- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-14
- Bylos Nr.
- 1S-167-491/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- M. R.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. R. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria jam paskirtas laisvės apribojimas buvo pakeistas į areštą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. R. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 67 MGL (2523,22 Eur) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. To paties teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 47 straipsnio 8 dalimi, minėta bauda nuteistajam M. R. buvo pakeista į 67 dienų laisvės apribojimą, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas patenkino Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimą ir, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 8 dalimi, nuteistajam M. R. paskirtą 67 dienų laisvės apribojimą pakeitė į 33 parų areštą. Šioje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis M. R. vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę (neatvyko į probacijos tarnybą, išvyko į užsienį, taip elgdamasis neatsakingai), kas sudaro pagrindą šią bausmę pakeisti į areštą.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Skunde jis nurodo, kad apie 2021 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria jam paskirta bauda buvo pakeista į laisvės apribojimą, jis nežinojo. Dar iki šios nutarties priėmimo jis išvyko į užsienį ir ten dirba iki šiol. Apylinkės teismui jis pateikė tai patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas nevertino to, kaip skundžiama nutartis paveiks jo turimus socialinius ryšius. Taip pat apeliantas pažymi, kad baudos priverstinio išieškojimo metu jam nebuvo apribota galimybė išvykti į užsienį, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis vengė baudžiamojo proceso. Nurodo, kad laisvės apribojimo metu jam paskirtą įpareigojimą vykdė (dirbo), daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, nuo nesunkaus nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei 3 metai, taigi, keisti jam paskirtą laisvės apribojimą į areštą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas tenkinamas.
7. Šioje byloje apylinkės teismas skundžiama nutartimi nuteistajam M. R. paskirtą laisvės apribojimą pakeitė į griežtesnę bausmę – areštą, nustatęs, kad nuteistasis neatvyko į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties įsiteisėjimo, apie savo gyvenamąją vietą probacijos tarnybos pareigūnams nepranešė, pastarųjų nebuvo randamas jiems žinomais jo galimos gyvenamosios vietos adresais. Apylinkės teismas sprendė, kad M. R. sąmoningai išvyko iš Lietuvos ir piktybiškai vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo. Apylinkės teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys negali būti pateisinamas ir nepaneigia jo aplaidaus bei neatsakingo požiūrio į teismo sprendimo vykdymą. Su tokiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis galima sutikti tik iš dalies, nes pirmos instancijos teismas susiklosčiusią situaciją įvertino nevisapusiškai, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą nutartį.
8. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga vykdyti teismo jam nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip yra vykdomi šie draudimai ir įpareigojimai. Jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 7, 8 dalys).
9. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis jam paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.
10. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹–48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog, visų pirma, turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Ir tik jau kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų). Iš to galima spręsti, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas įsitikintų, jog aukščiau paminėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi, o nuteistasis elgiasi piktybiškai ir tyčia vengia laisvės apribojimo bausmės atlikimo.
11. Nagrinėjamu atveju M. R. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo įpareigotas laisvės apribojimo laikotarpiu (67 dienas) pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Nuteistasis į probacijos tarnybos registrą buvo įtrauktas 2021 m. birželio 2 d. Šios bausmės terminas jam baigėsi 2021 m. rugpjūčio 8 d. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, iš esmės per visą probacijos laikotarpį nuteistasis M. R. buvo ieškomas probacijos tarnybos pareigūnų, tačiau tikslios jo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Taigi, jam nebuvo išaiškintos laisvės apribojimo bausmė sąlygos ir jų nevykdymo teisinės pasekmės. Kita vertus, probacijos tarnybai surašius teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam M. R., jis apylinkės teismui pateikė savo rašytinį paaiškinimą, darbdavio pažymą bei darbo sutartį, iš kurių matyti, jog nuo 2020 m. birželio 2 d. iki šiol jis dirba (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas į šiuos dokumentus nesureagavo ir jų nevertino tiesiog padaręs išvadą, kad nuteistasis elgiasi neatsakingai. Tuo tarpu netikėti šiais duomenimis skundą nagrinėjantis apygardos teismas pagrindo jokio neturi. Iš šių dokumentų seka, kad 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą (pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje) nuo probacijos pradžios 2021 m. birželio 2 d. iki jos pabaigos 2021 m. rugpjūčio 8 d. (per visą probacijos laikotarpį) nuteistasis iš esmės vykdė ir vykdė tinkamai.
12. Probacijos tarnyba teikime teisingai nurodė, kad pagal BVK 46¹ straipsnio 1 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, be kita ko, privalo : atvykti į probacijos tarnybą per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo (1 punktas); pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (3 punktas). Tačiau, šiuo gi atveju negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis M. R. piktybiškai išvyko į užsienį apie tai nepranešęs probacijos tarnybai ir taip vengė laisvės apribojimo bausmės atlikimo. Nuteistojo M. R. teigimu, jis iš Lietuvos išvyko dar 2018 m. liepos 24 d. Tai iš esmės patvirtina nuteistojo dėdės probacijos tarnybos pareigūnams pateikta informacija, jog adresu, kuriuo nuteistajam buvo paliktas probacijos tarnybos pranešimas, M. R. negyvena apie 3 metus laiko, jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį (asmens bylos 28 lapas). Taigi, galima spręsti, kad nuteistasis M. R. į užsienį išvyko dar jam paskirtos baudos priverstinio vykdymo metu. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, tuo metu M. R. iš esmės nebuvo niekaip apribota galimybė išvykti ir dirbti į užsienį, kitaip tariant, apie tai jis niekam neturėjo pranešti.
