-04, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. ir Teismų įstatymo 31 str. vadovaujamasi tik LVAT biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančiais įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimais. Pareiškėjos nurodytas sprendimas nėra nustatyta tvarka paskelbtas LVAT biuletenyje „Administracinių teismų praktika“. Paaiškina, kad šiuo metu analogiškose bylose Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl klausimo, ar Vyriausybės nutarimo normos, nustatančios draudimo sumų mokėjimą pareigūnams, neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui ir Konstitucijai. Todėl mano, kad remiantis ABTĮ 99 str. 1 d. 3 p. bylos nagrinėjimas sustabdytinas, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą.

Prašo bylos nagrinėjimą sustabdyti, o tuo atveju, jeigu byla nebus sustabdyta, pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

VSAT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė atsiliepime į skundą pasisako, kad su skundu sutinka. Mano, kad D. J. skundas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl turi būti tenkinamas. Teisminiame bylos nagrinėjime atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d., buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Policijos įstatymas.

Iki tol galiojusio Policijos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis numatė, kad policijos pareigūnų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Vyriausybė įgyvendindama minėtą įstatyminę nuostatą 1991 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 530, kuris detalizavo draudimo išmokų išmokėjimo policijos pareigūnams sąlygas ir tvarką, kai pastarieji patirdavo traumas tarnybinių pareigų vykdymo metu.

Nuo Vidaus tarnybos statuto (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo redakcija) įsigaliojimo, norminiais teisės aktais buvo sureguliuotas pareigūnų draudimo valstybės biudžeto lėšomis už pakenkimą sveikatai tarnybinių pareigų ėjimo metu klausimas.

Įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui ir panaikinus Policijos įstatymą, Vidaus tarnybos statute minėtas klausimas liko neaptartas.

Tačiau 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad „iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui“.

Kadangi, kaip minėta, Vidaus tarnybos statute policijos pareigūnų, ar vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų draudimo valstybės lėšomis už pakenkimą sveikatai tarnybinių pareigų ėjimo metu klausimas yra neaptartas, negalima teigti, kad šios socialinės garantijos taikymas prieštarautų Vidaus tarnybos statuto nuostatoms, nes Statute nenurodyta, kad ši socialinė garantija yra toliau nebetaikoma, arba, kad šis klausimas yra sureguliuojamas kokiu tai kitu būdu, kuris nebeatitiktų iki tol galiojusio teisinio reguliavimo.

Kartu pažymėtina, kad nebetekus galios Policijos įstatymui, liko galioti jį įgyvendinęs Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530, kurio 1 punkto paskutinė 2002 m. gruodžio 23 d. redakcija ir toliau numato šios socialinės garantijos teikimą policijos pareigūnams.

Nurodytų teisės aktų teisėtumo klausimą sprendė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris 2007 11 22 nutarimu byloje Nr. 06/05-08/05 pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto II skyriaus 8 skirsnis „Pareigūnų sveikatos priežiūra ir su tuo susijusios socialinės garantijos“ (2003 m. balandžio 29 d. redakcija), inter alia 40 straipsnis (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) (Žin. 2003, Nr. 42-1927), ta apimtimi ir tuo aspektu, kad juose nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų, kurie buvo priimti į tarnybą iki 2003 m. gegužės 1 d., gyvybės ir sveikatos privalomąjį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), inter alia 14, 15 punktai (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 124-5662), tuo aspektu, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnyje (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) nebuvo eksplicitinių nuostatų, reglamentuojančių policijos pareigūnų, kurie į tarnybą buvo priimti iki 2003 m. gegužės 1 d., gyvybės ir sveikatos privalomąjį draudimą valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnybinių pareigų vykdymo metu, neprieštaravo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniui (2003 m. balandžio 29 d. redakcija). Tai yra Konstitucinis Teismas pripažino, kad ir po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo statutiniams pareigūnams, kuriems iki 2003 05 01 turėjo būti taikomas Vyriausybės nutarimas Nr. 530, šiuo nutarimu užtikrinamos socialinės garantijos turi būti taikomos ir po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamos socialinės garantijos taikymas pareigūnams atitinka Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies sąlygas.

