Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-02-03 · Civilinė byla Nr. 2-10-169/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-03
Bylos Nr.
2-10-169/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
A. J.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 3 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant ieškovei I. P.,ieškovės atstovams advokatei Liudmilai Žiubikienei,

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovo A. J. priešieškinį I. P. dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė I. P. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama: nustatyti, kad atsakovas A. J. yra jos sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. P. yra jo sūnus; nustačius tėvystę, vaikui suteikti pavardę „P.“; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui neskirtą išlaikymą periodinėmis išmokomis už trejus metus, nuo vaiko gimimo – 2012-06-12 iki 2015-06-12, kas mėnesį po 60 €, t. y. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2 160 € už 36 mėnesius ir nuo 2015-06-13 priteisti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 € iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistų lėšų iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė su atsakovu susipažinusi 2010 m. dirbdama UAB „Joringės sauga“. 2011 m. jų santykiai tapo artimesni, intymūs, rugsėjo mėnesį su atsakovu išvažiavusi į reisą pasijuto nėščia ir (duomenys neskelbtini), pagimdė sūnų. Gimus vaikui atsakovas iš karto pripažino vaiką ir pažadėjo, kad susitvarkęs skyrybų dokumentus su žmona, tuoj pat pripažins sūnaus tėvystę. Po sūnaus gimimo ji su atsakovu pradėjo gyventi pas savo mamą, kuri juos materialiai išlaikė, nes atsakovas gimusiam sūnui išlaikymo nuo pat jo gimimo neskyrė, tik retkarčiais nupirkdavo kokį žaislą. Po kurio laiko jie pradėjo tarpusavyje nebesutarti ir 2013 m. atsakovas išėjo gyventi į savo buvusį butą. Nors atsakovas ateidavo aplankyti sūnų, tačiau dažnai ateidavo neblaivus, ir toliau išlaikymo sūnui neteikė, dėl tėvystės sūnui nustatymo ir pavardės suteikimo nebėjo į kalbas ir galiausiai pradėjo jos vengti ir slapstytis. Pažymėjo, jog jos paskaičiavimu sūnaus išlaikymui kas mėnesį būtina skirti apie 263 €, todėl atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo jam skirdamas ne mažiau kaip po 100 € kas mėnesį ir sumokėti 2 160 € išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant už trejus metus po 60 € kas mėnesį. Pabrėžė sutinkanti, jog atsakovas matytųsi ir bendrautų su sūnumi, tačiau tik jos ir vaiko gyvenamojoje vietoje kas antrą mėnesio savaitgalį, iš anksto prieš tai suderinus datą bei laiką ir tik atsakovui esant blaiviam.

Atsakovas A. J. kreipėsi į teismą priešieškiniu prašydamas: pripažinti A. J. D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu; priteisti sūnaus D. išlaikymui po 60 € kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti bendravimo su sūnumi D. tvarką: 1) tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimdamas vaiką penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19 val. į jo gyvenamąją vietą. Suderintą dieną tėvas paima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną vaikas leidžia su tėvu, tėvas paima sūnų švenčių antros dienos 10 val. ir grąžina kitos dienos 19 val.; 5) kitą dieną po sūnaus gimimo dienos vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; 6) Tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, tikrąją vaiko tėvo, brolio ir sesers gimimo dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei tokia diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 iki 19.00 val.; 7) vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, vaikui gydantis namuose vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina; 8) vaiko tėvas kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu vieną mėnesį su sūnumi, iš anksto susiderinęs konkrečias datas su vaiko motina, o pradėjus lankyti mokyklą pusę rudens, žiemos ir pavasario atostogų, nenustatant jokių apribojimų bendravimo su vaiku vietai; 9) vaiko motina įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui domėtis vaiko sveikata, paimti vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos pagal bendravimo tvarką nustatytomis dienomis bei bendrauti su vaiku; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog nuo pirmos sūnaus D. gimimo dienos pripažino sūnų, augino jį kartu su ieškove, rūpinosi sūnumi, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių aplinkybių tėvystės neįregistravo, t. y. sūnaus D. gimimo liudijime atsakovas nėra nurodytas kaip D. P. tėvas. Atsakovas pripažįsta, kad yra nepilnamečio sūnaus D. P. tėvas ir prašo teismo suteikti D. atsakovo pavardę „J.“. Pažymėjo, jog nesutinka su ieškovės prašoma priteisti suma, kadangi šiuo metu neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą savo sūnui. Atkreipė dėmesį, jog jis turi sūnų M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą N. J., gim. (duomenys neskelbtini), jiems teikia išlaikymą po 400 Lt iki jų pilnametystės, nes tokia suma yra priteista 2013-09-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-785/2013. Šiuo metu atsakovas neturi darbo, tad yra registruotas Telšių teritorinės darbo biržos Mažeikių skyriuje. Ieškovės ir atsakovo sūnus D. yra tik dviejų metukų, tad akivaizdu, kad jo reikmėms nereikalinga tokia didelė suma, nes vaikas neturi specialių poreikių. Mano, jog priteista 400 Lt suma periodinėmis išmokomis sūnaus D. išlaikymui pažeistų vaikų poreikių ir tėvų galimybių bei abiejų tėvų prisidėjimo prie vaiko išlaikymo ir pusiausvyros principus. Ieškovė nesuteikia galimybės atsakovui matytis su sūnumi D. ir su juo bendrauti, todėl, siekdamas palaikyti kuo artimesniu ryšius su sūnumi, prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Ieškovė I. P., atsisakiusi reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, teisme ieškinį palaikė iš dalies ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, jog atsakovas pripažino sūnaus tėvystę, todėl šio reikalavimo atsisako. Tikslindama kitus reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 100 € nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2012-06-12 iki 2015-06-12, t.y. už pirmus metus po 30 €, už kitus du metus – po 60 €; nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove ir paskirti ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsikirsdama į priešieškinį ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu bendrauti su sūnum pasiimant vaiką savaitgaliams. Atkreipė dėmesį, jog sūnus dar labai mažas, jam tik treji metai, mažai bendravęs su atsakovu, yra labai prisirišęs prie jos, todėl jo bendravimas su tėvu turėtų būti palaipsnis.

Atsakovui apie posėdžio laiką buvo pranešta siunčiant jam teismo šaukimą jo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, t. y. paskutiniu teismui žinomu adresu, todėl teismo šaukimas laikomas įteiktu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numato, kad bylos šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7–8 straipsniai), privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 121 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Atsakovas žinojo apie jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus, todėl turėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių gynimu teisme, domėtis proceso eiga, o išvykdamas ilgesniam laikotarpiui gyventi kitur, pranešti teismui apie pasikeisiantį korespondencijos adresą, tačiau nevykdydamas CPK jam numatytų pareigų, prisiėmė neigiamas tokio nevykdymo pasekmes.

Atsakovas ankstesniuose posėdžiuose buvo nurodęs, kad sutinka su tuo, jog nepilnamečiui sūnui D. P. turi būti skirtas išlaikymas, prieštaravo tik dėl jo dydžio. Minėjo, kad šiuo metu negali dirbti dėl sveikatos problemų, materialiai padeda tėvai ir kiti šeimos nariai, be to, moka išlaikymą dviem savo nepilnamečiams vaikams po 115,00 € kiekvienam, todėl sūnui D. galėtų skirti tik po 60,00 € išlaikymą kiekvieną mėnesį. Su sūnumi D. nėra matęsis apie dvejus metus, todėl sutinka, kad nustatant bendravimo tvarką būtų numatytas pereinamasis laikotarpis.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pažymėta, jog nepilnamečio D. P. nuolatinę gyvenamą vietą tikslinga nustatyti kartu su mama I. P. jos pasirinktoje gyvenamoje vietoje. Nustatant D. P. ir skyrium gyvenančio tėvo A. J. bendravimo tvarką, tikslinga paskirti adaptacinį bendravimo laikotarpį. Nepilnamečiui D. P. išskirtinių poreikių nėra nustatyta, todėl prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma 100,00 €, vertinama kaip optimalus išlaikymo dydis tokio amžiaus vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr.1519 Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1975 m. Europos Konvenciją „Dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso”. Ratifikuota Konvencija yra sudeda-moji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma tiesiogiai kartu su nacionaliniais įsta-tymais, reglamentuojančiais ginčo santykius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Šios Konvencijos 3 straipsnyje numatyta, jog kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ir civilinės metrikacijos įstaiga (Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius) 2015 m. rugpjūčio 26 d. įregistravo atsakovą A. J. ieškovės sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvu (2 t., 12 b. l.), yra privalus pagrindas šioje dalyje bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 9 punktas ir 390 straipsnio 2 punktas).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, nes abi šalys sutiko, jog sūnus D. gyventų kartu su motina. Esant duomenų, jog nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jam užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 350 €). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismų praktikoje taip pat nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MMA suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. P. augina nepilnametį sūnų, kurio poreikių tenkinimui per mėnesį išleidžia nuo 908,92 Lt iki 1108,92 Lt (1 t., 6 b. l.). Nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01 ieškovės pajamas sudarė 270 Lt socialinė pašalpa (1 t., 8 b. l.). Šiuo metu ieškovė nedirba, nuo 2014-10-14 registruota darbo biržoje (1 t., 122 b. l.), išlaikyti vaiką jai padeda mama. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdo, nurodė, jog yra bedarbis, nuo 2014-12-01 registruotas darbo biržoje, šiuo metu negali dirbti dėl sveikatos problemų (1 t., 107–116 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-09-13 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis dviem vaikams – M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį (1 t., 71–74 b. l. ).

Teismas, išanalizavęs ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko poreikiams užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, pripažįsta, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 100 € kas mėnesį vaikui išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, normalią sveikatos būklę, būtinus jo poreikius, yra pagrįstas bei laikytinas realiu. Ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra vienoda (abu bedarbiai, negauna pajamų), duomenų apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą byloje nėra, ieškovė iki ieškinio teismui padavimo dienos viena išlaikė sūnų, todėl spręstina, kad mažesnio išlaikymo priteisimas, kaip to prašo atsakovas, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo motyvai dėl mažesnio priteistino išlaikymo nelaikytini svariais. Paminėtina, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, yra bedarbis, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Be to, pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos problemų, iš jų spręstina tik kaip apie laikiną atsakovo nedarbingumo laikotarpį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras darbingumo lygis, o aplinkybė, kad atsakovas teikia išlaikymą dar dviems nepilnamečiams vaikams, nesudaro teisinio pagrindo priteisti mažesnį išlaikymą, kadangi ieškovės nurodoma išlaikymo suma tik minimaliai patenkins mažamečio vaiko poreikius. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaiko interesus, į abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2014-10-08 iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.194 straipsnio 3 dalis).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3, 1.5 straipsniai) ( Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis 3K-3-189/2009).

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2013 metų, atsakovas ir gyvenant kartu vaiko išlaikymui pastovių pajamų neteikė, todėl prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. už laikotarpį nuo 2012-06-12 iki 2015-06-12, už pirmus metus skaičiuojant po 30 € kas mėnesį, už kitus du metus – po 60 € kas mėnesį.

Iš byloje esančių duomenų, teismo posėdžio metu šalių išsakytų argumentų spręstina, kad atsakovas nevykdė tėvo pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Būtinas sūnaus vystymosi sąlygas, poreikius maistui, aprangai, sveikatai bei ugdymui užtikrino ieškovė, kuri pati, padedant jos mamai, augina sūnų be atsakovo paramos. Todėl, įvertinus bylos aplinkybes, kad šalių materialinė padėtis ir vaiko poreikiai minėtu laikotarpiu iš esmės nesiskyrė, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai), į aptartas aplinkybes dėl šalių turtinės padėties ir galimybių teikti išlaikymą, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-10-08, už pirmus metus skaičiuojant po 30 € kas mėnesį, už likusį laikotarpį po 60 € kas mėnesį. Iš viso iš atsakovo priteistinas 1 260 € (12 mėn. x 30 €; 15 mėn. x 60 €) išlaikymo įsiskolinimas.

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

D. P. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė I. P., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutartimi, nuo teismo įsiteisėjimo panaikintinos.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarka nustatytina teismo sprendimu. Tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Pažymėtina, jog nustatant bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, teismas įvertina vaiko galimybes priprasti prie pakitusio bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų pobūdžio, atsižvelgiama į jau esantį bendravimo pobūdį, į tai, kaip vaikas tikėtinai priims pasikeitusią bendravimo tvarką.

Iš teismui pateiktų dokumentų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su jų nepilnamečiu sūnumi D. P., tačiau nesutinka su atsakovo priešieškinyje nurodyta bendravimo tvarka dalyje dėl vaiko pasiėmimo visam savaitgaliui ir vieno mėnesio vasaros atostogų praleidimo su atsakovu. Nori, kad prie maksimalios bendravimo tvarkos nepilnametis sūnus būtų pratinamas palaipsniui, nustatant pereinamąjį laikotarpį. Atsakovas, dalyvavęs viename teismo posėdyje, neprieštaravo pereinamojo laikotarpio nustatymui bei pripažino faktą, kad sūnaus nėra matęs apie du metus, pirmas susitikimas įvyko tik nagrinėjamos bylos eigoje tarpininkaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Šie duomenys rodo, kad nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs. Per vieną susitikimą su atsakovu nepilnametis vaikas tikrai negalėjo priprasti prie atsakovo ar užmegzti artimus ryšius su juo, todėl atsakovo priešieškinyje numatyta maksimali bendravimo tvarka, esant šiai situacijai, negrįžtamai traumuotų mažametį vaiką. Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečiui D. yra tik treji metai, todėl akivaizdu, jog tokio amžiaus vaikas yra pripratęs prie įprastinių gyvenimo sąlygų, aplinkos bei jį supančių artimų žmonių ir staigus tokios aplinkos pasikeitimas, ne tik pažeistų nepilnamečio vaiko interesus bet ir traumuotų vaiką psichologiškai. Dėl šių priežasčių, siekiant atkurti jo ir skyrium gyvenančio tėvo tarpusavio ryšį, nedarant žalos nepilnamečiui vaikui, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu atsakovas su sūnumi galėtų bendrauti tik esant ieškovei ar kitam asmeniui iš vaiko artimos aplinkos. Paminėtina, kad analogiškos nuomonės laikosi ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, galutinėje išvadoje nurodęs, kad nustatant nepilnamečio D. ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, yra poreikis santykiuose palaipsniui atkurti abipusį ryšį (2 t., 7–10 b. l.).

Teismas sutinka su ieškovės teismo posėdžio metu išsakytais argumentais dėl priešieškinyje nurodytos bendravimo tvarkos, t.y. dėl vaiko pasiėmimo savaitgaliais ir atostogų metu. Kaip minėta, nepilnamečiui vaikui šiuo metu yra tik treji metai, jis anksčiau nėra palaikęs nuolatinio ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu, su juo tik dabar bus atkuriamas tarpusavio ryšys, todėl spręstina, kad vaikas yra ypatingai emociškai prisirišęs prie mamos ir tokios bendravimo tvarkos nustatymas – jo atskyrimas ilgesniam laikui (nei kelios valandos per dieną) nuo mamos, su kuria gyvenant nusistovėjo vaiko dienos režimas, pakenktų mažam vaikui, jis jaustųsi nesaugiai, patirtų stresą, neigiamus išgyvenimus. Teismo nuomone, atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka minėtoje dalyje prieštarauja vaiko interesams ir šiuo metu negali būti įgyvendinama, todėl, atsižvelgiant į ieškovės išsakytus argumentus, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, atsakovo bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai mažamečio vaiko D. P. interesus atitinkančią bei vaiko tėvo A. J. teisių neapribojančią bendravimo su vaiku tvarką:

nustatant šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovas A. J. su nepilnamečiu sūnumi turi teisę susitikti du kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai I. P. ar seneliams iš motinos pusės, iš anksto suderinus datą ir laiką su vaiko motina. tėvui nebendraujant su nepilnamečiu sūnumi D. P. pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminas vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsiamas proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis skaičiuoti iš naujo.pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatoma tokia bendravimo tvarka – tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.30 iki 19.30 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikotarpiui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 iki 19.30 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikotarpiui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;kas antrų metų šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną vaikas leidžia su tėvu, tėvas pasiima sūnų švenčių antros dienos 10.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val.;kitą dieną po sūnaus gimimo dienos vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei toji diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, tikrąją vaiko tėvo, brolio ir sesers gimimo dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val.; vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, vaikui gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina;vaikui sulaukus 7–8 metų, vaiko tėvas kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu vieną mėnesį su sūnumi, iš anksto susiderinęs konkrečias datas su vaiko motina bei informuodamas ją apie vaiko buvimo vietą. Vaikui lankant mokyklą pusė rudens, žiemos ir pavasario atostogų, vaikas praleidžia su tėvu, iš anksto suderinęs konkrečias datas su vaiko motina bei ją informuodamas apie vaiko buvimo vietą. vaiko motina įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui domėtis vaiko sveikata, paimti vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos pagal bendravimo tvarką nustatytomis dienomis bei bendrauti su vaiku.

Akcentuotina, kad vaiko bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos ir vaiko poreikiai nuolat keičiasi, todėl šalys turi ieškoti kompromisų, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus. Be to atkeiptinas dėmesys, kad esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 142,84 € išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (1 t., 20 b. l.) bei 300 € išlaidų už advokatės L. Žiubikienės teisinę pagalbą (1 t., 120 b. l.).

Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisino įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį šioje dalyje, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 36 € (100 € x 12 mėn. = 1 200 € x 3 %) bei 38 € už išlaikymo įsiskolinimą (1 260 € x 3 % ) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), iš viso 74 €.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės tenkintini pilnai, iš atsakovo priteistinos 142,84 € išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių insprekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 300 € išlaidos ieškovės naudai už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 31 € žyminio mokesčio (1 t., 86 b. l.) už pareikštą priešieškiniu reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei 600 € išlaidų už advokato teisinę pagalbą (1 t., 48–51 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir teisės literatūroje bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu suformuluoti kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti: 1) kuri iš bylos šalių kalta dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vyriausybė v. D. K., bylos Nr. 3K-3-269/2006); 2) jeigu pareikšti keli reikalavimai ar patenkintas pagrindinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. UAB „Pūkas“, bylos Nr. 3K-3-205/2005); 3) esant keliems reikala-vimams, kurio iš šių reikalavimų nagrinėjimas pareikalavo akivaizdžiai daugiau sąnaudų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš byloje esančių sąskaitų už advokato teiktą teisinę pagalbą matyti, kad šias išlaidas sudaro atsakovui teiktos konsultacijos, dokumentų kopijų tvirtinimas, ieškinio parengimas bei pateikimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad atsakovui buvo sudėtinga įteikti procesinius dokumentus, buvo skirtas atvesdinimas, skelbta paieška. Vėliau, įteikus procesinius dokumentus, užuot bandžius išspręsti bylą taikiai, atsakovas pareiškė priešieškinį, bei dalyvavęs viename teismo posėdyje, su savo advokatu nebekontaktavo ir į kitus teismo posėdžius nebeatvyko. Toks atsakovo elgesys nelaikytinas tinkamu, nes dėl jo neveikimo buvo vilkinamas teismo procesas. Paminėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, todėl atsakovas, kaip nepilnamečio vaiko tėvas, turėjo būti aktyvus, domėtis proceso eiga, bei, apsaugant nepilnamečio vaiko interesus, siekti, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Todėl, atsižvelgiant į atsakovo elgesį bylos nagrinėjimo metu, spręstina, kad atsakovo patirtos 600 € advokato teisinės pagalbos išlaidos neturėtų būti atlyginamos iš ieškovės, kadangi šios išlaidos susidarė būtent dėl paties atsakovo nenoro išspręsti bylą taikiai, jo nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Todėl, atsižvelgus į atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteistinas tik 31 € žyminis mokestis už priešieškinyje pateiktą reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 300 € išlaidos už advokato teisinę pagalbą, o iš ieškovės priteistinos atsakovo naudai jo turėtos 31 € žyminio mokesčio išlaidos, tarpusavyje įskaičius minėtas sumas, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 269 € išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas laikytinas teisingu, sąžiningu dėl šalių elgesio bylos nagrinėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282, 387, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € (vieną šimtą eurų) nuo 2014 m. spalio 8 d. iki jis sulauks pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui D. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 1 260 € (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. spalio 8 d.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

