Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-27 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 str., laisvės apribojimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant tęsti registravimąsi darbo biržoje ar pradėti dirbti ir visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims bei vartoti alkoholinius gėrimus;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. 2016-02-21 apie 13 val. name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 prom. girtumo laipsnis), tyčia susukęs špygą ir staigiu judesiu atkišdamas sudavė motinai J. K. į nosį, kuri pradėjo kraujuoti, po ko du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai J. K. į pakaušį iš kairės pusės ir pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji J. K. pakaušiu iš kairės pusės atsitrenkė į krosnį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais Z. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Z. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad daug išgėrė. Kalbėjo apie turtus, motina jam pasakė, kad neatiduos dokumentų, kol jis broliui neatiduos pinigų. Brolis už jį sumokėjo antstoliui, jis atsisakė palikimo, ir sutarė, kad jis prie Z. K. žemės nelįs, o Z. K. prie – brolio žemės. Jį provokavo, užėjo pas motiną, pradėjo keiktis, parodė špygą, bet nedavė jai nei į nosį, nei į galvą. Viską padarė jo sugyventinė, ji visada kviečia policiją. Jis išėjo iš motinos, nuėjo pas save, įsipylė brendžio ir jį paėmė policija. Nepamena, kiek išgėrė. Ant motinos veido nebuvo matyti sužalojimų. Nėra aplinkybių, kodėl motiną norėtų jį nepagrįstai apkalbėti. Vykdamas pas motiną pakeliui vartojo alkoholį. Kai atvyko, pas motiną namie nieko daugiau nebuvo. Pripažįsta, jog įvykio dieną motinai parodė špygą. Rodydamas gal ir galėjo prisiliesti prie motinos veido.

Nukentėjusioji J. K. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Z. K. neigia, kad smurtavo prieš savo motiną, tačiau kaltinamojo Z. K. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji J. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13, 15), nurodė, kad 2016-02-21 apie 13.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo viena. Tuo metu į namus atėjo sūnus Z.. Jis atėjo vienas, buvo išgėręs. Jis pradėjo jai priekaištauti dėl paveldėjimo, dėl turto, reikalavo paveldėjimo dokumentų. Sakė jam, kad dokumentai dar pas notarą. Sakė jam, kad jis gaus savo paveldėtą dalį, kad ji į nieką nepretenduoja. Pasakė jam, kad jis turės broliui S. grąžinti 4000 eurų, kuriuos pastarasis sumokėjo už jo skolas. Konfliktas vyko virtuvėje, abudu stovėjo. Į šiuos jo žodžius Z. susuko špygą ir staigiu judesiu atkišo jai į nosį, po to iškarto du kartus delnu trenkė jai į galvą - į pakaušį iš kairės pusės. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl atkištos špygos iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji atsisėdo ant kėdės. Daugiau jis jos nemušė. Po to sūnus Z. kumščiu sudavė į ant stalo stovėjusią cukrainę ir tokiu būdu ją sudaužė. Jam iš rankos pradėjo lašėti kraujas. Kuria ranka jis sudaužė cukrainę, nepamena. Po to sūnus išėjo iš jos namų. Ji užsirakino ir paskambino jo sugyventinei Inesai, pasakė jai, kad Z. ją mušė ir kad iškvies policiją. Po apie 10 minučių I. su dukra atėjo pas ją, pamatė, kad jai iš nosies bėga kraujas. Ji ilgai nelaukusi, iš jos namų stacionaraus telefono iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai pabendravo su ja ir nuvyko į sūnaus Z. namus, ten jį sulaikė. Dėl 2016-02-21 įvykio į gydymo įstaigas ir teismo medicinos tarnybą dėl jos kūno apžiūros nesikreipė. Sūnui Z. K. dėl 2016-02-21 atleidžia tik su viena sąlyga, kad jis daugiau pas ją nesilankytų ir nedrumstų jos ramybės. Sutinka su juo susitaikyti. Ar 2016-02-21 sūnus Z. atėjęs į jos namus turėjo su savimi alkoholio, nežino, nematė. Daugiau nieko negali parodyti. Minėto įvykio liudininkų nebuvo, kadangi namuose buvo tik dviese, ji ir sūnus Z. K.. Sūnus Z. prieš apie 14 metų buvo panaudojęs prieš ją fizinį smurtą - sulaužė šonkaulius, tačiau su pareiškimu į policiją nesikreipė. Kai sūnus būna blaivus, su ja elgiasi normaliai, nekonfliktuoja ir nesmurtauja (b. l. 13). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. K. 2016-06-15 parodė, kad 2016-02-21 konflikto metu Z. K. susuko jai špygą ir staigiu judesiu atkišo jai į nosį, dėl to pradėjo bėgti kraujas, tokiu savo veiksmu jis sukėlė jai fizinį skausmą, Po to iškarto jis du kartus delnu ar kumščiu, nepamena, trenkė jai į pakaušį iš kairės pusės ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Po to jis ją pastūmė ir ji galva - pakaušiu iš kairės pusės atsitrenkė į pečių, tuo jis sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl 2016-02-21 sukelto jai fizinio skausmo į medikus ir teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Dėl 2016-02-21 sūnaus Z. K. veiksmų jam pretenzijų neturi, jam atleido.

Akistatos 2016-06-15 metu nukentėjusioji J. K. patvirtino savo parodymus, įtariamasis Z. K. neigė mušęs motiną, nurodė, kad jokių smūgių motinai nesudavė, tik parodė špygą (b. l. 38).

Smurto nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 6-7) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2016-02-21 apie 14.10 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Č. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė motiną, praneša mušeikos sugyventinė. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policija kvietė I. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2016-02-21 apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), pas šiuo adresu gyvenančią J. K. atėjo girtas sūnus Z. K., kuris kartu negyvena ir reikalaudamas duoti jam namų ir žemių dokumentus pradėjo mušti motiną. Kelis kartus trenkė į galvą, veidą ir nosį. Namuose daugiau nieko nebuvo. Užėjus matėsi prieškambaryje kraujo dėmės, sudaužyti ir išmėtyti indai. Ant sumuštos močiutės (J. K.) veido matėsi apskretęs kraujas, patinusi ir kruvina nosis. Motina buvo susijaudinusi, verkė, aiškino, jog bijo sūnaus, todėl pareiškimą bijo rašyti ir nerašys, nes sūnus vėl gali ją sumušti. Smurtą patyręs asmuo J. K. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė kumščių smūgiais į galvą, nosį, veidą, žodiniu reikalavimu atiduoti turto dokumentus. Z. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) Sulaikant matėsi ant Z. K., jog jo veidas ir rankos buvo kruvinos, bet žaizdų nesimatė. Z. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, aiškino, kad nieko nepadarė (b. l. 6-7).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojos M. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. D. parodė, kad 2016-02-21 dirbo kartu su kolega – vyriausiuoju patruliu A. Č.. 2016-02-21 apie 14.10 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus sumušė motiną, apie įvykį pranešė smurtautojo sugyventinė. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). I. M. paaiškino, kad ji buvo namuose, kai jai paskambino sugyventinio Z. K. motina J. ir pranešė, kad Z. ją sumušė. Kai ji su nepilnamete dukra atėjo pas J., J. veidas buvo kruvinas. Jiems atvykus, ant J. K. veido matėsi apdžiūvęs kraujas, kruvina ir patinusi nosis, ant pakaušio buvo guzas. Ji paaiškino, kad sūnus Z. ją pastūmė ir ji atsitrenkė į pečių pakaušiu. J. K. buvo išsigandusi, susijaudinusi, verkė, aiškino, kad sūnaus bijo, ir pareiškimo dėl jo veiksmų nerašys. Ji paaiškino, kad 2016-02-21 apie 13.30 val. pas ją, gyvenančią (duomenys neskelbtini), atėjo girtas sūnus Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu negyvena ir reikalavo duoti jam namų ir žemių dokumentų, pradėjo ją mušti – kelis kartus kumščiais trenkė į galvą, veidą ir nosį. Įvykio metu namuose daugiau nieko nebuvo. Namo prieškambaryje ir virtuvėje matėsi kraujo dėmės, buvo išmėtyti ir sudaužyti indai. Z. K. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Sulaikant matėsi ant jo veido ir rankų kraujo dėmės, žaizdų nesimatė. Pristatant į pirmąjį policijos komisariatą buvo panaudoti antrankiai. Z. K. buvo neblaivus, aiškino, kad nieko blogo nepadarė (b. l. 20).

Tą aplinkybę, kad J. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja M. D., kuri parodė, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Taip pat parodė, kad J. K. buvo kruvina, matėsi, kad ji įbauginta, sakė, kad ją sumušė. Kraujas ant J. K. veido jau buvo truputį apdžiūvęs. Ant Z. K. kūno žaizdų nematė.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų, perklausytų teismo posėdžio metu, matyti, jog 2016-02-21 13.56 val. ir 14.26 val. du kartus pagalbos telefonu kreipėsi I. M., nurodydama, kad sūnus sumušė motiną. Jie tiesiog užėjo pas motiną, o jisai (Z. K.) sumušė motiną (b. l. 23-26).

Tai, kad kaltinamasis Z. K. 2016-02-21 įvykio metu buvo neblaivus, patvirtinama byloje esančia alkotesterio pažymos kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2016-02-21 15.40 val. kaltinamajam Z. K. buvo nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 65).

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis Z. K., 2016-02-21 apie 13 val. name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,56 prom. girtumo laipsnis), tyčia susukęs špygą ir staigiu judesiu atkišdamas sudavė motinai J. K. į nosį, kuri pradėjo kraujuoti, po ko du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai J. K. į pakaušį iš kairės pusės ir pastūmė ją, dėl ko nukentėjusioji J. K. pakaušiu iš kairės pusės atsitrenkė į krosnį, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą. Nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis Z. K. naudojo smurtą jos atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog Z. K. kaltė šia jam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (susukęs špygą ir staigiu judesiu atkišdamas sudavė motinai J. K. į nosį, kuri pradėjo kraujuoti, po ko du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai J. K. į pakaušį iš kairės pusės ir pastūmė ją), sukėlė savo motinai (šeimos narei) – nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo Z. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam Z. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgdamas į kaltinamojo Z. K. asmenybę, kuris anksčiau teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 57), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 8 kartus, paskutinį kartą nuo 1987-02-11 iki 1987-02-14, diagnozė: psichoorganinis sindromas po galvos smegenų traumos, psichopatinis variantas (b. l. 56), specialisto išvadoje Nr. 89TPK-173/2016 nurodyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie Z. K. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, arba kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos metu, dėl alkopriklausos ir psichopatijos skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 61), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, tačiau 2001-10-17 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: apsvaigimas nuo narkotikų (b. l. 55), taip pat į kaltinamojo amžių, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui.

Z. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-02-21 15.24 val. iki 2016-02-22 16.01 val. (b. l. 64, 66). Šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.

Z. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 42-44), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016-02-21 15.24 val. iki 2016-02-22 16.01 val.

Kaltinamajam Z. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.