Šiuo metu atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarimą, iš esmės pripažino, kad pareiškėjas buvo draudžiamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės 1991 12 05 nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (toliau – Draudimo sąlygos). Tai patvirtina VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 01 09 raštas Nr. 3-1944 pareiškėjui D. J. bei kartu su šiuo raštu pateiktas sprendimas „Dėl D. J. nelaimingo atsitikimo (ryšium su tarnyba)“. Tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai teigia, kad ankstesni VSDFV įstaigų raštai, kuriuos šioje byloje ginčija pareiškėjas, nėra administraciniai sprendimai. Pareiškėjo ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus 2006 12 05 raštas Nr. 3-47526 (b. l. 7) bei VSDFV 2007 01 10 raštas Nr. (11.1)I-243 (b. l. 8-9) yra administraciniai sprendimai, kuriais buvo atmestas pareiškėjo prašymas apskaičiuoti draudimo sumą dėl 2005 12 22 įvykusio nelaimingo atsitikimo. Šie individualaus pobūdžio teisės taikymo aktai sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes, todėl šie aktai gali būti administracinio ginčo dalyku. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 08 31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A/8-714-04, kuriuo buvo panaikintas analogiškas Vilniaus skyriaus raštas. Pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose klaidingai pasakyta, kad 1991 12 05 Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintos Draudimo sąlygos negali būti taikomos draudimo sumoms apskaičiuoti ir mokėti, kadangi prieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Priimdamas naują sprendimą, kuriuo jau vadovaujamasi 1991 12 05 Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Draudimo sąlygomis, atsakovas nepanaikino savo ankstesnių sprendimų, todėl jie naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovai nepagrįstai neigė pareiškėjo teisę į socialinę garantiją, nes aptariamos socialinės garantijos taikymas VRM sistemos pareigūnams yra sureguliuotas įstatyminiame lygmenyje, t. y. socialinės garantijos taikymas pareigūnams neprieštarauja įstatymo nuostatoms priešingai nei buvo teigiama skundžiamuose sprendimuose.

Tačiau pareiškėjas kelia dar vieną reikalavimą – prašo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išspręsti iš esmės draudimo sumos dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje paskaičiavimo bei išmokėjimo jam klausimą. VSDFV Vilniaus skyrius teismui pateiktu 2007 m. gruodžio mėn. (diena nenurodyta) sprendimu Nr. 6-29-863884 draudimo sumos apskaičiavimo ir išmokėjimo klausimą pareiškėjui išsprendė iš esmės, t.y. nusprendė draudimo sumos neskaičiuoti atsižvelgiant į traumos sunkumo laipsnį. Todėl tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nėra pagrindo. Šie veiksmai – draudimo sumos paskaičiavimo bei išmokėjimo klausimas yra išspręstas atsakovo sprendimu, kuris taip pat yra individualaus pobūdžio teisės aktas, sukeliantis atitinkamas pasekmes pareiškėjui. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, dar nėra pasibaigę šio sprendimo apskundimo ikiteismine tvarka (VSDFV) ar tiesiogiai teismui terminai (sprendimas D. J. išsiųstas tik 2008 01 09). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro tokias išvadas: pirma, 2007 m. gruodžio mėn. sprendimu Nr. 6-29-863884 reikalavimas yra įvykdytas; antra, pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, turi teisę ginčyti šį sprendimą įstatymuose nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas tenkintinas tik iš dalies. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad ginčas byloje buvo kilęs tik dėl pačios teisės į draudimo išmokas ir nebuvo sprendžiamas klausimas, ar yra sąlygos skirti draudimo išmokas, kokio dydžio jos turi būti ir pan. Atsakovas šį klausimą išsprendė po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o pateiktas atsakovo sprendimas gali sudaryti savarankišką ginčo dalyką (esant sąlygai, kad pareiškėjas nesutiks su sprendimu).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, 89 str. 1 d. 1 p., 127 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2006 12 05 sprendimą Nr. 3-47526 „Dėl draudimo sumos apskaičiavimo“. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007 01 10 sprendimą Nr. (11.1)-I-243 „Dėl draudimo sumos apskaičiavimo“.

Kitus pareiškėjo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėHalina ZaikauskaitėHenrikas Sadauskas.