Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 2009 m. lapkričio 18 d. mirė pareiškėjo R. R. ir suinteresuoto asmens G. R. motina R. R.. Pareiškėjo teigimu, į notarų biurą jis nesikreipė, nes tuo metu nežinojo, jog yra mamos vardu privalomo registruoti nekilnojamojo turto. 2013 m. liepos mėn. tarp mamos daiktų radus dokumentus, pareiškėjas suprato, jog pareiškėjo tėvui S. R. 2002-10-25 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 53-16943, 2002-10-25 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-06-5937 buvo atkurta nuosavybė į 2,00 ha žemės ir 1 ha miško (duomenys neskelbtini). M. S. R., jo palikimą pareiškimu notaro biurui priėmė jo sutuoktinė ir pareiškėjo motina R. R., kuriai ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į S. R. priklausiusį turtą. Tokiu būdu pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą, siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą į motinai R. R. priklausiusį turtą, tačiau praleido įstatyme nustatytą terminą. Kitų pretendentų į R. R. palikimą nėra. Prašomo fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi jis turės teisę paveldėti mamai R. R. priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. R. atstovas advokatas Sergejus Kulik pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas R. R. po mamos mirties priėmė atsiradusį palikimą: namų apyvokos daiktus, buities reikmenis, knygas ir kt., kurį valdo ir naudoja kaip savo ir pilnai juo disponuoja. Į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, nes tuo metu jo motinos vardu nebuvo privalomo registruoti turto. Tik 2013 m. liepos mėn. pareiškėjas, tarp motinos dokumentų radęs 2002-10-25 Kauno apskrities sprendimą ir įsakymą, kuriuo atkurta nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, priklausiusį pareiškėjo tėvui S. R., bei notaro pažymą, kad jo motina R. R. po tėvo mirties priėmė palikimą, jis kreipėsi į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras atsisakė tą padaryti, kadangi pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad R. R. yra pareiškėjo R. R. motina (b.l. 7-8). R. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Po R. R. mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, kadangi R. R. testamento nebuvo sudariusi (Lietuvos Respublikos CPK 5.2 str. 2 d., 5.13 str.). P. R. R tėvas S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). R. R. po S. R. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 14). Šiuo metu yra likęs nepaveldėtas R. R. nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir statiniai (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 9, 12-13). Pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po R. R. mirties nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam išduotas (b.l. 20). Pareiškėjo pareiškime ir jo atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė tėvų palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir juo rūpinosi kaip savo, atsiliepime patvirtino ir suinteresuotas asmuo G. R. (b.l. 24).

Suinteresuotas asmuo G. R. į po motinos mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. R. sūnus R. R. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. R. R. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. R. mirusios R. R. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

R. R. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., palikimą, po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.