Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.10.1.; 1.2.28.2.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.5.; 2.3.6.7.

2016 m. lapkričio 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, Jolitai Žukauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Latvijos Respublikoje, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Latvijos Respublika, Daugpilis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

S. S., laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 15 d., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. R. (I. R.), G. G. (G. G.), B. S. (B. S.) ir R. B., kurie Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 292 str. 2 d., bei ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, vadinamais I. ir A., dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, gabeno ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikoje neturinčius gyvenamosios vietos užsieniečius: Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A..

Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: I. R. nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2012 m. balandžio 15 d. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), bendraudamas su nenustatytais šio nusikaltimo bendrininkais: Rusijos Federacijoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu vardu I., prašiusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika pasitikti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius ir juos nugabenti į Vilniaus miestą, jo (I.) nurodymu susiskambinęs telefonu su Baltarusijos Respublikoje gyvenančiu nenustatytu asmeniu vardu A., kuris paaiškino, jog suorganizuos neteisėtą užsieniečių pergabenimą per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nurodydamas šio nusikaltimo datą ir veiksmų eigą. Tada S. S., I. R., G. G., B. S. ir R. B. sutarė įvykdyti nenustatytų asmenų I. ir A. prašymus pasitikti neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, juos slėpti ir nugabenti į Vilniaus miestą. 2012 m. balandžio 11 d. 19 val., I. R., mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs R. B., paprašė jo atrakinti ūkinio pastato, esančio Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k., patalpų duris ir suteikti šias patalpas užsieniečiams neteisėtai slėpti. 2012 m. balandžio 12 d. apie 16 val. Latvijos Respublikoje, Daugpilio mieste, Griva rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje, S. S., I. R., G. G. ir B. S. susitiko, aptarė reikalingus atlikti veiksmus, pasiskirstė vaidmenimis. Po to I. R., važiuodamas automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo bendrininkus iki R. B. sodybos, esančios Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k., pakeliui sustojęs Lietuvos Respublikoje esančiame Zarasų mieste ryšiui palaikyti ir informacijai pasikeisti nupirko ir įteikė S. S. lietuviško mobiliojo ryšio telefono kortelę. Tą pačią dieną, apie 23 val., I. R., palikęs bendrininkus S. S., G. G., B. S. R. B. sodyboje, grįžo namo į Daugpilio miestą Latvijoje, kur mobiliojo ryšio telefonu bendravo su S. S. bei su nusikaltimo iniciatoriais, nenustatytais asmenimis I. bei A., domėjosi jų reikalais. G. G. 2012 m. balandžio 13 d. apie 00 val. 30 min. Ignalinos r., Tverečiaus sen., ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimais pasitiko tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir gyvenamosios vietos Lietuvoje neturinčius užsieniečius: Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A., ir juos nugabeno į R. B. sodybą. Po to R. B., (duomenys neskelbtini) k., Tverečiaus sen., Ignalinos r., atrakinęs duris ir leidęs naudotis dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato patalpomis, nuo atgabenimo momento iki tos pačios dienos 7 val. ryto kartu su S. S., B. S., G. G. šiose patalpose neteisėtai slėpė minėtus užsieniečius. 2012 m balandžio 13 d. tarp 7 val. ir 7 val. 35 min., G. G., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno, o S. S. ir B. S., važiuodami kartu automobiliu „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k. iki kelio Ignalina–Zarasai 4-to kilometro, stebėdami aplinką lydėjo ir saugojo iš paskos važiuojantį G. G. ir į Vilniaus miestą vežamus, neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A. nuo R. B. sodybos iki kelio Ignalina–Zarasai 4-to kilometro, kur jie buvo sulaikyti valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Į Lietuvą jis važiavo turėdamas tikslą lydėti „nelegalus“. Tai daryti jam pasiūlė I. R.. I. R. sakė, kad jis (S. S.) turės važiuoti priešais automobilį, kuriuo bus vežami „nelegalai“, ir perspėti to automobilio vairuotoją apie kelyje stovinčius policijos pareigūnus ar pasieniečius. Už tai jam buvo pažadėtas atlygis, sumos šiuo metu neprisimena. Sumokėti pinigus jam turėjo I. R.. Su pasiūlymu jis sutiko, nes jam labai reikėjo pinigų. Sutartą dieną jis, I. R., B. S. ir G. G. keliais automobiliais nuvyko pas R. B. į sodybą, esančią Ignalinos r. Kiek pabuvęs sodyboje I. R. išvažiavo ir daugiau nebegrįžo. Prieš išvažiuodamas I. R. jam davė žmogaus iš Baltarusijos telefono numerį, liepdamas į šį numerį paskambinti, kai į sodybą ateis „nelegalai“. Jis (S. S.) iš karto paskambino duotu numeriu, bet nekalbėjo, nes skambutis buvo reikalingas tik tam, kad asmuo Baltarusijoje savo telefone užfiksuotų jo (S. S.) numerį. Taip pat I. R. į jo navigacinę įrangą įvedė adresą Vilniuje, iki kurio jam reikėjo lydėti kitą automobilį su „nelegalais“. Apie 1 val. nakties G. G. jam pasakė, kad „jau laikas eiti“. Suprato, kad reikia eiti iki Lietuvos–Baltarusijos sienos pasitikti „nelegalus“. G. G. rodant kelią jie nuo R. B. namų paėjo apie pusę kilometro, kur G. G. liepė jam laukti, o pats nuėjo toliau. Maždaug po 1–1,5 val. G. G. sugrįžo su keliais „nelegalais“. G. G. nurodymu ėjo paskui juos, o likus iki sodybos 150-200 m su G. G. išsiskyrė, jis (S. S.) nuėjo į sodybą, į automobilį miegoti, o G. G. su „nelegalais“ nuėjo toliau. Netrukus iš I. R. gavo SMS žinutę. I. R. klausė, kas jiems atsitiko, nes turėjo jam pranešti, kai „nelegalai“ bus sodyboje. I. R. parašė, kad viskas tvarkoje. Tada prisiminė, jog jam reikėjo paskambinti į Baltarusiją. Paskambinęs duotu telefono numeriu į Baltarusiją, atsiliepusiam vyriškiui pasakė, kad „nelegalai“ jau vietoje. Po to į automobilį atėjo B. S. ir jie nuėjo miegoti. Kaip ir buvo sutarę su G. G., ryte, 7 val., jis su B. S. jo (S. S.) automobiliu išvažiavo iš R. B. sodybos ir važiavo maršrutu, kuriuo vedė navigacijos prietaisas. Pavažiavęs apie 1,5 km aplenkė automobilį „Opel“, kuriuo G. G. vežė „nelegalus“. Važiuojant kažkas atsitiko navigacijai ir jie sustojo. Tada iš karto prie jų privažiavo pareigūnų automobilis ir juos sulaikė. Pasieniečių būstinėje pamatė sulaikytus ir G. G. bei R. B.. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.

G. G. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 292 str. 2 d., parodė, kad 2012 m. jam paskambino pažįstamas, su kuriuo jie kartu dirbo statybose, jo vardo nepamena, lyg E., su kuriuo jis susitiko ir jis (E.) pasiūlė jam darbą – vežioti Lietuvoje žmones. Kaip ir buvo sutarę, 2012 m. balandžio 12 d. susitiko prie kuro kolonėlės. Jis atvažiavo B. S. žmonos automobiliu „Opel Vectra“, kartu pasiėmė ir B. S., pamanė, kad gal ir jis susiras darbą. Tuo metu savo automobilio neturėjo. I. R. buvo atvažiavęs su „BMW“ markės automobiliu. I. R. užpylė jiems kurą ir jie dviem automobiliais nuvažiavo prie parduotuvės Daugpilyje. Ten jų laukė S. S., kuris taip pat buvo atvažiavęs su „BMW“ markės automobiliu. Liepė B. S. persėsti pas S. S. į automobilį ir jie visi keturi (I. R., S. S., G. G. ir B. S.) trimis automobiliais išvažiavo į Lietuvą. Zarasuose sustojo prie parduotuvės „Maxima“, kur I. R. visiems nupirko lietuviškas SIM korteles. Po to visi kartu nuvažiavo į Ignalinos r., į Didžiasalį. I. R., B. S. ir S. S. nuvažiavo į sodybą, o jis iš karto nuvažiavo prie sandėlio. Kad automobilis nuo kelio nebūtų matomas įvarė jį į sandėlio vidų ir uždarė sandėlio vartus. Tame sandėlyje jis buvo pirmą kartą, nežino, kam jis priklausė. Po to, apie 23 val., nuėjo prie sodybos, kur sutiko S. S.. Kieme daugiau nieko nebuvo. Jie nuo sodybos paėjo kokius 200 m. Tada S. S. pasakė palaukti ir vienas pats paėjo dar 200–300 m, ten stovėjo pasienio ženklas. Po 15-20 min. nuo Baltarusijos pusės atėjo žmonės, jis juos pasitiko ir nuvedė į minėtą sandėlį. Tik tada suprato, kad tai „nelegalai“, bet buvo gaila juos palikti, nes buvo ir moteris su mažu vaiku, jie buvo šlapi. Nepamena, ar su tais „nelegalais“ buvo priėjęs prie S. S., ar jam paskambino ir liepė eiti miegoti. Apie 6.30–7 val. ryte paskambino S. S. ir pasakė, kad jau išvažiuoja. Netoli Ignalinos, likus 3 km, juos sustabdė pasieniečių automobilis. R. B. nematė, jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. B., nes jį vertė tai daryti. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog R. B. jam leido naudotis sandėliu, į kurį atvedė „nelegalus“. Taip pasakė, nes norėjo išsisukti, kad jam būtų lengviau, nenorėjo atsidurti kalėjime. Šiuo metu sako tiesą. Kai susitiko su pažįstamu asmeniu vardu S., jis pasakė, kad reikės nuvežti žmones nuo sienos iki Vilniaus. Jam pasakė, kad tie žmonės bus ne rusų tautybės ir jų bus keturi. Už tai jam buvo pažadėtas atlygis, priklausomai nuo žmonių skaičiaus, sumos šiuo metu nepamena. Po pokalbio su S. jam paskambino I. R., kurį vadina V., jis prisistatė nuo S.. I. R. pasakė, kad reikės padirbėti, nuvežti žmones. Tuos 800 dolerių jam turėjo pervesti į sąskaitą po to, kai būtų pervežęs žmones. Savo sąskaitos numerio niekam nebuvo davęs, mano, kad jam būtų paskambinę ir paprašę sąskaitos numerio po žmonių pervežimo. Kartu pasiėmė B. S., galvojo, kad gal ir jis ten susiras darbą. Su B. S. apie „nelegalus“ nekalbėjo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu užrašė, kad jis B. S. sakė, jog jam reikės vežti žmones. Tokių parodymų nedavė. Anksčiau tame rajone yra važinėjęs, buvo matęs tą sodybą. Tiksliai negali pasakyti, bet lyg S. dar būnant Daugpilyje internete esančiame žemėlapyje jam parodė, kur konkrečiai reikės važiuoti. Jau iš anksto buvo kalbėta, tiksliau, tai pasakė S., kad jam reikės važiuoti prie to sandėlio, kur jis galės paslėpti automobilį, kad jo nesimatytų nuo kelio. Kai atvažiavo prie sandėlio, prie jo kitų žmonių nebuvo. Sandėlio durys buvo neužrakintos ir jis automobilį įvarė į jo vidų. Pati sodyba buvo toliau nuo sandėlio. Kiti du „BMW“ markės automobiliai nuvažiavo į sodybą. Į sandėlį atvažiavo apie 21 val., jau buvo tamsu. Tada sėdėjo automobilyje ir laukė vidurnakčio. Sandėlyje daugiau nieko nebuvo. Apie 23.30 val. ėjo sutikti žmonių. Nepamena, ar iki to laiko (23.30 val.) su kuo nors bendravo telefonu. Eidamas švietė žibintuvėliu, kad matytų kelią. Priėjęs prie stulpo, sušvilpė ir pašvietė mobiliuoju telefonu. Iš Baltarusijos pusės taip pat sušvilpė ir tada atėjo žmonės. Tiems žmonėms rusiškai pasakė bei ranka parodė, kad jie eitų paskui jį. Žmones nuvedė į sandėlį, tuo metu galėjo būti 1–1.30 val. Vietą, kurioje reikėjo pasitikti „nelegalus“, jis žinojo, ją internete jam buvo parodęs S., o I. R. buvo pasakęs laiką, kada reikia tuos žmones pasitikti. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad tą vietą jam parodė I. R., susimaišė, tuo metu buvo susinervinęs, išsigandęs, kad jį suėmė. I. R. su B. S. apie žmonių gabenimą ir užmokestį nekalbėjo. Tokio pokalbio tarp jų nebuvo. Asmens pravarde „K.“ nežino. Ryte susodinęs „nelegalus“ išvažiavo. Juos turėjo nuvežti į Vilnių, prie pirmo „McDonald's“, iš karto įvažiavus į Vilnių. Kur žmones vežti jam buvo nurodęs I. R.. Neprivažiavus Ignalinos jį sustabdė pasieniečių automobilis. Nežino, kur tuo metu buvo I. R., S. S. ir B. S., jų nematė. Jie turėjo susitikti Vilniuje. B. S. į Vilnių važiavo, kad pasivažinėtų, gal būtų pavykę jam susirasti darbo, o kokiu tikslu ten vyko S. S., nežino. S. S. nepažinojo, juos Daugpilyje supažindino I. R.. B. S. liepė persėsti į S. S. automobilį tam, kad jis atlaisvintų jo automobilį, jog galėtų paimti tuos žmones, kuriuos vežė. Neatsimena, ar tą naktį, kai buvo sandėlyje, su kitais asmenimis bendravo telefonu. S. S. telefono numerį turėjo, jį užsirašė kai I. R. nupirko SIM korteles. Nežino, kokiu tikslu nuo 2012-04-12 21.32 val. iki 2012-04-13 00.56 val. penkis kartus telefonu kalbėjo su S. S.. Balandžio 13 d. nuo 00.05 val. iki 7.13 val. B. S. neskambino ir su juo nekalbėjo, nes miegojo, galėjo pats telefonas suveikti. Buvo tokia kalba, kad S. S. ir B. S. jį perspės dėl kelyje stovinčių policijos pareigūnų, nes jis neturėjo Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Buvo sutarę į Vilnių vykti visi kartu, bet jis išvažiavęs ant kelio jų nematė. R. B. atpažino tik dėl to, kad jį matė sulaikytą, tačiau jo asmeniškai nepažinojo. Atpažinimo protokole R. B. nurodė kaip tos sodybos šeimininką galimai todėl, kad girdėjo tokias kalbas.

I. R. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 292 str. 2 d., parodė, kad buvo skolingas vienam asmeniui vardu I., jo pavardės nežino. I. jam paskambinęs paprašė paslaugos, t. y. iš Lietuvos pasienio zonos su Baltarusija atvežti žmones į Kauną arba Vilnių, tiksliai miesto nenurodė, sakė, kad bevežant sužinos. Su I. bendravo telefonu ir „skaipu“. Jam sutikus I. davė baltarusišką telefono numerį asmens vardu A. ir žmogaus iš Maskvos, kurio vardo neprisimena. Jam sakė, kad kai iš Baltarusijos pusės ateis žmonės, juos reikės kažkur nuvežti, ir tik bevežant sužinos, kur. Sakė, kad tie žmonės, kuriuos reikės vežti, bus užsieniečiai ir kad jų dokumentai yra sutvarkyti Maskvoje. Už šią paslaugą su juo atsiskaityti turėjo, tik nebuvo sutarta konkreti pinigų suma. Tą vietą, iš kurios reikėjo paimti žmones, jam žemėlapyje parodė I.. Taip atsitiko, kad ta vieta, iš kurios reikėjo paimti žmones, sutapo su jo pažįstamo R. B. gyvenamąja vieta, tiksliau ta vieta buvo prie R. B. sodybos. R. B. anksčiau buvo matęs vieną, du kartus. Nei A. ar kas nors kitas nekalbėjo apie R. B.. Niekas jam nepasakė ir jis nežinojo, kad tame rajone nėra pasienio praėjimo punkto. Pasiruošimo jokio nebuvo. Susitarė su G. G., ir tiek. Jis G. G. nepažinojo, jo telefono numerį jam davė I., sakė, kad jis žino tas vietas, nes ten dirbo. Jis pats tos vietos nežinojo. G. G. buvo reikalingas, kad pervežtų žmones. Reikėjo pervežti keturis žmones. Jis autobusiuko neturėjo ir todėl pats vienas tiek žmonių pervežti nebūtų galėjęs. Su S. S. buvo šiaip pažįstami. S. S. taip pat buvo reikalingas, nes jis nežinojo, kiek žmonių reikės vežti ir kiek tiksliai reikės automobilių. Du automobiliai šiaip sau važiavo, negali atsakyti, kodėl važiavo būtent tiek automobilių. Susitarę susitiko degalinėje, kur jis visiems užpylė kuro. Po to nuvažiavo į Zarasus, ten nupirko lietuviškas telefono SIM korteles ir jas visiems išdalino, kad ryšys būtų pigesnis. Jis važiavo su „BMW“ markės automobiliu, S. S. su kitu „BMW“, o G. G. „Opel Vectra“ automobiliu. Nepamena, kokiu eiliškumu važiavo. Nepamena, kokia tai buvo diena, galėjo būti Velykos. Su jais dar važiavo G. G. draugas B. S., jis pats jo asmeniškai nepažinojo. Jis paskambino R. B. ir paklausė, ar jis turi laisvą daržinę ir ar jo žmonės galės joje pasidėti statybines medžiagas. Jis nematė, kokius įrankius jie atsivežė ir ar tie įrankiai apskritai buvo. R. B. telefono numerį turėjo, su juo susipažino atsitiktinai. Jis (I. R.) pardavinėdavo kurą, alkoholį, taip su R. B. ir susipažino. Iki to įvykio pas R. B. yra buvęs gal kartą. Pas jį yra buvęs žvejoti, jis turi gerus tvenkinius. Kai jam I. atsiuntė žemėlapį su vieta, į kurią reikės važiuoti pasiimti žmonių, suprato, kad netoli tos vietos yra R. B. sodyba. Taip sutapo, kad ta vieta buvo prie R. B. sodybos. Jis žinojo, kur gyvena R. B., o tolimesnio kelionės maršruto nežinojo. Jokios kalbos su R. B. apie vietos parodymą nebuvo. G. G. važiavo priekyje. Jis kažkur nuvažiavo, kur, nematė ir jam nepaaiškino, o jie su S. S. ir B. S. nuvažiavo pas R. B.. Būdamas pas R. B. sužinojo, kad ten nėra sienos perėjimo punkto. Jam tai nepatiko, suprato, kad čia gali būti kriminalas, todėl išvažiavo į namus. Kitiems pasakė, kad išvažiuoja namo, tik nepasakė, kodėl. S. paliko asmenų iš Baltarusijos ir Maskvos telefono numerius, pakeliui jis turėjo paskambinti į Maskvą ir paklausti, kur tuos žmones reikės vežti. Važiuodami jie žinojo, kad reikės pervežti žmones. Po to iš įdomumo ir žmogiškumo jiems kelis kartus skambino, klausė, ar jie paėmė tuos žmones ir ar juos nuvežė ten, kur reikėjo. Negali pasakyti, kam tiksliai skambino, bet su kažkuo tikrai kalbėjo. Vėliau per pažįstamus sužinojo, kad juos sulaikė už „nelegalų“ pervežimą. Tai sužinojęs tą pačią ar kitą dieną kalbėjo su maskviečiu, jam sakė, kad išsiųstų pinigus, nes nukentėjo žmonės, bet jokio atsakymo nesulaukė. To maskviečio numerį jam taip pat davė I.. Nieko blogo neįžvelgia, kad paskambinęs G. G. paklausė jo, ar jis gali surasti automobilį, nes reikia nuvežti žmones. Taip pat jam kažkas skambino, sakė, kad nesulaukė atvežant žmonių. Nežino, kas yra toks R. A. I., su kuriuo užfiksuoti jo pokalbiai telefonu, tai gali būti jo minimas maskvietis, kitų telefonų jis neturėjo. R. B. nieko nežinojo ir neturėjo jokio supratimo apie tų žmonių gabenimą. Jam būnant pas R. B. jie kalbėjo apie darbo paieškas, statybos darbus ateityje. Būdamas pas R. B. sodyboje nesidomėjo, kur yra G. G., kur jo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu atsakymus dėl pokalbio su A. apie užsieniečių gabenimą prokuroras užrašė kaip jam pačiam buvo patogiau. Sutinka, kad balandžio 1 d. buvo toks pokalbis su Baltarusijoje gyvenančiu A. apie užsieniečių gabenimą. Dėl balandžio 2 d. SMS, kad „sniegas ir dirbti negalima“, turėjo omenyje cigaretes. Taip pat ir dėl balandžio 4 d. užfiksuoto pokalbio su A., kur tarėsi, kad dar reikia palaukti, kad tai užtruks, kol nutirps sniegas, kalbėjo apie cigarečių vežimą. Apklausos metu nurodė, kad tai pokalbis apie pasiruošimą gabenti užsieniečius, bet tai buvo pokalbis apie cigaretes. Taip pat buvo tokia žinutė, kurią išsiuntė maskviečiui, kad yra pasiruošęs sutikti užsieniečius Lietuvos pasienio zonoje naktį iš balandžio 12 į 13 dieną. Prieš tai jie kalbėjo per „skaipą“. Tačiau savo pokalbiuose jis niekur neužsimena apie tai, kad tie žmonės yra „nelegalai“, nes nežinojo apie tai, jog jie tokie bus, nežinojo, kad ten nėra sienos perėjimo punkto. Nežinojo, iš kur tie žmonės bus. Mano, kad tyrėjui buvo patogiau jo apklausose tuos žmones įvardyti „nelegalais“, nors jis taip nesakė. Balandžio 10 d. išsiųstoje A. žinutėje yra tikslinamos detalės dėl apmokėjimo. Ne jis sprendė, kad tai vyks vakare, o jam skambino iš Maskvos ir pasakė, kad važiuotų vakare ir pasitiktų žmones. Dėl balandžio 11 d. žinutės „Gedimino pr., jei jis neklysta, tai „McDonald's adresas“, mano, kad tai nurodytas adresas, kur reikės vežti žmones, bet tai netikslus adresas. Balandžio 13 d. išsiųstoje žinutėje nurodydamas „nebendradarbiausime“ turėjo omenyje piniginį atlygį, kompensaciją už tai, kad buvo sulaikyti žmonės. Kompensacijos prašė ne konkrečiam draugui, o visiems, kurie važiavo. R. B. sodyboje yra buvęs vieną kartą. Jam būnant sodyboje nekilo jokio įtarimo, kad ten nėra jokio sienos perėjimo punkto, jis toliau tos sodybos nėra buvęs, nežino, kur eina tas kelias. Nežino, kodėl balandžio 12 d. R. B. prašė pamiršti jo vardą ir jį patį, gal šiaip pasakė, gal kokių nemalonumų turėjo. Apie pokalbyje su Maskvoje gyvenančiu Irako piliečiu minimą „G.“ ar „G.“ nieko negali pasakyti, nes apie tokį asmenį negirdėjo. Dėl dalies žinučių turinio šiuo metu nieko atsakyti negali, nes nežino, apie ką jose kalbama, viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu. G. G., S. S. ir B. S. jokių konkrečių veiksmų, nurodymų nedavė. Niekas nežinojo, iki kur tuos žmones reikės vežti. Apie tai, iš kurios vietos reikės paimti užsieniečius, G. G. galėjo žinoti iš I. arba kito kokio nors asmens. Jis su G. G. turi bendrą pažįstamą, abu turi jo telefono numerį. Tą asmenį jis įvardijo I., o G. kalba apie S.. Nežino, kas jis toks iš tikrųjų yra, jam G. G. kontaktus davė I.. Nuo to laiko I. pradingo, su juo ryšio nepalaiko. Jį patį vadina V. arba I., bet niekada jis nėra prisistatęs A.. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad pinigus turėjo atsiųsti į S. S., G. G. ir jo draugo sąskaitą. Žmones pristatę į vietą turėjo išsiųsti bet kurio, kuris ten buvo, sąskaitos numerį. Balandžio 14 d. jis A. sakė, kad nei jis jo nežino, nei jis jį pažįsta, nes sužinojo, kad suėmė žmones ir išaiškėjo, kad ten buvo gabenami „nelegalai“. Jo pokalbio metu minimas „G.“ yra G. G.. „K.“ – tai paprasčiausias pasakymas, nieko konkretaus omenyje neturėjo.

B. S. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 292 str. 2 d., parodė, kad 2012-04-12 jis su G. G. jo buvusiai žmonai priklausančiu „Opel Vectra“ automobiliu iš Daugpilio nuvažiavo į Zarasus iki „Maximos“ parduotuvės. Konkrečiai važiavo į Ignaliną dėl darbo. G. G. jam sakė, kad nuvažiavus turės padėti prie statybų. Pagal specialybę jis (B. S.) yra statybininkas. Su G. G. nėra draugai, tačiau anksčiau yra kartu dirbę prie statybų. G. G. jam paskambino tos pačios dienos – balandžio 12 d. ryte ir pasiūlė važiuoti kartu ieškotis darbo. Išvažiavo po 18 val. Prie „Maximos“ parduotuvės G. G. pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į Dūkštas aplankyti gimines, liepė jam (B. S.) persėsti į S. S. automobilį. Anksčiau su S. S. nebuvo pažįstami. G. G. jam pasakė, kad S. S. jį paveš ir parodys darbą, bei pažadėjo jam paskambinti ir jį pasiimti, davė jam lietuvišką mobiliojo ryšio telefono kortelę. Tada jis su S. S. nuvažiavo pas R. B., jo anksčiau nepažinojo. Su R. B. dėl darbo nesusitarė, nes jam netiko tai, ką jis siūlė. R. B. statė garažą ir reikėjo sutvarkyti garažo stogą. Jam netiko pasiūlymas, nes už darbą mažai žadėjo mokėti. Po to nuėjo į S. S. automobilį miegoti, o iš ryto išvažiavo ieškoti kito darbo. G. G. žadėjo dirbti kartu su juo. S. S. taip pat ieškojo darbo. Ryte skambino G. G., bet jis nekėlė ragelio. Pas R. B. į sodybą dar buvo atvažiavęs I. R.. Jo asmeniškai nepažįsta, su juo buvo susitikęs benzino kolonėlėje, kur jis visiems užpylė kuro. Nežino, ką I. R. veikė R. B. sodyboje, jis ten atvažiavo pirmas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė visai kitas aplinkybes, galėjo suklysti, nes buvo išgėręs. Be to, jam buvo tas pats, ką kalba tyrėjui. Apklausiant jį 2012-11-15, gynėjas nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad G. G. išvyko iš R. B. sodybos, turėjo omenyje I. R., kuris vakare išvažiavo. G. G. R. B. sodyboje nebuvo. G. G. žadėjo atvažiuoti, bet daugiau jo nebematė. Pas R. B. į sodybą jis atvažiavo kartu su S. S., o kur nuvažiavo G. G., nematė. Vakare skambino G. G., nes norėjo jo paklausti, kur jis dingo, tačiau jis neatsiliepė. Ryte jie dviese su S. S. išvažiavo link Ignalinos, ketino važiuoti į Vilnių ieškoti darbo. G. G. ir S. S. žadėjo jam surasti darbą. Jiems išvažiuojant R. B. kieme buvo užklimpęs jų automobilis. Kai jie sustojo gamtinių reikalų, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, paėmė jų dokumentus, telefonus ir juos sulaikė. Policijos pareigūnai neaiškino, kodėl juos sulaiko. Tik vėliau policijoje sužinojo, kad kažkas jo automobiliu vežė „nelegalus“. G. G. skambino ryte, gal apie 8 val. Jam skambino iš lietuviškos kortelės, kurią jam buvo nupirkę, skambino vieną kartą. Jis neatsiliepė. Į kortelę jo telefono numerį įvedė pats G. G.. 21.38 val., 21.39 val. skambino G. G., nes norėjo paklausti, kur jis dingo. Su juo nekalbėjo, nes nesusijungė. 21.33 val. S. S. neskambino, nes tuo metu jie sėdėjo viename automobilyje, su juo jam galėjo susijungti žaidžiant telefonu. 1.05 val. su G. G. nekalbėjo, galėjo jam miegant pasispausti telefonas. Ryte su G. G. kontaktuoti galėjo vieną kartą. Ryte, kai buvo užfiksuoti jo keturi skambučiai su G. G., jis klausė G. G., kur jis dingo, ieškojo jo. Neatsimena, ką G. G. atsakė, jam atrodo, kad jis su juo nekalbėjo, jam neprisiskambino. Tvirtina, kad pokalbio su G. G. nebuvo. G. G. skambino 5 kartus, o kai jam skambino pats G. G., jis su juo nekalbėjo, nes kol ištraukė telefoną, nusispaudė mygtukas ir ryšys atsijungė. Jo buvusiai žmonai priklausančiame „Opel Vectra“ automobilyje jis vežėsi siurblį, statybinius reikmenis, talpą benzinui, darbo instrumentus, elektrinį pjūklą, visokius raktus, vinis, spec. rūbus, kurie buvo sausi. Važiuodami ryte su S. S. jie jokio „Opel Vectra“ automobilio, kurį vairavo G. G., nematė ir neaplenkė.

Kaltinamasis R. B. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 292 str. 2 d., parodė, kad jis gyvena pasienyje, gretimai yra pasienio postas, todėl pas jį dažnai užsuka asmenys su įvairiais pasiūlymais. 2011 m. rudenį, o gal ir žiemą, pas jį buvo užsukęs I. R., kurį vadina V., ir jam siūlė pigesne kaina įsigyti degalų, degtinės. Jis atvažiavo ne vienas, o su vyriškiu, jo vardo neatsimena, panašiu į G. G.. Iš I. R. nusipirko degtinės, pakalbėjo apie pasienį, apsikeitė telefono numeriais. Kitais metais, pavasarį, prieš Vėlykas, jam paskambinęs I. R. pasakė, jog norėtų atvažiuoti pas jį į sodybą pažvejoti, nes kai buvo atvažiavęs pirmą kartą matė jo vandens tvenkinius, kurie yra įspūdingi, susijungia su upe ir kuriuose yra daug žuvies. Jo vandens telkiniai I. R. sudomino. Po to I. R. jam skambino daug kartų, sakė, jog atvažiuoja su nemaža kompanija. I. R. perspėjo, kad tokiu metu yra purvas, blogas privažiavimas. Balandžio 13 d. apie 21 val. buvo fermoje, kai pamatė šviečiant automobilio lempas. Atvažiavo I. R.. Kartu su juo buvo jam nepažįstami B. S. ir S. S.. Jie atvažiavo „BMW“ markės automobiliais. Su jais kalbėjo apie statybos darbus, jų kainas, truputį išgėrė. Už stogo uždengimą jiems pasiūlė 1500 Lt, bet jie numojo ranka, pasakė, kad toli važiuoti. Garažo stogo neuždengė. Jie taip pat domėjosi, kaip pasienis, norėjo vežti cigaretes, bet jiems pasakė, kad jis yra kontroliuojamas pasieniečių. Tada I. R. išvažiavo, o kartu su juo atvažiavę asmenys nuėjo į savo automobilį miegoti. Kodėl išvažiavo I. R., nežino. Jis (R. B.) taip pat nuėjo miegoti, iki ryto daugiau niekur nebuvo išėjęs. Ryte B. S. su S. S. išvažiavo. Prieš tai jo žmona ištraukė kieme jų užklimpusį automobilį. Jis liko namuose, tvarkėsi ūkyje, kai pamatė atvažiuojančius pasieniečius. Jie paprašė leisti apžiūrėti sandėlį. Jam leidus kartu su pasieniečiais nuvažiavo į sandėlį, esantį už 1 km nuo jo sodybos. Maždaug toks atstumas yra važiuojant aplinkui, einant tiesiu keliu nuo jo sodybos sandėlis yra už 500 m. Tas sandėlis yra ne jo vieno nuosavybė. Jis nėra to sandėlio savininkas. Jo savininkai yra 28 pajininkai, tarp jų ir jo žmona. Naudojasi tuo sandėliu kaip smulkus ūkininkas, jį prižiūri. Tame sandėlyje pasieniečiai surado šlapius batus, antklodę. Liepė jam pasirašyti ant dokumentų, bet jis nepasirašė, nes tie daiktai buvo ne jo. Į tą sandėlį galėjo įsilaužti ir į jį patekti bet kas, nes spynos buvo uždėtos tik dėl akių. Pasieniečiai jam pasakė, kad čia buvo apgyvendinti „nelegalai“, jį suėmė. Policijoje juos apklausė vienoje patalpoje. Išgirdo, kaip vienas kalba, jog apie trečią valandą matė, kaip jis (R. B.) buvo atėjęs prie to sandėlio. Bandė tai paneigti, bet tyrėjai to, ką jis sakydavo, neužrašydavo. Pasieniečiai viską papasakojo klaidingai, jie naktį negalėjo jo matyti prie to sandėlio, nes jo ten nebuvo. Upė nuo to sandėlio yra apie 800 m atstumu, o nuo jo namų apie 200–300 m. Būnant prie pat upės prožektorių šviesos nuo sodybos pusės nesimato, nes sodyba yra toliau nuo šlaito krašto, o upė žemai slėnyje. Vakare po kiemą galėjo vaikščioti jo žmona, lakstyti šuva, tuo metu ėriavosi avys. Jis tą dieną po 12 val. nakties nevaikščiojo, nuėjo miegoti. Naktį galėjo eiti į tualetą, kuris yra lauke, o eidamas kelią pasišviesti žibintuvėliu. G. G., asmens vardu G. jis nepažįsta, tokių asmenų pas jį sodyboje nebuvo. Tuo metu naudojosi trimis telefonų numeriais, jo pagrindinis telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini). I. R. galėjo turėti kelis jo telefono numerius. Dieną prieš kalbėjo su I. R. telefonu, jam sakė, kad važiuotų į kiemą, kur galės pasidėti instrumentus. Kadangi kalba dėl stogo dengimo nepavyko, instrumentų pas jį nepaliko. I. R. taip pat norėjo pas jį pažvejoti, nors tuo metu žuvys neršė ir nebuvo galima žvejoti. I. R. prašė atidaryti sandėlį ir palikti nuo jo raktą. Vieno pokalbio metu I. R. pasakė, kad jis pamirštų jo (R. B.) vardą. Taip pasakė dėl nelegalios žvejybos, nenorėjo apie tai kalbėti telefonu ir turėti kokių nors nemalonumų su pareigūnais. Su I. R. atvykę asmenys ieškojo darbo statybose. Su G. G. susipažino tik ikiteisminio tyrimo metu, jis jį atpažino, matyt dėl to, kad jam I. R. buvo pasakęs, jog jis yra sodybos šeimininkas. G. G. per tarpininkus jį žinojo. Dar rudenį kalbėjo su I. R. apie darbininkus. I. R. nesakė, kad negalima naudotis sandėliu, todėl jis ir galėjo nurodyti, kad jam leido tuo sandėliu naudotis. S. S. ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino kaip asmenį, suteikusį „nelegalams“ prieglobstį. Mano, kad jį atpažino tik dėl to, kad daugiau ten nieko nesutiko, tik jį. Tyrėjui sakė, kad tuos „nelegalus“ pirmą kartą pamatė Ignalinos rinktinės patalpose, bet tyrėjas to neužrašė. Jokių kitų asmenų savo teritorijoje tuo metu nepastebėjo, nes po 23 ar 24 val. niekur nebuvo išėjęs iš namų. „Nelegalai“ ir šiuo metu pro jo namus praeina, bent jau taip rašo spauda, bet jis jų nemato. Kur ryte ruošėsi važiuoti B. S. ir S. S., nežino, jie kažkam skambino, bet apie ką kalbėjo, negirdėjo. Su I. R. jie dar kalbėjo apie metalą, nes I. R. dirba metalo supirktuvėje. Jis (M. B.) metalo turėjo. Tuo metu nuo jo namų iki sandėlio tiesiai nebuvo galima praeiti, nes ten yra tvenkinys, griovys, kuriame buvo vandens. Pavasarį reikia eiti aplinkui, asfaltu. Nežino, ką I. R. turėjo omenyje, prašydamas leisti pasinaudoti sandėliu, nes pas jį yra daug pastatų. Už pasinaudojimą sandėliu jam niekas jokio atlygio nesiūlė ir jis jokio atlygio negavo. Su I. R. nebuvo jokios kalbos apie „nelegalų“ gabenimą, jų priėmimą. Jie tik bendrai kalbėjo apie pasienį, kaip jis kontroliuojamas. Pasienio postas nuo jo namų yra už 8 km. Kad galima įvažiuoti į sandėlio vidų G. G. galėjo sužinoti iš I. R.. Nežino, ar jie turėjo atsivežę žvejybos įrankius. Kai atvažiavo, buvo jau vėlu, tamsu, todėl niekas ir nebežvejojo. Nežino, kodėl ryte nežvejojo. Mano, kad I. R. su kitais asmenimis susipyko ir dėl to dar iš vakaro išvažiavo. Negirdėjo, kad jie būtų susipykę, taip tik mano. Neklausė I. R., kodėl jis išvažiavo. Nežino, kam priklauso telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negali paaiškinti, kodėl kontaktavo su šiais numeriais.

Liudytojas V. B., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad R. B. pažįsta nuo vaikystės, yra kaimynai, gyvena gretimame kaime. Šiuo metu abu ūkininkauja, turi bendrą grūdų sandėlį Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k. Tuo sandėliu jie naudojasi ne vieni. Sandėlyje buvo laikomi grūdai. R. B. jame dar laikė grūdų transportavimo įrangą, sraigę. Į sandėlį yra keturi įėjimai ir jie visi rakinami. Nuo sandėlio raktus turi jis, R. B. ir dar vienas asmuo – B.. Anksčiau, t. y. 2012 m., tiksliau kovo-balandžio mėn., nuo sandėlio raktus turėjo tik R. B.. Jei tuo metu jam (liudytojui) reikėdavo patekti į sandėlį, R. B. raktus palikdavo jų sutartoje vietoje. Sandėlį prižiūrėdavo R. B., nes jis arčiausiai jo gyvena. Anksčiau tame sandėlyje lankydavosi retai, daugiausiai derliaus nuėmimo metu. Šiuo metu ten lankosi dažniau. Tiksliai negali pasakyti, ar 2012 m. kovo-balandžio mėnesį lankėsi tame sandėlyje, o jeigu ir lankėsi, jame jokių daiktų, nepažįstamų asmenų, automobilių, nepastebėjo. R. B. jam apie jokius „nelegalus“ nieko nėra sakęs. Tik iš žmonių kalbų ir laikraščių žino, jog tame sandėlyje buvo laikomi „nelegalai“. Nuo sandėlio iki valstybinės sienos yra nuo 500 m iki 1 km atstumas. Netoliese yra Senos upė. Ji yra nedidelė – 10–15 m pločio. Jos gylis labai įvairus, priklausomai nuo metų laiko, kovo-balandžio mėnesį, jeigu yra potvynis, upės gylis gali siekti 1–3 m, vasaros metu gylis vietomis siekia vos 10 cm. G. G. nepažįsta.

Liudytojas R. A., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės sargybos skyriuje, yra jaunesnysis specialistas. 2012-04-12 darbą pradėjo 19 val., dirbo kartu su kolegomis R. S. ir E. K.. Atvyko į Ignalinos r. esantį (duomenys neskelbtini) k., netoli pasienio ruožo. Buvo gavę užduotį – stebėti iš R. B. priklausančios sodybos išvykstančias transporto priemones ir jas sustabdyti. Turėjo informacijos, kad iš šios sodybos automobiliais bus išvežami „nelegalai“. Jie pačios sodybos ir sandėlio nestebėjo, nes buvo kiek toliau nuo tos vietos ir minėti pastatai jiems nesimatė. Maždaug apie 20.45 val. kolegos pranešė, kad į tą sodybą atvyko trys automobiliai su latviškais numeriais. Vėliau, apie 23.10 val., jiems pranešė, kad vienas iš minėtų automobilių išvyko į Ignalinos miesto pusę. Nusprendė šio automobilio nestabdyti. Kitą dieną, t. y. balandžio 13 d., ryte, apie 7.15 val., jiems pranešė, kad du automobiliai, vienas iš jų „BMW“, o kitas – „Opel Vectra“ markės, išvyko iš minėtos sodybos ir juda link Ignalinos miesto. Jie taip pat iš savo posto pajudėjo ir ties (duomenys neskelbtini) k. minėtus automobilius pasivijo bei juos kurį laiką sekė, o iki Ignalinos miesto likus apie 1 km, juos sustabdė. Matė, kad priekyje važiavo „BMW“ automobilis, o jam iš paskos –„Opel Vectra“. Jų ekipažas sustabdė „Opel Vectra“ automobilį. „BMW“ markės automobilį sustabdė jo kolegos. Abu automobiliai buvo su latviškais numeriais. Kas vairavo jo sustabdytą automobilį šiuo metu neprisimena. Tame automobilyje be vairuotojo dar buvo penki tamsaus gymio asmenys, iš jų vienas vaikas. Jų daiktai buvo sudėti bagažinėje, buvo matyti sudėti šlapi drabužiai. Kaip suprato iš jų kalbos, gabenami asmenys buvo iš Afganistano. Juos pristatė į Ignalinos rinktinę. Kaip minėjo, iš jų posto R. B. sodyba nesimatė, apie į sodybą atvykstančius ir iš jos išvykstančius automobilius juos informuodavo kiti jų kolegos (pareigūnai), stebėję sodybą iš arčiau. Jie su jais kontaktavo, kaip ir buvo suderinta. Sulaikyti „nelegalai“ jokių asmens dokumentų su savimi neturėjo.

Liudytojas V. P., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės sargybos skyriuje, specialistu. 2012 m. balandžio 12 d. operacijoje jis nedalyvavo. Balandžio 13 d. iš R. S. gavo nurodymą atlikti valstybės sienos apžiūrą. Jam nieko konkrečiai nepasakojo, tik pasakė, kad buvo kirsta siena ir reikalinga atlikti apžiūrą pasienio ruože tarp ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimai. Tas ruožas yra apie 7 km. Ten nuvyko kartu su kolegomis S. K., T. Š.. Netoli valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo šalia pylimo ištryptą taką, akivaizdžiai pereitą kelių žmonių. Pėdsakai ėjo per griovį, kuriame tuo metu buvo vandens. Per tą griovį buvo brista, klimpta į purvą. Griovys buvo negilus. Buvo matyti kelių asmenų – 4–5 žmonių pėdsakai. Pagal pėdos dydį sprendė, kad tie pėdsakai buvo suaugusių žmonių. Sekdami tais pėdsakais nusekė iki upės, valstybės sienos. Prie upės, ant kranto, aptiko kelių asmenų pėdsakus, taip pat skirtingais atstumais rado dvi kojines. Apie tai informavo užkardos vadą R. S.. Ant upės kranto buvo matyti batų pėdsakai. Tie pėdsakai vedė nuo upės į Lietuvos Respublikos gilumą ir per tą griovį. Takas išmintas buvo tik į vieną pusę. Šiaip ten niekas nevaikšto. Rasti pėdsakai buvo švieži, kaip mano, iki paros senumo, nes krante, vandenyje, dar buvo matyti vandens neišlygintas pėdsakas. Negali pasakyti, koks buvo upės gylis toje vietoje, kurioje buvo matyti iš vandens išbridusių asmenų pėdsakai. Žino, kur yra R. B. sodyba, atstumas iki jos galėjo būti nuo 1 iki 3 km. Vėliau iš kolegų sužinojo, kad kažkokiame kelyje buvo sulaikyti Afganistano piliečiai, kurie prieš tai buvo apsistoję R. B. sodyboje.

Liudytojas S. K., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad yra pasienietis. 2012 m. balandžio 13 d. tarnyboje buvo kartu su specialistu V. P. ir T. Š.. Jie vykdė valstybės sienos apžiūrą nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Jiems pranešė, kad kažkas perėjo (kirto) valstybės sieną, todėl atliko neeilinę vietos apžiūrą. Eidami ties ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), apie 100 m link ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo pėdsakus. Pradėjo jais sekti link sienos su Baltarusija. Pėdsakai vedė per griovį. Perėję griovį priėjo upę su Baltarusijos siena. Prie upės pėdsakai buvo matyti dar geriau. Pėdsakai vedė iš Baltarusijos pusės į Lietuvą. Sekdami pėdsakais rado kojines. Kojinės buvo rastos tarp upės ir griovio. Griovyje buvo truputį vandens. Griovys nedidelis, jį galima peršokti. Jau prie griovio pastebėjo, kad buvo šokta per jį. Buvo matyti kelių žmonių, iš pėdų dydžio spėja, kad suaugusių, pėdsakai. Vaiko pėdų nesimatė. Apie rastus pėdsakus pranešė užkardos vadui, o jis – pareigūnams. Pėdsakai vedė link aptvertos karvių ganyklos. Paskutinė pėda buvo matyti link tos ganyklos, ant kurmiarausio. Artimiausiai nuo paskutinio rasto pėdsako gyvena ūkininkas (R. B.). Mano, kad tuo metu upę toje vietoje buvo galima perbristi, jos gylis galėjo būti iki 1,50–1,60 m.

Liudytojas R. S., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį dirbo Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos rinktinėje vyr. specialistu. Dirbo pagal turimą informaciją, kad iš Latvijos atvykę asmenys per valstybės sieną gabens trečiųjų šalių piliečius ir kad gabenimas gali vykti padedant vietiniam gyventojui R. B.. Buvo išdėstyti keli sargybų postai, kurie stebėjo aplinką, tarpusavyje keitėsi informacija. Apie 15 val. pradėjo stebėti R. B. sodybą. Pradėjus temti, apie 20 val. 45 min., jam buvo pranešta, kad į R. B. sodybą atvažiavo keli automobiliai, iš jų du „BMW“ markės automobiliai įvažiavo į kiemą, o trečias „Opel Vectra“ automobilis nuvažiavo prie sandėlio. Vienas iš „BMW“ markės automobilių dar tą patį vakarą, apie 23 val. 10 min., išvažiavo. Naktį, apie 1–2 val., prie sandėlio buvo pastebėti vaikštantys du asmenys. Apie 3–4 val. viskas nurimo. Apie 7 val. 15 min. gavo informaciją, kad automobiliai pajudėjo ir pasuko link Ignalinos. Prie (duomenys neskelbtini) k. automobilius pasivijo. Jie važiavo vienas paskui kitą. Pirmas važiavo „BMW“ markės automobilis, o jam iš paskos – „Opel Vectra“, kuriuo buvo gabenami Afganistano ir Irako piliečiai. „Opel Vectra“ automobilį vairavo G. G., su juo bendravo rusiškai. Su gabenamais „nelegalais“ niekaip nesusišnekėjo. Kitą sulaikytą „BMW“ markės automobilį vairavo S. S., su juo kartu važiavo B. S.. Automobiliai buvo su latviškais numeriais. „Nelegalai“ buvo tamsaus gymio, jų iš viso buvo penki, tarp jų buvo vienas mažas vaikas. Buvo moteris, vaikas ir trys suaugę vyrai. Neturėjo tikslių duomenų, kur konkrečiai tie „nelegalai“ buvo gabenami. Jie turėjo duomenų, kad „nelegalai“ Lietuvos Respublikos sieną kirs iš Baltarusijos. Nežinojo tikslios vietos, kurioje „nelegalai“ pereis valstybinę sieną, todėl jokių priemonių nutraukti neteisėtus veiksmus nesiėmė. Buvo išdėstyti sargybos postai ten, kur buvo tikėtasi neteisėtai valstybinę sieną kirtusius asmenis aptikti, juos pastebėti. Jie turėjo duomenų, kokie konkrečiai asmenys ir kokiais automobiliais iš Latvijos turi atvažiuoti, šiuos duomenis nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir kad tie asmenys turi atvažiuoti pas R. B., kuris, kaip buvo manoma, turėjo suteikti patalpas „nelegalams“ apsistoti. Jiems informaciją perdavė Latvijos Respublikos pareigūnai, su kuriais jie bendradarbiavo. Kaip rodo aplinkybės, jų tikrinama informacija pasitvirtino.

Liudytojas G. K., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties būrio Sargybos skyriaus vyresniuoju pasieniečiu. Iš Operatyvinio skyriaus pareigūnų gavo informacijos, kad prie ūkininko (R. B.) namo, Tverečiaus užkardos saugomame ruože, gali būti „nelegalų“. Buvo išdėstyti postai. Vieni stebėjo ūkinius pastatus, kiti – namą, treti kelią ir pan. Pats tuo metu stebėjo ūkininko R. B. namą, į kurį, kaip buvo manoma, gali ateiti „nelegalai“ iš Baltarusijos. Buvo kartu su A. I.. Jie konkrečiai stebėjo įvažiavimą į sodybą, nuo pagrindinio kelio, ir pačią sodybą. Buvo 50 m atstumu nuo sodybos. Matė, kaip vakare į sodybą atvažiavo du „BMW“ markės automobiliai su latviškais numeriais, jais atvyko keturi asmenys. Po to vienas automobilis išvažiavo, o kitas pasiliko sodyboje iki ryto. Vakare, sutemus, prasidėjo vaikščiojimas link ūkinių pastatų ir švietimas prožektoriais į laukus, kur yra valstybės siena su Baltarusija. Atstumas iki sienos apie 1 km. Iš namo išeidavo po du žmones ir šviesdavo prožektoriais. Tai buvo daroma kas pusvalandį, praktiškai iki 2 val., kol namuose užgeso šviesos. Visa tai stebėjo per naktinio matymo priemones. Kas konkrečiai švietė prožektoriais, atpažinti negali. Mano, kad šviečiant prožektoriais buvo duodamas ženklas, jog valstybės sieną kirtę „nelegalai“ žinotų, kur eiti. Iš praktikos žino, kad taip yra daroma, nes nakties metu prožektorių šviesa yra gerai matoma iš toli. Ryte automobilis iš sodybos pajudėjo. Jame matė du žmones. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių, negali pasakyti, nes automobilio stiklai buvo tamsinti. „BMW“ markės automobilį vairavo S. S.. Kito asmens atpažinti negali. Automobilio „Opel Vectra“, kuriuo buvo gabenami „nelegalai“, jie nematė. Tą automobilį matė kiti prie sandėlio budėję pareigūnai. Jiems sandėlio vaizdą užstojo kitas pastatas. Kiek žino, tas sandėlis priklausė ir ūkininkui R. B.. Apie pajudėjusį „BMW“ markės automobilį pranešė kitiems postams. Toliau pasiliko stebėti R. B. sodybą. Po kurio laiko per radijo stotelę išgirdo, kad abu automobiliai yra sulaikyti. Po to į R. B. sodybą atvyko pareigūnai. Jis dalyvavo apžiūrint ūkinį pastatą. Jame jokių bylai reikšmingų daiktų nebuvo rasta. „Nelegalai“ buvo laikomi kitame pastate, kurio apžiūroje jis nedalyvavo.

Liudytojas A. L., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje vyr. tyrėju. 2012 m. balandį buvo operatyvinis specialistas. 2012-04-12 dirbo su kolega vyr. specialistu M.. Jų užduotis buvo stabdyti transporto priemones, išvykstančias iš stebimos R. B. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) k. Arčiau šios sodybos buvo dar vienas postas. Jiems pranešė, kad vakare, apie 20.45 val., į R. B. sodybą atvyko dvi transporto priemonės. Nuo tos sodybos jie buvo 1 km atstumu. Jie tiesiogiai sodybos nestebėjo ir jos nematė. Kitos dienos ryte, 7.15 val., jiems pranešė, kad iš sodybos išvažiuoja du automobiliai – žalios spalvos „BMW“ ir „Opel Vectra“. Taip pat pranešė, kad jie važiuoja vienas paskui kitą, Ignalinos krytimi, keliu Didžiasalis–Ignalina. Po to abi transporto priemonės išvažiavo į kelią Vilnius–Zarasai ir pasuko link Zarasų pusės, o pravažiavusios viaduką, vėl pasuko Ignalinos kryptimi. Tada R. S. ekipažas sustabdė automobilį „Opel Vectra“, o jie sustabdė „BMW“ markės automobilį, kuriame buvo du Latvijos Respublikos piliečiai. Abu automobiliai buvo su latviškais numeriais. Asmenis pristatė į rinktinę. „BMW“ markės automobilį vairavo S. S., o kartu su juo važiavo B. S.. Sulaikytame „Opel Vectra“ automobilyje buvo tamsaus gymio asmenys iš Afganistano. Jie į šalį buvo atvykę nelegaliai. Tie asmenys buvo gabenami iš Baltarusijos. Jie turėjo informacijos, kad asmenys gali būti laikomi R. B. sodyboje, kuri dėl to ir buvo stebima.

Liudytoja O. B., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad R. B. yra jos vyras, jie gyvena (duomenys neskelbtini) k., Tverečiaus sen., Ignalinos r. Jų namai yra vienkiemyje. Artimiausi kaimynai yra už 300 m. Nuo jų iki upės ir kartu valstybinės sienos yra apie pusę kilometro. Jie turi grūdų sandėlį, kuris nuo jų namų einant tiesiai yra už maždaug 400 m, o aplinkui – gal 800 m. Balandžio 12 d. jos vyras buvo namuose. Tą dieną pas juos buvo atvažiavę trys vyrai. Grįžusi iš fermos kieme pamatė du automobilius. Kadangi jau buvo pradėję temti, automobilių markių neįžiūrėjo. Vieną iš atvažiavusių vyrų ji pažinojo – tai buvo I. R., ikiteisminio tyrimo metu vadinamas V.. Jis užvažiuodavo pas jos vyrą su reikalais, kai važiuodavo iš Baltarusijos, užveždavo jiems degtinės, cigarečių. Su juo buvo atvažiavę S. S. ir B. S., jų anksčiau nepažinojo. Ji su atvažiavusiais vyrais nebendravo, su jais bendravo jos vyras R. B.. Kiek pabuvęs I. R. išvažiavo, o kiti du liko nakvoti, nes buvo išgėrę alaus. Jie miegojo savo automobilyje. Ką jie darė naktį, nežino. Nematė, kad naktį lauke kas nors būtų švietęs prožektoriais. Jie išvažiavo ryte, apie 7.30 val. Dar jų automobilis kieme užklimpo ir ji (liudytoja) savo automobiliu jį ištraukė. Tik tada pamatė, kad jie buvo atvažiavę „BMW“ markės automobiliu. Tuo metu jos vyras į kiemą išėjęs nebuvo. Į kurią pusę jie nuvažiavo, nežiūrėjo. Ji pati miegoti nuėjo po vienuolikos, gal pusę dvylikos. Iki 2 val. namuose degti šviesos negalėjo, nes ji paskutinė užrakino duris ir išjungė visas šviesas. Išvažiavus automobiliui pas juos atvyko pasieniečiai, kurie pareiškė, jog jie yra įtariami „nelegalų“ slėpimu, jų gabenimu. Jos vyrą sulaikė, o kai jį paleido, jis jai paaiškino, jog tie vyrai jam skambino, prašė leisti sandėlyje pasidėti daiktus, įrankius. Tvirtina, kad tie vyrai buvo atvažiavę dėl darbo, jie norėjo uždengti pastatyto pastato stogą. Apie stogo dengimą kalba buvo su I. R.. Jis pas juos paskutinį kartą lankėsi 2011 m. I. R. tuos žmones atvežė kaip darbininkus. Šiuo metu stogas dar neuždengtas, nes tam neturi lėšų. Tuo metu lėšų turėjo. Medžiagų stogui dengti dar nebuvo nusipirkę. Negali paaiškinti, kodėl šių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tame sandėlyje jų šeima laikė grūdus. Jame galėjo būti ir kitokių daiktų, nes žmonės, kuriuos ji pažįsta iš matymo, vykdami per sieną negalėdavo pervežti didesnio kiekio daiktų, todėl juos pasidėdavo tame sandėlyje. Paskutinį kartą ji sandėlyje buvo prieš 3–4 dienas. Tada be grūdų sandėlyje daugiau nieko nematė. Be to, ji po sandėlį nevaikščiojo, o iš aruodo įsipylusi grūdų, išėjo. Negali pasakyti ir nežino, iš kur sandėlyje atsirado šlapi drabužiai, avalynė ir kt. daiktai. Pati tokių daiktų nematė.

Liudytojas K. L., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Ignalinos rinktinėje, vyr. specialistu. Aptariamo įvykio metu dirbo su M. L., kartu vykdė tarnybą. Dirbo pagal specialią užduoti, stebėjo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. Jiems pasakė, kad gali būti neteisėtai gabenami žmonės, todėl stebėjo sandėlį. Apie 21 val. į tą sandėlį atvažiavo automobilis „Opel Vectra“ su latviškais numeriais. Numerių pasakyti negali, nes praėjo daug laiko, jų nebeprisimena, bet galėjo būti Nr. (duomenys neskelbtini), dėl šių aplinkybių prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kiek matė, tuo automobiliu atvažiavo du žmonės. Tuo metu sandėlio vartai buvo atidaryti, automobilis įvažiavo į tą sandėlį. Apie 23 val. pasirodė žmogus, kuris maždaug iki 3.00 val. toje teritorijoje vaikščiojo, stebėjo aplinką. Žmogus paeidavo keliuku pirmyn, grįždavo atgal, apeidavo pastatą, pastovėdavo tai vienoje, tai kitoje jo pusėje. Po to viskas nurimo. Tuo laikotarpiu, iki 3.00 val., tame pastate vienu metu buvo girdėti kažkoks sambrūzdis, kažkas kažką darė. Ryte, apie 7.00 val., atsidarė sandėlio vartai ir automobilis „Opel Vectra“ išvažiavo. Automobilis buvo pilnas žmonių. Apie tai informavo operatyvinio žvalgybos skyriaus vyr. specialistą S.. Automobilis prie Ignalinos buvo sulaikytas. Vėliau sužinojo, kad tas sandėlis priklauso R. B.. Nuo to sandėlio netoli yra ir jo sodyba, maždaug apie 300–400 m. Tą naktį vaikščiojantį keliuku bei aplink sandėlį žvalgant teritoriją matė būtent R. B.. R. B. taip pat vakare į sandėlį įleido atvažiavusį „Opel Vectra“ automobilį, o ryte jį iš sandėlio išleido. Apie 3 val. nakties R. B. prie sandėlio buvo susitikęs su kažkokiu vyru, po to jis grįžo į sodybą, o tas vyras nuėjo į sandėlį. Tada gal pusvalandį laiko sandėlyje buvo girdėti bruzdesys. Iš jų posto R. B. sodybos nesimatė. Po viso to jis dalyvavo apžiūrint sandėlį. Sandėlio pastogėje buvo rastos vaikiškos servetėlės, taip pat buvo rasti rūbai, batai, kitokie daiktai. Į sandėlį buvo keli įėjimai. Jie sandėlį stebėjo iš tos pusės, iš kurios į jį įvažiavo „Opel Vectra“ automobilis. „Nelegalai“ į sandėlį buvo atvesti pro kitą galą. R. B. atpažino iš rūbų, išvaizdos, sudėjimo. Jam gerai įsiminė jo kepurė su snapeliu. Jis su ja buvo tiek naktį, tiek ir ryte bei tuo metu, kai atvyko pas jį į namus. Ryte R. B. matė su akiniais, ar su jais jis buvo ir naktį, pasakyti negali. Nuo sandėlio valstybinė siena yra už 1 kilometro. R. B. vaikščiojo pasišviesdamas prožektoriumi, nematė, kad būtų juo signalizavęs. Sandėlį jie stebėjo iš įvairių atstumų, būdavo, kad prie jo prieidavo ir arti – 30 m, priklausomai nuo to, kaip jiems pavykdavo prisiartinti.

Liudytojas M. L., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinės specialios paskirties užkardos vyr. pasieniečiu. 2012 balandžio 12 d. dirbo kartu su specialios paskirties užkardos vyr. specialistu K. L., pagal operatyvinių darbuotojų nurodymą stebėjo ūkininkui R. B. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) k. Turėjo informacijos, kad bus gabenami „nelegalai“ ir kad į tą sandėlį turi atvažiuoti automobilis su latviškais numeriais. Minėtą pastatą stebėjo iš netoliese esančių krūmų, miško, buvo nuo 50 iki 100 m atstumu, oro sąlygos ir matomumas tuo metu buvo geras, rūko nebuvo. Jiems stebint tą sandėlį jo savininkas (R. B.) porą kartų buvo atėjęs į jį, po to vėl grįždavo į namus. Apie 21 val. prie minėto sandėlio atvyko automobilis „Opel Vectra“ su latviškais numeriais. Tuo automobiliu atvyko du vyriškiai. Nuo sodybos atėjo jo savininkas (R. B.), kažką su tais vyrais pakalbėjo, automobilį įleido į sandėlio vidų ir grįžo atgal į namus. Įleidžiant automobilį į sandėlio vidų jo duris atidarė pats šeimininkas (R. B.). Apie 23.30 val. R. B. vėl pasirodė prie sandėlio. Jis vaikščiojo aplinkui, tai nueidavo, tai sugrįždavo, apeidavo aplink sandėlį, vėl dingdavo, po pusvalandžio vėl pasirodydavo. Tai vyko iki maždaug 2 val. nakties. Vėliau, galėjo būti apie 3 val., R. B. susitiko su vyriškiu, jie pašnekėjo ir tas vyriškis sugrįžo į sandėlio vidų, o R. B. nuėjo į namus. Kitų žmonių daugiau nematė. Jiems išsiskyrus sandėlyje kurį laiką buvo girdėti bruzdesys, matyti prožektorių šviesos. Ryte, prašvitus, maždaug prieš 8 val., pamatė, kaip atsivėrė sandėlio durys ir iš jo išėjo R. B., o jam iš paskos iš sandėlio išvažiavo automobilis „Opel Vectra“. Automobilio priekyje sėdėjo du žmonės. Jo gale taip pat buvo žmonių, bet kiek tiksliai, pasakyti negali. Vėliau, kai automobilį sulaikė, paaiškėjo, kad jo gale buvo keturi žmonės. R. B. atpažino iš jo eisenos, sudėjimo, drabužių, kurių jis nekeitė. Įsiminė jo kepurę, kurią jis visą laiką nešiojo – ji buvo plokščia ir su snapeliu nuo saulės. Jis vienintelis buvo su tokia kepure. Taip pat R. B. visą laiką buvo su akiniais. R. B. naktį vaikščiojo pasišviesdamas prožektoriumi. Jis (liudytojas) dalyvavo apžiūrint sandėlį. Jo pirmame aukšte nieko įtartino nepastebėjo, tačiau jo palėpėje rado primėtytų šlapių rūbų, batų, maisto likučių, limonado, tualetinio popieriaus. R. B., paklaustas apie tuos daiktus, paaiškino, kad apie juos nieko nežino. R. B. buvo susijaudinęs, kažkiek susinervinęs, įrodinėjo, kad su tuo įvykiu nėra susijęs.

Liudytojas T. Š., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba sargybos skyriaus pasieniečiu. 2012 m. balandžio 12 d. kartu su S. K., V. P. gavo užduotį apžiūrėti valstybės sieną. Apie 12 val. ties valstybės sienos ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), šalia pylimo, kur eina griovys, pastebėjo pėdsakus. Buvo šokta per griovį. Buvo matyti, kad pėdsakai ateina iš Baltarusijos pusės, buvo brista per upę. Buvo matyti 4–5 asmenų pėdsakai. Ten yra durpynas ir buvo įminti batų pėdsakai. Sekė rastais pėdsakais apie 120 m ir rado numestą vieną vyrišką kojinę, o kiek paėję rado dar vieną kojinę. Pėdsakai buvo neseni. Jie vedė link (duomenys neskelbtini) k. Toje vietoje, kur prasideda ganykla, bato pėdsakas buvo matyti ant kurmiarausio. Toliau pėdsakų nebesimatė. Žino, kad buvo sulaikyti asmenys. Pats jokiame sulaikyme ar apžiūroje nedalyvavo.

Liudytojas A. I., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad dirba Ignalinos rinktinėje, spec. paskirties užkardoje, šiuo metu laikinai eina jaunesniojo specialisto pareigas, 2012 m. ėjo vyresnio pasieniečio pareigas. 2012 m. balandžio 12 d. tarnybą pradėjo nuo 9 val. ryto, buvo paskirtas į pasienio sargybą kartu su pasieniečiu G. K.. Jie gavo užduotį stebėti į R. B. sodybą atvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius. Apie 19 val. į R. B. sodybą atvažiavo du „BMW“ markės automobiliai su latviškais numeriais. Jais atvažiavo 3–4 asmenys, tiksliai pasakyti negali. Automobilio „Opel Vectra“ sodybos kieme nematė. Matė kieme vaikščiojančius žmones, buvo junginėjama automobilio signalizacija, name degė šviesa. Šviesa namuose degė maždaug iki 1.30 val. nakties. Apie 21–21.30 val., o gal ir dar vėliau, tiksliai neprisimena, vienas automobilis iš sodybos išvažiavo ir nuvažiavo link Ignalinos. Tada sodybos savininkas R. B. ėmė vaikščioti po teritoriją su žibintuvėliu ir juo šviesti į visas puses, švietė ir į dangų. Jis išeidavo iš namo ir vaikščiodavo su žibintuvėliu palei fermas, tvartą, namą, sandėlį, nueidavo iki kelio. Suprato, kad buvo duodamas signalas. Kad tai buvo sodybos savininkas R. B. suprato ne tik iš jo eisenos, bet ir iš to, kad su juo visą laiką buvo šuo, kuris buvo labai piktas, ant kitų lojo, o su juo elgėsi gerai. Jis praktiškai visur vaikščiojo kartu su šunimi. Ryte, po 7 val., jiems pranešė, kad iš sandėlio pajudėjo automobilis „Opel Vectra“, o po 2 minučių iš sodybos išvažiavo ir „BMW“ markės automobilis. Abu automobiliai nuvažiavo link Ignalinos. Matė automobilį „Opel Vectra“ jau išvažiuojantį, kas juo važiavo, nematė. Vėliau abu automobiliai buvo sulaikyti, viename jų buvo gabenami „nelegalai“.

Liudytojas S. J., Panevėžio apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2012 m. balandžio 12, 13 d., Ignalinos r., Tverečiaus sen., (duomenys neskelbtini) k., buvo stebima R. B. sodyba, nes iš Latvijos Respublikos pasieniečių buvo gauta informacija, jog pas R., kuris gyvena netoli valstybės sienos, gali būti atvežti nelegalūs migrantai, jų gali atvažiuoti pasiimti automobiliais, kurių markes jiems taip pat nurodė, ir jie per Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti gabenami neteisėtai. Tuo metu dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku. Jam nenurodė, kad „nelegalai“ gali būti atvežti būtent pas B.. Jiems buvo nurodytas tik asmens vardas R. ir kad jis gyvena netoli valstybės sienos, o kad tai B., jie nustatė patys. Todėl buvo nuspręsta stebėti jo sodybą. Visą šitą operaciją jis gali apibūdinti kaip informacijos tikrinimą. Pradėję stebėti sodybą nežinojo, ar „nelegalai“ joje jau yra ar ne. Iki šio įvykio jų tarnybai R. B. nebuvo žinomas. Jis nedalyvavo sulaikant asmenis, apžiūrint objektus, kadangi koordinuoti visus veiksmus buvo pavesta S.. Žino, kad vykdant šią operaciją, Ignalinos kelyje buvo sulaikytas automobilis „Opel Vectra“, kuriuo buvo gabenami asmenys iš Afganistano, tarp jų buvo viena moteris su vaiku.

Iš 2012-04-13 R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012 m. balandžio 13 d. apie 7 val. 35 min., Ignalinos r., kelyje Ignalina-Zarasai, apie 4 km nuo Ignalinos buvo sustabdytas Latvijos Respublikoje registruotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo gabenami trys tamsaus gymio vyriškiai ir moteris su 2–3 m amžiaus vaiku, kurie nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Tame pačiame kelyje buvo sustabdytas ir automobilis „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo Latvijos Respublikos gyventojai S. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), manoma, kad jie važiuodami priekyje lydėjo gabenamus neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius (1 t., b. l. 22).

Tarnybiniame pranešime dėl rastų pėdsakų per valstybės sieną nurodyta, kad 2012-04-13, atliekant Valstybės sienos apžiūrą ruože tarp VSŽ (duomenys neskelbtini), apie 12 val., maždaug 100 m nuo VSŽ (duomenys neskelbtini) link VSŽ (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., buvo aptikti 4–5 asmenų pėdsakai per griovį šalia pylimo. Einant pėdsakais link valstybės sienos maždaug už 120 m ant išminto tako rasta juodos spalvos vyriška kojinė, maždaug už 10 m rasta antra vyriška kojinė. Apie 200 m nuo VSŽ (duomenys neskelbtini) link VSŽ (duomenys neskelbtini) palei Dysnos upę ant Dysnos upės kranto buvo rasti kelių asmenų pėdsakai, vedantys iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 25, 26, 27, 28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Ignalinos r. ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimais. Paėjus apie kilometrą nuo (duomenys neskelbtini) k. rytų kryptimi yra griovys su vandeniu. Viename griovio krante, į (duomenys neskelbtini) k. pusę, yra įminti pėdsakai šlapiame dirvožemyje. Perėjus griovį ir toliau einant rytų kryptimi link Lietuvos–Baltarusijos valstybės sienos, apie 10 m nuo griovio krante rasti batų pėdsakai, dvi dokumento dalys. Einant toliau rytų kryptimi link Dysnos upės, kurios viduriu eina valstybės siena, apie 120 m nuo griovio, kurio pakraštyje rasti pėdsakai, pievoje rasta purvina, tamsios spalvos kojinė, o už 150 m rasta antra purvina, tokios pat spalvos kojinė. Dysnos upės pakrantėje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) rasti įminti keli pėdsakai. Pagal pėdsakų įminimą šlapiame grunte matyti, kad eita nuo upės į krantą (1 t., b. l. 29–32, 33–41).

Iš pagarsintų liudytojo S. N. H. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis dirbo Afganistano armijos pareigūnu. Jam grasino žmogus, kuris nenorėjo, kad jis dirbtų tose pareigose, todėl jis pabėgo. Išvyko iš Mazaršerif, kirto Tahar. Jis su A. susitiko kitoje šalyje. Kai jis išlipo iš automobilio, pamatė šeimą iš Irako, paskui įlipo A., jie važiavo penkiese. Prieš Lietuvos sieną jie išlipo miške ir ėjo pėsti apie 2 valandas. Paskui rado seną namą, ten ir nakvojo. Jame prabuvo iki ryto, kol atėjo žmonės. Atėjo vienas vyras, tuomet sulipo į automobilį ir važiavo apie 3–4 km. Tai buvo tas pats vyras, su kuriuo keliavo. Kelionę organizavo patys, jis dirbo, turėjo pinigų, jam reikėjo pabėgti iš šalies. Jo netikras brolis rado žmogų, kuris viską ir organizavo, jam sumokėjo 12000 amerikietiškų dolerių. Su juo tas žmogus nelabai gražiai elgėsi. Brolis jam pasakė žmogų, kuris išveža į Europą, jam reikėjo sumokėti 12500 dolerių, davė 12000 dolerių. Pinigus davė Kabule. Su savimi turėjo pinigų, dokumentą ir kuprinę. Paso neturėjo. Kai išvyko iš Kabulo, pasą turėjo, bet paskui pametė. Automobilio, kuris juos atvežė iki miško, nurodyti negali. Juos vežę žmonės taip pat keitėsi, jų buvo trys, nė vieno iš jų neatsimena. Name jais niekas nesirūpino. Jie priėjo prie tvoros, netoli buvo namas, po kaire buvo durys. Namas buvo senas. Ten buvo laikomi gyvuliai. Pastatas buvo vieno aukšto, su palėpe. Namas buvo medinis. Patalpa buvo didelė. Ten buvo šiukšlės, žemės ūkio padargai ir jie su savo daiktais. Iki pagrindinio kelio buvo žvyro danga. Su A. susitiko prieš 24 valandas iki juos sulaikė policija. Susitiko mieste, koks tai miestas, nežino. Per sieną ėjo visi kartu (1 t., b. l. 98–100).

Iš pagarsintų liudytojo M. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis yra iš Afganistano, paskutiniu metu gyvena Rukloje. Jis gyveno Afganistane, jo tėvas buvo policininkas, jam ir jo tėvui grasino. Jis norėjo išvažiuoti iš namų, norėjo sutikti draugą netoli to miesto, kur jis gyvena. Sėdėjo savo automobilyje ir jį sustabdė kitas automobilis. Atėjo nepažįstamas žmogus ir jį paėmė, išvežė su kitu automobiliu, jis nieko nematė. Viskas vyko Afganistane. Jį įvedė į tamsų kambarį, išgirdo, kad kalba tas žmogus, kuris jį atvežė, kad nori jį nužudyti. Grasino jam, kad jo tėtis išeitų iš darbo, nes jis yra policininkas, valstybės darbuotojas. Jo tėvas yra provincijos policijos viršininkas. Vieną dieną jo tėtis turėjo susitikti su kitais policininkais, atvažiavo žmonės, kurie susisprogdino. Po to tėvas nėjo į darbą, susirgo ir išvažiavo į Kabulą. Jis vėliau grįžo iš Kabulo, bet jam grasino vėl tie patys žmonės. Su tėčiu išvažiavo į kitą miestą, o į Pakistaną važiavo vienas. Ten aiškinosi su Italijos ir Londono ambasadomis dėl galimybės išvykti. Vizų negavo. Paskui rado tokius žmones, kurie jį atvežė iki Europos. Rado žmones, kurie atvežė iki Tadžikistano sienos. Vėliau jį įvedė į kažkokį butą, kur jis prabuvo 20–25 dienas. Kartu buvo viena šeima iš Irako, buvo vyras, žmona ir vaikas. Prie jų prisidėjo jis ir jo draugas. Važiavo apie vieną mėnesį. Išlipo miške, vaikščiojo, surado seną namą, ten nakvojo, atvažiavo kažkoks automobilis ir juos paėmė. Po to jie važiavo apie 20 min. ir juos sulaikė policija. Jo tikslas buvo nukeliauti į Europos Sąjungą. Už tai buvo sutarta sumokėti 9000 dolerių. Kabule yra firma, kuri išveža žmones, ten ir susitarė. Jis suprato, kad tai nelegalu. Visa kelionė vyko automobiliu. Kabule sumokėjo 9000 dolerių. Vežant niekam pinigų nebemokėjo. Visos kelionės metu juos vežę asmenys keitėsi. Nuo Kabulo iki Lietuvos asmenys keitėsi 4 kartus. Miške ėjo, po to juos įvedė į seną namą. Juos pasitiko asmuo, kuriam buvo apie 27–28 m., jis buvo lieso sudėjimo. Juos visus penkis tas žmogus atvedė į tą namą. Tame name laukė iki ryto. Ryte atėjo vyras, jis buvo vienas, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai buvo kitas vyras, jam jis nebuvo matytas. Automobilis buvo senas, mažas. Važiuojant automobiliu jų niekas nebuvo sustabdęs iki Lietuvos. Juos vežė visus vienoje mašinoje. Jie buvo penkiese ir vairuotojas. Jie norėjo į Europą, kai sulaikė policija, pasakė jiems, kad tai Lietuva. Jo draugas gyvena Švedijoje, jis galvojo, kad nuvyks pas jį. Sumokėjo pinigus Kabule afganistaniečiui. Tas žmogus turi firmą, kuri išveža žmones į kitas šalis. Jo vardas S.. Su juo bendravo du kartus telefonu. Žino tik vieną žmogų, kuris vežė, jis iš Uzbekistano ar Tadžikistano. Pirmas buvo afganas. Nežino, kurioje vietoje perėjo Tadžikistano sieną. Važiavo į Europą, nes norėjo ramiai gyventi. Afganistane neduoda vizų į jokias šalis. Bandė į Pakistaną, nelegaliai bandė išvykti į Europą. Mišku ėjo kelias valandas. Kai išlipo iš automobilio, vienas asmuo juos pasiėmė, tada toli matė žmogų (1 t., b. l. 114–116).

Iš pagarsintų liudytojo E. M. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad jis iš Stambulo atvyko į Maskvą, ten išbuvo 17 dienų. Skrido trise, dukrai birželio mėnesį bus 5 metai. Jis pabėgo iš savo miesto, kur vyko terorizmas. Jis gyvena Karkuko mieste, pabėgo pas seserį į Altonkopri miestelį, ir ten ruošėsi išvykti. Jis dirbo policijos pareigūnu Karkuko mieste, jo pareiga buvo gaudyti vietinius teroristus. Jis yra iš Irako. Jų tikslas buvo pabėgti dėl grasinimų nužudyti. Buvo vietinis gyventojas Irake, surado žmogų, kuris viską suplanavo ir suorganizavo. Už visų trijų kelionę sumokėjo 15 000 amerikietiškų dolerių. Jis tokios pinigų sumos neturėjo, pasiskolino iš giminaičių, padėjo policijos įstaiga, kad galėtų išvykti. Po 17 dienų Maskvoje, ryte, atvažiavo automobilis ir juos išvežė. Važiavo 10–11 valandų, pateko prie miško. Mašina buvo „KIA“, jie buvo trise, pakeliui paėmė dar du vyrus. Kai pradėjo važiuoti iš Maskvos, už pusę valandos įlipo tie vyriškiai, važiavo kartu, valanda iki miško jie išlipo. Vyrai pažinojo vairuotoją, jie su juo kalbėjo rusiškai. Nesakė į kokią šalį veža. Jo tikslas buvo patekti į bet kokią saugią šalį. Žmogus, kuris viską organizavo, buvo vardu T.. Jis jį sutiko tik vieną ar du kartus, nes negalėjo išeiti iš namų. Kai juos paleido, jie keturias valandas ėjo pėsčiomis. Afganų piliečiai jau buvo atvykę į mišką ir jų laukė. Tai ne tie asmenys, kurie įsėdo pakeliui. Dar buvo vienas asmuo, kuris laukė prie miško, tai buvo tas žmogus, kuris rodė kelią. Jie įėjo į apleistą namą. Ten pabuvo dar 4 valandas. Name jų laukė jau kitas asmuo. Asmuo, kuris sutiko juos name, juos vežė automobiliu. Po 10 minučių jie buvo sulaikyti. Tas asmuo neaukštas, vidutinio sudėjimo, iš priekio nuplikęs. Važiavo vienu automobiliu „Opel“ markės. Juos sulaikė ryte, apie 8 val. Name jie buvo vieni. Nesakė, kur juos veža. Jie nesikalbėjo su tuo asmeniu. Kelionės metu tie žmonės turėjo kažkokią kortelę, ją įdėjo, šlagbaumas pakilo, jie suprato, kad važiuoja į Baltarusiją. Kai jie skrido, jie galvojo, kad visur bus legaliai. Pirmas tarpininkas pasakė, kad viskas bus legalu, bus pasai ir vizos. Juos vedė vienas žmogus. Prie miško laukė vienas žmogus, su juo ėjo pusę kelio, paskui atsirado kitas žmogus, o paskutinis vedė iki namo. Juos vedė pasikeisdami. Per keturias valandas pasikeitė trys žmonės. Tas žmogus laukė jų prie namo, tas, kuris paskui vežė automobiliu. Juos iškart įleido į namą. Tai buvo apleistas namas. Žmogus, kuris organizavo kelionę, buvo irakietis. Iš Karkuko į Arbil nuvyko automobiliu, iš Arbil į Stambulą nuvyko lėktuvu. Rusijos vizą turėjo. Jo viršininkai, karininkai pasirūpino, kad jis išvyktų. Pinigus jie perdavė jam asmeniškai. Žmogui, kuris paėmė juos Maskvoje ir vežė iki Lietuvos sienos, pinigų nedavė. Niekam jokių pinigų nemokėjo. Kai jį sulaikė, jis su savimi turėjo 200 dolerių. Jis turėjo rusiškų pinigų, tačiau vairuotojas, kuris juos vežė iki miško, tuos pinigus paėmė, sakė, kad geriau su savimi pinigų neturėti. Vietovė, kur buvo apleistas namas, buvo arti miško, ten buvo 5–6 namai. Jis ryte matė žmones, gyvulius. Prie to namo matė žmones, buvo vyras ir moteris, vairuotojas kalbėjosi su vyru. Jie sėdėjo automobilyje, vairuotojas kalbėjo iš automobilio, žmogus buvo už 50–100 m. Tas žmogus tikrai juos matė, kai jie sėdėjo automobilyje (1 t., b. l. 158–160).

Iš pagarsintų liudytojos G. N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad ji nuvyko iš Arbilio į Stambulą, iš Turkijos į Maskvą. Norėjo išvykti iš Irako. Dėl maršruto tarėsi vyras. Juos atvežė iki miško. Buvo ji, jos vyras, dukra, du afganai ir vienas lydintis vyriškis. Atvyko į apleistą namą, ten buvo labai nešvaru. Jiems pasakė, kad jie ten pabūtų, ateis ryte ir juos išveš. Ryte jie sulipo į automobilį, išvažiavo ir gal po 5–10 min. juos sulaikė policija. Juos vežė vienas žmogus. Name buvo ji, jos vyras, dukra, du afganai ir tas vienas žmogus. Išvyko pirmą kartą, apie sieną negalvojo. Kiek suprato iš vyro, viskas turėjo būti legalu. Kai jie jau buvo tame name, ji sužinojo, kad tai Lietuva. Tai jiems pasakė afganai. Kai pradėjo eiti miškais, suprato, kad viskas yra ne taip kaip turėjo būti, bet nieko pakeisti nebegalėjo (1 t., b. l. 165–166).

Nutarime daryti poėmį ir poėmio protokole nurodyta, kad iš S. S. buvo paimtas automobilis „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis su pultu, bei navigacinė sistema „M. M.“ (1 t., b. l. 167–168).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas navigacinis prietaisas „M. M.“. Prietaise paskutinis nurodytas galutinis maršruto taškas – kelionės tikslas „22 Gedimino prospektas, Vilnius“ (1 t., b. l. 172–175).

Nutarime padaryti poėmį ir poėmio protokole nurodyta, kad iš G. G. buvo paimtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio raktelis su pultu (1 t., b. l. 178–179).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bordinės spalvos. Automobilyje, ant galinės sėdynės, rastas maišelis, kuriame yra juodos spalvos vyriškos striukės, mėlynos spalvos pledas, pilkas sportinis megztinis ir skėtis. Ant bagažinės padėtas kitas juodos spalvos maišelis, kuriame sudėti šlapi baltos spalvos vyriški marškinėliai, megztinis, pilkos spalvos vyriškos kelnės, kurios šlapios iki užtrauktuko. Sportiniai žalios spalvos marškinėliai. Pilkos spalvos apatinės kelnės, kurios taip pat šlapios, juodos spalvos moteriški džinsai. Durelių dėžutėje yra per pusę sulenkta „Bilain“ SIM kortelė, „Ežio“ dėžutė. Automobilio bagažinėje be kitų daiktų rasti guminiai ilgi batai, 2 žalios spalvos apsiaustai nuo lietaus. Abu šlapi (1 t., b. l. 182–183).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta „Bilain“ SIM kortelė, kuri yra mechaniškai sugadinta. „Ežio“ dėžutėje yra plastikinė daugkartinio papildymo kortelė, plastikinis SIM kortelės laikiklis be SIM kortelės su nurodytais PIN ir PUK kodais (1 t., b. l. 184–185).

Ikiteisminio tyrimo byloje Latvijos Respublikos sienos apsaugos tarnybai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas (2 t., b. l. 4–5).

Atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad G. G. Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimas niekada nebuvo išduotas. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje niekada nebuvo išduotas (2 t., b. l. 50).

Latvijos Respublikos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad buvo sankcionuotos ypatingos rūšies operatyvinės paieškos priemonės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. 2012 m. kovo 23 d. sankcionuota ypatingos rūšies operatyvinė paieškos priemonė – operatyvinis slaptas I. R. telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neviešų pokalbių pasiklausymas (2 t., b. l. 72).

Abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pateikta pokalbių išklotinė (2 t., b. l. 84).

Iš Valstybinės pasienio apsaugos Daugpilio valdybos pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-04-15 I. R. kontaktavo su telefonų numerių abonentais: (duomenys neskelbtini) – naudojo G. G., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – naudojo S. S., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – naudojo Irako pilietis R. A. I., (duomenys neskelbtini) – naudojo vyriškis vardu A., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – naudojo R. B. (2 t., b. l. 87).

Iš priedo prie 2012-07-24 atsakymo, gauto iš Latvijos Respublikos VRM Valstybinės policijos Kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos Tarptautinio bendradarbiavimo biuro, pateiktos įrašų suvestinės ir jos vertimo iš rusų į lietuvių kalbą matyti, kad buvo pateikti telefoniniai pokalbiai.

Pokalbiai ir SMS žinutės tarp I. R. ir Baltarusijoje gyvenančio asmens A.:

2012-03-29 – I. R. kalba, kad reikia A. susitikti su makviečiu, nurodo, jo adresą „skype“, užsimina apie darbą, kurį planuoja. Kaip kalba I. R., makvietis nelabai norėjo bendrauti su A., tačiau I. R. pasakė, kad jis patikimas.

2012-04-01 – I. R. informuoja, kad negauna dar vieno automobilio, o šio reikalo patikėti bet kam nenori, jo turimas asmuo kartais geria, todėl kalba apie ketvirtadienį, kad iki to laiko visas problemas išspręs. Susitaria dar susisiekti.

2012-04-02 SMS žinutė – rašo apie tai, kad sniegas ir dirbti negalės, reikia laukti, kitaip paklius.

2012-04-04 – kalba, kad blogas oras, buvo ten nuvažiavęs, po to skambino, kalbėjo, kad nenori rizikuoti. Juos kažkas spaudžia, sako, kad jis (I. R.) jeigu negali laukti, tai tegu ieško kitos vietos. Tariasi, kad geriau palaukti, kad tai užtruks (oras) kokią savaitę, kol ištirps sniegas. A. nenori gadinti tokios vietos. Bijo „sudeginti vietą ir patys sudegti“.

2012-04-07 pokalbis – I. R. sako, kad bus rytoj ir nori susitikti pasikalbėti.

2012-04-10 SMS žinutė – praneša, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį arba iš ketvirtadienio į penktadienį 9 vakare bus vietoje. Lauks atsakymo.

2012-04-10 SMS žinutė – tikslina detales, užsimena dėl apmokėjimo.

2012-04-11 SMS žinutė – kažkoks nesusipratimas, kad nervina žmones, priekaištauja, kad nepaskambino į Maskvą.

2012-04-11 SMS žinutė – domisi, koks I. R. lietuviškas telefono numeris.

2012-04-12 SMS žinutė – nurodo, kad kai bus Lietuvoje, išsiųs numerį, vienas bus jo, kitas S. S.. Jis yra patikimas, kartu dirbo.

2012-04-12 pokalbis – tikslinasi dėl telefono numerių, taip pat klausia, ar žino, kur eiti, kaip daryti. Susitaria susiskambinti po 6 valandos.

2012-04-12 pokalbis – domisi kelintą ėjimas. Atsako, kad nuo 11 iki 12 (vakaro). Domisi, ar reikia būti 11.

2012-04-13 SMS žinutė – laukite, jie turi greitai ateiti.

2012-04-13 SMS žinutė – atsako, kad viskas gerai, visi namuose.

2012-04-14 SMS žinutė – domisi, kaip reikalai, atsako, kad prasti. Užsimena, kad jeigu domėsis apie jį (I. R.), tai pasakyti, kad tokio nepažįsta. Pasidomi, ar Maskva davė pinigus. Atsakė, kad pinigų nedavė, nes darbas nepadarytas, pasidomi, kur juos suėmė. Atsakė, kad nežino kur, mano, kad pakeliui į Vilnių. Pasidomi, ar atsitiktinai ar juos sekė.

Pokalbiai ir SMS žinutės tarp I. R. ir Irako piliečio R. A. I.:

2012-04-06 SMS žinutė – pasiruošę priimti žmones iš 11 į 12 dieną, nurodo skambinti A., tegul dirba.

2012-04-06 pokalbis – kalba apie asmenį vardu G., kuris gavo laipsnį, bijo. I. R. nurodo, kad jo pusėje viskas paruošta. Kalba, kad praneštų A., kuris žmones gali atsiųsti iš trečiadienio į ketvirtadienį, patikslina iš 11 į 12.

2012-04-09 SMS žinutė – siūlo pasikalbėti su A. ir sako, kad pasiruošę iš 11 į 12.

2012-04-10 SMS žinutė – praneša, kad susitarė su A. iš 12 į 13, kad viskas paruošta.

2012-04-10 SMS žinutė – domisi, kodėl jie jam skambina, tikslina laiką.

2012-04-11 SMS žinutė – praneša, kad viskas gerai, ryt dirbame.

2012-04-11 SMS žinutė – Gedimino prospektas, jeigu neklysta, tai „McDonald's“ adresas.

2012-04-13 SMS žinutė – domisi, ar viskas gerai, tikisi, kad susisieks iš Vilniaus.

2012-04-14 SMS žinutė – kalba apie tai, kad tavo žmonės (I. R.) Europoje, gal jų niekas neišsiųs, truputį palaikys ir pasieks vietą, o štai su jo – tai problema. Darbą jis atliko ne iki galo. Kalba (I. R.), kad turi būti apmokėta, nes kitaip nebendradarbiaus.

2012-04-13 SMS žinutė – viskas gerai, išjungtas garsas, visi namuose.

2012-04-05 pokalbis – kalba, kad reikia jam susirasti jaunuolį, ar jis dar nesiruošia išvažiuoti. Sako, kad nereikės S. važiuoti į Vokietiją, nes čia tiek darbo. Kalba, kad Maskva smaugia, tačiau nieko negali padaryti, nes sniegas. Domisi, kokia S. mašina, benzinas ar dyzelinė. Sutaria, kad suras benzino. Sutaria apie Velykas.

2012-04-06 pokalbis – kalba, kad reikės apie trečiadienį, teisingiau iš trečiadienio į ketvirtadienį, tačiau laiką dar patikslins. Kalba, kad reikės guminių batų. Sako, kad ten purvina, apsirengti reikia šiltai.

2012-04-10 pokalbis – kalba, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį, ryt, arba iš ketvirtadienio į penktadienį. Reikia būti pasiruošusiems.

2012-04-10 pokalbis – iš ketvirtadienio į penktadienį, pasidomi dėl navigacijos, perspėja, kad telefonai būtų įkrauti.

2012-04-11 pokalbis – primena, kad reikia šiltai apsirengti, užvažiuoti pas jį į bazę, kur pripils kuro, dar kartą dėl navigacijos primena ir primena pakrauti telefonus.

2012-04-12 pokalbis – I. R. vėluoja, liepia laukti S. S..

2012-04-01 pokalbis – domisi, ką veikia, sako, kad planuoja ketvirtadienį. Sako, kad važiuos trečiadienį, o atgal ketvirtadienį, pasitikslina, ar bus mašina, domisi, ar reikalingas dar žmogus, kiek jam metų, kalba, kad reikalingi guminiai batai. Domisi, kokias jis turi teises, kalba apie netikras teises, jeigu gaus. Kalba apie automobilį „Opel“. Domisi, ar moteris (savininkė) dėl šio automobilio neprieštaraus. Tariasi dėl kainos, kalba apie 200 dolerių. Kalba, kad jeigu atveš į Lietuvą, tai padengs išlaidas. Kalba iki Vilniaus nuveš G. G.. G. G. domisi, ar skambino R. (R. B.), I. R. atsako, kad su juo ryt viską. Paaiškins rytoj, patikrins ir vakarop jam pasakys.

2012-04-10 pokalbis – apsitaria, kad iš trečiadienio į ketvirtadienį arba iš ketvirtadienio į penktadienį, kai žinos tiksliau paskambins. Kalbasi apie automobilį.

2012-04-10 pokalbis – iš ketvirtadienio į penktadienį.

2012-04-10 pokalbis – kalba apie automobilį „Opel“, ar dėl jo nebus problemų, kiek jai reikia kuro. Siūlo susitikti su „Opel“ savininku, bet I. R. atsisako. Susitaria, kad susitiks vėliau.

2012-04-12 pokalbis – pasitaria dėl kuro.

2012-04-12 pokalbis – sako, kad vėluoja, tuojau bus.

2012-04-03 pokalbis – domisi, ar sniego yra, sakė, kad vakar oras buvo blogas, žiema, užpustė. Klausia, ar gali atvažiuoti su kolektyvu į žvejybą. Pažada atvažiuoti, kai nutirps sniegas. R. sako, kad duos naują numerį, susitaria, kad paskambins iš naujo numerio.

2012-04-11 pokalbis – klausia Rimo, kokią lietuvišką kortelę nupirkti su numeriu, pataria „Ežio“ korelę. Pasako, kad pas R. atvažiuoja rytoj prūdo patikrinti. Taip pat paprašo R., kad atidarytų daržinę instrumentams. Sako, kad bus pusė aštuonių ir prašo palikti raktą. Pasako R., kad G. (G. G.) žino, kas kaip, jis užvažiuos.

2012-04-12 pokalbis – R. primena, kad I. R. pamirštų jo vardą. Pasidomi, ar kas nors keičiasi. I. R. atsako, kad ne bus, tik truputį vėluos (2 t., b. l. 97–133).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ pateiktos informacijos matyti, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso R. B., abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) – O. B. (2 t., b. l. 145).

Nutarime daryti kratą ir kartos protokolo nurodyta, kad buvo atlikta krata R. B. gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., Tverečiaus sen., Ignalinos r. Kratos metu paimtas kompiuteris, keturi mobiliojo ryšio telefonai „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, darbo kalendorius, užrašų knygelė. Ūkiniame pastate rastos 4 poros šlapių batų ir įvairių drabužių (3 t., b. l. 36–38).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vyriški auliniai batai, šviesiai rudos spalvos batai su raišteliais. Batai purvini, drėgni. Baltos spalvos sportiniai batai „Adidas“ yra purvini, drėgni, apsitrynę. Juodos spalvos sportiniai bateliai su užrašu „Turbox“. Batai šlapi, purvini. Juodos spalvos megztinis su apykakle. Megztinis purvinas, drėgnas. Sportinė megzta kepurė, pilkos spalvos su baltu kraštu. Kojinės „Jeep“ purvinos, drėgnos. Moteriška rudos spalvos kaproninė kojinė, purvina. Pilkos spalvos kojinės „Razi“ yra purvinos, drėgnos. Kojinės pusvilnonės juodos ir baltos spalvos, purvinos. Du pledai. Moteriškos kojinės purvinos, suglamžytos ir drėgnos. Auliniai rusvos spalvos kareiviški batai užrišami raišteliais. Juosta plaukams, juodos spalvos, purvina (3 t., b. l. 47–51).

Pažymoje apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytus mobiliojo ryšio numerius ir atliktą telekomunikacijų įvykių išklotinių analizę nurodyta, kad asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu galimai naudojosi šiais Lietuvos ir Latvijos mobiliojo ryšio numeriais: I. R. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); G. G. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); S. S. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); B. S. – Nr. (duomenys neskelbtini); R. B. – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

2012-05-21 Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms pateiktas teisinės pagalbos prašymas dėl informacijos, reikšmingos ikiteisminiam tyrimui gauti ir pateikti. 2012-07-27 gautas atsakymas, prie kurio pridėta informacijos laikmena (CD-R diskas Nr. 144), kurioje užfiksuoti Latvijos Respublikos pil. I. R. telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2012-03-29 iki 2012-04-15. Nustatyta, kad užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi I. R. pokalbiai, SMS žinutės, naudojantis mobiliojo ryšio numeriais:

- su Baltarusijoje gyvenančiu asmeniu ((duomenys neskelbtini)), pokalbyje vadinamu A.;

- su Rusijoje gyvenančiu Irako piliečiu R. A. ((duomenys neskelbtini));

- su S. S. ((duomenys neskelbtini)).

- su G. G. ((duomenys neskelbtini));

- su R. B. ((duomenys neskelbtini)), ((duomenys neskelbtini));

- su S. S. ((duomenys neskelbtini)).

Analizuojant iš Lietuvos Respublikos mobiliojo ryšio operatorių gautas skambučių/SMS išklotines nustatyta, kad užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui galimai reikšmingi telekomunikaciniai įvykiai tarp abonentinių numerių:

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi G. G.

2012-04-12 nuo 21.32.12 iki 2012-04-13 00.56.37 penkis kartus kontaktavo su S. S..

2012-04-13 01.05.04 iki 2012-04-12 07.33.50 penkis kartus kontaktavo su B. S..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi S. S.

2012-04-12 21.37.29 kontaktavo su asmeniu A..

2012-04-12 21.38.03 kontaktavo su B. S..

2012-04-13 00.47.17 su G. G..

2012-04-13 00.54.56 su G. G..

2012-04-13 00.55.27 su I. R..

2012-04-13 00.56.37 su G. G..

2012-04-13 01.25.37 su I. R..

2012-04-13 01.27.10 su I. R..

2012-04-13 01.28.59 su I. R..

2012-04-13 01.37.04 su A..

2012-04-13 01.37.04 su A..

2012-04-13 07.58.41 su I. R..

2012-04-13 08.35.49 su I. R..

2012-04-13 11.28.35 su A..

2012-04-13 15.20.02 su I. R..

2012-04-13 15.23.34 su R. A..

2012-04-13 15.28.25 su R. A. I..

2012-04-13 18.57.19 su R. A. I..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi B. S.

2012-04-12 21.33.38 kontaktavo su S. S..

2012-04-12 21.38.00 kontaktavo su G. G..

2012-04-12 21.39.01 kontaktavo su G. G..

2012-04-12 21.39.19 kontaktavo su S. S..

Nuo 2012-04-13 01.05.04 iki 2012-04-13 07.34.05 šešis kartus kontaktavo su G. G..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi R. B.

2012-04-11 19.11.03 kontaktavo su I. R..

2012-04-12 18.23.12 kontaktavo su I. R..

Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojosi R. B.

Nuo 2012-04-11 18.07.00 iki 2012-04-11 19.07.48 aštuonis kartus kontaktavo su I. R. (2 t., b. l. 155–157).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. atpažino I. R. kaip asmenį vardu A., apie kurį davė parodymus, kuris pasiūlė jam lydėti Lietuvoje kitą automobilį, gabenusį „nelegalus“, t. y. neteisėtai Lietuvoje esančius užsieniečius, pažadėdamas už tai 100 eurų atlygį. Lydint šiuos užsieniečius jis buvo sulaikytas (2 t., b. l. 185–186).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad S. S. atpažino B. S., su kuriuo jis važiavo automobiliu „BMW 532“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai lydėjo „nelegalus“, t. y. stebėjo kelią ir važiavo priekyje (3 t., b. l. 1–2).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. S. atpažino G. G. kaip asmenį, kuris vežė „nelegalus“. Jis kartu su B. S. automobiliu „Opel Vectra“ važiavo į Ignalinos r., kaimo pavadinimo nepamena. Po to jis nakvojo su juo, kur, nežino (3 t., b. l. 3–4).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad S. S. atpažino R. B. kaip asmenį, kuris yra šeimininkas, pas kurį jie atvažiavo ir kieme, automobilyje, su B. S. nakvojo. Kiek jam žinoma, jis suteikė prieglobstį „nelegalams“ (3 t., b. l. 5–6).

Iš asmens kratos protokolo matyti, kad asmens kratos metu iš S. S. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (3 t., b. l. 7).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta SIM kortelė, paimta iš S. S. asmens kratos metu. Apžiūros metu nustatyta, kad tai „Ežio“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini).

SIM kortelės adresų knygoje yra šie duomenys: A. /(duomenys neskelbtini), Bar/ (duomenys neskelbtini), 12 (duomenys neskelbtini).

Skyriuje „Pranešimai“ skyrelyje „gauti pranešimai“ yra išsaugoti šie pranešimai rusų kalba (Tekstas – vertimas Numeris Laikas): Skambino (duomenys neskelbtini) „OMNITEL“ (duomenys neskelbtini)/2012.08.18 15.02 (2); A. skambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2012.09.18 11.18; Ti gde nado ehat rabotat s ponedelnika (kur tu, reikia važiuoti dirbti nuo pirmadienio) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 15.20; A.. Nu kak tam u vas (kirilica)? (na kaip ten pas jūs) A. (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 11.28; Ti gde? (kur tu) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 09.17; Napisi kak i sto (parašyk kaip ir kas) (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 08.35; Kak u vas? (kaip pas jūs) (duomenys neskelbtini) 2012-04-13 07.58; Ladi zavtra vernej sevodnia napisi (gerai rytoj, tiksliau šiandien parašyk) (duomenys neskelbtini) 2012.04.13 01.28; Sto slusilos? (kas atsitiko) (duomenys neskelbtini)/2012-04-13 01.25; Kak dela? Tot telefon sdoh (kaip reikalai, tas telefonas nudvėsė.) (duomenys neskelbtini)/ 2012-04-13 00.54; Jus gavote naują balso pašto pranešima nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 10–12).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad B. S. atpažino S. S., su kuriuo jis važiavo automobiliu „BMW“ ir buvo sulaikyti (4 t., b. l. 88–89).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas iš B. S. paimtas mobiliojo ryšio telefonas „LC FM Recording“ su SIM kortele „Ežys“, kurios abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Adresų knygoje yra įrašas Q (duomenys neskelbtini) (tai telefono numeris, kuriuo naudojosi G. G.). Skyriuje „Rinkti numeriai“ yra išsaugoti šie duomenys: Q (duomenys neskelbtini), laikas 2012-04-13 07:32; (duomenys neskelbtini), laikas 2012-04-12 21.37 (tai telefono numeris, kuriuo naudojosi S. S.); Q (duomenys neskelbtini), laikas 2012-04-12 21.37; (duomenys neskelbtini), laikas 2012-04-12 21.32.

Skyriuje „įeinantys skambučiai“ yra išsaugoti šie duomenys: Q (duomenys neskelbtini), laikas 2012-04-13 07:07 (4 t., b. l. 64–68).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. R. atpažino S. S., su kuriuo buvo susitikęs kelis kartus kaltinime nurodytomis datomis (4 t., b. l. 129–130).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. G. atpažino S. S., kuris atvažiavo „BMW“ automobiliu. Jis važiavo priekyje ir turėjo jam pranešti, ar priekyje nėra pareigūnų (4 t., b. l. 41–42).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti daiktai, paimti iš G. G.. Apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele. Telefono adresų knygoje rasti reikšmingi įrašai: „B (duomenys neskelbtini)“, „S (duomenys neskelbtini)“. SIM kortelės abonentinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat apžiūrėtas „Ežys“ bukletas, ant kurio yra įrašai: „(duomenys neskelbtini) M“ „(duomenys neskelbtini)“ (pastaba: 9 skaitmuo neįskaitomas) (4 t., b. l. 9–13).

Teismas, įvertinęs surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir pirmiau aptartus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog kaltinamasis S. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su I. R., G. G., B. S., kurie Panevėžio apygardos teismo 2015-11-13 nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal BK 292 str. 2 d., ir kitais kaltinime nurodytais nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą piniginį atlygį, gabeno ir slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir Lietuvos Respublikoje neturinčius gyvenamosios vietos užsieniečius: Afganistano piliečius M. A., S. N. H. K., Irako piliečius E. M. G., G. N. M. ir S. E. M A..

S. S. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad į Lietuvą jis važiavo užsidirbti pinigų palydint „nelegalus“. Kaltinamasis parodė, jog suprato savo užduotį, kad turės važiuoti priešais kitą automobilį, kuriuo bus vežami „nelegalai“, ir įspėti to automobilio vairuotoją apie kelyje stovinčius policijos pareigūnus ar pasieniečius. S. S. paaiškino, jog sutartą dieną jis, I. R., B. S. ir G. G. keliais automobiliais nuvyko pas R. B. į sodybą, esančią Ignalinos r. Kiek pabuvęs I. R. išvažiavo ir daugiau nebegrįžo, o jie liko iki ryto. Pasak S. S., jis naktį kartu su G. G. ėjo pasitikti „nelegalų“. Kiek paėjus nuo R. B. sodybos, G. G. pasakė jam laukti, o pats nuėjo toliau. Po kurio laiko G. G. sugrįžo su keliais žmonėmis, kuriuos jie vedė link R. B. sodybos ir netoli jos su G. G. išsiskyrė – G. G. su „nelegalais“ nuėjo toliau, o jis (S. S.) nuėjo į automobilį miegoti, prieš tai parašęs I. R. SMS žinutę bei jo duotu numeriu paskambinęs į Baltarusiją ir atsiliepusiam vyriškiui (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu A.) pranešęs, jog viskas gerai, kad „nelegalai“ jau vietoje. Miegojo automobilyje kartu su B. S., o ryte, sutartu laiku, jie „BMW“ markės automobiliu išvažiavo iš R. B. sodybos ir važiavo maršrutu, kuriuo vedė navigacijos prietaisas pagal I. R. įvestą adresą. Pavažiavę apie 1,5 km aplenkė automobilį „Opel“, kuriuo G. G. vežė „nelegalus“. Dar kiek pavažiavus visi buvo sulaikyti pareigūnų. Netikėti šiais S. S. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai.

Iš pagarsintų liudytojų S. N. H. K., M. A., E. M. G. ir G. N. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad šie asmenys per valstybės sieną ėjo kartu, buvo vedami mišku, nakties metu, kol juos atvedė iki negyvenamo namo, kuriame jie buvo iki ryto. Vėliau jie kartu buvo vežami ir sulaikyti. Taip pat jie patvirtino, kad už tai, jog patektų į Europą, jie sumokėjo dideles pinigų sumas.

Iš byloje apklaustų pareigūnų S. J., R. S., R. A., A. I., G. K., A. L., K. L., M. L. parodymų matyti, kad buvo stebima R. B. sodyba, kelias į ją ir šalia sodybos esantis grūdų sandėlis, nes iš Latvijos Respublikos buvo gauta informacija, jog iš šios sodybos gali būti gabenami neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos perėję užsieniečiai ir, kad šiuos asmenis gabens S. S., I. R. ir G. G., kurie gali atvažiuoti „BMW“ ir „Opel Vectra“ markės automobiliais, kas visiškai pasitvirtino. Pareigūnai, stebėję R. B. sodybą, kelią į ją ir šalia sodybos esantį sandėlį, matė, kaip vakare pas R. B. atvažiavo trys automobiliai latviškais numeriais, iš jų du „BMW“ markės automobiliai nuvažiavo link R. B. namų, o trečias – „Opel Vectra“ markės automobilis nuvažiavo prie grūdų sandėlio. Vėliau vienas „BWM“ markės automobilis, kaip nustatyta, vairuojamas I. R., iš R. B. sodybos išvažiavo ir daugiau į ją nebegrįžo, o kiti du automobiliai pasiliko iki ryto. Sandėlį stebėję pareigūnai matė naktį aplink jį vaikščiojantį R. B., kuris žvalgė šalia esančias teritorijas bei, šviesdamas žibintuvėliu link Lietuvos–Baltarusijos sienos, rodė ženklus, kad kirtę sieną asmenys žinotų kur eiti. Po to R. B. susitiko su vyriškiu, jie pašnekėjo ir R. B. grįžo į namus, o vyriškis liko sandėlyje. Tada sandėlyje prasidėjo bruzdėjimas, vaikščiojimas, buvo girdėti kelių asmenų balsai, buvo matyti prožektorių šviesos. Po kurio laiko viskas nurimo. Ryte, maždaug vienu metu, abu automobiliai pajudėjo ir išvažiavę į kelią pasuko link Ignalinos. Pareigūnai matė, kad „Opel Vectra“ automobilį iš sandėlio išleido, kaip jį į sandėlį ir įleido, R. B.. Kurį laiką pareigūnai sekė vieną paskui kitą važiuojančius automobilius ir juos sulaikė. Pirmas važiavo „BMW“ markės automobilis, kurį vairavo S. S., kartu su juo važiavo B. S.. Už jų važiavo G. G. vairuojamas „Opel Vectra“ automobilis su „nelegalais“, kurių iš viso buvo penki – trys vyrai, moteris ir vaikas. Minėtame automobilyje taip pat buvo rasti „nelegalų“ kelioniniai krepšiai ir šlapi rūbai. Kaip liudytojai apklausti pasienio pareigūnai T. Š., V. P. ir S. K. parodė, kad jie atliko valstybės sienos apžiūrą ir tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų aptiko 4–5 asmenų pėdsakus per griovį, kurie vedė iš Baltarusijos Respublikos pusės. Liudytojas T. Š. patvirtino, kad pėdsakai buvo švieži ir nuvedė juos iki kaimo. Liudytojas V. P. patvirtino, kad buvo brista per upę, upės gylis buvo nedidelis ir nuo upės buvo matyti išlipimo iš vandens pėdsakai. Liudytojas S. K. patvirtino, kad pėdsakai vedė link ūkininko (R. B.) sodybos. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir apžiūros protokolai. Viename jų užfiksuoti rasti pėdsakai bei rastos kojinės, o iš kito apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint sulaikytą automobilį „Opel Vectra“, jame buvo rasti valstybinę sieną neteisėtai perėjusių asmenų maišeliai su šlapiais drabužiais. 4 poros šlapių batų ir įvairių drabužių buvo rasta ir apžiūrint sandėlį, iš kurio buvo gabenami „nelegalai“. S. S. paaiškinimus iš dalies patvirtina ir I. R. bei G. G. parodymai. I. R. parodė, jog važiavo pavežti nuo Baltarusijos sienos atėjusius žmones iki Kauno ar Vilniaus, taip pat jis patvirtino, kad už šią paslaugą turėjo būti sumokėta. G. G. irgi patvirtino, kad už atitinkamą atlygį į Lietuvą važiavo vežti žmonių, parodė, kad naktį ėjo kartu su S. S. pasitikti nuo Baltarusijos sienos atėjusių žmonių, kuriuos atvedė į sandėlį, jie buvo šlapiais drabužiais, o ryte juos automobiliu „Opel Vectra“ vežė į Vilnių, tačiau pakelyje buvo sulaikytas pasieniečių. G. G. patvirtino ir tai, jog buvo tokia kalba, kad S. S. ir B. S. jį perspės dėl kelyje stovinčių policijos pareigūnų. S. S. parodymus, kad jis naktį kontaktavo su I. R. ir Baltarusijoje esančiu asmeniu, pranešdamas jiems apie tai, jog „nelegalai“ jau vietoje, patvirtina telefoninių pokalbių suvestinės bei užfiksuoti jo kontaktai. Iš telefoninių pokalbių išklotinių ir kitų bylos įrodymų taip pat matyti, kad šis nusikaltimas buvo suplanuotas, buvo numatyta ir suderinta nusikaltimo data, kada „nelegalai“ bus gabenami, taip pat aptartos ir suderintos kitos „nelegalų“ gabenimo bei jų slėpimo detalės, kaip pavyzdžiui, iš I. R. ir Irako piliečio R. A. I. susirašinėjimų matyti, kad „nelegalai“ turėjo būti nugabenti į Vilnių, Gedimino prospektą, kur yra „McDonald's“, o apžiūrėjus iš S. S. vairuojamo automobilio „BMW“ paimtą navigacinį prietaisą matyti, kad jame maršruto adresas kaip tik ir įvestas Gedimino prospektas 22, Vilnius. Kad „nelegalus“ turėjo nuvežti į Vilnių, prie pirmo „McDonald's“, parodė ir G. G..

Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad S. S. žinojo, kur ir kokiu tikslu jis vyksta į Lietuvą, t. y. gabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis, ir juos gabeno bei slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, suvokė, kad šioje nusikalstamoje veikoje jis dalyvauja ne vienas, o su kitais kaltinime nurodytais asmenimis, žinojo, ką ir kaip bei kada ir kuriuo metu kiekvienas jų turės daryti, suprato savo veiksmų pobūdį, kad kiekvieno veiksmai buvo būtini vieningam tikslui pasiekti. Ši veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų, ką patvirtina ne tik paties kaltinamojo S. S. paaiškinimai, bet ir G. G., I. R. parodymai bei I. R. telefoniniai pokalbiai su A. ir Irako piliečiu, kurių metu jis užsimena dėl apmokėjimo, domisi, ar Maskva davė pinigų, nurodo, kad turi būti apmokėta, nes kitaip nebendradarbiaus.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad S. S. kaltė yra neabejotinai įrodyta, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 292 str. 2 d.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis S. S. padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Už BK 292 str. 2 d. numatytą nusikaltimą nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių jam taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 292 str. 2 d. sankcijoje, negalima.

Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgiama į jo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir jo veiksmų apimtį, į tai, kad jis anksčiau neteistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojamas, nėra. Taip pat negauta duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis būtų padaręs kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Kaltinamasis nuolat gyvena Latvijos Respublikoje, kaip pats parodė, ten turi draugę ir ruošiasi ją vesti, sukurti šeimą, ieškosi darbo. Anot kaltinamojo, jis iki sulaikymo nedirbo tik porą paskutinių mėnesių, iki tol visą laiką turėjo darbą, paskutinį kartą dirbo įmonėje „Belfaste“ dažytoju. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kad jo nusikalstami veiksmai užfiksuoti vienintelį kartą, kad S. S. jokių pajamų iš nusikalstamos veikos negavo, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, kad negauta jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, jam pagal BK 292 str. 2 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima numatytos bausmės vidurkiui.

S. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą pagal šiuo metu galiojantį įstatymą gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl atsižvelgus į tai bei įvertinus, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, kad po nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip ketveri su puse metų ir negauta duomenų, jog per šį laikotarpį jis būtų nesilaikęs įstatymų ir padaręs naujų teisės pažeidimų ar nusikaltimų, kad byloje nėra duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų kaltinamąjį, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailisi nusikaltęs, realiai ketina sukurti šeimą ir įsidarbinti, yra pagrindas manyti, jog kaltinamajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. ir atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir užstatas 5000 litų (1448,10 eurų) (3 t., b. l. 24–26), kurias jis pažeidė, dėl to Panevėžio apygardos teismo 2015-02-02 nutartimi šios kardomosios priemonės pakeistos griežtesne kardomąja priemone – suėmimu ir paskelbta S. S. paieška, todėl užstatas konfiskuojamas valstybės naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 str. 4 d.).

Į kaltinamajam S. S. paskirtos bausmės laiką įskaitomas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDŽIA:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 str. 2 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-13 iki 2012-04-19 ir nuo 2016-08-27 iki 2016-11-25 imtinai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., S. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, pusę metų nuo nuosprendžio vykdymo dienos neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės atlikimo pradžią S. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

S. S. taikomą kardomają priemonę – suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone – dokumento – Rusijos Federacijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto S. S., gim. (duomenys neskelbtini), paėmimu, S. S. paleisti teismo salėje, pakeistą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

S. S. taikytą kardomąją priemonę – užstatą 5000 litų (1448,10 eurų) konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.