Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys, vedęs, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

2022 m. vasario 4 d. Vilniaus mieto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – byla nutraukta pritaikius BK 38 straipsnį;

2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – 2 metams laisvės apribojimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta ? ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo su baudžiamojo poveikio priemonėmis – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti padarytą žalą bei dirbti;

2024 m. rugsėjo 6 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi M. N. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija 2023-06-01).

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, gyvenamoji ir deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 198² straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija 2023-06-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. neteisėtai suteikė prieigą prie savo banko sąskaitų elektroninės bankininkystės būdu suteikdamas slaptažodžius, kodus prisijungti prie bankų informacinių sistemų, o būtent: jis, 2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, Ignalinos rajone, tiksliau nenustatytoje vietoje įtrauktas M. N. į sandorį dėl paskolos suteikimo L. S. ir V. S., nežinodamas apie M. N. nusikalstamus tikslus apgaule įgyti svetimą turtą, M. N. nurodžius, (duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su nukentėjusiais V. S. ir L. S., pagal kurią nupirko nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir pastatus: pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) už 98 000 litų (28 389,34 eurų), nukentėjusiems A. M. pinigų nemokant ir (duomenys neskelbtini) M. N. nurodymu jis su V. S. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojimų suma siekia 42 000 litų (12 166,86 eurų), ir pagal kurią V. S. išsipirks nekilnojamąjį turtą, kiekvieną mėnesį pervesdamas 750 litų (217,27 eurų) į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, o pilnai atsiskaičius, bet ne anksčiau kaip 2022-06-20, A. M. perduos išperkamosios nuomos objektą V. S. nuosavybės teisėn; M. N. nurodymu (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl pastatų ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo tarp pardavėjo A. M. ir pirkėjo A. K., su pastatų ir sklypo įkeitimu, pagal kurią sodyba ir žemės sklypas buvo įkeista bankui AB DNB už 68 600 litų (19 867,93 eurų) paskolą, o pinigai – 68 600 litų pervesti į A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); tiksliai nenustatytu laiku, 2012 m. birželio–2013 m. balandžio laikotarpiu, neteisėtai perdavė M. N. prisijungimo prie savo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės duomenis, banko korteles leisdamas jomis disponuoti gaunant lėšas iš V. S. ir L. S., bei lėšomis tarp banko sąskaitų, žinodamas kad M. N. negali laisvai disponuoti lėšomis savo banko sąskaitose dėl antstolių vykdomų išieškojimų ir M. N. neteisėtai disponuodamas lėšomis A. M. banko sąskaitose 2012-07-27, padarė 5 000 litų (1 448,44 eurų) ir 2012-07-30 – 4 100 litų (1 187,72 eurų), pavedimą į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gautų iš AB DNB suteiktos paskolos, M. N. šiomis sąskaitomis neteisėtai naudojosi iki 2017-03-17 gaunant lėšas pervedamas iš V. S., banko sąskaitų gavus 39 pavedimus, viso 8 820 litų (2 555,04 eurų) ir 4 070 eurų, laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07, gavus 5 pavedimus iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, tokiu būdu neteisėtai perdavė naudotis savo banko sąskaitas sudarė sąlygas M. N. apgaule užvaldyti V. S. ir L. S. turtą – 9 781,24 eurų, tuo padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo redakcija).

Kaltinamasis M. N., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad susitarimas nebus vykdomas, 2012 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, per nenustatytą interneto puslapį, prisistatydamas brokeriu M., susisiekė su L. S., kurią įtikino, jog gali suteikti 42 000 litų (12 166,86 eurų) paskolą, užstatant nekilnojamąjį turtą, todėl 2012-06-12 Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, jis, M. N., dalį pinigų – 25 000 litų (7 242,18 eurų) perdavė L. S. ir V. S., žadėdamas likusius pinigus perduoti vėliau, bei įtikino, jog reikia pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau išperkamosios nuomos sutartį, tokiu būdu užstatant nekilnojamąjį turtą, pagal kurią grąžins suteiktą paskolą 42 000 litų (12 166,86 eurų), todėl nukentėję V. S. ir L. S. (duomenys neskelbtini) pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė A. M., nežinojusiam apie daromą nusikalstamą veiką, kurį surado jis (M. N.), nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 litų (28 389,34 eurų), tačiau iš A. M. jokių pinigų negavo ir (duomenys neskelbtini) jo, M. N., nurodymu A. M. su V. S. pasirašė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią įsipareigojimų suma siekia 42 000 litų (12 166,86 eurų), ir pagal kurią V. S. išsipirks nekilnojamąjį turtą, kiekvieną mėnesį pervesdamas 750 litų (217,27 eurų) į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, o pilnai atsiskaičius, bet ne anksčiau kaip 2022-06-20, A. M. perduos išperkamosios nuomos objektą V. S. nuosavybės teisėn, tęsdamas pažadą paskolinti pinigų M. N., 2012-07-27 padarė 5 000 litų (1 448,44 eurų) pavedimą ir 2012-07-30 – 4 100 litų (1 187,72 eurų) pavedimą į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu paskolindamas iš viso 34 100 litų (9 878,33 eurų) vietoj pažadėtų 42 000 litų (12 166,86 eurų), bei tęsdamas nusikalstamą sumanymą užvaldyti nukentėjusiųjų lėšas apgaule organizavo pastatų (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu pardavimą, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta sutartis dėl pastatų ir žemės sklypo pardavimo tarp pardavėjo A. M. ir pirkėjo A. K., pagal kurią sodyba ir žemės sklypas buvo įkeista bankui AB DNB 68 600 litų (19 867,93 eurų) sumai, o nukentėję V. S. ir L. S., pagal (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartyje numatytas sąlygas, M. N. nurodymu, manydami, jog išsimoka paskolą, pervedė pinigus į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį „paskolos (arba skolos) grąžinimas V. S.“, o būtent: laikotarpyje nuo 2012-12-12 iki 2017-03-17 iš V. S. banko sąskaitų padarant 39 pavedimus, įvairiomis sumomis, iš viso pervedė 8 820 litų (2 555,04 eurų) ir 4 070 eurų, laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07 padarant 5 pavedimus iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, nurodant „V. S. paskolos (arba skolos) grąžinimas, pervedė 1 500 litų (434,53 eurų) ir 600 eurų, taip pat jo, M. N., nurodymu, pasakant, jog pinigus už paskolos suteikimą reikia pervesti į kitą A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą ir taip suklaidinant nukentėjusįjį V. S., laikotarpyje nuo 2018-01-15 iki 2022-01-26 V. S. iš savo banko sąskaitos padarė 49 pavedimus po 200 eurų į D. K., nieko nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą banke Luminor Bank AS, iš viso 9 800 eurų, laikotarpyje nuo 2017-05-12 iki 2017-07-10 L. S. iš savo banko sąskaitos padarė 3 pavedimus po 200 erų į N. P., nieko nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, sąskaitą, banke Luminor Bank AS, iš viso 600 eurų, laikotarpyje nuo 2017-01-16 iki 2017-12-13 V. S. iš savo banko sąskaitos padarė 8 pavedimus po 200 eurų į N. P. sąskaitą banke Luminor Bank AS, viso 1 600 eurų, tokiu būdu nukentėjęs V. S. pervedė – 7 659,57 eurų į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą – 9 800 eurų į D. K. vardu atidarytą banko sąskaitą ir 2 200 eurų į N. P. vardu atidarytą banko sąskaitą, iš viso 19 659,57 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – nukentėjusiems V. S. ir L. S. priklausančius pastatus ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 100 000 litų (28 968,71 eurų) vertės, A. M. vardu ir pinigus – 9 781,24 eurų, viso padarydamas 38 749,95 euro žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (nuo 2023-06-01 galiojanti įstatymo redakcija).

Kaltinamasis A. M. pagal pateiktą naują kaltinimą kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad neteisėtai perdavė M. N. prisijungimo prie savo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, banko korteles leisdamas jomis disponuoti gaunant lėšas iš V. S. ir L. S., bei lėšomis tarp banko sąskaitų, žinodamas kad M. N. negali laisvai disponuoti lėšomis savo banko sąskaitose dėl antstolių vykdomų išieškojimų. Tai padarė pasitikėdamas M. N. ir jo įtikintas. Labai gailisi dėl padaryto. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis M. N. kaltės nepripažino, ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad bandė vykdyti komercinį sandorį su A. M. nuperkant namą iš S., sandorio esmė buvo tokia, kad perkant nekilnojamąjį turtą gavo mažas palūkanas, kadangi S. buvo pasiskolinę banke pinigus, t. y. su 2 proc. palūkanomis pas fizinį asmenį, kurio vardo ir pavardės neatsimena. Buvo pasiskolinę 25 tūkstančius litų, jiems kiekvieną mėnesį reikėdavo mokėti po 500 litų. Kreditorius, kadangi pasibaigė terminai, pradėjo juos spausti, kad reikia grąžinti paskolą. S. kaltinamasis rado per Kreditų biržą, nes tuomet irgi buvo jos dalyvis, jiems parašė į susirašinėjimų lauką, vadinamą „chat‘ą“, kad yra tokia galimybė. Taip pat pasiūlė A. M., su kuriuo buvo kaimynai, santykiai buvo puikūs. Pagalvojo padaryti tokį sandorį – pasiskolinti pinigų su mažomis palūkanomis ir su mažesnėmis palūkanomis paskolinti pinigus S. M. N. per gimines susiorganizavo 25 tūkstančius litų, perdavė S. 25 tūkstančius litų, nuvažiavo pas kreditorių, jis pas notarą parašė, kad paskola grąžinta ir jokių pretenzijų neturi. Notaras pasakė, kad išregistruos kažkokius apribojimus. Aptarė kuriam laikotarpiui tvarkysis paskolą, tai buvo 10 metų laikotarpiui. Visas likutis, kuris likdavo nuo banko, turėjo būti jų uždarbis. Tuomet su A. M. parašė pirkimo–pardavimo sutartį ir išperkamosios nuomos sutartį. Kadangi po to iškilo klausimas su antstoliais, per tą patį „chat‘ą“ sprendė, kaip susidėlioti šį klausimą. Vienas iš pasiūlymų buvo namą perkelti ant žmogaus, kuris neturi problemų su antstoliu, kad nenukentėtų S., jeigu tą turtą areštuotų. Tuomet per Kreditų biržą buvo surastas A. K., kuris buvo V., A. M. jam pardavė turtą tokiomis pačiomis sąlygoms kaip ir pirko. A. K., imdamas kreditą, atsiskaitė su banku, buvo mokamos įmokos ir jokių problemų nebuvo, tik vienintelis dalykas, kurį dabar supranta, kad apie įvykusius pasikeitimus reikėjo informuoti S. Sutinka, kad tai jo klaida. Bet su kaltinimu dėl turto užvaldymo, mano, kad jis nėra tikslus, nes S. gyvena savo namuose. Jeigu būtų norėta užvaldyti turtą, būtų visiškai kitaip ir niekas tiek metų nemokėtų. Dėl „Swedbank“ kortelės, tai A. M. ją buvo davęs jam, jis prisijungdavo, darė pavedimus notarui, nekilnojamojo turto vertintojui, po to jam kortelę grąžino. Turėjo A. M. „Swedbank“ sąskaitos prisijungimus, tai buvo viename banke viena sąskaita. K. sąskaitą ir prisijungimus turėjo, tai jo pusseserė. Jos reikėjo tam, kad kai A. M. pasakė, jog nenori, kad kažkas kitas disponuotų jo sąskaitomis, paprašė savo pusseserės D. Su A. M. kartu bandė padaryti „biznį“, bet gavosi tokios aplinkybės. Išperkamosios nuomos sutartis A. M. su A. K. buvo sudaryta tam, kad būtų dokumentas, jog tai nėra tiesiog pirkimo–pardavimo sutartis, kad S. moka ne šiaip sau. Neatsimena, kur nukeliavo 9 000 eurų, kuriuos S. permokėjo. K. sąskaita jis naudojosi, o P. sąskaita nesinaudojo. Byloje yra dokumentai, kad jis turėjo įgaliojimą ir prisijungimo duomenis valdyti tą sąskaitą, tiksliai neatsimena, bet P. vienu metu buvo jo klientė iš tos pačios Kreditų biržos.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2022-07-29 V. S. pareiškimas ir liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad namuose (duomenys neskelbtini), gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Namai priklausė jo mamai A. S., o (duomenys neskelbtini) sodybą ji padovanojo jam su uzufrukto teise gyventi namuose iki mirties. 2012 metais jo šeima turėjo skolų, kreditų, kurių negalėjo grąžinti, todėl norėjo imti paskolą iš banko skoloms padengti, bet bankas paskolos nedavė. Jo žmona L. S. internete, kokiame tiksliai puslapyje nežino, rado žmogų, kuris gali tarpininkauti gaunant paskolas iš kitų žmonių. Asmuo prisistatęs M. sutiko tarpininkauti, suteikiant 42 000 litų paskolą užstatant sodybą. Sodybos M. nebuvo matęs. Kaip tuomet suprato, turėjo perleisti M. sodybą ir sudaryti su juo išperkamosios nuomos sutartį su tikslu išsipirkti sodybą. Nežino kokia M. turėjo būti nauda iš šio sandorio, kadangi pinigus žadėjo paskolinti be palūkanų. Jis su žmona buvo pasiskolinę iš moters, kurios nei vardo nei pavardės nežino, pinigų ir moteris reikalavo grąžinti skolą – 25 000 litų. Kadangi skubiai reikėjo pinigų grąžinti skolai, todėl žmona internete ir ieškojo žmogaus, kuris galėtų paskolinti pinigų. Jis nežino ką konkrečiai žmona sutarė su M., tik žinojo, kad M. pasisiūlė tarpininkauti ir turėjo pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį dėl sodybos pardavimo ir sudaryti kitą sutartį, pagal kurią išperkamosios nuomos būdu sodybą atsiperka. Pirmas susitikimas su M. buvo Kaune. M. atvežė prie notarės biuro, kurios nei vardo nei pavardės nežino, 25 000 litų grynais. Pinigus M. padavė pastate, kuriame buvo notarė. Pas notarę buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią visa skolinta suma buvo grąžinta. Ar buvo pasirašytas koks dokumentas ar raštelis apie tai, kad M. duoda 25 000 litų neatsimena. Moteris, kuri buvo paskolinusi pinigus, gyveno Kaune, todėl ir važiavo į Kauną. Po kurio laiko M. paskambino jo žmonai ir pasakė, kad sodybos pardavimo su teise išsipirkti sodybą išperkamosios nuomos būdu dokumentai paruošti ir nurodė atvažiuoti pas notarą į Vilnių. Į Vilnių važiavo ir jo motina, kuri jau mirusi. 2012-06-18 nuvykus pas notarą A. R., jo kontoroje laukė M. Buvo paruošti dokumentai. Jis pažiūrėjo, kad tai buvo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau sutarties nuosekliai neskaitė. Tiek jam, tiek žmonai kilo klausimas, kodėl paruošta pirkimo–pardavimo sutartis, nors buvo kalbėta, kad sodybą bus galima išsipirkti išperkamosios nuomos būdu. Notaras patikino, kad čia viskas yra gerai, kad po dviejų dienų su šiais dokumentais atvyks vėl pas jį ir bus sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Notaras pasakė, kad išperkamosios nuomos sutartis bus paruošta po dviejų dienų. Pirkėjas A. M. su jais nesikalbėjo, bendravo tarpusavyje tik su M. Kaip vėliau paaiškėjo, kad M. ir A. M. yra nuo to pačio krašto, M. močiutė ir A. M. yra kaimynai. Tiek jis, tiek žmona patikėjo notaru, kadangi anksčiau nebuvo susidūrę su pirkimo pardavimo reikalais ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią sodybą pardavė A. M. Už notaro paslaugas mokėti nereikėjo, buvo pasakyta, kad M. šį mokestį atskaičiuos iš sutartos 42 000 litų sumos. Dabar jau nepamena kaip ten buvo, bet po dviejų dienų vėl važiavo pas tą patį notarą į jo biurą, kur buvo ir M. su A. M. Dabar jau gerai nepamena, bet galimai M., notaro kabinete, matant notarui, padavė išperkamosios nuomos sutartį. Nei jis, nei jo žmona sutarties neskaitė ir sutartį jis pasirašė. Kadangi viskas vyko notaro biure, todėl pasitikėjo, kad viskas vyksta teisingai. Notaras taip pat patikino, kad viskas gerai. Sutarties notaras nepasirašė ir jos nepatvirtino. Prie sutarties nebuvo mokėjimo grafiko, buvo tik lapelis su informacija apie A. M. banko sąskaitą, į kurią kiekvieną mėnesį reikėjo pervesti 750 litų. Po šios sutarties pasirašymo į jo žmonos banko sąskaitą iš A. M. banko sąskaitos buvo pervesta 5 000 litų ir 4 100 litų. Taip pat M. telefonu žmonai pasakė, kad 8 000 litų išskaičiuojama už notaro paslaugas iš pasiskolintų 42 000 litų. Žmona su M. buvo sutarusi, kad M. paskolins 42 000 litų, M. 25 000 litų davė grynais Kaune, 9 100 litų pervedė iš A. M. banko sąskaitos ir pasakė, kad 8 000 litų kainavo notaro paslaugos. Jis su žmona kiekvieną mėnesį į nurodytą A. M. banko sąskaitą pervedinėjo pinigus su tikslu išsipirkti sodybą. Pinigams iš litų pasikeitus į eurus, žmonai paskambino M. ir pasakė, kad į sąskaitą A. M. pervestų kas mėnesį po 200 eurų. Nuo tada žmona pervedinėjo pinigus eurais. Nei jis, nei žmona su A. M. po sutarties pasirašymo nebendravo. Jam buvo užsifiksavę, kad išperkamosios nuomos sutartis baigiasi (duomenys neskelbtini), todėl žmona vis pervedinėjo pinigus. Nebuvo pasiskaičiavę, kiek jau pinigų yra sumokėję ir tik tuomet, kai bankas 2022-02-17 grąžino pinigus, kurios vedė A. M., susiskaičiavo ir pamatė, kad jis su žmona yra sumokėję 18 654,49 eurų, t. y. jau buvo seniai išsipirkę savo sodybą ir permokėję 6 490,49 eurų. Skaičiuojant eurais, iš M. buvo pasiskolinę 12 164 eurų (42 000 litų). Tuomet bandė ieškoti M. ir A. M., kad būtų galima persirašyti nuosavybės teisę dėl sodybos. Sužinojo, kad jų sodyba yra perleista trečiam asmeniui – A. K. Žino, kad sodybą norima parduoti varžytinėse. Jaučiasi apgautas, apgaulės būdu buvo išvilioti jo namai. Tiek jis, tiek žmona buvo suklaidinti, įtikinti, kad pasirašo išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią išsiperka savo namus, tačiau buvo apgauti (t. 1, b. l. 1–2, 57–61, 62–66).

Priedai prie pareiškimo: 2022-06-16 AB SEB banko pažyma patvirtina atliktus lėšų pervedimus iš V. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2022-03-01, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB SEB (sąskaita atidaryta N. P. vardu) ir į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke Luminor Bank AB (sąskaita atidaryta D. K. vardu) įvairiomis sumomis nurodant paskirtį „Skolos gražinimas“ per 96 kartus pervedė 5 780 litų ir 16 000 eurų (t. 1, b. l. 11–19).

2022-07-11 „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2012-12-12 į A. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas 840 litų pavedimas „Paskolos grąžinimas V. S.“ (t. 1, b. l. 20).

2022-07-11 „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos V. S. vardu, laikotarpio 2013-01-01–2013-12-31 išrašas patvirtina, kad 2013-01-22 į A. M. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), padarytas 800 litų pavedimas; 2013-02-25 į A. M. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini), padarytas 750 litų pavedimas; 2013-02-25 į A. M. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) padarytas 650 litų pavedimas (t. 1, b. l. 21–24).

2012-06-18 pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad sutarties šalys V. S. ir L. S. – pardavėjai ir A. M. – pirkėjas; sutarties dalykas – pardavėjai parduoda, o pirkėjas perka žemės sklypą, 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 litų. Šalims pasirašius sutartį ir ją patvirtinus notarui, daiktai pereina asmeninės nuosavybės teise pirkėjui. Sutartis patvirtinta notaro A. R. (t. 1, b. l. 25–36).

(duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis patvirtina, kad tarp išperkamosios nuomos davėjo A. M. ir V. S. ji pasirašyta. Nuomos mokestis šalių susitarimu yra 750 litų. Bendra įsipareigojimų suma 42 000 litų. Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaroma iki (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys turi teisę nutraukti šią sutartį abipusiu rašytiniu susitarimu. Šalims pilnai atsiskaičius, bet ne anksčiau kaip 2022-06-20 (t. 1, b. l. 37).

Notaro A. R., (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2012 m. 2 tomo lapo kopija, patvirtina, registre yra įrašas apie 2012-06-18 notarinį veiksmą – pirkimo–pardavimo sutartį (t. 8, b. l. 98–99).

Notarinio registro notaro A. R. (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2012 m. 3 tomo lapo kopija patvirtina, kad registre yra įrašas apie 2012-07-13 notarinį veiksmą – pirkimo–pardavimo sutartį (t. 8, b. l. 100–101).

A. K. nesutiko duoti parodymų ir būti apklausiamas liudytoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 1, b. l. 174–176).

Liudytojas A. K. atsisakė duoti parodymus, kadangi tai gali atsiliepti tyrimui civilinėje byloje, bei šio ikiteisminio tyrimo medžiagoje, buvo specialiuoju liudytoju (t. 1, b. l. 189–192). Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nesutiko duoti parodymų (t. 8, b. l. 83).

2022-08-22 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. S. pateikė paaiškinimo kopiją ir lapelio su sąskaita kopiją (t. 2, b. l. 1–2).

2017-09-07 V. S. paaiškinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties ir (duomenys neskelbtini) Išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo (t. 2, b. l. 3).

Dokumentas, kuriame nurodyta sąskaita pavedimams AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame pasirašė A. M. ir V. S. (t. 2, b. l. 4).

2022-09-19 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo L. S. pateikė banko Luminor Bank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 2, b. l. 5–7). Luminor Bank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpiu nuo 2012-07-20 iki 2012-08-30, kuris patvirtina, kad 2012-07-27 gautas 5 000 litų pavedimas iš A. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini); 2012-07-30 gautas 4 00 litų pavedimas iš A. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 8–11).

2022-09-19 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad L. S. pateikė Sutartinės hipotekos lakšto (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri patvirtina, kad skolininkas V. S., kreditorius G. O. P., prievolės dydis 25 000 litų. 2012-06-12 pareiškimas dėl hipotekos išregistravimo, kuriuo G. O. P. patvirtino, kad V. S. pilnai atsiskaitė (t. 2, b. l. 15-19, 12-14).

Sutartinės hipotekos lakšto (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad 2023-01-27 Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, su kuriuo L. S. pateikė originalias – (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartį, (duomenys neskelbtini) Išperkamosios nuomos sutartį, lapelį su sąskaitos duomenimis (t. 2, b. l. 20–44).

2022-09-19 notaro A. R. elektroninis laiškas patvirtina, kad notaras pateikė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį su lydinčiais dokumentais ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį su lydinčiais dokumentais (t. 2, b. l. 47-48).

(duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis su lydinčiais dokumentais, kurioje A. M. (pardavėjas) pardavė A. K. (pirkėjas) žemės sklypą, 0,3036 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 100 000 litų. 31 400 litų pirkėjas sumokėjo pardavėjui grynais pinigais, prieš sudarant šią sutartį. 68 600 litų pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui pavedimu į pardavėjo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke (t. 2, b. l. 81–95).

2023-03-03 raštu Nr. S-59 notaras A. R. pateikė originalus – (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydinčius dokumentus, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydinčius dokumentus (t. 2, b. l. 100).

2022-10-19 Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas patvirtina, kad iš A. M. paimti eksperimentiniai parašų pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (t. 2, b. l. 121–123).

2023-03-24 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad: parašą, esantį (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutarties tarp nuomotojo A. M. ir nuomininko V. S. apatinėje kairėje grafoje „8. Šalių rekvizitai ir parašai: Nuomotojas“, pasirašė A. M.; 2. Parašą, esantį pateikto tyrimui lapelio (A3 formato su rausvai/raudonu tekstu) su AB SWEDBANK sąskaitos numeriu bei A. M. ir V. S. vardu pasirašytais parašais, apatinės kairėje grafoje „A. M. Parašas“, pasirašė A. M.; dvylika parašų, esančių pateiktos tyrimui (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties tarp A. M. (pardavėjo) ir A. K. (pirkėjo), nuo 1-ojo iki 12-ojo lapo imtinai, apatinėse kairėse pusėse, pasirašytų A. M. vardu, pasirašė A. M. (t. 2, b. l. 131–136).

2022-10-06 Tarnybinis pranešimas su priedais, dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, atidarytos A. M. vardu, išrašo analizės patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2022-08-01 matyti įvairios bankinės operacijos, t. y. piniginių lėšų pervedimai įvairiomis sumomis iš nukentėjusiojo V. S. (39 įplaukos) bei jo šeimos narių L. S. (žmonos) (5 įplaukos) ir D. S. (sūnaus) (5 įplaukos) banko sąskaitų, nurodant paskirtį kaip paskolos grąžinimas, taip pat piniginių lėšų judėjimas (pavedimai) į/iš asmenų A. K. (12 pavedimų), M. K. (N.) (9 pavedimai), M. K. (5 pavedimai), M. K. (44 pavedimai) ir D. K. (16 pavedimų) banko sąskaitų (t. 2, b. l. 159–191).

2023-01-31 Tarnybinis pranešimas, dėl sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, atidarytos A. M. vardu, analizės patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2012-12-22 iki 2017-03-13 buvo padaryti 39 pavedimai iš V. S. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant „paskolos (arba skolos) grąžinimas V. S.“. Iš viso pervesta 8 820 litų ir 4 070 eurų. (2022-10-06 Tarnybinio pranešimo priedas lentelė Nr. 1), laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07 padaryti 5 pavedimai iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, nurodant „V. S. paskolos (arba skolos) grąžinimas“. Iš viso pervesta 1 500 litų ir 600 eurų. (2022-10-06 Tarnybinio pranešimo priedas lentelė Nr. 2), laikotarpyje nuo 2013-07-30 iki 2013-12-16 padaryti 5 pavedimai iš D. S. vardu atidarytos banko sąskaitos, nurodant „V. S. paskolos grąžinimas“. Iš viso pervesta 1 950 litų. (2022-10-06 Tarnybinio pranešimo priedas lentelė Nr. 3), laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2017-03-13 iš V. S., L. S. ir D. S. banko sąskaitų į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“ iš viso buvo pervesta 12 270 litų ir 4 670 eurų. Laikotarpyje nuo 2012-05-30 iki 2013-07-21 fiksuotos 12 operacijų tarp A. M. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“ ir A. K. vardu atidarytų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2022-10-06 Tarnybinio pranešimo priedas lentelė Nr. 5). Laikotarpyje nuo 2012-06-01 iki 2014-11-13 nustatyta 9 pavedimai į A. M. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“ iš M. K. (N.) vardu atidarytų banko sąskaitų. Bendra įplaukų suma 17 260 litų (t. 2, b. l. 192–194).

2022-10-11 bankas Luminor Bank AS raštu pateikė A. M. vardu atidarytų banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išrašus nuo 2012-01-01 iki sąskaitos uždarymo datos. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2010-12-10 (t. 3, b. l. 1–71).

2022-12-08 AB SEB bankas raštu pateikė laikotarpio nuo 2013-03-28 iki 2016-12-15 A. M. sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), finansinių operacijų išrašus. AB SEB banko informacinėje sistemoje yra/buvo nurodyti kontaktiniai duomenys – adresas (duomenys neskelbtini), telefonas +(duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 80–111).

2022-12-22 Tarnybinis pranešimas, dėl A. M. vardu atidarytų banke SEB analizė patvirtina, kad į sąskaitą (duomenys neskelbtini) gautas 2015-04-03 pavedimas iš V. S. „Skolos grąžinimas“ – 60 eurų suma ir 2015-04-18 pavedimas iš V. S. „Skolos grąžinimas“ – 150 eurų suma, kurie 2015-04-22 išgryninti bankomate (duomenys neskelbtini). 2015-03-24 gautas 30 eurų pavedimas iš M. K. ir 2015-04-02 pervedama 715 eurų A. K. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su prierašu „A. K. prašymu“ (t. 3, b. l. 112–113).

2022-10-24 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad į A. M. vardu atidarytą banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), banke Luminor Bank AS 2012-07-26 padarytas pavedimas 68 600 litų iš A. K. banko sąskaitos nurodant paskirtį „Pagal pirkimo–pardavimo sutartį, už gyv. namą (duomenys neskelbtini), su priklausiniais“, bei tą pačią dieną pinigai pervesti į kitą A. M. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS. A. M. savo vardu buvo atsidaręs banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS, Konstitucijos pr. 21A, Vilnius. Apklausos metu A. M. nurodė, kad savo vardu Luminor Bank AS (anksčiau buvęs DNB) turi (turėjo) tik vieną banko sąskaitą, tačiau 2012 m. buvo parašęs įgaliojimą M. K. (N.), kuris galimai galėjo jo vardu atidaryti banko sąskaitas (t.3, b. l. 120–122).

2012-03-22 Banko sąskaitos sutartis (duomenys neskelbtini), tarp AB DNB ir A. M., pasirašė A. M. (t. 3, b. l. 131–132).

2011-02-17 Prašymas išduoti mokėjimo kortelę ir (arba) suteikti kredito limitą pasirašytą tarp DNB banko ir A. M. patvirtina, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį pasirašė A. M. (t. 3, b. l. 133–137).

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra – 22 022,12 Eur kredito dalis suteikiama butui adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 5 792,40 Eur kredito dalis suteikiama – butui adresu: (duomenys neskelbtini), remontuoti. (t. 3, b. l. 138–148).

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra 6 371,64 Eur kredito dalis suteikiama butui adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 5 575,19 Eur kredito dalis suteikiama – butui adresu: (duomenys neskelbtini), remontuoti (t. 3, b. l. 149–157).

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra 28 962 Eur kredito dalis suteikiama gyvenamam namui su žemės sklypu ir priklausiniais adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 20 997,45 Eur kredito dalis suteikiama – gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), remontuoti (t. 3, b. l. 158–167).

2023-02-22 Luminor Bank AS raštu (poėmio protokolu), pateikė originalius dokumentus: ???sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis, 3 lapai; sąskaitos (duomenys neskelbtini) sutartis, 1 lapas; kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 15 lapų; kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 9 lapai; kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 10 lapų (t. 3, b. l. 170–171).

2023-02-22 Luminor Bank AS raštas, jog A. M. prašymų atidaryti sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) archyve rasti nepavyko (t. 3, b. l. 172).

2023-03-06 Tarnybinis pranešimas dėl A. M. kreditavimo sutarčių sudarymo banke DNB patvirtina, kad iš banko Luminor Bank AS buvo gauta:

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra – 22 022,12 Eur kredito dalis suteikiama butui adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 5 792,40 Eur kredito dalis suteikiama – butui adresu: (duomenys neskelbtini), remontuoti;

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra 6 371,64 Eur kredito dalis suteikiama butui adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 5 575,19 Eur kredito dalis suteikiama – butui adresu: (duomenys neskelbtini), remontuoti;

A. M. vardu sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), su banku AB DNB bankas, pagal kurią kredito paskirtis yra 28 962 Eur kredito dalis suteikiama gyvenamam namui su žemės sklypu ir priklausiniais adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti ir 20 997,45 Eur kredito dalis suteikiama – gyvenamajam namui, adresu: (duomenys neskelbtini), remontuoti. A. M. patvirtino, kad minėtos sutartys yra sudarytos jo (t. 3, b. l. 173–174).

2022-10-07 Luminor Bank AS raštas patvirtina, kad bankas pateikė D. K. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. P. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašus laikotarpyje nuo 2012-01-01 iki 2022-08-01 (t. 3, b. l. 185).

2022-10-10 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad asmuo pasivadinęs brokeriu M. yra galimai M. N. (ankstesnė pavardė K.). Iš nukentėjusio V. S. pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, jog pinigai (paskolos grąžinimas) įvairiomis sumomis buvo pervedami gavėjui A. M. į skirtingas banko sąskaitas, tame tarpe ir į sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Patikrinus duomenų bazėje minėtų sąskaitų priklausomybę, nustatyta, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta D. K. vardu, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta N. P. vardu (t. 4, b. l. 1–3).

2022-10-26 Tarnybinis pranešimas dėl D. K. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir N. P. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių banke Luminor Bank, atlikta analizė patvirtina, kad: laikotarpyje nuo 2018-01-15 iki 2022-01-26 užfiksuota 49 kartus piniginių lėšų judėjimas į D. K. sąskaitą iš V. S. banko sąskaitos; laikotarpyje nuo 2016-10-31 iki 2017-09-15 užfiksuota 18 kartų piniginių lėšų judėjimas į D. K. sąskaitą iš/į N. P. banko sąskaitą; laikotarpyje nuo 2016-02-08 iki 2021-09-06 užfiksuota 79 kartus piniginių lėšų judėjimas į D. K. banko sąskaitą iš/į M. K. banko sąskaitas; laikotarpyje nuo 2017-05-12 iki 2017-07-10 užfiksuota 3 piniginės perlaidos į N. P. sąskaitą iš L. S.; laikotarpyje nuo 2017-01-16 iki 2017-12-13 užfiksuota 8 piniginės perlaidos į N. P. sąskaitą iš V. S.; laikotarpyje nuo 2017-04-20 iki 2017-07-11 užfiksuota 11 piniginių perlaidų iš/į N. P. sąskaitą iš D. K. sąskaitos; laikotarpyje nuo 2016-10-10 iki 2016-12-12 užfiksuota 4 pinigų išgryninimai pagal įgaliojimą M. K. (N.) iš N. P. banko sąskaitos (t. 4 b. l. 4–64).

Luminor Bank AS raštu pateikė N. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo sutarties bei mokėjimo kortelės sutarties kopiją (t. 4, b. l. 73).

(duomenys neskelbtini) Nordea banko sąskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Klientas N. P., banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Grafoje „Pildo klientas“ pasirašo pagal įgaliojimą „M. (pavardė neįskaitoma)“ (t. 4, b. l. 74–79).

2023-04-26 Luminor Bank AS raštu pateikia kopiją įgaliojimo, kuriuo M. K. (N.) buvo įgaliotas pasirašyti sutartis N. P. vardu (t. 4, b. l. 82).

2016-08-24 Įgaliojimo kopija, kuriuo N. P. įgalioja M. K. (N.) pasirašyti sutartis N. P. vardu. Įgaliojimas patvirtintas notaro (t. 4, b. l. 83–89).

2022-10-20 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad tyrimo metu buvo gauti A. M. vardu atidarytų banko sąskaitų išrašai AB „Swedbank“ ir Luminor Bank AS, iš kurių matyti, jog 2012-2013 m. buvo piniginių lėšų judėjimas, dar prieš pasirašant 2012-07-13 pirkimo pardavimo sutartį ir po sutarties pasirašymo, tarp A. M. vardu atidarytų banko sąskaitų ir A. K. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS. 2012-07-26 padarytas pavedimas 68 600 litų į A. M. banko sąskaitą nurodant paskirtį „Pagal pirkimo–pardavimo sutartį, už gyv. namą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais“. Taip pat (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartyje, atsiskaitymo dalyje nurodyta, jog A. K. pateikė AB DNB banko 2012-05-08 išduotą pranešimą Nr. 520-3.2-464, kuriuo informuoja, kad Bankas priėmė sprendimą suteikti A. K. 68 600 litų sumos kreditą, kurio paskirtis – daiktų pirkimas (t. 4, b. l. 90–92).

2022-12-08 Luminor Bank AS su raštu pateikė A. K. sąskaitų Luminor Bank AS išrašus už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2022-03-01. Teises disponuoti sąskaitomis banke pagal įgaliojimą turėjo M. K. (N.), galiojo nuo 2013-04-18 iki 2014-04-18. Teise disponuoti sąskaitomis banke ir el. būdu turėjo tik A. K. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2012-06-01; sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2015-05-27 (sąskaita skirta tik paskolos dengimui) (t. 4, b. l. 100).

2013-04-18 Įgaliojimo kopija, kuriuo A. K. įgalioja M. K. (N.) parduoti butą (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 101).

(duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartis, pagal kurią bankas AB DNB kredito gavėjui A. K. suteikė 19 867,93 Eur kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas 2052-05-31. Kredito paskirtis gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant žemės sklypo, su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Kredito suteikimo būdas – kreditas kredito gavėjui suteikiamas kredito lėšas pervedant į kredito gavėjo banke atidarytą sąskaitą po to, kai kredito gavėjas pateikia bankui prašymą suteikti kreditą ar jo dalį bei mokėjimo nurodymą pervesti į sąskaitą įskaitytas kredito lėšas pagal sutartyje numatytą kredito paskirtį (t. 4, b. l. 106–116).

Ataskaita apie kredito likučių pasikeitimus per laikotarpį nuo 2012-07-24 iki 2022-03-01, patvirtina, kad paskolos likutis 2022-03-01 yra 16 836,12 Eur (t. 4, b. l. 117–123).

2012-12-12 Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad gauti iš banko Luminor Bank AS duomenys apie A. K. vardu atidarytas banko sąskaitas. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2012-06-01 bei pateiktas sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2012-06-01–2013-08-25. Atlikus sąskaitos išrašo analizę nustatyta, jog yra atliktos 23 finansinės operacijos tarp A. K. ir A. M. vardu atidarytų banko sąskaitų, tame tarpe iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir 2012-07-27 mokėjimas, kuriuo pervedama – 68 600 litų, paskirtis „Pagal pirkimo–pardavimo sutartį, už gyvenamą namą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais“ į A. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 162).

2022-09-16 antstolės S. K. raštas patvirtina, kad antstolės S. K. kontorai 2022-07-25 Luminor Bank AS pateikė vykdyti 2022-05-04 vykdomąjį raštą Nr. 14-3535, dėl 17 149,60 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojo Luminor Bank AS naudai, išieškojimą nukreipiant į hipoteką įkeistą turtą – 0,3036 ha gyvenamosios teritorijos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pateikia vykdomojo dokumento kopiją (t. 4, b. l. 165–166).

2022-05-04 Vykdomasis įrašas (t. 4 b. l. 171–172); 2012-07-24 sutartinė hipoteka (t. 4, b. l. 173–182).

Nukentėjęs V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žmona internetu užpildė paraišką, įdėjo skelbimą dėl paskolos. Tą patį vakarą atsiliepė M. N. ir pasiūlė suteikti paskolą, su sąlyga, kad reikės namus užstatyti. Jie tai suprato kaip normalų dalyką, kad kaip ir banke imant paskolą, turi kažką užstatyti. Susitarė, kad M. paskambins. Jie turėjo skolų. Po kiek laiko paskambino M. N., susitiko Kaune, pas notarą, pavardės neprisimena, ir M. atnešė 25 tūkstančius litų grynais. Tuos 25 tūkstančius litų perdavė moteriai, kuriai buvo skolingi. M. N. tada pasakė, kai paruoš dokumentus, tada reikės atvažiuoti į Vilnių. Po kiek laiko paskambino, pasakė, kad dokumentai paruošti ir galima atvažiuoti. Susitiko Vilniuje su M. Notaro kontoroje buvo notaras, sekretorė ir koridoriuje sėdėjo moteris su dukra. Įėjus į kabinetą padavė du segtuvus su dokumentais – vieną jam, kitą A. M. Su žmona pastebėjo, kad tai yra pirkimo–pardavimo sutartis. Pasakė, kad taip nesitarė, kad namų parduoti nenori. M. N. pasakė, kad po dviejų dienų atvažiuos ir pasirašys išperkamosios nuomos sutartį. Tą dieną pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, po dviejų dienų nuvažiavo, pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Grįžo namo, mokėjo įmokas ir neįtarė nieko blogo. Praeitų metų vasario mėnesį pervedė pinigus ir pamatė, kad pinigai grįžo į sąskaitą, pakartojus pavedimą vėl grįžo. Žmona susisiekė su A. M. Iš pradžių jis bandė ginčytis, kad neatsimena tokių, paskui atsiminė. Nepamena ar jis sakė, ar R., bet sakė išsiimti šildymo sertifikatą, tai bus greičiau persirašyti namus. Tą jie padarė. O paskui sužinojo, kad namų persirašyti savo vardu nebegali, nes namai jau parduoti. Antri metai viskas vyksta ir niekaip negali atsigauti. Kai susisiekė dėl namų perrašymo, tai M. N. atsirado, paskambino žmonai, pareikalavo dar 15 tūkstančių eurų, nes kažkokiam bankui jie dar skolingi, nesuprato jo pasakytų žodžių. Žmona buvo nuėjusi į Luminor banką, bet pasakė, kad jokių skolų jie neturi. Sūnus buvo grįžęs iš N., M. N. sūnui irgi sakė, kad dar 15 tūkstančių eurų sumokėtų, sūnus jam atsakė, kad grąžintų tėvų namus ir sumokės. Po pokalbio su sūnumi, M. dingo ir niekam nebekėlė ragelio. Pas notarą buvo du kartus nuvažiavę, kodėl to A. M. neatsimena, nežino. Buvo birželio 18 d. ir 20 d., 18 d. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, o 20 d., pas notarą – išperkamosios nuomos sutartį. Dar pasirašant paklausė, kodėl nėra antspaudų ant dokumentų, sakė, čia nereikia, po kiek laiko notaras sutvarkys viską. Dar atkreipė dėmesį, kad buvo nurodyta, kad kažkas Č. gyvena, adresas nurodytas buvo ant išperkamosios nuomos sutarties. Visada sąžiningai ir laiku mokėjo įmokas, mokėdami įmokas, nežinojo, kad pinigai pervedami į A. M. sąskaitą. 2012 m. su M. N. tarėsi, kad reikalinga suma yra 42 tūkstančiai litų. Su žmona buvo aptarę tik reikiamą paskolos sumą. Visas paskolos sąlygas, su M. N., derino žmona. Pirmą kartą M. N. pamatė, kai susitiko Kaune ir jis perdavė 25 tūkstančius litų, tai buvo 2012 metais. Pinigus jis padavė iki vizito pas notarą. Pasirašė vekselį, kad M. N. perduoda 25 tūkstančius litų. Dokumente buvo jo ir M. N. parašai, M. tą dokumentą pasiėmė sau. Notarą surado, organizavo susitikimą ir visus kitus reikalus su tuo susijusius tvarkė M. N. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina buvo 42 tūkstančiai litų. Po maždaug mėnesio, kadangi dar buvo likusi dalis paskolos sumos, M. N. pervedė 5 000 litų į žmonos sąskaitą. Dar po maždaug mėnesio 4 100 litų. Kai žmona paskambino M. ir paklausė kur dar likusi suma, M. pasakė, kad čia jam ir notarui už paslaugas lieka. Paskui kas mėnesį žmona pervedinėjo iš savo į A. M. banko sąskaitą pinigus. Pervesdavo pinigus ir iš jo SEB banko sąskaitos A. M. į „Swedbank“ sąskaitą. Keitėsi sąskaitos, žmona sakė, M. paskambino, pasakė, kad vest į kitą sąskaitą, bet žmona visada pavedimo paskirtyje nurodydavo, kad tai paskolos atidavimas A. M. Sutarta suma buvo 750 litų, o eurais 200 eurų, tai buvo tik žodinis susitarimas. Su A. M. daugiau ir nebendravo, tik pasirašė dokumentus. Rugsėjo mėnesį atvažiavo D. U. pas juos, jį atsiuntė A. K. advokatas, sakė pasižiūrėti kaip atrodo sodyba. D. U. pasakė, kad namai užstatyti antstoliams, nes kažkokia paskola 16 tūkstančių eurų negrąžinta yra, kad A. K. skolingas bankui. Kas yra A. K. sužinojo, kai pradėjo tvarkytis dokumentus, kai bankas grąžindavo jų pavedimus, maždaug 2022 m. vasario mėnesį. M. buvo iniciatorius visos šitos situacijos, jis viską tvarkė, visus dokumentus, o A. M. tik pasirašė. Sąskaitų numerius, į kurias reikėjo vesti pinigus paskolos grąžinimui, jau iš pat pradžių M. N. atsiųsdavo žmonai. A. M. jokių kontaktų neturėjo. Antrame bylos tome, 4 bylos lape esantį dokumentą paaiškino taip, kad A. M. jam davė sąskaitos numerį, į kurią turėjo atlikti pavedimus, kai pasirašė išperkamosios nuomos sutartį.

Iki šiol negali atsigauti po to kas įvyko, kai pagalvoja, kad grįžus namo gali būti liepta išeiti, tai labai skaudu. Kitų namų neturi, šiuos namus paveldėjo iš savo mamos, gyvena juose nuo (duomenys neskelbtini). Neturtinę žalą vertina 5 000 eurų. Įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, nesuprato kokius sandorius sudarinėja, net nepagalvojo, kad taip gali nutikti.

Nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad 2012 m. internete, skiltyje „Paskola už užstatą“, užpildė paraišką. Paskambino M. N., labai įtikinamai kalbėjo, kad gali suteikti paskolą. Ji paaiškino, kad namų parduoti nenori, reikia paskolos, kad namus užstatyti gali, bet tikrai neparduoti. Jis sutiko. Sutarta paskolos suma buvo 42 tūkstančiai litų. M. paklausė po kiek į mėnesį galės mokėti, sutarė po 700 litų kas mėnesį. M. sakė, nebus palūkanų, jei kažkada bus labai sunku, galėsite iki trijų mėnesių nemokėti, bet niekada to nereikėjo. Kad ir mažesnėmis sumomis, bet visada mokėjo. Viską sutarė telefonu. Pirmą kartą susitiko 2012 m. kovo mėnesį, Kaune, M. perdavė 25 tūkstančius litų. Viskas vyko pas notarą, pasirašė vekselį. Notaro kabinete buvo ji, V. S., M. N. ir ta moteris, kuriai jie buvo skolingi 25 tūkstančius litų. Tada M. sakė, kad likusią paskolos dalį duos, kai atvažiuos pas notarą pasirašyti dokumentų. Detaliai, kokius dokumentus pasirašyti reikės jis nepaaiškino. M. N. paskambino ir pranešė, kad 2012 m. birželio 18 d. reikia atvykti pas notarą. 2012 m. birželio 18 d. nuvažiavo pas notarą, dokumentai buvo paruošti. Jiems padavė pirkimo–pardavimo sutartį. Notarui jie sakė, kad namų neparduoda, o notaras pasakė, kad čia viskas gerai, kad po dviejų dienų pasirašys išperkamosios nuomos sutartį. Kadangi viskas vyko notaro kontoroje, tikrai juo pasitikėjo. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Po dviejų dienų ji, V. S., M. N. ir A. M. nuvyko pas tą patį notarą, pasirašyti išperkamosios nuomos sutarties. Prie išperkamosios nuomos sutarties buvo lapelis, ant kurio nurodytas banko sąskaitos numeris. Vėliau, M. N. siųsdavo kitus banko sąskaitų numerius, į kurias turėjo vesti pinigus. Kiek kartų keitė sąskaitos numerius, negali pasakyti. 2022 m. pervedė pinigus, tačiau pinigai grįžo atgal į sąskaitą. Pabandžius pervesti dar kartą, pinigai vėl grįžo į jos sąskaitą. Kadangi buvo sugedęs telefonas ir neteko kontaktų, neturėjo M. N. numerio. Tada dukra, per internetą, surado A. M. telefono numerį ir ji A. M. paskambino. A. M. iš pradžių teigė nieko nežinantis ir nieko neturintis. Paskui prisiminė, kad buvo toks sandoris. Jam sakė, kad pinigai grįžta atgal į sąskaitą. Jis sakė, kad jau buvo banke ir kad jų paskola išmokėta. 2022 m. birželio 30 d. turėjo baigtis mokėjimai. Kreipėsi pas notarą, notaras sakė, kad jau reikia tvarkyti dokumentus. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad jų namai jau perduoti A. K. Notaras sakė išsiimti šildymo sertifikatą, kadangi kitaip negalėjo perrašyti namų. Dar iki to, M. N. pareikalavo iš jos pinigų, vieną dieną 15 tūkstančių eurų, po kelių dienų 17 tūkstančių eurų, sakė, kad jie dar skolingi. Paklausus pas jį, kuriam bankui skolingi, M. N. sakė, kad Luminor. Ji pasakė, kad skambinosi į Luminor banką ir ji neskolinga. Tada, kurį laiką, M. N. visiškai nebendravo. Tikrai labai išgyveno šeima, vaikai, anūkai. Visą laiką šiuose namuose jie gyveno. Ji vartojo „Leksotanil“ receptinius vaistus. Vyras, būdamas neįgalus, važiavo į užsienį dirbti tam, kad atiduotų paskolą, neturtinę žalą vertina 5 000 eurų. 2022 m. rugsėjo 10 d. pas juos atvažiavo D. U. ir pasakė, kad jų namai perduoti antstoliams. A. K. tą vasarą buvo atvažiavęs į Lietuvą. Siūlė ji susitikti, problemą išspręsti. M. atsakė, kad čia nėra ką aptart. Sūnus M. skambino, tai M. sūnaus paprašė 17 tūkstančių eurų. Paaiškinti kaip gavosi, kad sumokėjo maždaug 10 tūkstančių eurų daugiau, nei turėjo sumokėti negali. Skaičiavo, kad sumokėjo daugiau, bet jau pinigai buvo sumokėti. Po kiekvieno pavedimo neskaičiavo, kiek pervedė iš viso, suskaičiavo kokią sumą sumokėjo, kai pažiūrėjo išklotines atlikę visus mokėjimus. Neskaičiavo, nes tiesiog laukė tos dienos, kai baigs mokėjimus.

Liudytojas A. R. (notaras) paaiškino, kad kaltinamąjį M. N. pažįsta, kaltinamojo A. M. nepažįsta. M. N. pažįsta iš to, kad jis, būdamas atstovu, yra atlikęs jo kontoroje sandorius, atvesdavo klientus maždaug nuo 2014 m., maždaug apie 10 metų pažįsta. Šiuo metu jokių santykių su M. nėra. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Dirba (duomenys neskelbtini) notarų biure notaru, kontoros adresas: (duomenys neskelbtini). 2012 m. notaro kontora buvo (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, buvo patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis. Atvyko pardavėjai, atvyko pirkėjas. Visų dokumentų kopijos yra pateiktos teismui. Daugiau nieko neprisimena kas buvo, kaip buvo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, įrodymų patikrinimui buvo skaitomi liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, po jų perskaitymo liudytojas nurodė, kad kai apžiūrėjo L. S. atsiųstą išperkamosios nuomos sutartį, sutartis buvo su klaidom, kitas dalykas, ne visas turtas paminėtas, kurį pardavė. Trečias dalykas, kiek pamena, unikalūs numeriai buvo neteisingai surašyti. Kur buvo pasirašyta išperkamosios nuomos sutartis nežino, minima sutartis nebuvo ruošiama notaro biure ir apie ją nieko nežino. Kai paklausė pas L. S., kur ta sutartis buvo sudaryta, ji nieko neatsakė. Abi byloje minimos pirkimo–pardavimo sutartys buvo tvirtinamos jo kontoroje. Tą dieną, kai tvirtino sutartis, nieko neįprasto nevyko. Kažkokio konflikto, kad jis būtų įsiminęs, tikrai nevyko. Tikrai nebuvo jokių pastabų, kad labai skubama ar, kad klientai nesupranta, kur pasirašo. Įprasta darbo praktika, kad notaras, kartu su klientu, sėda ir skaito sutartį, kurią tvirtins. Forminant pirkimo–pardavimo sandorius sutartis rengia notarų biuro padėjėjai. M. N. tikrai negalėjo fiziškai prisidėti prie šių sutarčių rengimo. Kad M. N. būtų perėmęs vykdyti notaro funkcijas, rodęs kur pasirašyti, dėjęs antspaudus, tikrai to nebuvo. Abejoja tuo, kad jis galėjo išeiti iš kabineto, o tuo metu M. N. sukeisti dokumentus. Jei klientų elgesys būtų sukėlęs įtarimų, kad tai galima apgaulė, tikrai nebūtų tvirtinama tokia sutartis. Kokiu pagrindu M. N. atstovaudavo žmonėms, kuriuos atvesdavo į kontorą, nežino. M. N. nepateikdavo įgaliojimų, nes jis už asmenis nepasirašinėdavo. Ar M. N. oficialiai ėjo brokerio pareigas negali atsakyti. Dažniausiai, notarų biure, M. N. užsakinėdavo pirkimo–pardavimo sandorius. Nusiskundimų nei dėl sandorių, nei dėl M. N. iš kitų asmenų nėra buvę. A. K. žino, tik kaip pirkėją, kuris paskui nusipirko nukentėjusiųjų namus, jį žino tik iš to vieno sandorio. 2012 m. birželio 18 d., kai buvo sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, ar buvo perduodami pinigai sandorio metu tikrai neprisimena. Jei sandoryje yra nurodyta, kad pinigai jau sumokėti, paklausia ar gavo pinigus. Šioje sutartyje yra pardavėjų patvirtinimas, kad gavo pinigus, jei gerai atsimena. Neatsimena, kad nukentėjusieji būtų klausę, kodėl čia yra pirkimo–pardavimo sutartis. Negali pasakyti, kodėl žmogus rašosi pirkimo–pardavimo sutartį, nenorėdamas jos rašytis. Su L. S. kalbėjo telefonu, ji klausė A. K. paskutinių asmens kodo skaičių, nes negalėjo pasirinkti elektros tiekėjo be šių duomenų. Ar pasakė tuos skaičius neatsimena, nes pokalbis vyko prieš 2 metus. L. S. paaiškino, kad jie buvo pasirašę išperkamosios nuomos sutartį ir kad dabar jie nori atsipirkti savo turtą. Jis suprato, kad kalbama vėl apie pirkimą–pardavimą. Bet pasirodo, kad A. M. jau pardavė turtą K. Jeigu sklypas su pastatais būtų likęs registruotas A. M. vardu, tai būtų galima kažkaip jį perrašyti, bet šiuo atveju to padaryti nebepavyks, nes jis jau parduotas trečiajam asmeniui. Pirmojo sandorio, kai nukentėjusieji pardavė turtą A. M., laiką notaro kontoroje, jei gerai atsimena, užsakė M. N. Kas pateikė nuosavybės dokumentus neatsimena, nepamena ar atsivežė atvykę, ar buvo pateikti elektroniniu paštu. Kas užsakė antrąjį sandorį tikrai neatsimena, nes praėjo 12 metų. Jeigu asmuo, kuriam reikalingos notaro paslaugos, yra nevaikštantis dėl fizinių trūkumų, notaras vyksta pas jį į namus, pagal notarų biuro aptarnaujamą teritoriją, jo notarų biuras aptarnauja (duomenys neskelbtini) teritorijas bei (duomenys neskelbtini) esantį kalėjimą. Jeigu notaras iš nevaikštančio asmens nueina į automobilį paimti pareiškimo, tai nėra pažeidimas. Kokiu būdu nukentėjusiojo mama pasirašė pareiškimą neatsimena, bet jeigu ji buvo nevaikštanti, tai galimai ji pasirašė dokumentą automobilyje. Kiek atsimena, M. N., kai užsakinėjo pirmojo sandorio laiką kontoroje, užsakinėjo pirkimo–pardavimo sandoriui. Į kontorą atvyko nukentėjusieji ir A. M., kurie ir pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad M. N. yra jos pusbrolis. A. M. taip pat pažįsta, jis jos kaimynas. M. N. leido disponuoti savo elektronine bankininkyste. Kokie pavedimai buvo daromi iš ar į jos banko sąskaitą, nežinojo, nes ji prisijungimų prie tos banko sąskaitos neturėjo. M. N. atidarė sąskaitą Luminor banke, nes jis paprašė. Sakė, kad jam sunku, kad pats neturi sąskaitos, suprato, kad jis neturėjo elektroninės bankininkystės. Sąskaitą tuometiniame DNB banke M. N. atidarė 2015 m. ir atidavė jam banko kortelę ir PIN generatorių, pati toje sąskaitoje neatliko jokios operacijos. Ji naudojasi banko sąskaita, esančia „Swedbank“. Apie toje sąskaitoje vykdomus atsiskaitymus, pinigų pervedimus nieko nežinojo. Su M. N. niekada apie tai kalbos nebuvo. N. P. nepažįsta. Už banko sąskaitos atidarymą ir kortelės bei PIN kodų generatoriaus perdavimą jokio atlygio iš M. N. negavo. M. N. buvo paskolinus pinigų, kuriuos vedė į tą sąskaitą, kurią buvo jam atidariusi. Kodėl M. N. negalėjo atsidaryti banke sąskaitų numanė, manė, kad turi skolų antstoliams. Kai atidarė M. N. banke sąskaitą, negalvojo, kad padės jam išsisukti nuo skolų antstoliams ar panašiai, tiesiog norėjo padėti. M. N. jai yra skolingas pinigų. Su pusbroliu nebendrauja. Kitose bylose, kur buvo apklausta, dėl šios banko sąskaitos, kuria naudojosi M. N., irgi priežastis buvo bankiniai pavedimai. Šiai dienai banko sąskaita, kuria naudojosi pusbrolis, užblokuota.

Visi nuosprendyje aptarti duomenys laikytini įrodymais, jie gauti įstatymo numatyta tvarka ir jie patvirtina kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas ir faktines aplinkybes (BPK 20 straipsnis).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 198² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nusikalstamais tikslais ar kitaip neteisėtai gamino, gabeno, importavo, pardavė, suteikė prieigą ar kitaip platino, įgijo ar laikė įrenginius ar programinę įrangą, tiesiogiai skirtus ar pritaikytus daryti nusikalstamas veikas, taip pat slaptažodžius, kodus ar kitokius panašius duomenis, skirtus prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių įrodo anksčiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų A. R. ir D. K. parodymai ir visi kiti rašytiniai įrodymai, anksčiau aptarti nuosprendyje, jie yra tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys patvirtina, kad kaltinamasis A. M. 2012 m. birželio–2013 m. balandžio laikotarpiu, neteisėtai perdavė M. N. prisijungimo prie savo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninės bankininkystės duomenis, banko korteles leisdamas jomis disponuoti, gaunant lėšas iš V. S. ir L. S., bei lėšomis tarp banko sąskaitų, žinodamas kad M. N. negali laisvai disponuoti lėšomis savo banko sąskaitose dėl antstolių vykdomų išieškojimų, ir M. N., neteisėtai disponuodamas lėšomis A. M. banko sąskaitose, 2012-07-27 padarė 5 000 litų (1 448,44 eurų) ir 2012-07-30 – 4 100 litų (1 187,72 eurų) pavedimą į L. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gautų iš AB DNB suteiktos paskolos, M. N. šiomis sąskaitomis neteisėtai naudojosi iki 2017-03-17, gaunant lėšas pervedamas iš V. S., banko sąskaitų gavus 39 pavedimus, viso 8 820 litų (2 555,04 eurų) ir 4 070 eurų, laikotarpyje nuo 2012-09-24 iki 2016-11-07 gavus 5 pavedimus iš L. S. vardu atidarytų banko sąskaitų, tokiu būdu neteisėtai perdavęs naudotis savo banko sąskaitas sudarė sąlygas M. N. apgaule užvaldyti V. S. ir L. S. turtą – 9 781,24 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (2009 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. XI-550 redakcija) 25 straipsnio nuostatas, būdamas įpareigotas naudotis mokėjimo priemone pagal mokėjimo priemonės išdavimą ir naudojimą reglamentuojančias sąlygas bei imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti mokėjimo priemonės personalizuoti saugumo požymiai, šio įstatymo nuostatas ignoravo, taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 198² straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023-06-01).

Taip pat teismas iš aukščiau teismo nuosprendyje aptartų įrodymų daro išvadą, kad M. N. taip pat padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2023-06-01).

Nors kaltinamasis M. N. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta nuosprendyje išdėstytais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų bei kaltinamojo A. M. parodymais. M. N. nurodė, kad jis kaip padėjėjas, dalyvavo A. M. darant „biznį“ kartu, tačiau pats jis turtinės naudos neturėjo, nei piniginės, nei negavo sodybos su pastatais ir sklypu. Tokius M. N. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie visiškai neatitinka nuosprendyje aprašytų rašytinių duomenų, tiek liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų. Pirkimo–pardavimo sutartis tarp A. M. ir V. S. sudaryta taip, kad teisiškai vertinant jos formą, nėra prie ko prikibti, jei ne nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą suprato, kad jie sudarė ne išperkamosios nuomos sutartį, o pirkimo–pardavimo ir šia sutartimi jų turtas realiai perėjo kitam savininkui, nors toje sutartyje nėra nurodyta jokių aplinkybių apie galimybę išsipirkt savo turtą, po kažkiek laiko, sumokėjus atitinkamą sumą. Ši pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas notarą, todėl, nors nukentėjusieji ir matė, kad pasirašo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nenorėjo pasirašyti, nes turto jie neketino parduoti, tačiau jiems paaiškinus, kad po kelių dienų jie pasirašys išperkamosios nuomos sutartį ir viskas bus gerai, juos nuramino ir jie pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Kad pasirašant šį sandorį buvo sukčiaujama, rodo ir sekančios byloje nustatytos aplinkybės. Visų pirma antra turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuri buvo pasirašyta po mėnesio laiko, kuria A. M. pardavė turtą A. K. Ši sutartis buvo sudaryta paimant 68 tūkstančių litų banko paskolą iš tuo metu DNB banko ir įkeičiant hipoteka nukentėjusiųjų sodybą su pastatais bei žemės sklypu. Faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, rodo, kad būtent M. N. buvo parduotas turtas du kartus. S. pardavė, tačiau pinigus gavo iki 2022 m. M. N., taip pat už tą patį turtą buvo gauta 68 tūkstančių litų iš DNB banko, kurie, pagal bylos duomenis, taip pat pateko M. N. žinion. Nors iš sutarčių nesimato, kad būtent M. N. realiai įgijo sodybą ir žemės sklypą, nes sutarčių šalimis pirkėju ir pardavėju yra ne jis, o A. M., L. S. ir V. S., bei kitoje pirkėjas yra A. K., tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo yra ne kartą pasisakyta, kad sukčiavime galimi ir tokie variantai, kai veikiama kitų asmenų vardu, sudaromi sandoriai, bet realiai tų sandorių „vaisiai“ atitenka kitam asmeniui, tokiais atvejais šie asmenys ir yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Teismų praktikoje yra aprašytas ne vienas atvejis, kai pasinaudojama asmenimis, nežinančiais teisės aktų, jais pasinaudojant galima, nenustačius konkrečios tyčios padėti bendrininkui sukčiauti arba patiems gauti naudą. Taip ir yra šioje baudžiamojoje byloje, t. y. A. M. traukiamas atsakomybėn pagal BK 198² straipsnio 1 dalį. M. N. kaltas dėl šių nusikalstamų veikų ir yra šio sandorio pagrindinis veikėjas ir užsakovas, naudos gavėjas. 16 tūkstančių eurų suma pagal bylos duomenis, yra apytikriai tokia, kuri yra bankui negrąžinta, kuri gauta hipotekos pagrindu paėmus kreditą įsigyti sklypui. Akivaizdu, kad M. N. šias aplinkybes žinojo, be to, byloje yra iš banko pateikti duomenys, kad būtent A. K., kuris įsigijo turtą yra parašęs įgaliojimą M. N. atlikti veiksmus, susijusius su to kredito gavimu ir mokėjimu. Iš bylos duomenų matosi, kad iš paimto 68 tūkstančių litų kredito, kas atitinka apie 19 tūkstančių eurų, buvo padengta dalis palūkanų, tačiau apie 16 tūkstančių eurų kredito nėra grąžinta. M. N. parodymus byloje, dėl kaltės nepripažinimo ir kad jis šiuose sandoriuose dalyvavo tik kaip padėjėjas, tiek A. M., tiek A. K. pasirašant pirkimo–pardavimo sutartis, teismas vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl kaltinimo A. M. ir M. N., jų kaltė pagrinde įrodinėjama rašytiniais įrodymais, t. y. turto pirkimo–pardavimo sutartimis, išperkamosios nuomos sutartimi, banko pavedimais, banko išrašais. Nukentėjusieji S. naudos gavėjui M. N. permokėjo 9 00 eurų. Ji paskaičiuota taip, kad S. sumokėjo daugiau, nei nurodyta išperkamosios nuomos sutartyje. Sodybos vertė 100 tūkstančių litų, tokia suma įvertinta DNB banko, kai buvo suteikiama banko paskola. Byloje nėra jokių duomenų, kad ta sodybos ir žemės vertė būtų sumažėjusi ir dabar būtų kitokia. Kadangi vertinimo laikotarpis yra 2012 m., tai teismo manymu, suma turėtų būti parenkama palankiausia kaltinamajam, tuo labiau, kad užvaldytos piniginės sumos yra būtent tokios. Nors M. N. sutartyse nenurodytas, tačiau jo pavedimu buvo veikiama A. M. vardu, nes iš bylos duomenų matosi, kad būtent po M. N. veiksmų tas turtas buvo realizuotas A. K. A. M. teismo posėdyje duodamas parodymus nurodė, kad A. K. iš viso nebuvo matęs, bet savo kaltę pripažino dėl inkriminuojamos veikos. Iš to darytina išvada, kad jis sąžiningai klysta, kadangi iš rašytinių bylos duomenų matosi, kad A. M. turėjo ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, buvo išrašęs įgaliojimus M. N., taigi tikėtina, kad A. M. tiesiog tų aplinkybių neprisimena ir jeigu buvo kažkada vienas trumpalaikis susitikimas, kai reikėjo užeiti pas notarą pasirašyti sutartį, tai paprasčiausiai tų aplinkybių konkrečiai neprisimena. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad tas sandoris nurodytomis aplinkybėmis 2012 m. liepos 13 d., vyko kitomis aplinkybėmis, negu nurodo rašytiniai bylos įrodymai, t. y. išrašai iš notaro knygų, išrašai iš Nekilnojamo turto registro ir pačios sutarties. A. M. parodymuose yra daugybė netikslumų ir jie negali būti vertinami išimtinai kaip teisingi. Teismas, vertindamas kaltinamojo A. M. parodymus, atsižvelgia ir į tai, kad įvykiai buvo daugiau kaip prieš dešimt metų ir tai nurodė ir pats kaltinamasis A. M., kad jis daug ko neprisimena dėl ilgo laiko tarpo praėjusio po nusikalstamų veiksmų darymo. Byloje nėra kitokių įrodymų, kad abi pirkimo–pardavimo sutartys – ir 2012 birželio 18 d., ir 2012 m. liepos 13 d., buvo sudarytos tuo pačiu metu.

Taigi, kaip jau teismas pasisakė anksčiau, darytina išvada, kad kaltinamojo M. N. kaltė yra visiškai įrodyta tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie duoda objektyvų pagrindą spręsti dėl neteisėtų veiksmų, taip pat nukentėjusiųjų, liudytojų bei kito kaltinamojo A. M. parodymais.

IV. Motyvai dėl bausmės skyrimo ir civilinių ieškinių išsprendimo

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamieji A. M. ir M. N. padarė nusikaltimus, kurie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriami prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

A. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, dirbantis.

M. N. nusikalto ir teisiamas antrą kartą, nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau jo atžvilgiu byla 2022-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta pritaikius BK 38 straipsnį. 2023 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už analogiškas veikas, kaip šioje byloje ir buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, tačiau neįvykdžius teismo paskirtų įpareigojimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai, jam 2024 m. rugsėjo 6 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, o Panevėžio apygardos teismui priėmus 2024 m. spalio 30 d. nutartį, kuria buvo atmestas M. N. skundas dėl 2024 m. rugsėjo 6 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutarties, jam lieka paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri neatlikta ir turi būti bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme. Kaltinamasis M. N. baustas administracine tvarka, dirbantis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo M. N. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme yra pirmaeilis, nes jis įtraukė į nusikaltimų darymą kaltinamąjį A. M., jis organizavo visus kitus su nukentėjusiais atliktus veiksmus, ieškojo notaro ir kito asmens A. K., kurie padėjo jam įgyvendinti nusikalstamą jo sumanymą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Įvertinus aukščiau aptartą A. M. ir M. N. padarytą nusikalstamą veiką, jos pavojingumą, kaltinamųjų asmenybę apibudinančias aplinkybes, atsižvelgus į A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. M. skirtina švelniausia iš BK 198² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – viešieji darbai. M. N. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, nes paskyrus švelnesnę bausmę nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. M. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dokumentų originalai, gauti iš nukentėjusiųjų, notaro bei bankų, taip pat trys kompaktiniai diskai, iš jų du su banko sąskaitų išrašų duomenimis ir priedas su prie A. K. liudytojo apklausos protokolo (apklausos vaizdo ir garso įrašas) saugomi pakete prie bylos medžiagos, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

V. Dėl civilinio ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Byloje nukentėjusieji V. S. ir L. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, kad iki šiol stipriai išgyvena dėl minėtų įvykių. Sužinoję, jog vieninteliai jų namai įkeisti bankui ir jau parduodami iš varžytinių, patyrė didelį sukrėtimą, jaučia įtampą, depresiją, nežinomybės jausmą, nes nežino kaip baigsis teisminiai procesai tiek civiline tvarka, tiek ir baudžiamąja tvarka pradėti. Didelis sukrėtimas ir depresija kilę iš to, kad nukentėjusieji pasitikėjo žmonėmis, bet buvo apgauti, iš jų buvo išsityčiota, suteikus melagingą informaciją išviliotas turtas. Sukrėtimas ir įtampa yra sunkiai pamatuojami ir yra didesni nei prašoma priteisti suma, tačiau atsižvelgiant į teismų praktikoje priteisiamas sumas prašo priteisti kiekvienam nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai po 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiškos žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji, padarydami nusikaltimus, apgavo nukentėjusiuosius, iš jų išsityčiojo, suteikė melagingą informaciją ir išviliojo nekilnojamąjį turtą. Sukrėtimas ir įtampa yra sunkiai pamatuojami, tačiau akivaizdu, kad buvo pažeistas jų saugumas, sukeltas nerimas ir nežinomybės jausmas dėl jų ir jų turto ateities ir visa tai tęsėsi daugiau nei dešimt metų. Atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad veika padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamųjų amžių, M. N. yra jauno amžiaus, neturi nuosavybės teise priklausančio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, A. M. yra brandaus amžiaus, turi darbą ir gauna pastovias pajamas, įvertinęs kaltinamųjų ir nukentėjusių turtinę padėtį, į tai, kad nukentėję dėl nusikalstamų veikų patyrė išgyvenimus, nepatogumus, jautė įtampą ir pažeminimą ilgą laiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, išdėstytų aplinkybių pagrindu, siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusių kaltinamųjų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad nukentėjusiems iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina po 3 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant pagalbą M. N., apskaičiuotos antrinės pagalbos išlaidos 420,83 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Be to teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio, civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo M. N. turtinę padėtį, jis dirba, yra jauno amžiaus, nusprendžia priteistiną iš kaltinamojo M. N. antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą mažinti per pusę, nes byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys ir siekiant, kad greičiau būtų patenkintas nukentėjusiųjų civilinis ieškinys bei atstatyta socialinė taika iš kaltinamojo M. N. priteistina 210 Eur valstybei.

Taip pat byloje yra pateiktas nukentėjusiųjų civilinių ieškovų atstovės advokatės Eglės Janulės prašymas (t. 8, b. l. 156a), priteisti bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiesiems iš kaltinamųjų advokatės paslaugoms apmokėti, kurios susidarė atstovaujant nukentėjusiuosius ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme, jos yra 5 129,95 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos prie prašymo pridėtais mokėjimo nurodymais ir PVM sąskaitomis–faktūromis ir jos priteistinos iš kaltinamųjų po 2 564,97 Eur šių išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kaltinamąjį A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198² straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 valandų.

Kaltinamąjį M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti keturiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su 2023-04-24 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2024 m. rugsėjo 6 dienos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartimi pakeista 90 (devyniasdešimties) parų areštu, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią M. N. skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam M. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės pradžios.

Nukentėjusiųjų L. S. ir V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. M. ir M. N. nukentėjusiems L. S. ir V. S. po 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamųjų A. M. ir M. N. po 2 564,97 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 97 ct) advokato paslaugoms turėtų išlaidų atlyginimui L. S. ir V. S.

Priteisti iš kaltinamojo M. N. 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – dokumentų originalus, gautus iš nukentėjusiųjų, notaro bei bankų, taip pat tris kompaktinius diskus, iš jų du su banko sąskaitų išrašų duomenimis ir priedą su prie A. K. liudytojo apklausos protokolo (apklausos vaizdo ir garso įrašas) saugomus pakete prie bylos medžiagos, – paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.