- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2YT-9909-877/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04769-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., D. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., A. M., D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. priėmė palikimą po jos sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog ji yra A. M. ir K. M. dukra. A. M. turėjo dar tris vaikus, kurie yra byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, t. y. A. M., A. M., D. M.. (duomenys neskelbtini) mirė A. M.. (duomenys neskelbtini). mirė K. M., kuri nebuvo palikusi testamento, tačiau po jos mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Gyvendami santuokoje A. M. ir K. M. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po K. M. mirties paveldėjimo byla buvo užvesta pasikreipus pareiškėjai, tačiau paveldėjimo liudijimas nėra išduotas ir paveldėjimo byla nėra užbaigta. Po A. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir niekas palikimo nepriėmė. A. M. jo mirties dieną priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjos motina K. M. gyveno kartu su A. M. iki pat jo mirties ir po jo mirties gyveno tame pačiame bute. Po tėvo mirties K. M. prižiūrėjo ir rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, nekilnojamąjį turtą valdė kaip savo, t. y. ji priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Neturėdama teisinių žinių, po savo sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą K. M. nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokatė E. G. iš esmės nurodė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys A. M., A. M., D. M. nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys nedalyvavo. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkinamas.
5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė K. M. ir A. M.. (duomenys neskelbtini) mirė A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo A. M., A. M., D. M. ir J. M. tėvas. K. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
6. Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, A. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, K. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vardu registruotas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. M. ir K. M. nuosavybė. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo A. M. palikimo priėmimo faktų.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. nurodė, kad minėtas butas gautas iš Šiltnamių kombinato, kuriame gyveno pareiškėjos tėvai. Po A. M. mirties, bute gyveno K. M. su dukra.
8. Liudytoja A. Š. nurodė, kad tame pačiame name gyveno. K. M. po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už butą, skolų neturėjo ir visą laiką tame bute gyveno.
9. Pareiškėjos motina K. M. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties K. M. faktiškai pradėjo valdyti ir sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo už jį mokesčius.
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas ir reiškia tolesnį gyvenimą tame bute, kuriame įpėdinis gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Byloje nesant kitokių įrodymų teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad K. M. po sutuoktinio A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti.
11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50, 5.51 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.