13. Be viso to, nors apie faktinį nuteistojo išvykimą į užsienį probacijos tarnybos pareigūnams tapo žinoma dar iki surašant teikimą teismui dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, negalima teigti, kad probacijos tarnybos pareigūnai išnaudojo visas galimybes susisiekti su nuteistuoju. Viena vertus, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad probacijos tarnybos pareigūnai aktyviai ieškojo nuteistojo Lietuvoje. Visgi, iš apygardos teismui pateiktos bylos matyti, jog turėdami duomenis apie nuteistojo naudojamą socialinio tinklalapio paskyrą, probacijos tarnybos pareigūnai su nuteistuoju nebandė susisiekti ir išsiaiškinti realią situaciją. Kita vertus, iš probacijos tarnybos teikimo dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu nuteistajam M. R. matyti, jog tarnybos siūlymas, įvertinus tai, kad nuteistasis dirbo, bet dirbo užsienyje, iš esmės beliko grindžiamas ne nuteistajam paskirto įpareigojimo netinkamu vykdymu, o galimybės kontroliuoti šio įpareigojimo vykdymą neturėjimu nuteistajam išvykus dirbti į užsienį bei apie tai neinformavus probacijos tarnybos. Apygardos teismo vertinimu, neeliminuojant nuteistojo M. R., kaip pakankamai subrendusio ir gyvenimišką patirtį turinčio žmogaus, pareigos domėtis su juo susijusiu bausmės vykdymo procesu (pradedant nuo baudos sumokėjimo, bendradarbiavimo su antstoliais ir pan.) nevykdymo, kas iš tikrųjų nėra pateisinama, probacijos tarnybos teikimo tenkinimas šiuo atveju vis tik būtų neproporcingas nuteistojo elgesiui viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu. Nesidomėjimas procesu, baudos nesumokėjimas (nuteistojo teigimu, į užsienį uždarbiauti jis išvyko norėdamas sumokėti jam paskirtą baudą) leidžia daryti išvadą, kad M. R. nuosprendžio (nutarties) vykdymo metu nesielgė nepriekaištingai. Tačiau, įvertinus tai, kad įpareigojimą dirbti nuteistasis iš esmės vykdė tinkamai, duomenų apie jo naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų padarymą nėra, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis sureagavo į probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo jam areštu tik apie jį sužinojęs ir pateikė teismui jo darbą užsienyje patvirtinančius dokumentus, keisti jam laisvės apribojimo bausmę į areštą nebuvo ir nėra pakankamo pagrindo.
14. Be to, svarbu yra tai, jog nuteistasis iš Lietuvos į užsienį išvyko dar iki 2021 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo, kuomet išvykimas iš Lietuvos jam nebuvo draudžiamas ar kaip nors kitaip ribojamas. Iš pačios nutarties matyti, kad teismo posėdyje jis nedalyvavo, ir apygardos teismui pateiktuose dokumentuose nėra patikimų duomenų, jog jis tikrai žinojo apie tokią nutartį, t. y. apie jam paskirtos baudos pakeitimą į laisvės apribojimą su įpareigojimu pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar tokiu atveju jam buvo tikrai žinoma ir jo pareiga bendradarbiauti su probacijos tarnybos pareigūnais, nes būtent šios jo pareigos netinkamas vykdymas iš esmės ir nulėmė tai, jog laisvės apribojimo bausmė jam galiausiai buvo pakeista areštu (minėta, jog teismas padarė išvadą, jog „nuteistasis neatvyko į probacijos tarnybą, išvyko į užsienį, taip elgdamasis neatsakingai“). Jo asmens byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistajam buvo tinkamai ir suprantamai išaiškintos jo pareigos ir atsakomybė už tokių pareigų nevykdymą. Todėl, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad M. R. sąmoningai bėgo, slėpėsi ar vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo. Todėl, galima konstatuoti, jog apylinkės teismas šią susidariusią situaciją vertino itin formaliai, iš esmės netinkamai įvertino faktinę situaciją apie nuteistajam pakeistos bausmės – laisvės apribojimo, pakeitimo aplinkybes ir su tuos betarpiškai susijusius jo santykis su probacijos tarnyba. Be to, teismas netinkamai įvertino ir jo pateiktus dokumentus, kad jis įpareigojimą dirbti laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdė. Esant jiems pripažinti, kad nuteistasis įpareigojimą vykdė netinkamai tikrai negalima.
15. Apibendrinant visa tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad nuteistasis M. R. į užsienio valstybę išvyko ne dėl prieš jį vykstančio baudžiamojo proceso, tačiau dėl darbo paieškų ir šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jis stengiasi sąžiningai užsidirbti pragyvenimui – taigi, jis teismo nutartimi jam paskirtą įpareigojimą vykdė ir vykdė jį tinkamai. Taip jis atliko ir jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, todėl keisti ją į areštą apylinkės teismui nebuvo nei teisinio pagrindo, nei būtinumo. Atsižvelgus į tai, skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir dėl Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo priimti naują sprendimą:
Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu nuteistajam M. R. netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.