- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- e1-366-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-5-42491-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- M. T.
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-366-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. T. (M. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012-10-01 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta – 15 parų arešto bausmė, bausmę atliko 2012-11-30;
2) 2016-11-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1/3 sumažinta bausmė - 20 MGL (753,2 Eur) bauda;
3) 2017-11-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudos, sumokant per 20 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „C. V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. vairuoti kelių transporto priemones 3 metus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) laikė ir gabeno su savimi žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su jo paties (M. T.) veido atvaizdu (fotonuotrauka), kurį jis laikė ir gabeno su savimi mobiliojo telefono dėkle iki 2019-10-04 apie 20.35 val., kada šį netikrą vairuotojo pažymėjimą, pristačius jį į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, Ševčenkos g. 26, Vilniuje, asmens apžiūros metu rado Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjas A. B.,
ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. T. parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus duos rusų kalba. Neregistruotas narkologo, psichiatro įskaitoje. Prieš pusantro mėnesio pažįstamas D. G., kuris gyveno tame pačiame kaime (pastarasis mirė prieš savaitę), pasiūlė pagaminti jam vairuotojo pažymėjimą, kad jį įrėmintų. Tada davė D. G. savo mažą nuotrauką, tokią kaip pasui, o jo duomenis jis pats iš kažkur paėmė. Po to, praėjus 2 savaitėms, D. G. pats atsinešė jam vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo jo nuotrauka bei jo duomenys. Vairuotojo pažymėjimą pagamino nemokamai. Jį pasiėmęs, įsidėjo į telefono dėklą ir apie jį pamiršo. Taip, netikrą vairuotojo pažymėjimą telefono dėkle nešiojo apie 1 mėnesį. Neturėjo tikslo jomis naudotis, o norėjo įrėminti atminimui, neva turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Net jei ir norėtų, negalėtų naudotis minėtu vairuotojo pažymėjimu, nes ant jo net antspaudų nebuvo, iš karto matosi, kad jis netikras. 2019-10-04 apie 20.35 val. buvo pristatytas į policiją Vilniuje, Ševčenkos g. 26, dėl ko tiksliai neatsimena, nes buvo stipriai išgėręs, kur apžiūros metu jo telefone rado minėtą netikrą jo vardu padarytą vairuotojo pažymėjimą. Dėl įvykdyto gailisi (b.l. 45-47).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. T. papildomai parodė, kad įtarimą suprato, su juo visiškai sutinka. Parodymus duos rusų kalba. Nori papildyti ankstesnius savo parodymus ir nurodo, kad 2019 metų rugsėjo mėnesį (tikslios datos pasakyti negali, nes neatsimena), jo kaimynas D. G. pasiūlė jam pagaminti vairuotojo pažymėjimą, kad jį galėtų įsirėminti. Jis sutiko ir davė (duomenys neskelbtini) savo nuotrauką; daugiau jokių asmens duomenų nepateikė. Maždaug po 2 savaičių (duomenys neskelbtini) jam davė netikrą vairuotojo pažymėjimą su jo nuotrauka; jis neatkreipė dėmesio, kad ant netikro vairuotojo pažymėjimo yra ne jo, o jo brolio duomenys (iš kur (duomenys neskelbtini) ištraukė jo brolio duomenis, jis nežino). Jis puikiai žinojo, kad šis vairuotojo pažymėjimas yra netikras, nes ant jo nebuvo jokių antspaudų. Suklastoto vairuotojo pažymėjimo niekam nerodė, juo niekada nesinaudojo. Paėmęs iš (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, jokio atlygio jam nedavė, vairuotojo pažymėjimą įsidėjo į telefono dėklą ir pamiršo apie jį. 2019-10-04 buvo pristatytas į policijos įstaigą ir kratos metu policijos pareigūnai rado suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Nori pabrėžti, kad vairuotojo pažymėjimu niekada nesinaudojo, tiesiog ji laikė savo telefono dėkle, nes norėjo įsirėminti. Žino, kad pagal 2017-11-28 įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą jam paskirta 1883 Eur dydžio bauda, šios baudos jis yra nesusimokėjęs, nes gauna minimalų atlyginimą, daugiau jokių pajamų negauna, todėl negalėjo sumokėti baudos. Dėl savo poelgio labai gailisi, kaltę pripažįsta visiškai. Daugiau naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (b.l. 70-73).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
2019 m. gruodžio 5 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. 140-(4648)-IS1-6207, kuria nurodyta, kad pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas T. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai reiškia, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras. Vairuotojo pažymėjimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens atvaizdas, jame esantys įrašai ir kita yra atspausdinta terminiu sublimaciniu spausdinimo mechanizmu ir terminiu dažų pernešimo būdu ant baltos plastikinės kortelės - pagrindo; dokumento blanko apsaugos priemonės yra imituotos. Pirminio turinio pakeitimo požymių minėtame dokumente nėra (dokumentas netikras) (b.l. 57-58).
2019 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo nurodyta, kad 2019-10-04 apie 20.35 val. Ševčenkos g. 26, Vilniuje atliekant pristatyto asmens M. T., gim. (duomenys neskelbtini) asmens apžiūrą, mobiliojo telefono dėkle rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas brolio J. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su M. T. nuotrauka ant jo (b.l. 6-15).
2019 m. spalio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniu pranešimu, kuriuo nurodyta, kad 2019-10-04 20.37 val. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių pagal ROIK 0119000534953 buvo pristatytas M. T., gim. (duomenys neskelbtini), pas kurį apžiūros metu buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, kurio dėkle buvo rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas piliečiui J. T., gim. (duomenys neskelbtini), su M. T. nuotrauka. Patikrinus vairuotojo pažymėjimą pagal savininko asmens kodą POLIS 2 duomenų bazėje, paaiškėjo, jog vairuotojo pažymėjimas suklastotas (b.l. 5).
2019 m. spalio 5 d. apklausto kaip liudytojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tyrėjo A. B. parodymais, kad 2019-10-04 19 val. pradėjo tarnybą – jo darbas yra priimti pristatytus į policijos komisariatą asmenis. 2019-10-04 20.37 val. į policijos komisariatą pristatytas M. T., gim. (duomenys neskelbtini). Atliekant pristatyto asmens apžiūrą, jo mobiliojo telefono dėkle buvo įdėtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su M. T. nuotrauka ant jo. Dėl šio įvykio surašytas tarnybinis pranešimas ir vairuotojo pažymėjimas perduotas vyr. tyrėjui A. M. (b.l. 24-26).
2019 m. spalio 25 d. apklausto liudytoju J. T. parodymais, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuosavame dviejų aukštų name. Pirmame namo aukšte gyvena jis su šeima, antrame aukšte - brolis M. T. kartu su šeima. Jo asmens dokumentai visada guli jo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“. Turi vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir pasą – dokumentai visada guli automobilyje prie pavarų perjungimo svirties visiems matomoje vietoje. Automobilis visą laiką stovi neužrakintas – kiek atsimena, dokumentai nebuvo dingę. Prieš 5-6 mėnesius buvo pametęs asmens tapatybės kortelę, kur ji - jis nežino, vėliau pasidarė naują. Apie tai, kad brolis turi kažkokį suklastotą dokumentą jo vardu, jis nežinojo, brolis jam apie tai nieko nepasakojo, dokumentų jo niekada neprašė. Kas jam padarė dokumentą, taip pat nežino. Dokumento nėra matęs. Brolis galėjo paimti jo dokumentą iš jo automobilio, tačiau ar jis tai padarė, jis nežino. Kokiu tikslu brolis suklastojo dokumentą - jis nežino. Broliui prieš 2 metus buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemonę. Pažįsta D. G., jis buvo jo draugas, tačiau jis mirė prieš mėnesį. Daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 31-33).
2020 m. sausio 10 d. gautu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų atsakymu į paklausimą, kuriuo nurodyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomasis raštas Nr. 1-505-927/2017 M. T. (M. T.) dėl baudos, 2019-08-06 yra išsiųstas antstoliui M. D. ir į teismą nėra grįžęs. Duomenų apie baudos sumokėjimą teismas neturi (b.l. 77).
2020 m. sausio 14 d. gautu antstolio padėjėjo M. Š. atsakymu į paklausimą ir kuriame nurodyta, kad antstolio M. D. kontoroje yra pateiktas vykdymui Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-08-05 vykdomasis raštas Nr. 1-505-927/2017 dėl 1883 Eur dydžio baudos išieškojimo iš skolininko M. T.. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą į UAB „D. S.“ išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tačiau gautas atsakymas, kad patvarkymas laikinai bus nevykdomas, kadangi M. T. turi 1 eilės išieškojimą, pagal kurį iš darbo užmokesčio išskaitoma ir išmokama reguliariai iki išlaikytinio pilnametystės. Atsakymo rengimo dienai iš skolininko nieko išieškota nebuvo (b.l. 80).
Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b.l. 1); asmens duomenimis (b.l. 86-88); Sodros išrašu (b.l. 89-91); Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašu (b.l. 98-100); administracinių nusižengimų registro išrašu (b.l. 92-97) ir kt. duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad M. T. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio (ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas) laikė ir gabeno su savimi žinomai netikrą dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu su jo paties (M. T.) veido atvaizdu (fotonuotrauka), kurį jis laikė ir gabeno su savimi mobiliojo telefono dėkle iki 2019 m. spalio 4 d. 20.35 val., kada šį netikrą vairuotojo pažymėjimą, pristačius jį į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, Ševčenkos g. 26, Vilniuje, asmens apžiūros metu rado Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas. M. T. veika pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.
BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-200/2008).
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Kadangi šie BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio laikęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nustatytas asmuo jam pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį vėliau kaltinamasis laikė su savimi telefono dėkle ir 2019 m. spalio 4 d. pareigūnams jį sulaikius, vairuotojo pažymėjimas buvo iš kaltinamojo paimtas. Reikšminga ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad M. T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas trejiems metams. Nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo, jog jis neturi teisės naudotis tokia specialia teise, kartu ir disponuoti vairuotojo pažymėjimu. Taigi kaltinamasis suvokė, kad jo laikomas vairuotojo pažymėjimas buvo žinomai netikras. Aplinkybę, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. T. vardu, bet su M. T. nuotrauka, yra žinomai netikras, įrodo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro išvada Nr. 140-(4648)-IS1-6207. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog kaltinamasis suvokė, kad laiko žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir norėjo taip veikti, t. y. M. T. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. T. padaryta veika atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu valdymo tvarkai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). M. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, dirba, duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų priklausomybės ligų įskaitoje ir/ar gydytas bei įskaitoje ir/ar gydytas psichiatrinėje įstaigoje, valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
M. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 4 d. 20.05 val. iki 2019 m. spalio 5 d. 17.45 val. (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 20 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui kaip metodinę priemonę (pagal pateiktą prašymą).
M. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. T. (M. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti bausmę – 20 parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. T. paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 4 d. 20.05 val. iki 2019 m. spalio 5 d. 17.45 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir jam paskirta bausme laikyti 19 parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 20 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą - teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui kaip metodinę priemonę.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 - 52, 54 - 57 straipsniai.
2. M. T. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (A. M. g. 11, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Kaltinamasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl kaltinamojo neatvykimo.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.