Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-20 · Administracinė byla Nr. eI2-8008-780/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
eI2-8008-780/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00269-2025-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Liunetė“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8008-780/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00269-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo

V. S. (V. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Liunetė“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S246064 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760292217, galiojantį iki 2025 m rugsėjo 27 d.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendime nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 27 d. buvo panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime nurodyta, jog patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – ir Sodra) buvo nustatyta, kad pareiškėjas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Liunetė“ (toliau – ir Bendrovė) yra įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 3 d. ir po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023 m. rugsėjo 27 d.) bei vertinant pilnus darbo mėnesius – 2023 m. spalio – gruodžio mėn., 2024 m. vasario – gegužės mėn. (iš viso 7 mėn.) – pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą asmens prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte (1 335,54 Eur – 1 570,80 Eur), 2024 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas atlyginimas, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga (785,4 Eur), 2024 m. liepos – lapkričio mėn. (5 mėn.) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, asmens prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti asmeniui mėnesinis darbo užmokestis – 1 241 Eur, o Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1 241 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui, pastaruosius 5 mėnesius Bendrovėje iš viso nebuvo mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad asmuo Bendrovėje faktiškai nedirba 5 mėnesius, yra pagrindas konstatuoti, kad asmens deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir UTPĮ 44 straipsnio nuostatas – neatitinka tikrovės. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesio alga (minimali mėnesio alga 2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Be to, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad pareiškėjui, įdarbinimo Bendrovėje laikotarpiu, 5 pastaruosius mėnesius Bendrovėje nėra mokamas darbo užmokestis iš viso, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Migracijos departamento padarytos išvados, kad jis pažeidė Sprendime nurodytas UTPĮ teisės normas yra nepagrįstos, nes Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Bendrovėje bei jo gaunamomis pajamomis. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė. Prašymą pateikė siekdamas įsidarbinti Bendrovėje, būtent šioje Bendrovėje jis ir dirba nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo iki šios dienos. Bendrovė per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. sumokėjo pareiškėjui 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes), kas sudaro 2 114,92 Eur per mėnesį (20 091,77 : 9,5). Bendrovė vėliau jokių su darbo santykiais susijusių išmokų nebemoka dėl to, kad 2024 m. birželio 25 d. pareiškėjas su kitais Bendrovės darbuotojais išvyko į komandiruotę Vokietijoje ir 2024 m. birželio 26 d. Bendrovės darbuotojo vairuojamas automobilis pateko į eismo įvykį, kurio metu pareiškėjas buvo sunkiai sužeistas. Po eismo įvykio pareiškėjas buvo gydomas Vokietijoje, o vėliau jis grįžo į Lietuvą, kur gydėsi ambulatoriškai. Pareiškėjas dėl patirtų sužeidimų laikinai nebegalėjo dirbti Bendrovėje, todėl nuo 2024 m. birželio pabaigos Bendrovėje jam nebebuvo skaičiuojamas bei mokamas darbo užmokestis. Sodra pareiškėjui pradėjo mokėti laikinojo nedarbingumo išmokas. Iš šiol Sodra pareiškėjui sumokėjo 990,16 Eur ligos išmokų: 2024 m. rugpjūčio 22 d. už liepos mėnesį jam išmokėta 513,42 Eur išmoka, 2024 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui buvo išmokėta 476,74 Eur išmoka. Kadangi pareiškėjo patirti sužalojimai buvo sunkūs ir gijimas užsitęsė, tai pareiškėjas tolimesniam gydimui 2024 m. rugsėjo pradžioje išvyko į Baltarusiją, nes pareiškėjui buvo išaiškinta, kad Sodra mokės laikinojo nedarbingumo išmokas ir tęsiant gydimą Baltarusijoje. Baigęs gydymą, 2024 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas, atvyko Lietuvą ir pateikė Sodrai prašymą dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo bei ligos išmokos išmokėjimo. Pažymėjimas jam nebuvo išduotas, nes Sodra paprašė pateikti papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas pateikė 2025 m. sausio mėnesį. Ligos išmoka už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjui turėtų būti išmokėta sausio pabaigoje. 2024 m. gruodžio mėnesį ir 2025 m. sausio pradžioje pareiškėjas Bendrovėje nedirbo, nes Bendrovėje švenčių laikotarpiui dauguma darbuotojų buvo išleisti atostogų, be to, kaip minėta, pareiškėjas vėl turėjo išvykti į Baltarusiją surinkti papildomus dokumentus laikinojo nedarbingumo pažymėjimui ir ligos išmokai gauti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad pateikdamas Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, kuris buvo panaikintas Sprendimu, jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė. Pareiškėjas po to, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, dirbo ir dirba Bendrovėje, kurioje pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis už nurodytą prašyme. Nuo 2024 m. liepos mėnesio darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas dėl to, kad eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužeistas. Pareiškėjui ši aplinkybė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu negalėjo būti žinoma. Pareiškėjas nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvoje. Bendrovė nuo 2023 m. spalio 1 d. pareiškėjui yra sumokėjusi 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, Sodra pareiškėjui yra išmokėjusi 990,16 Eur ligos išmokų, be to pareiškėjui buvo išmokėta 2 215,05 Eur išmoka iš garantinio fondo, t. y. ankstesnės pareiškėjo darbovietės (bankrutavusios UAB „Via Stella“) skola dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio. Taigi, nuo 2023 m. spalio 1 d. pareiškėjas iki šiol jau yra gavęs 23 296,98 Eur teisėtų pajamų („į rankas“), kas sudaro 1 503,03 Eur per mėnesį. Be to, pareiškėjui 2025 m. sausio mėnesio pabaigoje dar bus išmokėta ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį po 2024 m. rugsėjo mėnesio.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Bendrovėje, Sodroje nepatikrino, ar pareiškėjui nuo 2024 m. liepos mėnesio nėra mokamos laikinojo nedarbingumo išmokos.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 puntu nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) darbui Bendrovėje. 2023 m. rugsėjo 27 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. rugsėjo 27 d., įteiktas pareiškėjui 2023 m. spalio 18 d.

Sodros informacinėje sistemoje, patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2023 m. balandžio 3 d. ir po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023 m. rugsėjo 27 d.) bei vertinant pilnus darbo mėnesius, 2023 m. spalio – gruodžio mėn., 2024 m. vasario – gegužės mėn. (viso 7 mėn.) asmeniui buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą asmens prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte (1 335,54 Eur – 1 570,8 Eur), 2024 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas atlyginimas, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga (785,4 Eur), 2024 m. liepos – lapkričio mėn. (iš viso 5 mėn.) pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas.

Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas 1 241 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui, pastaruosius 5 mėnesius Bendrovėje iš viso nėra mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje faktiškai nedirba 5 mėnesius, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir UTPĮ 44 straipsnio nuostatas – neatitinka tikrovės.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, 2025 m. sausio 9 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 1 241 Eur, tačiau pareiškėjas nustatytą darbo užmokestį gavo nereguliariai ir dėl to neatitinka imperatyvių UTPĮ reikalavimų. Pareiškėjui leidimas gyventi buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 minimali mėnesio alga) kas reiškia, kad pareiškėjas Bendrovėje 2024 m. liepos – lapkričio mėnesiais nedirbo viso numatyto laiko, ar visai nedirba, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui yra žinomi UTPĮ įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos Departamentą, informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau to nepadarė.

Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Liunetė“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 24S246064, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Nr. 760292217 Lietuvoje, galiojantis iki 2025 m rugsėjo 27 d., teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – ir Sprendimas).

Sprendimu Leidimas laikinai gyventi Nr. 760292217 Lietuvoje pareiškėjui buvo panaikintas tuo pagrindu, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, kuris ketindamas dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, betonuotoju UAB „Liunetė“ Migracijos departamentui 2023 m. liepos 31 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

Bendrovės Tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20230731-141101 kvietėja nurodyta Bendrovė; kviečiamu asmeniu – pareiškėjas, kuris ketina dirbti betonuotoju (711407) statybos sektoriuje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą; prašoma leidimą išduoti 2 metams; Bendrovė įsipareigojo įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį neterminuotai; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti 1 241 Eur kas mėnesį darbo užmokestį.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir 2023 m. rugsėjo 27 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760292217, galiojantį iki 2025 m rugsėjo 27 d. (įteiktas pareiškėjui 2023 m. spalio 18 d.).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Bendrovėje pradėjo dirbti nuo 2023 m. balandžio 3 d. (2023 m. balandžio 3 d. darbo sutarties Nr. 856 7 punktas) ir po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023 m. rugsėjo 27 d.) bei vertinant pilnus darbo mėnesius, 2023 m. spalio – gruodžio mėn., 2024 m. vasario – gegužės mėn. (viso 7 mėn.) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą asmens prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės tarpininkavimo rašte.

Bendrovė pareiškėjui per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. sumokėjo 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes), kas sudaro 2 114,92 Eur per mėnesį (20 091,77 : 9,5). Tačiau 2024 m. liepos – lapkričio mėn. (iš viso 5 mėn.) pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760292217, nes asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, bei duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.

