Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios ir deklaruojamos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, atliktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, jo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

T. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui (2018 m. lapkričio 9 d. išbrauktas iš Probacijos tarnybos registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirta laisvės apribojimo 12 mėnesių bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje ir paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu nesilankyti internetinėse pažinčių svetainėse, netekus darbo pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nepilnamečiai D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir R. Ž., veikdami bendrai, 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val. 30 min. viešoje vietoje – privačių garažų aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be jokios dingsties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje, spyrė į V. L. priklausantį automobilį ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl automobilio apgadinimo padarydami nukentėjusiajam 50 Eur turtinę žalą;

tęsdami nusikalstamą veiką, nepilnamečiai D. B., T. V., pilnametis E. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir nepilnametis R. Ž., veikdami bendrai, 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val. 30 min. viešoje vietoje – privačių garažų aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, be jokios dingsties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, kitų žmonių akivaizdoje kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius V. L. į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas akių vokuose – nosyje, kairiojoje pažandėje – pasmakrėje, žande, juosmens dešinėje pusėje – sėdmenyje, pogleivinę kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinėje lūpoje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

nepilnametis D. B. tęsdamas nusikalstamą veiką 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje, privačių garažų aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį V. L. į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą.

Kaltinamasis D. B. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad buvo rugsėjo 15 d. vakare. Tą vakarą vyko jo merginos G. K. klasės vakarėlis. Apie 10 žmonių buvo išėję į lauką. Jie sustojo prie konteinerių. Atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kuris stovėjo, nerodė jokių signalų, nešaukė, nerodė jiems pasitraukti nuo kelio, o pradėjo gazuoti, prasuko ratus. Jam pravažiavus G. K. pasakė, kad jai skauda koją ir, kad ant kojos buvo išvažiuota. Jie pradėjo eiti link automobilio, kuris pavažiavęs toliau apsisuko. Tiksliai negali pasakyti, tačiau kažkas spyrė į automobilį, tačiau jis pats nei matė, nei girdėjo. Nukentėjusysis išlipo ir visas veiksmas persikėlė prie garažiukų sienos. Nukentėjusysis agresyviai neigė, kad pervažiavo G. K. koją. Priekaištavo atgal, kad buvo įspirta į jo automobilį. Neatsimena ar jis šaukė. Jie visi, t. y. R. Ž., T. V., E. K., P. M. ir G. K., jį apsupo ir pradėjo aiškintis. Jis pirmas davė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Po to dar vieną. Nukentėjusiajam sudavė ranka į veidą 2–3 smūgius. Pirmas smūgis buvo į nosį, o sekantys į apatinę veido dalį. Tiksliai pasakyti, ar galėjo spirti nukentėjusiajam į pilvą negali. R. Ž. ir G. K. pradėjo jį traukti atgal, vienas traukė apsikabinęs, o kitas – už rankos. R. Ž. bandė nutraukti konfliktą. Kai atsitraukė G. K. pradėjo jį vesti link durų. Daugiau kas vyko nematė. Nematė, kad kas nors V. L. muštų daugiau. Negali pasakyti, ar jį dar kažkas stumdė. Matė, kad nukentėjusysis pradėjo bėgti link savo draugų. Dar matė, kad T. V. atbėgo ir šį prispaudė prie automobilio kapoto. Mano, kad taip jis norėjo nutraukti konfliktą. Tikrai nematė, kad T. V. trenkė nukentėjusiajam į veidą. Matė, kad T. V. stuktelėjo nukentėjusiajam, bet kad būtų trenkęs – nematė. Nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi, kad įsivėlė į konfliktą. Blogai vertina savo veiksmus. Žalą jam atlygina dalimis. Nukentėjusysis jam pretenzijų neturi. Iki įvykio alkoholio nevartojo. Tik po įvykio ant stalo rado stiklinę ir ją išgėrė. Nei vienas asmuo negėrė. Negėrė ir T. V. Konfliktą iššaukė, kad jo merginai buvo pervažiuota koja. Vietos, kad atsitraukti nuo važiuojančio automobilio galėjo būti. Dabar mano, kad konfliktą galėjo išspręsti ir kitokiu būdu. Konfliktą galėjo matyti ir daugiau asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina. Jo parodymai šiandien yra tikslesni, nes policijoje buvo susijaudinęs, išsigandęs. Buvo užduota daug klausimų. Be to dabar viską geriau prisimena nei iškart po įvykio. Nežino kodėl aplinkybės apie tai, kad R. Ž. ir G. K. bandė jį atitrukti, nenurodė policijoje (t. 3, b. l. 157–159).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo D. B. parodymai, duoti 2017 m. spalio 9 d. įtariamojo apklausos metu. D. B. nurodė, kad iš karto po jo smūgių V. L. užsidengė veidą, kad bėgtų kraujas nematė, nes buvo tamsu. Pribėgo netoliese buvusios merginos ir pradėjo jį tempti nuo V. L., nes kai sudavė jam į veidą, buvo suėmęs jam už atlapų, todėl merginos jį traukė atgal nuo V. L.. Tuo metu šalia jo buvo ir T. V., kuris atrodo, kad bandė irgi V. L., nes priėjusi P. traukė jį atgal nuo V. L., o jį traukė G. K. Kai jį G. K. vedėsi atgal, kai V. L. pabėgo į šoną, link tų savo draugų (duomenys neskelbtini). Matė, kad T. V. nuėjo jam iš paskos ir matė, kaip jis trenkė V. L. į veidą, tada pribėgo ir jis ir spyrė V. L. į pilvą. Tuo metu V. L. draugai buvo šalia. Po to jį vėl G. K. nutempė nuo V. L. ir matė, kad T. V. prispaudė V. L. prie netoliese buvusio automobilio (t. 1, b. l. 120).

Kaltinamasis T. V. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, kad rugsėjo 15 d. vyko vakarėlis prie (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. 30 min. kažkas atėjo iš lauko ir pasakė, kad su keliais automobiliais atvažiavo dvyliktokai. 10–15 asmenų išėjo į lauką pasižiūrėti kas vyksta, nes girdėjo, kad dvyliktokai nori ateiti į vidų. Į aikštelę atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“. Jis pradėjo signalizuoti, kad pasitrauktų iš kelio, ir važiavo link jų. Jie kažkiek pasitraukė. Šis automobilis nuvažiavo, apsisuko ir grįžęs sustojo. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Prie jo buvo žmonių ir visi pradėjo ginčytis, kad kažkas kažkam pervažiavo koją, kad kažkas įspyrė į automobilį. Vėliau susitiko su V. L. jis su kitais kaltinamaisiais šio paklausė kodėl pervažiavo koją ir prasidėjo ginčai. Jis V. L. nieko neklausė, tik klausėsi kaip D. B. ir V. L. šūkavo ir ginčijosi dėl pervažiuotos kojos. D. B. trenkė 1 ar 2 kartus V. L.. Jis tai matė, nes buvo netoliese. Paskui G. K. su R. Ž. D. B. nutraukė nuo nukentėjusiojo. Vėliau jis priėjo prie V. L. ir paprašė, kad jis išvažiuotų, kadangi ten yra privati teritorija ir vyksta privatus vakarėlis. Šis jam atsakė, kad neišvažiuos, nes į tą aikštelę gali važiuoti kas nori. Jie susiginčijo, apsistumdė ir jis V. L. stuktelėjo į krūtinę. Nukentėjusiajam nestipriai ranka trenkė į krūtinę. Tai buvo vienintelis jo smūgis. Į veidą jam netrenkė. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Kad neįvyktų didesnis konfliktas ir jam netrenktų, prispaudė jį prie automobilio kapoto. Tada jo draugė P. M. jį atitraukė ir jie nuėjo į vidų. Nematė, ar kiti kaltinamieji mušė V. L. Nematė, kad R. Ž. būtų atlikęs smurtinius veiksmus. Iki konflikto nebuvo vartojęs alkoholio. Jį vartojo tik po įvykio. Nematė kas spyrė į automobilį, kadangi buvo tamsu, tačiau girdėjo garsą. Mano, kad galėjo išvengti konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir davė teisingus parodymus. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Atsiprašys kai mokės žalą (t. 3, b. l. 159–160).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo T. V. parodymai, duoti 2017 m. spalio 10 d. įtariamojo apklausos metu. T. V. parodė, kad įvykio laikas galėjo būti apie 23 val. Į lauką išėjo visi, kurie nurodyti įtarime ir matė, kad ketvirtokai stovėjo netoliese esančių garažų, buvo atvažiavę su automobiliais. Tie asmenys jam buvo matyti iš matymo, pažinojo D., dar kažką. Bestovint lauke prie garažų į kiemą atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“ ir jis sustojo prie jų. Jų buvo gal apie 10–15 žmonių, buvo ant kelio ir tie „Žiburio“ gimnazijos ketvirtokai. Suprato, kad tas automobilis sustojo šiaip sau, nes jie jam pravažiuoti netrukdė, jis nepypino, automobilio vairuotojas, kurio nepažinojo pradėjo gazuoti, suprato, kad jis nori pavaidinti. Po to pagazavimo jie visi paėjo į šoną. G. K. buvo šalia jų ir automobiliui pravažiavus G. K. suklupo, D. B. paklausus, kas įvyko, ji pasakė, kad automobilis jai užvažiavo ant kojos. D. B. supyko, o kai automobilis nuvažiavo iki garažų pabaigos ir apsisukęs grįžo atgal, tai matė, kad kažkas spyrė į važiuojantį tą automobilį, kas spyrė nematė. D. B. tuo metu buvo kartu su juo, dar buvo ir P. su G. K. Jie nė vienas nespyrė. Išlipus iš automobilio vairuotojui matė, kad prie vairuotojo priėjo minia žmonių ir jie pradėjo šūkauti. Šalia jo matė, kad buvo E. K. ir R. Ž., jie kažką kalbėjo su vairuotoju, kad būtų mušę nematė. Tada automobilio vairuotojas, kuris kaip vėliau sužinojo V. L., nuo jų bandė eiti į šalį ir tuo metu jis su D. B. sustabdė V. L., išsiaiškinti dėl ko jis pervažiavo per kojas. G. nebuvo sakiusi, kad jai skauda koją, truputį pašlubavo iš pradžių ir viskas. D. B. paklausė V. L. ko šis pervažiavo per koją, iš pradžių bendravo gražiai su juo, o V. L. šaipėsi, ir tada D. B. jam smogė du kartus kumščiu į veidą. Nuo suduotų smūgių V. L. truputį pasitraukė atgal. Atėjo netoliese buvusi jo draugė G. ir atitraukė D. B. nuo V. L. Kai nuvedė D. B. po to pradėjo aiškinti V. L. jis, kad jis važiuotų iš vakarėlio, kad šis nepageidaujamas. Jis pasakė, kad bus kiek norės, kad čia nėra privati teritorija. Tada jis jį stumtelėjo atgal, tada jis jį pastūmė ir taip jis atsirado ant netoliese stovėjusio automobilio kapoto. Dar jiems besistumdant trenkė kumščiu V. L. į veidą kažkur du kartus. Po to V. L. parvirtus ant automobilio kapoto, jį prispaudė suėmęs ranka už krūtinės ant automobilio. Liepė jam dingti iš ten. Tada atbėgo P. ir jį nuo jo atitraukė, daugiau smūgių nebuvo, jis su visais nuėjo į vakarėlio vidų, o po 10–15 minučių atėjo V. L. nusiprausti, jam bėgo kraujas (t. 1, b. l. 178).

Kaltinamasis R. Ž. 2018 m. gruodžio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta. Nepripažįsta dėl spyrio į nukentėjusiojo automobilį. Blogai vertina savo veiksmus. Pripažįsta, kad jo veiksmai toje situacijoje nebuvo tinkami ir jis sutrikdė viešąją tvarką. Jo agresyvumas ir pasakyti pikti žodžiai padarė įtaką sumaiščiai. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. vyko jo buvusios klasės vakarėlis, į kurį buvo pakviestas ir jis. Jis į vakarėlį atėjo tarpe nuo 23 val. iki 23 val. 30 min. Lauke matė V. L. grupelę. Kai V. L. atvažiavo jis, D. B., T. V., E. K., G. K. ir P. M. bei daugiau asmenų stovėjo ant kelio dalies, kur reikėjo pravažiuoti, ir kalbėjo. Vėliau teigė, kad stovėjo ant kelkraščio. Nukentėjusysis pasignalino ir jie pasitraukė link konteinerių. Žiūrint iš vairuotojo pusės jis buvo dešinėje pusėje. Vėliau teigė, kad konteineriai vairuotojo atžvilgiu buvo kairėje pusėje, link jų ir pasitraukė, o G. K. buvo kairėje automobilio pusėje. Negali pasakyti kas dar stovėjo kairėje automobilio pusėje. Kai jis pradėjo važiuoti išgirdo, kad G. K. pervažiavo koją. Atrodė, kad koja yra pervažiuota, nes mergaitė vaikščiojo suklupusi ir buvo užsiėmusi koją. V. L. nuvažiavo apsisukti, grįžo ir automobilį pasistatė prie konteinerių. Kadangi jis yra džentelmenas, priėjo prie išlipusio V. L. ir pradėjo rėkti, klausti kaip jis važiuoja. Nuo jo buvo 2–3 metrų atstumu. D. B. užsimojo ir trenkė V. L. Kilo sumaištis. Jis su G. K. paėmė D. B., nusivedė ir bandė raminti. Supuolė daug žmonių, nes norėjo numalšinti konfliktą. Matė T. V., bet nematė ar jis trenkė. D. B. dar kartą trenkė V. L., bet nematė kur. Matė, kad V. L. pradėjo bėgti kraujas ir jo klasiokės jį nuvedė apsiprausti. Nukentėjusįjį prie sienos mušė D. B. ir T. V., kad muštų E. K. nematė. Jis nemušė nukentėjusiojo. Nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai į veido sritį, šonkaulius bei pilvą. Konfliktas prasidėjo prie automobilio, o paskui viskas persikėlė prie garažų sienos. Nukentėjusysis įvykio metu nebuvo agresyvus. Su T. V. anksčiau buvo draugai. Šiuo metu ryšių nepalaiko. Su juo konfliktų neturėjo ir apkalbėti neturi pagrindo. Įvykio metu buvo blaivus. Kažkas spyrė arba sudavė ranka į automobilį. Tai galėjo padaryti D. B. Jis pats nespyrė, automobilio nesugadino. Įvykio vieta nebuvo gerai apšviesta, buvo prieblanda. Nemano, kad konfliktas gerai matėsi nuo salės durų, nes ten yra kampas. Nemano, kad liudininkai galėjo ką nors matyti, kadangi jie stovėjo už kampo, prie garažo sienos. Gal kai kurie ir buvo priėję. Prie nukentėjusiojo be kaltinamųjų dar buvo G. K. bei P. M., dar keli liudininkai. Buvo apie 10 žmonių. Nešventusi kompanija buvo dešinėje automobilio pusėje. Jie stovėjo palei garažo sieną. Ne visą laiką matė kaip buvo naudojamas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, nes buvo nusivedęs D. B. Jo padaryta žala – 350 Eur, nėra atlyginta, tačiau jis nori ją atlyginti. Gailisi dėl savo elgesio. Pasikeitė jo gyvenamoji vieta, aplinka, draugai, darbas. Ateityje planuoja nedaryti gyvenimiškų klaidų, iš jų pasimokyti ir padaryti išvadas. Probacijos tarnyboje lankosi ir vykdo įpareigojimus (t. 3, b. l. 77–79, 95–96).

Kaltinamasis E. K. 2018 m. lapkričio 12 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltės neprisipažįsta. Nurodė, kad įvykio nelabai atsimena. Išėjo su R. Ž. iš jo namų į vakarėlį. Nuėjęs sutiko D. B. ir T. V. ir su jais šnekėjo. Tada G. K. pervažiavo koją. Jis atsisuko pažiūrėti. Visi bėgo prie V. L., tame tarpe ir jis. V. L. stovėjo prie garažų, nuo automobilio už kokių 10 metrų. Pribėgęs iškart prie V. L. veido pradėjo rėkti kodėl pervažiavo koją. Su juo šaukti galėjo R. Ž., T. V. ir D. B., kurie taip pat buvo prie nukentėjusiojo. Tačiau labiausiai šaukė jis. Paskui jį kažkas patraukė. Kažkokia mergina kažką sakė. Kai atsisuko, nukentėjusiajam jau buvo praskelta nosis. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė. Nematė kas mušė nukentėjusįjį. Apie automobilio sugadinimą nieko negali pasakyti. Įvykio metu buvo išgėręs. Jis nesigyrė, kad sudavė nukentėjusiajam, bet rėkė, kad kažkas sumušė V. L.. Truputį gailisi, kad rėkė (t. 3, b. l. 80).

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. 23 val. 30 min. vienas atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į aikštelę prie garažų prie (duomenys neskelbtini). Atvažiavo, nes jam pasiūlė atvažiuoti pažįstami, kurie jau stovėjo aikštelėje. Įvažiavus į aikštelę G. K., stovėjusi dešinėje pusėje, užblokavo kelią. Ji šiam neleido pravažiuoti, nors jis ir mojo ranka, kad pasitrauktų. Kaltinamieji stovėjo kairėje pusėje. Apsisuko ir norėjo prisiparkuoti automobilį prie savo draugų automobilių. Bevažiuojant pajuto smūgį į automobilį. Buvo įspirta į keleivio pusės priekinį sparną. Galvoja, kad įspyrė R. Ž. ir T. V., nes juos matė tame šone. Daugiau asmenų toje pusėje nebuvo. Sustojo aikštelėje prie nuomojamos salės, beveik prie pačių garažų. Sustojo prie konteinerių. Kaltinamieji buvo apsupę automobilį. Sėdėdamas automobilyje nesijautė saugus, nes jį spardė. Po spyrio pavažiavo apie 3 metrus. Išlipo. Toje vietoje degė tik viena lempa nuo vakarėlio. Pirmasis pribėgo R. Ž. ir pradėjo keiktis. Paskui jį apsupo ratu ir visi pradėjo visaip keiktis, rėkti. Kaltinamieji elgėsi agresyviai. D. B., T. V., R. Ž. ir E. K. galvojo, kad jis G. K. pervažiavo koją. Šiuos asmenis atpažino iš matymo. Kadangi ant jo rėkė, jis ramiai irgi nestovėjo, atsikirtinėjo. Kol R. Ž. prie pat jo prilindęs rėkė, D. B. sudavė pirmą smūgį į veido sritį. Po smūgio bandė eiti nuo konflikto centro, nes buvo prispaustas prie sienos. Jis įsižiūrėjo į veidus, kurie artėjo link jo. Prasidėjo stumdymas. Buvo prisidengęs, bet smūgius juto. Smūgiavo visi: D. B., R. Ž., E. K. ir T. V. Smūgiavo į visas vietas. Nors ir buvo tamsu, tačiau matė, kad visų rankos judėjo. Konfliktą tramdė pašaliniai asmenys, o ne patys kaltinamieji. Liudytojai taip pat stovėjo prie garažo pabaigos. Šalia tuo metu buvo P. D., K. B. Taip pat buvo G. K. ir P. M., tačiau jos smūgių nesudavė ir jokių veiksmų neatliko. Galiausiai jis pabėgo. Nors ir buvo prisidengęs veidą, bet vis tiek matė kaip viskas vyko. Visų muštynių metu matė R. Ž., kuris mušė jį rankomis į veido sritį. Konkrečių R. Ž. veiksmų negali nurodyti. Kiek matė, E. K. taip pat dalyvavo. Matė kaip jis jam iš į šoną iš rankos sudavė. T. V. taip pat jam sudavė rankomis į veido sritį. Detaliai negali pasakyti kas kokių smūgių sudavė, tačiau kaltinamieji stovėjo aplink jį ratu. Spardomas nebuvo. Be šių kaltinamųjų kitų asmenų nematė. Toliau stovėjo kiti asmenys, kadangi vyko renginys. Iš pradžių skausmo nejautė, tačiau vėliau skausmai prasidėjo. Prieš įspiriant į automobilį su kompanija nekonfliktavo. Mano, kad visi kaltinamieji buvo neblaivūs. Taip sprendė iš jų elgsenos ir sklindančio kvapo. Kvapą jautė, nes jie buvo arti jo, t. y. arčiau nei metro atstumu iki jo. Visas įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Dabar visko taip gerai neatsimena. Šiandieniniai parodymai skiriami, nes praėjęs laiko tarpas. Po įvykio buvo pasimetęs, nes jam buvo stresas. Galėjo dėl streso policijoje kažko ir nepasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Buvo įlenktas priekinis automobilio sparnas, todėl patyrė 50 Eur žalą, kuri nėra atlyginta. D. B. žalą jau moka – atlygino 1 000 Eur, liko 500 Eur todėl jam pretenzijų neturi, o kiti kaltinamieji žalos nėra atlyginę. Neatlyginta 1 000 Eur žala dėl kitų smulkių sužalojimų. Be nosies sužalojimo jam buvo sužaloti paakiai, veidas, sumuštas šonas. Kaltinamieji, išskyrus D. B., jo neatsiprašė (t. 2, b. l. 153–157; t. 3, b. l. 80).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. L. parodymai, duoti 2017 m. rugsėjo 16 d. liudytojo apklausos metu. V. L. parodė, kad sustojus ir išlipus jam iš automobilio, prie jo prišoko keletas jaunuolių, kuriuos žino tik iš matymo, t. y. D. B., T. V., R. Ž., E. K., G. K., P. M.. Jie pradėjo jį stumdyti, šaukti ant jo. Matė, kad priėjo jo draugai, bandė šiuos nuraminti. Jam paėjus į šoną, neaukštas jaunuolis, atrodo D. B., kumščiu keletą kartų trenkė jam į veidą. Iš nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet ir kiti šalimais buvę jaunuoliai pradėjo jį mušti. Kas kiek kartų jam sudavė, nurodyti negali, nes nuo smūgių užsidengė rankomis galvą ir nieko nematė. Jo draugai juos atstūmė nuo jo. Jam labai stipriai bėgo kraujas, jo nėjo sustabdyti, todėl nuvežė į ligoninę. Visi jie atrodė girti (1 t., b. l. 24–25).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. L. parodymai, duoti 2017 m. rugsėjo 20 d. liudytojo papildomos apklausos metu. V. L. nurodė, kad jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo grupelė jaunuolių ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis neva G. K. pervažiavo koją. Viskas vyko jo draugų akivaizdoje. Iš tų prie jo priėjusių asmenų pažinojo R. Ž., D. B., T. V. ir jam atrodo, kad buvo E. K. Kada šis priėjo prie jo, neatsimena, bet jis vėliau tikrai buvo kartu su visais. R. Ž. priėjo prie jo su priekaištais dėl neva pervažiuotos kojos. Kiti asmenys buvę kartų irgi šūkavo. Nuo jaunuolių sklido alkoholio kvapas. Po to bekalbant R. Ž. pajuto smūgį kumščiu į veidą, smūgį į sudavė ne R. Ž., o D. B. iš šono. Tada prasidėjo košė ir kas vyko toliau pasakyti negali, nes prasidėjo smūgių lavina. Juto smūgius į įvairias kūno vietas. Daugiausiai juto smūgius į galvą. Jis užsidengė galvą rankomis, todėl nematė, kas jam konkrečiai smūgiavo. Užsidengė nosį rankomis, nes iš jos pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Jį mušę asmenys iš karto pasišalino. E. M. jį nuvežė į ligoninę, nes nesiliovė bėgi kraujas iš nosies, skaudėjo nosį. Sekančią dieną nuo sumušimų skaudėjo visą kūną, ant kakto buvo gumbai. D. B. jam sekančią dieną rašė SMS, kad prisipažįsta kaltas, kad žino, ką prisidirbo ir kad nebūtų problemų siūlė jam pinigų (1 t., b. l. 27).

Liudytoja P. D. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, o V. L. yra jos draugas. Su draugais: V. L., K. B., L. B., M. G. buvo mieste su automobiliais ir nuvažiavo pabūti prie (duomenys neskelbtini) – kitaip dar vadinamos (duomenys neskelbtini). Ten vyko vakarėlis, tačiau jie nėjo. Jokio kontakto su kita jaunuolių kompanija nebuvo. Lauke būriavosi daug žmonių. Po kurio laiko V. L. išvežė draugą A. G. namo į (duomenys neskelbtini). V. L. grįžo atgal pas draugus. Kadangi ten labai nelygus žvyruotas keliukas, todėl jis važiavo labai lėtai, tačiau G. K. jam užstojo kelią. Jis sustojo, tada G. K. pasitraukė ir V. L. pravažiavo. Ji buvo šalia. Jos ir V. L. automobiliai stovėjo netoli vienas kito. Buvo tamsu, bet kadangi stovėjo visai šalia, todėl viską ir matė. Nuo patalpos, kurioje vyko vakarėlis, degė šviesa. G. K. pradėjo rėkti, kad jai pervažiavo koją. G. K. atsitraukti buvo kur, kad praleistų automobilį. Matė, kad G. K. nebuvo pervažiuota koja, kadangi stovėjo toje pačioje pusėje kaip ir G. K. 2–3 atstumu. Be to G. K. nedarė tokių veiksmų, kad refleksiškai imtųsi už kojos ar kažkas panašaus. Į tai sureagavo G. K. vaikinas. Kur buvo kaltinamieji tuo metu buvo kažkur netoli. V. L. apsisuko ir sustojo. Atliekant šiuos veiksmus V. L. niekas nesivijo. Kaltinamieji pribėgo prie jo ir apspardė automobilį. Spardė į sparną ar kažkur į priekį. Tai buvo girdėti. Kas apspardė automobilį neprisimena. Tada V. L. išlipo iš automobilio. R. Ž. pats pirmas priėjo prie V. L. ir pakėlęs balsą pradėjo šaukti. V. L. pats pirmas trenkė D. B. Tada greitai visi subėgo ir aptalžė V. L. Kas ir kur trenkė jau neprisimena. Jai atrodo, kad pribėgusios merginos irgi trenkė. Konkrečių smūgių nematė. Iš merginų veiksmų neatrodė, kad jos nori išskirti vaikinus. Po įvykio P. praeidama dar pasakė: „- Sumušiau vaikiną. Jėga“. Viskas vyko labai greitai. Po to kaltinamieji greitai išsiskirstė, o jie bėgo prie V. L. valytis kraują. Muštynės vyko ne toje pačioje vietoje, gal už 5–6 metrų. Ten buvo silpnesnis apšvietimas. Konkrečių R. Ž. veiksmų negali išskirti, nes visi kaltinamieji smūgiavo. Matė, kaip R. Ž. trenkė V. L. Negali pasakyti, ar D. B. sudavė daugiau smūgių. Negali pasakyti kodėl nesikišo į muštynes. Ji kaip mergina bijojo ir saugojosi. Vaikai galėjo neiti dėl to, kad nepasidarytų dar didesnis konfliktas. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Sprendžia, nes tai matė iš išvaizdos, jie svirduliavo, neadekvačiai elgėsi. Nebuvo nei vieno kaltinamojo, kuris būtų raminęs muštynes. Atvirkščiai jie buvo labai agresyvūs. Praeityje su kaltinamaisiais jokių konfliktų ar kitų reikalų neturėjo. V. L. visiškai nekonfliktiškas, ramus asmuo. Pagarsinti parodymai yra teisingi (t. 3, b. l. 22–25).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos P. D. parodymai, duoti 2017 m. rugsėjo 20 d. liudytojos apklausos metu. P. D. parodė, kad V. L. grįžinėjant prie garažų, prie (duomenys neskelbtini) stovėjo grupelė jaunuolių, kurie buvo galimai išėję iš vakarėlio, rūkė. Ten buvo R. Ž., D. B. ir keletas kitų vaikinų, kurių nepažinojo. Ta vieta, kur stovėjo tie išėję jaunuoliai ir kur buvo pati su draugais, nėra apšviesta. Pamatė, kad V. L. važiuojant automobiliu priešais automobilį iššoko G. K. Merginą atpažino, nes ją apšvietė automobilio žibintai. V. L. sustojo ir palaukė, kol ta mergina atsitrauks į šoną, o jaunuoliai stovėjo prie šonininio įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Kai V. L. pradėjo iš lėto važiuoti į priekį, G. K. pradėjo šaukti, kad jai pervažiavo koją, tačiau kadangi buvo visai šalia, tai tikrai matė, kad jokios kojos V. L. šiai nepervažiavo, Tada tie netoliese buvę jaunuoliai atbėgo prie važiuojančio V. L. ir spardė automobilio šonus. Kas spardė konkrečiai nematė, tik girdėjosi smūgiai ir jaunuolių riksmai. V. L. apsisuko ir pastatė automobilį visai šalia, kur stovėjo pati su draugais, ir tuomet prie jo priėjo R. Ž. su D. B., E. K., P. M., T. V., G. K. R. Ž. priėjęs pradėjo šaukti ant V. L. ir priekaištauti dėl merginai pervažiuotos kojos. V. L. nespėjo pasakyti atgal nė žodžio, kai šalia buvęs D. B. jam smogė kumščiu į veidą. Ar jis sudavė vieną smūgį ar daugiau, nepamatė, nes viskas įvyko labai greitai. Po gauto smūgio V. L. užsidengė rankomis veidą, siekdamas išvengti smūgių, o tuomet visi kiti kartu su D. B. buvę jaunuoliai smūgiavo V. L. rankomis į įvairias kūno vietas. Kiek matė, pagrinde smūgiai buvo suduodami V. L. į galvą. Kiek ir kas konkrečiai sudavę smūgių pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Tačiau parodo, kad mušė V. L. tikrai visi priėję šešiese įskaitant ir merginas. Po to, kai jie liovėsi mušę V. L., nueidama P. M. garsiai pasakė, kad sumušė vaikiną, kaip jėga. Atsitraukus jaunuoliams nuo V. L., jos su Karolina priėjo prie V. L., kuris stovėjo ir matėsi, kad jam bėgo iš nosies kraujas, jo rūbai kruvini (t. 1, b. l. 54).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos P. D. parodymai, duoti 2017 m. spalio 24 d. liudytojos papildomos apklausos metu. P. D. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. kilusio konflikto metu V. L. mušė ir abi kartu su vaikinais buvusios merginos – G. K. ir P. M. Parodo, kad prie iš automobilio „Mercedes Benz“ išlipusio V. L. priėjo R. Ž., šaukė ant V. L., kad jis pervažiavo G. K. koją, o po to pribėgo D. B. ir kumščiu trenkė V. L. į veidą. Po D. B. smūgio iš karto prie V. L. atbėgo ir jo draugai E. K., T. V., ir abi merginos: G. K. ir P. M.. Ir visi šie asmenys, rankomis jau veidą užsidengusiam po pirmo D. B. smūgio V. L. smūgiavo rankomis į įvairias kūno vietas, pagrinde buvo smūgiai į galvą. Girdėjo, kad netoliese buvusi A. N. liepė baigti konfliktą, nematė, kad ji būtų priėjusi prie tų besimušančių asmenų. O G. K. ir P. M. veiksmai nebuvo panašūs į tai, kad jos gintų ar ramintų ir būtų bandžiusios išskirti besimušančius. Negirdėjo, kad G. K. ar P. M. būtų šaukusios ant V. L. Vieta buvo apšviesta, ta šviesa sklido nuo patalpos, kur vyko vakarėlis (t. 1, b. l. 57).

Liudytoja K. B. parodė, kad su kaltinamaisiais nebendrauja, jie žinomi tik iš matymo, o su nukentėjusiuoju yra pažįstami. Su draugais buvo mieste. Nusprendė nuvažiuoti į atvirą aikštelę prie garažų prie (duomenys neskelbtini). Pasirodė, kad ten vyko vakarėlis. Jie į vidų nėjo ir nelindo. V. L. išvežė draugą namo. Kai jis grįžo, visi stovėję viduryje aikštelės pasitraukė, išskyrus G. K., kuri liko stovėti važiuojamosios dalies viduryje. V. L. sustojo ir ji pasitraukė. V. L. pradėjo važiuoti. Tada G. K. pradėjo šaukti, kad jai pervažiavo koją. G. K. koja nebuvo pervažiuota, kadangi ji nebūtų atbėgusi prie V. L. kartu su kitais vaikinais. Be to ji mokykloje vaikščiojo be gipso. V. L. nuvažiavo, apsisuko ir išlipo iš automobilio. Visi kaltinamieji pradėjo eiti link jo. Pirmasis priėjo R. Ž. ir pradėjo šaukti, kad yra pervažiuota koja. Tada atėjo D. B. ir trenkė V. L. Tuomet visi nusistūmė V. L. prie sienos ir pradėjo mušti rankomis. Ar buvo V. L. spardomas negali pasakyti. G. ir P. įlindo į vidurį ir pradėjo mosikuoti rankomis. Neatrodė, kad merginos bando ginti nukentėjusįjį. Nematė, kur kuris kaltinamasis trenkė, kadangi matė tik kaltinamųjų nugaras. Matė kaltinamuosius mosikuojant rankomis, tame tarpe ir R. Ž. Jie nebuvo nuleidę rankų. Matė, kad visi judėjo, bet nematė kur kuris trenkė. Nematė, kad kuris iš kaltinamųjų būtų bandęs nutraukti muštynes. Viskas greitai baigėsi. Kaltinamieji dingo. V. L. buvo sužalotas – jam buvo sulaužyta nosis. Tada ji su P. D. V. L. nuvedė į vidų, nes norėjo šiam nuvalyti kraują. Kai ėjo girdėjo kaip P. M. sakė: „- Aš sumušiau vaikiną“. Salėje ant stalų buvo alkoholiniai buteliai, cigarečių pakeliai. Paskui susėdo į automobilius ir nuvažiavo į aikštelę. Ten bandė sustabdyti kraujavimą, tačiau jam nesustojus, V. L. nuvežė į ligoninę. Konflikto metu ji su P. D. stovėjo šalia vienos kitos prie automobilio. Buvo tamsu, bet nuo vakarėlio šviesa apšvietė įvykio vietą. Nors ir nebuvo visiškai šviesu, tačiau buvo galima matyti. Konflikto metu buvo apgadintas V. L. automobilis. Kažkas iš kaltinamųjų spyrė į automobilį. Praeityje su kaltinamaisiais jokių santykių ar konfliktų nėra buvę. Pagrindo apkalbėti neturi. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, kadangi vakarėlyje buvo vartojamas alkoholis. Matėsi ir iš jų eisenos bei judesių. Be to blaivus asmuo nesielgtų taip agresyviai. Muštynes matė iš tokio atstumo, kad viskas gerai matosi. Ji ir P. D. nesikišo į muštynes, nes vaikinai fiziškai yra stipresni. Jas pačia būtų sumušę. Jos bijojo. V. L. ramus, nėra įžūlus. Visada padeda. Yra geros širdies. Tai ką šiandien parodė teisiamojo posėdžio metu atsimena. Tikslesni parodymai yra duoti iškart po įvykio (t. 3, b. l. 25–28).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos K. B. parodymai, duoti 2017 m. rugsėjo 21 d. liudytojos apklausos metu. K. B. parodė, kad kai V. L. iš lėto pravažiavo G. K. pradėjo šaukti, kad V. L. jai koją pervažiavo, o V. L. tuo metu nuvažiavo iki garažų galo, apsuko automobilį ir grįžo atgal prie jų, kur pastatė automobilį, išlipo ir tada iš karto prie jo pribėgo R. Ž. ir D. B. ir V. L. tiesiog stumdami rankomis prispaudė jį prie greta buvusio garažo sienos. Abu šaukė ant V. L., kad ji pervažiavo panelei koją, keikėsi, šaukė ir panašiai, o po to vienas iš jų, kuris konkrečiai nematė trenkė V. L. į veidą. Nuo smūgio V. L. neparvirto, užsidengė veidą, o po to iš karto atbėgo T. V., P. M., G. K. ir E. K. Merginos abi keikėsi, kaltino V. L., ką šis padarė. Ir visi pribėgę prie V. L. įskaitant ir merginas, matė, kad rankomis mušė V. L. į įvairias kūno vietas. Ar spardė nematė. Viskas įvyko labai greitai, po to vaikinai gretai pradingo, o merginos liko stovėti prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 60).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos K. B. parodymai, duoti 2017 m. lapkričio 15 d. liudytojos papildomos apklausos. K. B. parodė, kad matė labai gerai, kai prie jo draugo V. L. buvo priėję ir jį mušė R. Ž., D. B., T. V., E. K., o merginos G. K. ir P. M. irgi buvo kartu su tais vaikinais, viduryje ir gerai matė, kad jos mosikavo rankomis, o kur konkrečiai jos pataikė, tai yra, ar jos tiesiogiai mosikuodamos rankomis palietė V. L. ir jį sužalojo to nematė. Parodo, kad jie visi, tai yra ir tos merginos, ir tie vaikinai buvo prie V. L. vienoj krūvoj (tuo metu vaikinai buvo prirėmę V. L. prie sienos). Ir tas atstumas nebuvo didelis vienų nuo kitų, nebuvo nė metro. Iš merginų veiksmų, judesių nebuvo panašu, kad jos būtų bandžiusios išskirti besimušančius ar juo būtų raminusios. Parodė, kad konflikto metu E. K. buvo kartu su D. B., T. V., R. Ž. ir, tačiau ar jis mušė to nematė, jis stovėjo šalia V. L., ar jis mušė V. L. to nematė, tik galvoja, kad jei stovėjo šalia, tai gal ir mušė. Parodė, kad konflikto metu matė gerai, kai V. L. mušė D. B. suduodamas jam smūgį į veidą , R. Ž., kur jo suduoti smūgiai ėjo, to gerai nematė ir matė, kad dar kažkuris iš jų trijų spyrė V. L.. Dar parodė, kad po konflikto P. nueidama pasakė, kaip jėga, kad sumušiau vaikiną (t. 1, b. l. 64–65).