D. P. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. P..

Nustatyti atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiu D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką :

nustatyti šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tėvas A. J. su nepilnamečiu sūnumi turi teisę susitikti du kartus per mėnesį po dvi valandas, dalyvaujant motinai I. P. ar seneliams iš motinos pusės, iš anksto suderinus datą ir laiką su vaiko motina;tėvui nebendraujant su nepilnamečiu sūnumi D. P. pereinamuoju bendravimo tvarkos laikotarpiu, terminą vaiko ir tėvo ryšiui atstatyti pratęsti proporcingai nebendravimo laikotarpiui, o nuo paskutinio susitikimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams, šešių mėnesių pereinamąjį laikotarpį.pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti tokią bendravimo tvarką - tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 17.30 iki 19.30 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikotarpiui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;tėvas su nepilnamečiu sūnumi turi teisę bendrauti kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 iki 19.30 val. Suderintą dieną tėvas pasiima vaiką iš motinos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, o pasibaigus bendravimo laikotarpiui pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą;kas antrų metų šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną vaikas leidžia su tėvu, tėvas pasiima sūnų švenčių antros dienos 10.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val.;kitą dieną po sūnaus gimimo dienos vaikas bendrauja su tėvu, jei tai darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val., jei toji diena yra išeiginė – tada ją vaikas praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;tėvo dieną, pirmą birželio sekmadienį, tikrąją vaiko tėvo, brolio ir sesers gimimo dieną sūnus praleidžia su tėvu nuo 10.00 val. iki 19.00 val., jei tai bus darbo diena – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo įstaigos ir vaikas su juo būna iki 19.00 val.;vaikui gydantis gydymo įstaigoje, stacionare, vaiko tėvas gali jį lankyti bet kada, neribojant lankymo laiko, vaikui gydantis namuose, vaiko tėvas jį gali lankyti lankymo laiką suderinęs su vaiko motina;vaikui sulaukus 7 metų, vaiko tėvas kiekvienais metais praleidžia vasaros atostogų metu vieną mėnesį su sūnumi, iš anksto susiderinęs konkrečias datas su vaiko motina bei informuodamas ją apie vaiko buvimo vietą. Vaikui lankant mokyklą pusė rudens, žiemos ir pavasario atostogų, vaikas praleidžia su tėvu, iš anksto suderinęs konkrečias datas su vaiko motina bei ją informuodamas apie vaiko buvimo vietą;

10. vaiko motina įpareigojama netrukdyti vaiko tėvui domėtis vaiko sveikata, paimti vaiką iš namų ar ugdymo įstaigos pagal bendravimo tvarką nustatytomis dienomis bei bendrauti su vaiku.

Likusią ieškinio dalį, ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, bylą nutraukti.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 € nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo priėmimo.

Priteisti iš atsakovo A. J.:

74 € (septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai;

142,84 € (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 84 centus) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių insprekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – „Swedbank“, AB, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą;

269 € (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) išlaidų ieškovės I. P. naudai už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė