- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- e2YT-17935-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12809-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- D. S.-P., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S.-P. ir A. P. (A. P.) pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo (nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai D. S.-P. ir A. P. (A. P.) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko M. P. vardą į M. P. ir išduoti naują gimimo įrašą.
2. Pareiškėjai nurodo, kad augina nepilnametę dukrą M. P.. Aiškina, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami suteikti jų nepilnamečiam vaikui vardą M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymą, pateikė 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21), kuria nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo suteikti vaikui vardą M., nurodant, kad vardas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų – vardas yra vienskiemenis, nebūdingas lietuvių kalbai, neatspindi vaiko lyties.
3. Pareiškėjai pažymi, kad vardas M. yra vienas populiariausių Azijoje (Japonijoje, Kinijoje) vartojamų moteriškų vardų, todėl neteisinga teigti, jog jis neatspindi lyties. Be to, pareiškėjų dukros lytis aiškiai atspindi jos pavardėje „P.“. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nepateikė jokių duomenų, jog šis vardas kokiu nors būdu pažeistų gerąją moralę ar viešąją tvarką. Nurodo, kad vardas M. turi daugybę reikšmių: linksma, dėmesinga, kūrybiška, rimta, kompetentinga ir kt.; kinų kalboje tai reiškia grožis, graži; tarp šių reikšmių nėra nei vienos, kuri kokiu nors būdu prieštarautų moralės normoms.
4. Pareiškėjai aiškina, kad jokie Lietuvos teisės aktai nedraudžia Lietuvos piliečiui turėti kitoje šalyje vartojamą vardą. Be to, nei šio vardo rašyba, nei tarimas neprieštarauja lietuvių kalbos taisyklėms. Pažymi, kad nuo pat gimimo vadina dukrą šiuo vardu, ji jau atsiliepia į vardą M. Pareiškėjams šis vardas skamba gražiai, o vardo glausta forma pasirinkta dar ir dėl to, kad pavardė yra pakankamai ilga.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjų pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte įtvirtintą nuostatą, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba.
7. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, o lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, todėl vardai neturi prieštarauti lietuvių kalbos darybos principams ir lietuvių kalbos tradicijoms. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnį, valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ne kartą savo išvadose nurodė, kad lietuvių kalboje yra nebūdingi vienskiemeniai vardai, nes vienas skiemuo nesudaro žodžio, todėl vardas, jeigu jį sudaro vienas skiemuo, negali būti suteikiamas.
8. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą nurodė, jog vardo ir pavardės registravimo ribojimai yra susiję su privataus gyvenimo ribojimais; vaiko vardo suteikimas yra individualus tėvų pasirinkimas; šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove.
9. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
10. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvada priimta laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės rašyti asmenvardžius nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir jų nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, taigi nėra užsienio elemento, dėl kurio būtų galima tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos teisę.
11. Kita vertus, suinteresuotas asmuo pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos gyventojų registre esama labai įvairių asmenvardžių, kurie nebūtinai visa apimtimi atitinka lietuvių kalbos taisykles. Dažniausiai civilinės būklės aktuose tokie asmenvardžiai įrašomi, kai yra vadinamasis užsienio elementas, pavyzdžiui, pareiškėjai naudojasi judėjimo Europos Sąjungos laisvėmis, Lietuvos Respublikos piliečiai sukuria šeimą su užsieniečiais, įgyvendindama teisė į šeimos susijungimą, asmenvardžiai atspindi etninę kilmę ir pan.
12. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje išvadą, kurioje prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus).
13. Nurodo, kad vardas M. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 4 punkto.
14. Pažymi, kad lietuvių kalboje vienskiemenių vardų nėra; be to, lietuvių kalboje vardai kaitomi, todėl turi mažiausiai du skiemenis; galūnės leidžia iš to paties kamieno pasidaryti tiek vyriškus, tiek moteriškus vardus. Teigia, kad lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių.
15. Teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, atsižvelgiant į ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 3 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. gegužės 28 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų).
Šalies argumentai
16. Pareiškėjai teismui papildomai pateikė VĮ Registrų centro raštą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. gegužės 13 d. gyventojų registre iš viso buvo registruoti 32 asmenys, turintys galiojantį asmens dokumentą, kurių vardai buvo „M.“, „M.“, „M.“, iš jų 29 asmenys turi Lietuvos pilietybę.
17. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų D. S.-P. ir A. P. dukra. 2020 m. gruodžio 2 d. gimimo įraše Nr. 9165 pareiškėjų dukros vardas įrašytas „M.“.
19. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydami įregistruoti 2020 m. rugsėjo 14 d. gimusį vaiką, įrašant vardą M.
20. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė išvadą Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21), kurioje nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti prašymą.
21. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro rašto nustatyta, jog 2021 m. gegužės 13 d. gyventojų registre iš viso buvo registruoti 32 asmenys, turintys galiojantį asmens dokumentą, kurių vardai buvo „M.“, „M.“, „M.“, iš jų 29 asmenys turi Lietuvos pilietybę.
22. Kaip minėta, anot pareiškėjų, M. yra vienas populiariausių Azijoje (Japonijoje, Kinijoje) vartojamų moteriškų vardų, todėl atspindi lytį; be to, pareiškėjai pabrėžia, jog dukros lytis atspindi jos pavardėje „P.“. Pareiškėjų teigimu (ir suinteresuoti asmenys to neginčijo), vardas M. turi daug reikšmių: linksma, dėmesinga, kūrybiška, rimta, kompetentinga ir kt.; tarp šių reikšmių nėra nei vienos, kuri kokiu nors būdu prieštarautų moralės normoms.
23. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko M. P. vardą į M. P., išduoti naują gimimo įrašą.
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
26. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų (11 punktas). Be to, pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė – taip pat geriausiems vaiko interesams (4 punktas).
27. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti (Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnis).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas suteikti (pakeisti) savo vaikui vardą „M.“ grindžiamas tuo, kad pareiškėjų dukra M. P. save identifikuoja būtent vardu M.. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad vardas, kuriuo prašoma pakeisti turimą, neabejotinai užtikrins M. P. interesus, padės išsaugoti jos identitetą.
29. Viena vertus, teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos ir suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos pozicija, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o lietuvių kalboje moterų vardai įprastai turi galūnę -a arba -ė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas M. užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti apie moterišką lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo M. įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei.
30. Tuo labiau, kad Lietuvoje M. (su jo variacijomis „M.“, „M.“) vardas 2021 m. gegužės 13 d. registruotas 32 asmenims. Nors išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių, tačiau atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų D. S.-P. ir A. P. pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. išvada Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21) naikintina bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti nepilnamečio vaiko M. P. vardą į M. P..
32. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadą Nr. A133-5894/20(3.3.2.26-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą, nurodytą 2020 m. gruodžio 2 d. gimimo įraše Nr. 9165, pakeisti iš M. į M. ir išduoti naują/pakeistą gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.