Liudytojas M. G. parodė, kad R. Ž. šiek tiek pažįsta, o kitus kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo. Su nukentėjusiuoju V. L. yra geri pažįstami. Įvykio vakarą stovėjo aikštelėje prie vakarėlio. V. L. išvežė draugą. Vėliau grįždamas lėtai važiavo pro žmonių minią. Visą tai matė, kadangi nuo automobilio buvo apie 7 metrus, prie sienos kampo. Nežino kur buvo P. D. ir K. B.. Mergina, kuri buvo netoli automobilio, pasakė, kad jai pervažiavo koją. Tačiau jis matė, kad automobilis pravažiavo šalia jos pusės metrų atstumu. Ant kojos nebuvo užvažiuota, kadangi nebuvo jokio klyksmo, nesimatė, kad ji būtų sužeista. Kai V. L. išlipo iš automobilio, pribėgo R. Ž. ir pradėjo aiškintis pakeltu tonu bei rėkti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kur kas stovėjo negali pasakyti, kadangi jo dėmesys buvo sutelktas į konfliktą. Be R. Ž. už nukentėjusiojo stovėjo E. K. Tada pribėgo D. B. ir bandė trenkti nukentėjusiajam, bet nepataikė, nes R. Ž. savo nugarą buvo uždengęs nukentėjusįjį. R. Ž. D. B. tiesiog maišėsi. Prasidėjo nukentėjusiojo stumdymas. R. Ž. ir D. B. pradėjo nukentėjusįjį stumti prie sienos. V. L. buvo pristumtas prie garažų sienos. Prasidėjo muštynės. Pirmą smūgį sudavė D. B. Po to prisidėjo R. Ž. ir kiti du kaltinamieji. Buvo smūgių lavina. Buvo smūgiuojama rankomis. Buvo taikomasi į veido sritį, pakaušį iš visų pusių, kadangi vienas kaltinamasis stovėjo iš vieno šono, kitas iš kito, R. Ž. ir D. B. iš priekio. Buvo bandoma trenkti iš apačios į žandikaulį bei skruostus. V. L. buvo užsidengęs galvą suglaustomis rankomis. Nematė, kad nukentėjusiajam būtų spiriama. Jis sugebėjo išeiti iš muštynių, kur turėjo judesių laisvę. Muštynės truko apie pusę minutės. Tada nukentėjusysis vėl buvo užsipultas, tačiau nieko toliau nematė, nes bėgo į automobilį. Jis buvo prie pat veiksmo – 3 metrai. Norėjo bandyti skirti muštynes, bet bijojo pats nukentėti. Muštynių metu merginų nematė. Nematė, kad kas nors būtų stabdę konfliktą. Su kaltinamaisiais jokių konfliktų iki įvykio nėra buvę. Neturi pagrindo ir apkalbėti. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, kadangi dauguma jaunuolių svirduliavo. Tai matėsi ir iš jų eisenos. T. V. ir E. K. buvo lengvai išgėrę, o D. B. tikrai svirduliavo. Be to jie elgėsi agresyviai. V. L. yra ramus, į konfliktus nelenda. Ir tą kartą bandė išsiaiškinti ramiu tonu. Jis nebuvo konflikto iniciatoriumi. Iki konflikto V. L. automobilis nebuvo apgadintas. Kai V. L. lėtai važiavo pro minią, matė, kad kažkas spyrė į automobilio keleivio pusės priekinė sparną. Lauke buvo daug asmenų, kurie turėjo matyti konfliktą (t. 3, b. l. 28–30).

Liudytojas L. B. parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, su T. V. buvę klasiokai, o kitus kaltinamuosius žino iš matymo. Buvo vakaras ir jis, K. B., P. D., M. G., D. V. atvažiavo su automobiliais pasikalbėti ir pabūti prie garažų. Matė, kad vyksta jaunimo vakarėlis, kuriame dalyvavo nepilnamečiai. Jie buvo išgėrę ir tai matėsi iš veidų. V. L. išvežė draugą A. G. namo. Grįždamas jis lėtai važiavo, kadangi kelias buvo nelygus ir duobėtas. Kelią jam pastojo G. K., kuri murmėjo. Kai ji pasitraukė V. L. pravažiavo. Tuo metu grupelė jaunuolių stovėjo lauke prie durų ir rūkė. Ten stovėjo ir R. Ž. G. K. savo draugams pasakė, kad jai pervažiavo koją. Jis tai girdėjo. Iš jos elgesio nesimatė, kad koja būtų pervažiuota, nes ji jos nebuvo užsiėmusi, iš skausmo nerėkė, nesilenkė ir nepargriuvo. Šią situaciją gerai matė, kadangi jis stovėjo už 5 metrų ir jam vaizdo niekas neužstojo. Kaltinamieji pribėgo prie sustojusio automobilio priekio ir jį apspardė. Matė iš nugaros R. Ž. V. L. išlipo iš automobilio ir prie jo pribėgo R. Ž., kuris stumtelėjo nukentėjusįjį, pradėjo keikti ir įžeidinėti. Tada pribėgo žemiausiais iš kompanijos, t. y. D. B. ir pirmas „kirto“. Pribėgo dar keli vaikinai. Smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti į galvos sritį. Kitų kaltinamųjų veiksmų negali įvardinti, tačiau matė, kad jie visi buvo apstoję aplink V. L. Jis buvo priremtas prie sienos. Tuo metu jis stovėjo toliau, nes bijojo tiek dėl savo turto, tiek dėl savęs. Kaltinamieji buvo neprognozuojami, jie keikėsi, plūdosi aukštu tonu. Kaltinamųjų elgesys jam kėlė baimę. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, kadangi jie svirduliavo, jų akys buvo išsiplėtusios, šnekėjo neaiškiai ir pakeltais balsais. Miglotai prisimena įvykį, kadangi jau yra praėję nemažai laiko. Po įvykio buvo sugadintas priekinis automobilio sparnas. Nematė, kad kuris iš kaltinamųjų būtų bandęs raminti konfliktą. Negali pasakyti kaip baigėsi konfliktas. Konfliktas truko 5–10 minučių. Visi kaltinamieji išsibėgiojo. V. L. iš nosies pradėjo nesustabdomai bėgti kraujas. Nuėjo į vakarėlį ieškoti servetėlių. Paskui nuvažiavo į „Swedbank“ aikštelę, kur bandė sustabdyti kraujavimą. Nepavykus sustabdyti kraujavimo, nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę. Konflikte nematė pašalinių asmenų. Konflikte dalyvaujančių merginų nematė. Su kaltinamaisiais konfliktų nėra buvę. Neturi jokio pagrindo apkalbėti. Nukentėjusysis yra ramus, nesiveliantis į konfliktus, neieškantis problemų ir draugiškas. Nukentėjusysis nebuvo konflikto iniciatorius (t. 3, b. l. 30–32).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo L. B. parodymai, duoti 2017 m. spalio 11 d. liudytojo apklausos metu. L. B. parodė, kad apie 23 val. V. L. grįžinėjo prie garažų, kai iš vakarėlio išėjęs jaunimas (tame tarpe buvo D. B., R. Ž., T. V., kas kiti buvo nežino) stovėjo jam priešais ant kelio. Netgi labiau ant važiuojamosios dalies stovėjo G. K.. Kai V. L. norėjo pravažiuoti ši nepraleido, stovėjo, kažką vaidino. V. L. pastovėjo kol G. K. kažką murmėdama pasitraukė į šoną. V. L. pravažiavus jokio šaukimo ar rėkimo negirdėjo, nors buvo iki G. K. gal 10 m. atstumu. V. L. nuvažiavo iki garažų pabaigos apsisuko ir grįžęs pastatė automobilį netoliese jų stovėjusių trijų automobilių. V. L. išlipus iš automobilio prie jo R. Ž. šį užsipuolė sakydamas, kad tu kietas, kad su automobiliu važiuoji, kažką tokio. Po to priėjo prie V. L. ir T. V., D. B. ir E. K. Matė, kad nuo suduoto pirmo smūgio į veidą, nors tiksliai kas jį sudavė V. L., nematė, V. L. rankomis užsidengė veidą, o po to prasidėjo smūgių kruša. Matė, kad tie visi asmenys buvo apstoję V. L. ir kad visi jį mušė smūgiuodami pagrinde į galvą. Smūgių buvo nemažai. Merginos kokios gal ir buvo šalia, bet nematė, kad ir jos būtų mušusios V. L. Į konfliktą iš jų niekas nesikišo, nes visi bijojo, kad patys negautų mušti. Nes tie asmenys iš pažiūros buvo stipriai apsvaigę ir neprognozuojami (t. 1, b. l. 75–76).

Liudytoja G. K. parodė, kad R. Ž. yra jos klasiokas, T. V. yra jos draugės P. M. buvęs vaikinas, D. B. yra jos vaikinas, E. K. pažįsta iš matymo, o nukentėjusiojo nepažįsta. Vyko klasiokų vakarėlis, į kurį bandė įeiti ketvirtokai. Jie išėjo ir pradėjo su jais aiškintis. Paskui jie nuėjo ir stovėjo prie šiukšlinių. Atvažiavo automobilis, kuris pagazavo, ir jie visi – ji, P. M., D. B. ir T. V., pasitraukė į šoną link konteinerių. Automobilis sukdamas į kairę pusę palietė jos kojos pirštus. Ji suklupo ir pasiėmė už kojos. Jautė skausmą. D. B. paklausė kas jai yra. Pasakė, kad jai pervažiavo kojos pirštus. Tai galėjo girdėti tiek P. M., tiek T. V. Matė, kad jos vaikinas susinervino ir ketina eiti iki V. L. V. L. nuvažiavo, apsisuko, sustojo dešinėje pusėje prie garažų kampo, ir išlipęs pradėjo šaukti dėl to, kad kažkas įspyrė į automobilį. T. V. ir D. B. pradėjo eiti link V. L., ji su P. M. jiems iš paskos, nes matė, kad vaikinai gali pradėti muštis. Atėjo ir R. Ž. bei E. K.. Jie pradėjo aiškintis. V. L. atsirėmė prie sienos. Jie, R. Ž., E. K., D. B. ir T. V., jį apstojo ir pradėjo šaukti. Ketvirtokai žiūrėjo iš šono. Vėliau teigė, kad buvo priėję ir ketvirtokai, kad šalia jo buvo 7–8 žmonės, o toliau stovėjo gal 20 žmonių. Toliau teigė, kad būryje ketvirtokų nebuvo, kadangi jie stovėjo toliau 4–5 metrai. Matė, kad D. B. mojasi ranka ir pradėjo bėgti. D. B. trenkė vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę. Daugiau nematė, kad muštųsi. Dar matė užsimojusį T. V., bet tiksliai nepamena. Nematė ar jis trenkė. Nematė, kad ir R. Ž. būtų trenkęs. Jis tik kažką šnekėjo. Sakė, kad reikia baigti konfliktą, bet visi šaukė ir nieko nėjo suprasti. P. M. bandė raminti T. V. D. B. ir T. V. buvo arčiausiai V. L. Bandė skirti. Įsiveržė į vidurį ir iš nugaros išsitraukė D. B. D. B. išsilaisvino ir vėl pribėgo prie V. L. Ji vėl nubėgo, jį pasiėmė ir įsivedė į vidų. Po 5 minučių atėjo ir T. V. su P. M. Nematė kas įspyrė į automobilį, nes tuo metu buvo susiėmusi už kojos ir susilenkusi. Įvykio vietoje buvo tamsu. Vėliau teigė, kad buvo prieblanda, nes lempa buvo toliau nuo įvykio vietos. Ikiteisminio tyrimo metu davė nemelagingus parodymus, kadangi viską atsiminė aiškiau. Apklausiama buvo po mėnesio ar dviejų. Su apklausos protokolu buvo supažindinta. Ne viską jame matė, ne viską ir skaitė, kadangi pasitikėjo pareigūne. Dabar duodami parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi, nes tuo metu ji buvo įtariamoji ir jai buvo šokas. Greitosios ir policijos nekvietė. Su nukentėjusiuoju nesipyksta. Rytojaus dieną jai ne taip ir skaudėjo, tik pamėlynavo, todėl niekur nesikreipė. Po muštynių jos draugas D. B. išgėrė. Iki tol jis buvo blaivus. Vakarėlio metu alkoholis nebuvo vartojamas. T. V. iki muštynių taip pat nebuvo vartojęs alkoholio (t. 3, b. l. 49–51).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos G. K. parodymai, duoti 2017 m. spalio 19 d. liudytojo apklausos metu. G. K. parodė, kad apsikabinusi D. B. jį traukė nuo V. L. V. L. tikrai nesmūgiavo, nebent traukdama D. B. nuo savęs galėjo jam suduoti alkūne ar pan., nes pati yra žemo ūgio. Kur P. M. tuo metu buvo, ji nematė. Su D. B. ėjo atgal link vakarėlio, kai pamatė, kad praėjo V. L. ir paskui jį ėjo T. V. ar jie ką kuris nors sakė negirdėjo, nes buvo šurmulys. Matė, kad T. V. jam pribėgęs sudavė kumščiu į galvą, ir tuo metu iš jos išsivadavęs D. B. pribėgo prie V. L. ir spyrė jam į šoną. Po to vėl pribėgo prie D. B. ir jį nutempė nuo V. L.. Vėl beeinant atgal su D. B. link to vakarėlio, atsisukusi pamatė, kad T. V. buvo ant automobilio parvertęs ir prispaudęs V. L. galvą. Po to kas vyko nematė, nutempė D. B. į vidų, gal po 5 minučių į vidų atėjo T. V. su P. M.. Gal po 5 minučių į vidų atėjo jos klasiokė A. N., kuria atsivedė V. L., kuris buvo užsiėmęs už nosies ir matė, kad jam bėgo kraujas (t. 2, b. l. 33).

Liudytoja P. M. parodė, kad D. B. yra jos pusbrolis, o kiti kaltinamieji yra jos draugai. V. L. nepažįsta. Vyko klasės vakarėlis. Apie 23 val. su G. K. išėjo į lauką. Atvažiavo automobilis ir pervažiavo G. K. dešinę koją. Ji stovėjo šalia jos ir viską matė. Nors buvo prieblanda, tačiau matė kas vyksta. Joms nebuvo kur atsitraukti kai važiavo automobilis. Vairuotojas apsisuko ir išlipo iš automobilio. T. V., D. B., E. K. ir R. Ž. atėjo žiūrėti kas darosi. Tada jie susistumdė, apsupo ir visi keturi prispaudė nukentėjusįjį prie garažo sienos. G. K. atėjo traukti D. B., o ji traukė T. V. Traukė T. V., kad vaikinai nesusimuštų, kadangi jie buvo pikti, šaukė ant nukentėjusiojo. Matė, kad D. B. bandė nukentėjusiajam trenkti, tačiau nematė ar pataikė. T. V. užsikėlė V. L. ant kapoto, jį prispaudė, bet ji T. V. nusitempė. Matė, kad nukentėjusįjį pastūmė T. V.. Nematė R. Ž. jokių veiksmų. G. K. su D. B. nuėjo į vidų, o ji su T. V. parėjo vėliau. Ji niekam smūgių nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, išskyrus tai, kad nematė kaip T. V. trenkė. Ji tik matė, kad T. V. mosikavo rankomis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetusi, išsigandusi ir bijojo. Apklausų ir akistatų metu su ja dalyvavo gynėjas. Kad kiti kaltinamieji mušė nesakė, nes nematė. Nematė, kad R. Ž. būtų vartojęs alkoholį. Apie R. Ž. negali pasakyti ar buvo vartojęs, taip pat ir E. K. Nematė, kad T. V. vartoto alkoholį vakarėlio metu. Ji taip pat nebuvo gėrusi. Nukentėjusysis nebuvo įžūlus. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo ir pykčių jokių neturi (t. 3, b. l. 52–53).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos P. M. parodymai, duoti 2017 m. spalio 26 d. liudytojo apklausos metu. P. M. parodė, kad išėjus į lauką matė, jog prie garažų buvo atvažiavę gimnazijos ketvirtokai, iš kurių pažinojo K. B. ir P. D. Apie vidurnaktį išėjo jie keturiese: ji, D. B., G. K. ir T. V. į lauką ir lauke prie įėjimo durų stovėjo jos klasiokai, buvo jai atrodo Austėja, L. V., dar kiti, kurių neatsimena, o netoliese gal 7 m atstumu nuo jų prie garažų stovėjo ketvirtokai iš gimnazijos. Link garažų matė, kad atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kurį kaip vėliau sužino jau vairavo V. L., tačiau ji pati jo nepažinojo ir jis sustojo prie jų stovinčių grupelės, nes jie jam stovėjo ant kelio, nors jis galėjo pravažiuoti toliau, jam buvo vietos, tačiau jis sustojo pradėjo gazuoti, sukti automobilio ratus, tada jie suprato, kad turi pasitraukti ir jis pravažiavo toliau link garažų, jam pravažiavus pamatė, kad netoliese jos buvusi jos draugė G. K. suklupo, paklausė, kas įvyko, ji pasakė, kad jai skauda koją, nes ją pervažiavo automobilis. Prie G. K. tuo metu pribėgo D. B. ir klausė G. K., kas įvyko, ši tą patį pasakė ir D. B.. V. L. apsisuko ir grįžęs pastatė automobilį, dar nespėjus V. L. išlipti iš automobilio jam kažkas spyrė į automobilį, kas spyrė nematė, nes buvo garsas. V. L. išlipo iš automobilio ir prie jo iš karto pribėgo D. B., ką jis iš karto darė V. L. nematė, nes tuo metu kai V. L. sukosi ji pati buvo toliau, o kai V. L. išlipo prie jo atbėgo D. B. ir puolė jį mušti, matė, kad D. B. tuo metu smogė kumščiu į veidą kiek matė smogė du kartu, tuo metu jau buvo netoli V. L. gal iki 5 m atstumu, matė gerai, nors ta vieta nebuvo apšviesta, švietė tik lempa prie įėjimo į vakarėlį durų, o ta vieta, kur mušė D. B. V. L. buvo neapšviesta, pati buvo priekyje to rato žmonių, kuris buvo aplink V. L. jau susirinkęs, po to prie V. L. pribėgo T. V. ir matė kaip jam trenkė į veidą, po to dar parsivertė V. L. ant automobilio kapoto, matė, kad spaudė jį prie kapoto. Tuo metu ji atbėgo prie T. V. ir jį nutraukė nuo V. L. Pati jokių smūgių V. L. nesudavė ir prie V. L. buvo priėjusi tik tuo metu, kai jį mušė D. B., matė, kad G. K. dar traukė D. B. nuo V. L., kad ji būtų sudavusi smūgius V. L. to nematė. Po to, kai savo draugą T. V. nusivedė nuo V. L., nuėjo į vidų vakarėlio ir neilgai trukus atėjo jos klasiokė Austėja, kuri atsivedė V. L. ir matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas (t. 2, b. l. 53).

Liudytoja A. N. parodė, kad D. B. ir R. Ž. yra jos klasiokai, kitų kaltinamųjų nepažįsta. V. L. yra jos draugas. Vyko klasės vakarėlis. Iš pradžių niekas nėjo į jų vakarėlį, bet paskui susirinko daug asmenų. Lauke susirinko daug žmonių. D. B. puolė V. L. Nežino kodėl V. L. buvo užpultas. Ji tuo metu stovėjo prieš jį, kad nelįstų. Nukentėjusysis lyg buvo pastumtas su juo buvo kažkas kalbama. Kažkas ją už nugaros paėmė ir atitraukė. Buvo tamsu, todėl nematė kas. Įvykio vieta buvo apšviesta, tačiau mažai. Daugiau nieko neprisimena. Mano, kad kaltinamieji buvo apsvaigę, nes blaivūs asmenys nekeltų nereikalingų konfliktų. Nežino, ar kas bandė kviesti policiją. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Neturi jokio tikslo apkalbėti nukentėjusiuosius ar kaltinamuosius (t. 3, b. l. 53–54).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos A. N. parodymai, duoti 2017 m. spalio 25 d. liudytojo apklausos metu. A. N. parodė, kad vakarėlyje, kuris prasidėjo apie 19 val., buvo jos dauguma klasiokų, G. K. draugas D. B., P. M. draugas T. V. Matė, kad šie vaikinai vakarėlio metu buvo apsvaigę, kad būtų vartoję alkoholį, to nematė. R. Ž. irgi yra jos klasiokas. Jis į vakarėlį atėjo vėliau. Į jį dėmesio neatkreipė, todėl nematė ar jis buvo išgėręs, ar ne. E. K. vakarėlio metu nematė. Nematė ir to, ar šis konflikto metu buvo prie V. L. Kažkuriuo metu išėjo iš vakarėlio ir išgirdo, kad prie garažų konfliktuoja asmenys. Girdėjo D. B. balsą, kuris šaukė kažkam, kad išliptų iš automobilio. Matė, kad iš prie privačių garažų pastatyto automobilio „Mercedes Benz“ išlipo pažįstamas V. L. Tada D. B. priėjo arčiau V. L. ir ginčijosi tarpusavyje. Girdėjo, kad V. L. sakė, kad D. B. nedarytų nesąmonių. Tuo metu prie V. L. priėję buvo ne tik D. B., bet buvo ir kitų asmenų. Matė, kad prie konfliktuojančių V. L. ir D. B. buvo priėjusi ir jos klasiokė G. K., kuri kažką irgi šaukė. Nesuprato ar šaukė ant V. L. ar ant D. B., nes tuo metu įvykio vietoje buvo daug žmonių. Iš šaukiančių balsų buvo galima suprasti, kad konfliktas įvyko dėl neva G. K. pervažiuotos kojos. Pamatė, kad D. B. su V. L. ginčijasi, todėl priėjo arčiau ir sakė, kad baigtų konfliktą. Kad būtų mušęs D. B. ar kuris kitas V. L., to nematė, nes ją kažkas iš minios patraukė ir liepė nesikišti. Parodo, kad dar tuo metu prie V. L. buvo ir T. V.. Jis buvo su gobtuvu ant galvos, kad jis būtų mušęs V. L., to nematė. Kas dar buvo šalia V. L. nežino, nes apie jį buvo minia žmonių susirinkusi. Kai jai D. B. liepė trauktis ir nesikišti ir atsitraukė atgal ir kas vyko nematė, stovėjo toliau ir pamatė, kad žmonės nuo V. L. nuėjo, o V. L. iš nosies bėgo kraujas, nuvedė į vidų, kur vyko vakarėlis apsiprausti. Parodė, kad ta vieta, kur vyko konfliktas buvo kažkiek apšviesta, nes sklido šviesa nuo įėjimo durų, kur vyko vakarėlis. Parodė, kad jokių smūgių V. L. suduotų tą vakarą pati nematė, o iš nuogirdų girdėjo, kad jį sumušė R. Ž., E. K., D. B. ir T. V. (t. 1, b. l. 92–93).

Liudytojas V. M. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį žino. Bendrauja su D. B. ir E. K. Buvo lauke apie 15–20 metrų iki konflikto vietos arčiau (duomenys neskelbtini), todėl konfliktą matė ne visą. Be to kalbėjo su E. M.. Kažkuri iš merginų šaukė, kad jai pervažiavo koją. Matė, kad porą kartų D. B. trenkė ranka į galvą, nosį V. L.. Smūgiai buvo stiprūs. Kiti kaltinamieji taip pat buvo šalia įvykio. Negali pasakyti ką veikę T. V., R. Ž. E. K. nematė konflikto metu. Vėliau teigė, kad matė E. K. prie nukentėjusiojo, tačiau jis stovėjo toliau. Ten buvo daug ir merginų. Matė G. K., P. D.. Dalis asmenų stovėjo prie įvažiavimo į garažus, tačiau jų įvardinti negali. Aikštelėje buvo apie 30 žmonių. Apšvietimas buvo tik prie vakarėlio durų. Įvykio vietą apšvietė automobiliai žibintai. Nuo vakarėlio pastato iki garažo apie 15 m atstumas. Nuo vakarėlio durų V. L. automobilis stovėjo kairiau. Neprisimena, ar tarp vakarėlio pastato ir priešais jį esančio garažo stovėjo automobilis. Nepastebėjo, kad V. L. būtų iniciavęs konfliktą. Ikiteisminio tyrimo metu viską priminė daug geriau. Konfliktų su nukentėjusiuoju nėra buvę (t. 3, b. l. 70–72).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo V. M. parodymai, duoti 2017 m. spalio 20 d. liudytojo apklausos metu. V. M. parodė, kad konfliktas įvyko prie „Mercedes Benz“ markės automobilio. Žino, kad su juo važinėja V. L. Kadangi kažkurio automobilio, tačiau ne „Mercedes“ buvo įjungti žibintai, tai tą vietą gerai matė, prie tos vietos ir buvo konfliktas. Matė, kad prie V. L. stovėjo D. B., T. V., R. Ž. ir jie visi kažką šaukė ant V. L. Buvo galima iš to suprasti, kad jį kaltino. Matė, kad V. L. smogė kumščiu D. B. tiesiai į veidą. Kad kiti šalia V. L. buvę asmenys jį mušė, nematė po to apsisuko ir nuėjo atgal į vidų. Taip pat parodo, kad merginos G. ir P. buvo kažkur netoliese V. L.. Kad jos būtų šį mušusios, taip pat nematė. Tik girdėjo, kad G. K. kažką šaukė, aiškino. Kad G. K. būtų gynusi V. L. nuo D. B. smūgių, nematė. Parodo, kad konflikto metu matė tik vieną smūgį, kurį sudavė D. B. (t. 1, b. l. 88).

Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, seniau yra bendravę, o nukentėjusįjį pažįsta, turi bendrų draugų. Į įvykio vietą atvažiavo su nukentėjusiuoju tiesiog pabūti. Žinojo, kad vyksta vakarėlis. Neprisimena kur sustojo atvykę į aikštelę. Išlipęs iš automobilio jis buvo prie garažo galo, kurie yra prieš vakarėlio duris. Su juo kartu buvo P. D., K. B., L. B., D. V., M. G. ir V. L. P. D. automobilis stovėjo prie pat garažų galo. V. L. grįžo nuo Kęstučio gatvės nuvežęs draugą, tačiau žmonės nesitraukė. Jis suko link kairiau esančių garažų. Jis kelis kartus pasignalino, žmonės pasitraukė ir jis pravažiavo. Negali pasakyti kur V. L. buvo pastatęs automobilį. Kai V. L. išlipo iš automobilio, prasidėjo konfliktas, kad jis pervažiavo merginai koją. Prie jo agresyviai nusiteikę priėjo R. Ž. ir D. B. Jie kalbėjo pakeltu tonu, šnekėjo arti bei V. L. buvo prispaustas prie garažų sienos. Nesiklausė aiškinimosi, nes stovėjo toliau nusisukęs bei buvo užėjęs už kampo. Jis nematė, kad būtų pervažiuotas žmogus. Negirdėjo jokių šauksmų. Nematė, kad kas ką muštų. Toliau už 2–3 metrų nuo nukentėjusiojo stovėjo dar 10 žmonių. Nematė, kad R. Ž. būtų smūgiavęs. Nematė kur tuo metu buvo T. V. ir E. K. Jis žodinio konflikto metu stovėjo už kelių metrų ir per žmones nieko nematė. Paskui atsitraukė. Tik po to pamatė, kad V. L. išeina kruvina nosimi. Tada jis nuėjo padėti nukentėjusiajam. Girdėjo kaip E. K. kažkam sakė, kad trenkė V. L. Įvykį galėjo matyti apie 20 žmonių. Nukentėjusysis nebuvo įžūlus. Ne jis darė įtaką konfliktui. Negali pasakyti, ar kas nors bandė nutraukti konfliktą, nes nematė. Įvykio vieta nebuvo apšviesta. Nebent nuo automobilių. Prie salės, kurioje vyko vakarėlis, buvo apšvietimas. Degė lempa, kuri galėjo pakankamai apšviesi tiek, kad matytum žmones ir kas jie tokie. Už garažo kampo jis stovėjo vienas. Su kaltinamaisiais konfliktų nėra turėjęs. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, nes vyko vakarėlis. Matėsi iš jų veidų, šnekos, agresyvumo. Nukentėjusysis buvo blaivus, nes vairavo. Nežino, ar nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas (t. 3, b. l. 72–74).

Liudytojas D. V. parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugai, kaltinamasis E. K. buvęs jo klasiokas, o kitus kaltinamuosius žino iš matymo. Penktadienį jie buvo prie (duomenys neskelbtini), kur vyko vakarėlis. Stovėjo prie garažo, kuris yra priešais vakarėlį, duris. Jie į vakarėlį nesiveržė, buvo už 15–20 metrų nuo jo. P. D. automobilis stovėjo prie garažų, išėjus iš salės po kairei už kokių 20 metrų. V. L. buvo išvažiavęs parvežti vieno draugo namo. V. L. grįžo atgal, jis stovėjo prie tos sienos, kur vėliau buvo priremtas nukentėjusysis. Kartu su juo stovėjo M. G. Jam visi kaltinamieji užtvėrė kelią. Ten buvo ir G. K. bei P. M. Jie nepraleido nukentėjusiojo, todėl jis pasignalino ar liepė pasitraukti. V. L. ėmė važiuoti, tada jie pasitraukė. Matė kaip nukentėjusysis pravažiavo, o G. K. pradėjo rėkti, kad jai neva pervažiavo koją. Jis yra įsitikinęs, kad koja nebuvo pervažiuota. Važiuojant automobiliui jis buvo keleivio pusėje. G. K. taip pat buvo dešinėje pusėje. Su ja buvo jos draugė P. M. ir visi kaltinamieji, V. L. pavažiavo 5–10 metrų, sustojo ir išlipo iš automobilio. V. L. draugai priėjo arčiau, nes matė, kad gali kilti konfliktas. Visi kaltinamieji pradėjo kabinėtis, kad jis vieno kaltinamojo draugei pervažiavo koją. Prasidėjo rėkavimas, jo stumdymas. Jau tada buvo trenktas smūgis prie automobilio. Po to V. L. buvo prispaustas prie garažų. Matė, kad E. K., D. B. ir R. Ž. tikrai rankomis trenkė V. L. Nematė kiek smūgių buvo suduota, matė, kad vieną kartą smūgiavo E. K., o iš kitų kaltinamųjų buvo ne vienas ir ne du smūgiai. V. L. smūgių metu stovėjo, buvo susiėmęs už galvos. Nematė, kad kaltinamieji spardytų V. L.. Spyrį matė, tačiau negali pasakyti kuris spyrė iš kaltinamųjų. Nukentėjusiajam buvo sunku apsiginti, nes jam trenkė ne vienas ir ne du asmenys. Konfliktą stebėjo būdamas visai šalia. Jis kalbėjo su R. Ž. ir E. K., klausė ką šie daro, tačiau jo niekas neklausė. Jo draugai stovėjo arba prie V. L., arba prie P. D. automobilio. Girdėjo, kad P. M. po konflikto garsiai rėkavo, kad davė bernui į „snukį“. V. L. pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Tada juos įleido į vakarėlio vidų, kad V. L. galėtų nusivalyti kraują. Paskui jie išvažiavo. Negirdėjo, kad kaltinamieji sakytų, jog reikia baigti konfliktą. Stabdymo veiksmų ar žodžių nebuvo. Automobilio apgadinimų nematė, nors buvo spardoma į V. L. automobilio vairuotojo pusės duris. Spyrė R. Ž. ir D. B. kol nukentėjusysis buvo automobilyje. Buvo tamsu, bet matyti buvo įmanoma. Nukentėjusysis nebuvo įžūlus. Jis buvo pasimetęs. Jis buvo blaivus. Mano, kad kaltinamieji buvo neblaivūs, nes jie buvo labai agresyvūs, nelabai rišliai kalbėjo. Ne to kai įėjo į vakarėlio vidų, ant stalo buvo alkoholinių gėrimų. Su kaltinamaisiais anksčiau konfliktų nėra turėjęs ir neturi pagrindo juos apkalbėti. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, nes yra praėjęs tam tikras laiko tarpas ir visų detalių jis jau neatsimena (t. 3, b. l. 74–77).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojo D. V. parodymai, duoti 2017 m. rugsėjo 25 d. liudytojo apklausos metu. D. V. parodė, kad V. L. grįžtant prie garažų jam kelią pastojo iš to vakarėlio išėjusi grupelė jaunuolių. Tai buvo D. B., T. V., R. Ž., G. K. Po to V. L. sustojo. Kai G. K. pasitraukė į šoną, V. L. iš lėto pravažiavo į priekį, nuvažiavo iki garažų masyvo pabaigos, apsisuko ir grįžo atgal. Tuo metu G. K. pradėjo šaukti, kad jai pervažiavo koją V. L., nors to tikrai nebuvo, nes buvo netoli tos vietos, kai pravažiavo V. L.. V. L. atvažiavus prie jų grupelės atbėgo R. Ž., D. B. P. M. ir G. K. Kitų asmenų jam atrodo tuo metu nebuvo. Visi jie atbėgo link atvažiuojančio V. L., ir pradėjo spardyti V. L. automobilį, matė, kad spyrė į priekinį automobilio sparną, dar spyrė į vairuotojo pusės dureles. Matė, kad spyrė R. Ž. ir D. B., tai tikrai, kad merginos spirtų į mašiną to nematė. V. L. tik pastačius automobilį jis iš automobilio išlipo tada prie jo iš karto pribėgo R. Ž. su D. B. ir pradėjo šaukti, kad šis neva pervažiavo koją G. K. ir jį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Ar kuris smūgiavo nematė, tik gerai matė, kad vienu tarpu D. B. atsitraukė atgal ir kumščio trenkė į pilvą. Tuo metu V. L. stovėjo normaliai, dar veido užsidengęs nebuvo. Po to R. Ž. pradėjo smūgiuoti V. L. rankomis į galvą. Jam su draugais pradėjus šaukti, kad jie liautųsi mušti, R. Ž. su D. B. atsitraukė atgal, jiems beeinant nuo jų pamatė, kad jie vis vėl atbėga. Jau buvo ne tik R. Ž. ir D. B., bet ir E. K., T. V.. Vaikinai pribėgę visi puolė mušti V. L. į galvą, pats buvo kartu su V. L., tačiau jie jo nelietė. Iš kažkur atsirado ir merginos G. K. ir P. M. Kad būtų mušę merginos to nematė, tačiau kai viskas pasibaigė P. nueidama sakė, kad džiaugiasi, kad sumušė vaikiną. Dar kažkuris iš vaikinų įsibėgėjęs spyrė V. L. į pilvą, tai buvo arba D. B. arba T. V., tačiau kuris konkrečiai spyrė nematė gerai (t. 1 , b. l. 68).

2017 m. rugsėjo 18 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 18 d. pagal gautą viešosios įstaigos (toliau –VšĮ) „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriaus pranešimą, kad į ligoninę kreipėsi V. L., kuriam diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0091“, patikros sertifikato Nr. 058860 nustatyta, kad V. L. buvo blaivus (0.00 prom.). Pirminiais duomenimis, V. L. buvo sužalotas konflikto, vykusio Šakiuose, Kęstučio gatvėje, metu (t. 1, b. l. 1–4).

2017 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), prie privačių garažų masyvo esančioje aikštelėje, kur įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. L. (t. 1, b. l. 11–16).

2017 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). ant kurio priekinės dešinės pusės sparno matyti įlenkimas (t. 1, b. l. 17–21).

2017 m. rugsėjo 16 d. VšĮ „Šakių ligoninė“ medicinos dokumentų išrašė nurodyta, kad V. L. konstatuotas nosies lūžis (t. 1, b. l. 37).

2017 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 277/2017(10) konstatuota, kad nukentėjusiajam V. L. padaryta nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame pažandyje – pasmakrėje, žande, juosmens dešinėje pusėje – sėdmenyje, pogleivinė kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, 3–5 paros iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja ir pan. Vieno smūgio pasėkoje padaryta nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos akių vokuose – nosyje, nosies kaulų lūžimas, antru – poodinė kraujosruva kairiame pažandyje – pasmakrėje, trečiu – poodinė kraujosruva kairiame žande; ketvirtu – pogleivinė kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, penktu poveikiu – poodinė kraujosruva juosmens dešinėje pusėje – sėdmenyje. Nurodomas skaičius nurodo ne smūgių eiliškumą, bet smūgio pasėkoje padarytą sužalojimą. Poodinės kraujosruvos juosmens dešinėje pusėje galėjo gautis tiek smūgio, tiek griuvimo, kritimo pasėkoje, kiti sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Kiti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 44).

Nukentėjusysis V. L. reiškia patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos – 1 000 Eur bei dėl turtinės žalos – 50 Eur (t. 1, b. l. 35).

Dėl įrodymų vertinimo ir išvadų dėl faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo.

Kaltinamasis E. K. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iškart pribėgęs prie V. L. veido pradėjo rėkti kodėl pervažiavo koją. Su juo šaukti galėjo R. Ž., T. V. ir D. B., kurie taip pat buvo prie nukentėjusiojo. Tačiau labiausiai šaukė jis. Paskui jį kažkas patraukė. Kai atsisuko, nukentėjusiajam jau buvo praskelta nosis. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė. 2017 m. spalio 11 d. apklausoje nurodė, kad jis priėjo prie V. L. ir ant jo šaukė, kad jis pervažiavo koją, bet smūgio jam nesudavė. Po to prie jo priėjo kažkokia mergina, kuri jį nuo V. L. atitraukė. 2018 m. vasario 12 d. įtariamojo apklausoje taip pat nurodė, kad jokių smūgių V. L. nesudavė, tik priėjęs jį apšaukė. Teismas tokios kaltinamojo E. K. versijos pateikimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi. Šią kaltinamojo E. K. versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas E. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad girdėjo E. K. garsiai sakant, kad V. L. trenkė, tačiau paties veiksmo nematė. Nukentėjusysis V. L. parodė, kad jį apsupo R. Ž., T. V., E. K. ir D. B., kurie elgėsi agresyviai. Nors nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad E. K. jam sudavė ranka į šoną, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodė, kad buvo užsidengęs rankomis ir nematė kas smūgiavo. Jautė tik smūgius. Tai, kad nukentėjusysis galėjo nematyti kas ir kiek smūgių sudavė parodė liudytojai D. V., M. G., L. B., P. D. nurodydami, kad smūgių metu nukentėjusysis stovėjo, suglaustomis rankomis buvo susiėmęs už galvos, todėl teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais parodymais. Kaltinamasis D. B. ir liudytojai G. K., P. M. bei V. M. patvirtino nukentėjusio parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad R. Ž., T. V., E. K. ir D. B. apsupo nukentėjusįjį ir pradėjo aiškintis su nukentėjusiuoju ir ant jo šaukti. Liudytojai P. D., K. B. ir L. B. patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias nurodė minėtas kaltinamasis ir liudytojai. Papildomai parodė, kad nukentėjusysis buvo nustumtas prie sienos ir aptalžytas R. Ž., T. V., E. K. ir D. B. rankomis į įvairias kūno vietas, pagrinde smūgiai buvo į galvą, tačiau konkrečių smūgių nematė, nes viskas vyko labai greitai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. nuolat keitė parodymus. Iš pradžių nurodė, kad jis su G. K. paėmė D. B., jį nusivedė ir bandė nuraminti. Jis nukentėjusiojo nemušė. Vėliau nurodė, kad jo agresyvumas ir pasakyti pikti žodžiai padarė įtaką sumaiščiai. Nors kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį atitraukti bandė ir liudytoja G. K., ir kaltinamasis R. Ž., tačiau šios aplinkybės nepatvirtino liudytoja G. K., kuri nurodė, kad iš nugaros išsitraukė D. B., nieko neminėdama apie R. Ž.. Ji tik pastebėjo, kad R. Ž. sakė, kad reikia raminti konfliktą. Kad konflikto nei vienas iš kaltinamųjų neramino parodė, nukentėjusysis V. L., liudytojos P. D. ir K. B. Priešingai konfliktą tramdė pašaliniai asmenys.

Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nestipriai ranka trenkė – stuktelėjo, nukentėjusiajam į krūtinę. Tai buvo vienintelis jo smūgis. Daugiau jis nesmūgiavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą ir davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad besistumdant trenkė kumščiu V. L. į veidą kažkur du kartus. Tai, kad V. L. mušė prie sienos kaltinamasis T. V. nurodė ir kiti kaltinamieji D. B. ir R. Ž. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikrai nematė, kad T. V. trenkė nukentėjusiajam į veidą ir jo parodymai šiuo metu yra tikslesni nei policijos komisariate, kadangi tuo metu buvo susijaudinęs ir išsigandęs. Liudytojos G. K. ir P. M. taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad matė užsimojusi bei mosikuojantį rankomis T. V., tačiau nematė ar jis trenkė. Tačiau šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad T. V. nukentėjusiajam pribėgęs sudavė kumščiu į galvą, o liudytoja P. M. papildomai nurodė, kad po to dar V. L. jis ir parsivertė. Teismas vertina, kad nuo įvykių praėjo daug laiko, todėl galimai kaltinamieji D. B., T. V. ir liudytojos P. M. bei G. K. pamiršo aplinkybę, kad T. V. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. Be to šią aplinkybę patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, kurie nagrinėjami sekančioje pastraipoje.

Kad V. L. buvo paleista smūgių lavina rankomis į veidą teisiamojo posėdžio metu parodė ir liudytojas M. G. Pirmą smūgį sudavė D. B. Po to prisidėjo R. Ž. ir kiti du kaltinamieji. Buvo taikomasi į veido sritį, pakaušį iš visų pusių, kadangi vienas kaltinamasis stovėjo iš vieno šono, kitas iš kito, R. Ž. ir D. B. iš priekio. Buvo bandoma trenkti iš apačios į žandikaulį bei skruostus. Šis liudytojas tas pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad iš karto po D. B. suduoto pirmo smūgio R. Ž., E. K. ir T. V. pradėjo mušti V. L. rankomis į įvairias kūno vietas, bandydami jam suduoti iš priekio. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi kaltinamieji pradėjo kabinėtis, prasidėjo rėkavimas, V. L. stumdymas. Prie automobilio buvo trenktas smūgis. Po to V. L. buvo prispaustas prie garažų. Matė, kad E. K., D. B. ir R. Ž. tikrai rankomis trenkė V. L. Nematė kiek smūgių buvo suduota, matė, kad vieną kartą smūgiavo E. K., o iš kitų kaltinamųjų buvo ne vienas ir ne du smūgiai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad R. Ž., D. B., E. K., T. V. pribėgę puolė mušti rankomis V. L. į įvairias kūno vietas pats buvo kartu su V. L. E. K. smūgiavo nukentėjusiajam kumščiu į veidą. R. Ž. smūgiavo V. L. rankomis į galvą.

Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad visi šie asmenys susitarė ir turint tikslą apkalbėti kaltinamuosius E. K., R. Ž., D. B. ir T. V. davė tokius parodymus. Jie teisiamojo posėdžių metu patvirtino, kad su kaltinamaisiais nebendrauja ir nėra susipykę. Nei kaltinamieji D. B., R. Ž. ir T. V., nei liudytojos G. K. bei P. M. nenurodė, kad matė E. K. mušantį nukentėjusįjį V. L., tačiau jie visi buvo muštynių epicentre, nebuvo stebėtojai iš šono, todėl galėjo neužfiksuoti kaltinamojo E. K. veiksmų. Be to analizuojant D. B., R. Ž., T. V., G. K. bei P. M. parodymus matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir atskiromis detalėmis prieštarauja vieni kitiems, todėl šių asmenų teismui duoti parodymai laikytini sąmoningu teismo klaidinimu ir jais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad nei viena mergina nenurodė, kad būtų atitraukusi E. K. nuo konflikto vietos.

2017 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuotas automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio dešinės pusės sparno įlenkimas. Nukentėjusysis V. L., liudytojai P. D., K. B., P. M., M. G., kaltinamieji D. B., R. Ž., T. V. matė arba girdėjo ir patvirtino, kad kažkas spyrė į nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, tačiau įvardinti tai padariusių asmenų negalėjo. T. V. teigė, kad spiriant D. B. buvo kartu su juo ir jie nė vienas nespyrė. Kaltinamasis R. Ž. nurodė, kad kažkas spyrė arba sudavė ranka į automobilį. Tai galėjo padaryti D. B. Jis pats nespyrė ir automobilio neapgadino. Nukentėjusysis V. L. nurodė, kad į automobilį galėjo spirti R. Ž. ir T. V., nes juos matė tame šone. Tačiau liudytojas D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji R. Ž. ir D. B. spyrė į automobilį, kai nukentėjusysis buvo automobilyje, ir jis tai matė. Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad spardantį automobilį iš nugaros matė R. Ž.. Šiais liudytojų D. V. ir L. B. parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų D. V., M. G., L. B., E. M., P. D. ir K. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šie jų parodymai nebuvo abejotini ar paneigti, todėl kaltinamojo E. K. iškelta versija, kad jis nemušė nukentėjusiojo V. L., atmestina. Teismas laiko, kad šie jo parodymai yra išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai, bei aukščiau ištirtiems įrodymams ir juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Teismo metu nustatyta, kad D. B., R. Ž., T. V. ir E. K. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – privačių garažų aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) (važiuoja automobiliai, eina pėstieji). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininkų leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, privačių garažų aikštelė, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar pravažiuoti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su D. B., R. Ž., T. V. ir E. K. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jie ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojų D. V., M. G., L. B., E. M., V. M., P. D., K. B., G. K. ir P. M.. Liudytojas L. B. nurodė, kad pamatęs konfliktą išsigando ir pasitraukė į šoną. Kiti liudytojai taip pat nesikišo į konfliktą, nes bijojo kaltinamųjų ir jų neprognozuojamo elgesio. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad D. B., R. Ž., T. V. ir E. K. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusius asmenis. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko bei patyrė neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. B., R. Ž., T. V. ir E. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties nežymiai sutrikdyti V. L. sveikatą nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad kaltinamojo D. B. mergina G. K. nurodė, kad jai buvo pervažiuota koja.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. B. 2017 m. rugsėjo 15 d., apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje, privačių garažų aikštelėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį V. L. į veidą, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžimą ir tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė jam sveikatą. Akivaizdžios ir realios dingsties tokiu būdu sužaloti nukentėjusįjį nebuvo, pats kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiojo V. L. ir kaltinamojo D. B. konfliktą iki įvykio ar kitų aplinkybių, pateisinančių kaltinamojo smurtą prieš nukentėjusįjį asmeniniais nesutarimais. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad nukentėjęs asmuo tariamai užvažiavo ant kaltinamojo D. B. merginos kojos, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kadangi kaltinamieji D. B., R. Ž. ir T. V. duodami parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaip to prašė gynėjai, provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, kadangi kaltinamieji patys pastojo kelią nukentėjusiajam V. L. pravažiuoti į aikštelę, patys užkabinėjo nukentėjusįjį ir provokavo muštynes. Kaltinamieji D. B., R. Ž., T. V. ir E. K. darydami jiems inkriminuojamus nusikaltimus veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, konfliktas tęsėsi net po keletą minučių, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Nėra svarbu, kiek kuris kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nenustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiojo V. L. sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Nors nei vienam iš kaltinamųjų nebuvo nustatytas girtumo faktas, tačiau šių veiksmai, nesugebėjimas adekvačiai reaguoti susidariusioje situacijoje, patvirtina, kad būtent girtumas sumažino savikontrolę ir turėjo įtakos jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymui. Kad kaltinamieji elgėsi taip, kaip būdinga išgėrusiems asmenims, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas tai laiko kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamiesiems R. Ž., T. V. ir E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų asmenybes, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis R. Ž. (nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų) teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, atliktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 8 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu; administracine tvarka nebaustas, dirba pagal verslo liudijimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; (duomenys neskelbtini) nusiskundimų R. Ž. adresu nėra gavusi; (duomenys neskelbtini) mokykla R. Ž. charakteristikoje nurodė, kad jis turėjo drausmės problemų, dažnai konfliktavo su mokytojais, jam trūksta atsakingumo, pareigingumo ir punktualumo; (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad R. Ž. yra atsakingas, punktualus, darbštus, kruopštus, moka dirbti individualiai ir komandoje, dėl jo jokių nesiskundimų neturi, darbo metu jokių konfliktinių situacijų nebuvo; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; kaltinamasis T. V. (nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų) teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir byla jo atžvilgiu nutraukta BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu; vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą; atliekamas ikiteisminis tyrimas, įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo, administracine tvarka baustas 2017 m. rugpjūčio 16 d., dirba pagal verslo liudijimą, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; (duomenys neskelbtini) nusiskundimų T. V. adresu nėra gavusi; 2017 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodė, kad jis kartais įsivelia į konfliktus, su klasės auklėtoja nekonfliktuoja, bendrauja kultūringai, neatsikalbinėja, su grupės mokiniais yra draugiškas ir bendraujantis; 2018 m. balandžio 4 d. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodė, kad dvyliktoje klasėje mokinys padarė didelę pažangą, pasikeitė elgesys, požiūris į mokymąsi; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes; kaltinamasis E. K. (nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų) neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokinasi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodė, kad mokiniui trūksta atsakomybės, stokoja gabumų mokytis, nors stengiasi atlikti užduotis, su klasės auklėtoja ir mokytojais nekonfliktuoja, su grupės draugais yra draugiškas; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamojo sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamieji T. V., R. Ž. ir E. K. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamiesiems T. V., R. Ž. ir E. K. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti laisvės apribojimo bausmę.

Teismas sprendžia, kad įpareigojimas kaltinamiesiems T. V., R. Ž. ir E. K. bausmės atlikimo metu neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, kurį paskirti siūlė prokurorė, yra netinkama, kadangi visi kaltinamieji teigia, kad šiuo metu dirba arba mokinasi. Šiuo atveju kaltinamųjų elgesiui teigiamos įtakos turėtų įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kadangi kaltinamasis R. Ž. šį nusikaltimą padarė iki Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis iš dalies jas sudedant, paskiriant įpareigojimus dirbti, tęsti darbą arba mokytis bei nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir paliekant pagal ankstesnį nuosprendį paskirtus įpareigojimus, taip pat įskaitant pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Skiriant kaltinamajam D. B. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai; į nusikalstamų veikų stadiją, – nusikaltimai baigti; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalies 8 punkte, padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau norint, kad jie atsirastų, o kitas nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytai dėl menkavertės dingsties; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – neteistas, 2017 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, atliktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, jo atžvilgiu nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 8 punkto, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, administracine tvarka baustas, (duomenys neskelbtini)nusiskundimų D. B. adresu nėra gavusi, (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad su klasės vadove jis bendrauja mandagiai, kalbantis su vaikinu asmeniškai, atrodo, kad jis supranta savo negerus poelgius, bet vėliau situacija kartojasi, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys.

Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo atleisti kaltinamojo D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu.

Teismas sprendžia, jog bausmės tikslai ne tik nubausti, bet ir perauklėti kaltinamąjį D. B., užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą, didinti jo asmenybės ugdymą, gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, numatytą alternatyvią laisvės apribojimo bausmę, mažesnę, nei vidurkis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skirtina mažesnė, nei sankcijos vidurkyje numatyta, laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrintos apėmimo būdu. Teismo vertinimu, yra pagrindo tikėti, kad bausmės tikslai, subendrinus bausmes apėmimo būdu, bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, artimą maksimaliam terminui, įpareigojant būti nustatytu laiku namuose ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir 50 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamųjų. Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjusysis V. L. nurodė, kad po sužalojimų negalėjo vykti į mokslus, nes buvo nusėtas mėlynėmis, kūno skausmais. Daugiau nei savaitę gulėjo namuose, nes negalėjo normaliai judėti. Dažnai būdavo galvos skausmai, neina užmigti. Taip pat buvo apgadintas automobilio „Mercedes Benz“ sparnas.

Nukentėjusysis V. L. ir kaltinamasis D. B. su motina I. B. pasirašė pasižadėjimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo patirtą žalą atlygins dalimis iki lapkričio 30 d. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio susitarimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jis tvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiojo V. L. civilinio ieškinio dėl 1 500 Eur iš kaltinamojo D. B., nutrauktinas.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis V. L. patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į medikus. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į medikus po įvykio, jam skaudėjo galvą bei nėjo užmigti. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. L. patirtus nepatogumus – 1 000 Eur suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam V. L. solidariai iš kaltinamųjų R. Ž., E. K. ir T. V.

Dėl civilinio ieškovo V. L. turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai ir solidariai iš kaltinamųjų D. B. ir R. Ž. civiliniam ieškovui V. L. priteistinas 50 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad ir kaltinamieji E. K. ir T. V. yra materialiai atsakingi už padarytą turtinę žalą, kadangi byloje nėra duomenų, kad jie būtų apgadinę priekinį automobilio sparną.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamieji D. B., E. K., R. Ž. ir T. V. laikinai sulaikyti nebuvo. Kaltinamiesiems D. B. ir R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (t. 1, b. l. 125–126; 159–160). Kaltinamiesiems E. K. ir T. V. kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamiesiems E. K. ir T. V. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo teismo neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti (tęsti darbą), arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; taip pat įpareigojant būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, tai yra prie Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (3 mėnesius laisvės apribojimo) ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu nesilankyti internetinėse pažinčių svetainėse, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; taip pat įpareigojant būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į R. Ž. bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam R. Ž. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti (tęsti darbą), arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; taip pat įpareigojant būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, pradėti dirbti (tęsti darbą), arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, arba mokytis; taip pat įpareigojant būti namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 82 ir 87 straipsniais, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laiką būti savo namuose nuo 22 (dvidešimt antros) val. iki 6 (šeštos) val., jei tai nesusiję su mokslu, ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam D. B. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinys tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. Ž., E. K. ir T. V. vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo V. L. naudai.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. Ž., ir D. B. penkiasdešimt eurų (50 Eur) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo V. L. naudai.

„Aš I. B. kartu su sūnumi D. B. susitariame su V. L. dėl jam padarytos žalos atlyginimo 1 500 Eur. 500 Eur sumokame iš karto, likusią dalį įnešti į V. L. sąskaitą (duomenys neskelbtini), dalimis, tai yra 500 Eur iki birželio 30 d., ir 500 Eur iki lapkričio 30 d.“

Procesą dėl nukentėjusiojo V. L. civilinio ieškinio D. B. nutraukti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltinamiesiems T. V., R. Ž. ir E. K. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.