Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas, paskutinius kartus:

1. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, pastarąją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytas pastarojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis, t. y. nuo 2010 m. birželio 4 d. iki 2011 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas 2 metų 7 mėnesių 10 dienų lygtinis paleidimas, nustatant nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, įpareigojant per likusią neatliktos bausmės dalį: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2019 m. spalio 24 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. 2019 m. spalio 30 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 24 d. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 ir 72 straipsnių nuostatomis skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: a) uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo (teisės vairuoti transporto priemones) dienos – nuo 2020 m. birželio 24 d; 2) išieškoti visą automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 940 Eur,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Š. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent – jis, 2023 m. gruodžio 24 d., apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), įvykus žodiniam konfliktui su R. Z., tyčia virtuviniu peiliu dūrė pastarajam į kaklo kairę pusę ir kairį petį, tuo nukentėjusiajam R. Z. pagal 2024 m. balandžio 12 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas kaklo kairės pusės ir kairio peties pjautines žaizdas, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena dviese su dukra V. S. 2023 m. gruodžio 24 d. šventė Šv. Kūčias ir kartu su ją vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį. Juos pakvietė kaimynas R. Z., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynu sutaria gerai, pažįsta apie pusę metų, nuolat bendrauja. Pas kaimyną į svečius jie atėjo apie 21.00 val. Pastarojo namuose buvo dar R. sugyventinė R., kurios pavardės nežino. Jie keturiese vartojo alkoholį, visi kartu išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį ir alaus 2 litrus. Būnant svečiuose jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Maždaug apie 23.50 val. jis jau norėjo eiti namo, tačiau jo kaimynas nenorėjo paleisti jo dukros, siūlė jai pasilikti, tačiau jis tam prieštaravo. Jis pasakė, kad eina išplauti indus, nes jie buvo atnešę savo indus su maistu pas juos. Jis nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur išplovęs indus grįžo pas kaimyną į kambarį. Užėjęs į kambarį, jis pamatė, kad R. miega vienoje lovoje, matyt užmigo dėl girtumo, o jo kaimynas apsikabinęs jo dukrą gulėjo kitoje lovoje. Jis priėjo prie lovos ir pasakė dukrai, kad eitų namo, jo dukra atsikėlė tam kad eiti, tačiau ir kaimynas atsistojo ir pradėjo laikyti jo dukrą, sakydamas „kad ji niekur neis“. Jis spontaniškai paėmė peilį nuo stalo, kurio įdūrė R. Z. į kaklą. Matė, kad ant jo kaklo buvo įbrėžimai, šiek tiek buvo kraujo. Jo dukra išsigando ir jie kartu su ją išėjo namo. Netrukus pas jį į namus pasibeldė policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, su kaimynu norėtų susitaikyti. Daugiau nieko parodyti negali (el. b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas V. Š. parodė, kad kuo jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir neturi ką daugiau papildyti dėl įvykio. Jis nukentėjusiojo savo kaimyno atsiprašė, su juo susitaikė ir pastarasis jam atleido. Dėl minėto įvykio labai gailisi. Padarytą žalą ligonių kasai jis atlygino. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna minimumą. Sutinka, kad minėtas ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu ir prašo nubausti švelnia bausme, kadangi prisipažino, žalą atlygino ir nori toliau dirbti, mokėti mokesčius (el. b. l. 65-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. Z. parodė, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. gruodžio 24 d., apie 12.00 val. buvo bute Nr. (duomenys neskelbtini), pas savo kaimyną, V. Š. ir jie pradėjo švęsti Šv. Kūčias. Jų visa kompanija buvo labai smagi, jis, kaimynas, kaimyno dukra ir jo sugyventinė. Visos dienos bėgyje buvo viskas gerai, jie linksminosi, šventė, gėrė alkoholinius gėrimus, gėrė daug. Jo sugyventinė R., labai smarkiai prisigėrė ir nuėjo į jo butą Nr. (duomenys neskelbtini) miegoti. Išgertuvių metu jis nusprendė išeiti parūkyti. Jam būnant koridoriuje pamatė, kaip iš buto, kuriame visi baliavojo išėjo kaimyno dukra, bei iš paskos kaimynas, kuris ją išvarė iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), bei užtrenkęs duris jos nebeįsileido. Jis pastarajai pasakė, kad nepergyventu ir eitų miegoti pas jį į butą, nes pas jį yra dvi lovos. V. jau būnant pas jį bute, ji atsigulė į lovą ir mėgino snausti, o jis prigulė šalia. Staiga išgirdo kaip atsidarė jo buto durys ir įbėgo kaimynas, rėkdamas kad jį nužudys. Jis iš pradžių nesuprato, ko jis nori, bet po kelių minučių kaimynas dar kartą įbėgo į jo butą su peiliu rankoje, bei pribėgęs prie jo ir užsimojęs peiliu smūgiavo du kartus jam į kaklo sritį. Po jo smūgių jis spėjo staigiai pašokti ir jį paguldyti ant žemės. Po akimirkos jis lyg ir apsiramino, atsistojo ir staigiai išėjo iš kambario. Jis kraujuodamas greitai paskambino 112, netrukus atvažiavusiems policijos pareigūnams viską paaiškino ir kartu su jais nuėjo pas kaimyną į butą, bei parodė pareigūnams, kuriuo peiliu kaimynas jam smūgiavo du kartus į kaklo sritį. Atvažiavę medikai jį iškarto išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę sutvarkyti žaizdos. Jam konstatuota durtinė ir pjautinė žaizdos kaklo bei peties srityje. Jis mano, kad kaimynas pagalvojo, kad jis nori lytiškai santykiauti su jo dukra, tačiau, jis ją pasikvietė tik pernakvoti pas jį bute, nes tėvas jos neįleido į butą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apsaugoti jį nuo kaimyno, bijo, kad jis jo nenužudytų. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nes neprisimena (el. b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. Z. parodė, kad kaimynas dėl įvykio, 2023 m. gruodžio 24 d., jo atsiprašė jau kitą dieną po įvykio. Jis pastarajam atleido ir neturi šiam jokių pretenzijų. Byloje civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje, kadangi jam materialinė žala padaryta nebuvo, o dėl moralinės žalos kaimynas jo atsiprašė. Jis užduotį atlikti kūno tyrimą gavo, bet pagal užduotį tyrimo nesidarė, kadangi sužalojimas buvo nedidelis, paviršinis, tik sukeltas fizinis skausmas. Jis taip pat dėl minėto įvykio į polikliniką ar ligoninę taip pat nesikreipė. Po įvykio jam buvo tik sutvarkyta žaizda ir viskas, jis buvo paleistas namo. Prašo, kad kaimynas vardu V. būtų nubaustas švelnia, lengva bausme, kadangi jam neturi jokių pretenzijų, o ir konfliktas įvyko, kadangi abu buvome neblaivus. Daugiau neturi ką pasakyti (el. b. l. 3-6).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. Z. parodė, kad dėl įvykio, 2023 m. gruodžio 24 d., kai apie 23.50 val. jis savo bute adresu (duomenys neskelbtini), buvo sužalotas su peiliu, kaimyno, jau yra davęs parodymus ir neturi ką daugiau papildyti. Kamynas jo atsiprašė, jis su pastaruoju susitaikė ir jam atleido, neturi jam jokių pretenzijų. Sutinka, kad minėtas tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu ir nori, kad kaimynas būtų nubaustas lengva bausme (el. b. l. 7-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) specialistu. 2023 m. gruodžio 24 d. darbo metu dirbant kartu su specialistais M. S. ir A. K., apie 23.59 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš pusvalandį, savo namuose su peiliu buvo sužalotas pranešėjas, savo kaimyno. Nuvykus paminėtu adresu prie minėto namo buvo jau atvykęs ir greitosios pagalbos automobilis. Tada jie visi užėjo į namo laiptinę ir nuėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant grindų raudonos spalvos dėmes, galimai kraujo. Užėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), jame buvo pranešėjas vardu R. Z., kuris paaiškino, kad jam kaimynas su peiliu įdūrė virš krūtinės. Greitosios pagalbos darbuotojai nukentėjusiajam R. Z. suteikė pirmąją pagalbą. Jie pabeldė į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas atidarė kaip vėliau paaiškėjo įtariamasis V. Š. Pastarasis buvo sulaikytas ir jo bute buvo rastas virtuvinis peilis su juoda rankena, su kuriuo galimai buvo sužalotas nukentėjusysis. Nukentėjusysis patvirtino, kad būtent šituo peiliu jį sužalojo kaimynas. Nukentėjusįjį greitosios pagalbos darbuotojai išvežė į ligoninę, o įtariamasis buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi uždarytas į areštinę. Rastas virtuvinis peilis buvo išimtas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (el. b. l. 44-47).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d., kartu su dukra šventė Šv. Kūčias. Kaimynas R. Z., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), juos pakvietė į svečius. Pastarojo namuose buvo kaimyno sugyventinė, todėl jie keturiese vartojo alkoholį. Apie 23.50 val. jis norėjo eiti namo, tačiau kaimynas nenorėjo paleisti jo dukros. Jis nuėjo į bendro naudojimo virtuvę, kur išplovęs indus grįžo pas kaimyną į kambarį ir pamatė, kad jo kaimynas apsikabinęs jo dukrą gulėjo lovoje. Jis priėjo prie lovos ir pasakė dukrai, kad eitų namo, tačiau kaimynas atsistojo ir pradėjo laikyti jo dukrą, sakydamas „kad ji niekur neis“. Jis spontaniškai paėmė peilį nuo stalo, kuriuo įdūrė R. Z. į kaklą. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo R. Z. duoti parodymai. Nukentėjusysis R. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodamas analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d., apie 12.00 val. bute Nr. (duomenys neskelbtini), pas savo kaimyną, V. Š. šventė Šv. Kūčias. Jų visa kompanija buvo jis, kaimynas, kaimyno dukra ir jo sugyventinė. Jie šventė, gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jis nusprendė išeiti parūkyti. Jam būnant koridoriuje pamatė, kaip iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas išvaro dukrą bei užtrenkęs duris jos nebeįsileidžia, todėl jis pastarajai pasiūlė eiti miegoti pas jį į butą. V., jo bute atsigulus į lovą, jis prigulė šalia. Staiga išgirdo kaip atsidaro buto durys ir įbėga kaimynas, rėkdamas kad jį nužudys. Po kelių minučių kaimynas dar kartą įbėgo į jo butą su peiliu rankoje, bei pribėgęs prie jo, peiliu smūgiavo du kartus jam į kaklo sritį. Jis kraujuodamas greitai paskambino 112.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiojo R. Z. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo ir pavojingų padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – atsiradimą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada. Šiuo procesiniu dokumentu nukentėjusiajam R. Z. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kūne konstatuotos kaklo kairės pusės ir kairio peties pjautinės žaizdos, padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galėjo susidaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, sužalojus peiliu. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo V. Š. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2023 m. gruodžio 24 d., apie 23.50 val., sukėlė nukentėjusiajam R. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą, kurio padarymo metu buvo jaučiamas fizinis skausmas – šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. Š. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdama. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 8 d. nukentėjusiajam R. Z. išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis dirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, V. Š. yra baustas administracine tvarka, taip pat teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o taip pat nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus transporto eismo saugumui. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, V. Š. kriminalinė praeitis rodo tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Prokurorės pasiūlyta 30 parų arešto bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, ir skiriant – 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatytais pagrindais, kaltinamasis V. Š. nuo 2023 m. gruodžio 25 d., 00.15 val. iki 2023 m. gruodžio 25 d., 11.15 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į V. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, jog V. Š. skirtina 19 parų arešto bausmė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo A. S. 2023 m. gruodžio 25 d. nutarimu kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašai, kurie įkelti į IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – peilis, perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Turto valdymo valdybai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Š. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 25 d., 00.15 val. iki 2023 m. gruodžio 25 d., 11.15 val. (1 (viena diena) išbūtą laikotarpį – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir V. Š. paskirti galutinę 19 (devyniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos (paieškos atveju).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašai, kurie įkelti į IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – peilis, perduotas saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Turto valdymo valdybai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) V. Š. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Kaunas, Technikos g. 34) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu 8 37 452 371 arba telefonu 8 663 60132;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės data;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

V. Š.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.