Sprendime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 1 241 Eur, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui pastaruosius 5 mėnesius (2024 m. liepos – lapkričio mėn.) Bendrovėje iš viso nėra mokamas darbo užmokestis, kas reiškia, kad asmuo faktiškai Bendrovėje nedirbo. 2024 m. birželio mėn. asmeniui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (785,4 Eur). Sprendime pažymėtina, kad asmeniui teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės tarpininkavimo rašte. Sprendime taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Pažymėta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad asmeniui 5 pastaruosius mėnesius (2024 m. liepos – lapkričio mėn.) Bendrovėje nėra mokamas darbo užmokestis, ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo darbu Bendrovėje bei jo gaunamomis pajamomis. Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. birželio 26 d. Vokietijoje patyrė sunkų eismo įvykį, po kurio ilgą laiką gydėsi Lietuvoje ir Baltarusijoje, dėl ko negalėjo dirbti, ir jam darbo užmokestis nebuvo mokamas, tačiau jis gavo laikinojo nedarbingumo išmokas iš Sodros.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. To paties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas kreipdamasis su 2023 m. liepos 31 d. prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad planuoja dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, taip pat nurodė: darbdavys – UAB „Liunetė“, pareigos – betonuotojas (711407), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 1 241, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis.

UAB „Liunmetė“ 2023 m. liepos 31 d. pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), kuriame nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, pareigos – betonuotojas (711407), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoto mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis eurais – 1 241.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal neterminuotą 2023 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 856 UAB „Liunetė“ dirba nuo 2023 m. balandžio 3 d., ir laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. pareiškėjui Bendrovė sumokėjo 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotes), kas sudaro 2 114,92 Eur per mėnesį, o 2024 m. liepos – lapkričio mėn. (penkis mėnesius) pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas.

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga.

Kaip minėta, Bendrovė pareiškėjui nuo 2024 m. liepos mėn. nemoka darbo užmokesčio ir, Migracijos departamento teigimu, tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, pareiškėjas argumentavo, kad darbo užmokesčio nemokėjimą lėmė objektyvios aplinkybės – 2024 m. birželio 26 d. patirtas eismo įvykis, kurio metu pareiškėjas buvo sunkiai sužeistas, ir dėl jo atsiradęs laikinojo nedarbingumo laikotarpis, o Migracijos departamentas vertino tik darbo užmokesčio nemokėjimo faktą, neatsižvelgdamas į nedarbingumo laikotarpį, kaip į reikšmingą aplinkybę, darančią įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai, ir jo turimas lėšas pragyvenimui.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas, būdamas oficialiai įdarbintas UAB „Liunetė“, faktiškai dirbo ir gavo atlyginimą iki eismo įvykio, o po jo buvo laikinai nedarbingas, kas patvirtinama medicininiais dokumentais bei Sodros išmokomis (VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 17 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-852 apie asmens valstybinį socialinį draudimą; VSDFV Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 17 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-849 apie asmeniui išmokėtas išmokas; Bairoto klinikos – Hole Warte klinikos Vokietijoje pareiškėjui 2024 m. liepos 15 d. išduota epikrizė apie pareiškėjo patirtus sužalojimus 2024 m. birželio 26 d. eismo įvykio metu ir taikytą gydymą laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 26 d. iki 2024 m. liepos 16 d. Vokietijoje; 2024 m. rugpjūčio 9 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas; 2024 m. liepos 1 d. – 2025 m. sausio 17 d. laikotarpio sąskaitos išrašas apie pareiškėjui išmokėtas Sodros išmokas).

Atsakovas Migracijos departamentas savo Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų, remdamasis tuo, kad per pastaruosius penkis mėnesius (2024 m. liepos – lapkričio mėn.) jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas tuo laikotarpiu gavo 990,16 Eur (2024 m. rugpjūčio 22 d. už liepos mėnesį jam išmokėta 513,42 Eur išmoka, 2024 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjui buvo išmokėta 476,74 Eur išmoka) laikinojo nedarbingumo išmokų iš Sodros, o iki eismo įvykio darbdavys jam buvo išmokėjęs 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kas sudaro vidutiniškai 2 114,92 Eur per mėnesį. Be to, pareiškėjas papildomai 2024 m. sausio 31 d. gavo 2 215,05 Eur iš Garantinio fondo dėl pareiškėjui neišmokėto darbo užmokesčio bankrutavusioje UAB „Via Stella“. Iš viso pareiškėjas per analizuojamą laikotarpį gavo 23 296,98 Eur teisėtų pajamų, kas sudaro vidutiniškai 1 503,03 Eur per mėnesį, o tai yra daugiau nei tuo metu galiojęs minimalus pragyvenimo lėšų dydis, kuris būtinas pragyvenimui.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjo nedarbingumas po 2024 m. birželio 26 d. eismo įvykio buvo objektyvi priežastis, dėl kurios jis tapo nedarbingu ir atitinkamai negavo darbo užmokesčio iš darbdavio. Pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai ir VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos dėl ligos išmokų patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydomas ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, o tolimesniam gydymui, kaip nurodo pats pareiškėjas, 2024 m. rugsėjo pradžioje išvyko į Baltarusiją, nes sužalojimai buvo sunkūs ir gydymas užsitęsė. Tai reiškia, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti darbo pareigų dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl to, kad piktnaudžiavo savo teisėmis ir sąmoningai nesilaikė UTPĮ reikalavimų. Todėl Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo finansinę padėtį vien pagal pareiškėjui Bendrovės mokėto darbo užmokesčio duomenis, bet neatsižvelgdamas į pareiškėjo gautas nedarbingumo išmokas ir kitus pajamų šaltinius, atliko tik formalų nurodytų aplinkybių vertinimą ir išsamiai neišsiaiškinęs visų aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi nėra siejamas išimtinai tik su užsieniečio pareiga pragyvenimui reikalingas lėšas gauti reguliariai ir išimtinai tik iš vieno šaltinio - darbo užmokesčio. Ši teisės norma yra alternatyvi, nes numato, kad užsienietis gali pragyventi arba iš pakankamų lėšų, arba iš reguliarių pajamų, bet nenumato, kad tos pajamos gali būti tik iš vieno konkretaus darbo užmokesčio. Įstatymas nedraudžia užsieniečiui pragyventi tiek iš kitų lėšų (pavyzdžiui santaupų), tiek iš kitų, nei darbo užmokestis pagal darbo sutartį, pajamų, jeigu jis dirbdamas pas darbdavį, kuris jį pakvietė, atitinka visas sąlygas, reikalingas Leidimui gauti ir turėti. Todėl vien tai, kad pareiškėjas tam tikrą laiką dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negavo darbo užmokesčio iš Bendrovės nereiškia, kad jis neturi lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011).

Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015).

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į teisėtų lūkesčių apsaugos principą, kuris numato, kad valstybės institucijos sprendimai turi būti nuspėjami, pagrįsti objektyviais duomenimis ir proporcingi siekiamam tikslui. Tuo tarpu šiuo atveju Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, neįvertino visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pajamomis ir turimomis lėšomis nedarbingumo laikotarpiu ir nedarbingumo priežastimis.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo gautas vidutinis darbo užmokestis už visą vertinimo laikotarpį atitiko ir net viršijo tarpininkavimo rašte nurodytą atlyginimą, o Migracijos departamentas neatliko tinkamo, išsamaus ir pagrįsto individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant ginčijamą Sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas – UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas (asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje) buvo pritaikytas formaliai ir nepagrįstai, ignoruojant faktinių aplinkybių visumą ir sureikšminant tik vieną darbo užmokesčio mokėjimo aspektą – darbdavio nemokėtą darbo užmokestį laikino nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimo metu.

Spręsdama, ar šiuo atveju ginčijamu Sprendimu buvo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir aiškinimo pripažįstama, jog prieš priimdamas sprendimą šiuo pagrindu, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, o pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau, pavyzdžiui, atsakovui pateikiant įrodymus, jog jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).

Nagrinėjamu atveju atsakovas, pripažinęs, jog pareiškėjui penkis mėnesius nebuvo mokamas nurodytas darbo užmokestis ir jis neturėjo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, nusprendė, jog tai kartu savaime sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau atsižvelgusi į pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šio UTPĮ nustatyto pagrindo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi taikymo ir aiškinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas byloje nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jau siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pakankamai akivaizdu, kad numatytas mokėti darbo užmokestis negalės būti mokamas ir taip iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas (atsakovą), siekiant apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė pareiškėjui per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. liepos 15 d. sumokėjo 20 091,77 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kas sudaro 2 114,92 Eur per mėnesį, ir tik vėliau – dėl 2024 m. birželio 26 d. eismo įvykio pareiškėjui tapus nedarbingu, jam darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tačiau šios aplinkybės nebuvo žinomos, ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui prašant leidimo laikinai gyventi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad leidimą pareiškėjas gavo pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis ir suklaidinęs atsakovą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys dėl pareiškėjui mokėto/nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Sprendime nurodytas leidimo panaikinimo pagrindas – UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės) – taip pat buvo pritaikytas nepagrįstai.

Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, formaliai įvertino tik pareiškėjo darbo užmokesčio negavimo faktą tam tikru laikotarpiu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis buvo laikinai nedarbingas dėl objektyvių aplinkybių, ir tuo laikotarpiu gavo ligos išmokas bei turėjo kitų lėšų pragyvenimui. Taip pat Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad leidimą laikinai gyventi pareiškėjas gavo pateikdamas neteisingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negavo viso darbo užmokesčio, tačiau iš viso gavo ir turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, ir nėra duomenų, jog jis ketino piktnaudžiauti leidimu gyventi Lietuvoje, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir naikintinas, kaip neatitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, taip pat neatitinkantis VAĮ įtvirtintų išsamumo, objektyvumo principų (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.). Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir skundžiamas Sprendimas panaikinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. (V. S.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 24S246064 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisRamūnas ŠarkaAsta Vailionė