Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus S. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimo I. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Institucija 2021 m. balandžio 22 d. I. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl to, jog ji, būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos vieta (duomenys neskelbtini), direktore, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, tai yra, esant darbo sutarties požymiais, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą 2021 m. kovo 22 d. leido dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip pat 2021 m. balandžio 2 d. leido J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), dirbti valymo darbus įmonės naudai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Taip pat I. R., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai: 2021 m. kovo 22 d. L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. M. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 29 d. R. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai valymo darbus statomo objekto patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais (neveikimu) I. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija I. R. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Ginčijama apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria padaryta išvada, jog nėra I. R. kaltės dėl nelegalaus darbo nusižengimo G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. atžvilgiu. Skunde iš esmės teigiama, jog I. R. žinodama apie VSDFV sistemos sutrikimus ir norėdama, kad darbuotojai G. B., M. D., V. J., A. K., R. L. ir L. Š. pradėtų dirbti nuo 2021 m. kovo 29 d., pranešimus VSDFV galėjo pateikti 2021 m. kovo 26 d. po 17.00 val.

6. Visų pirma aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, spėlionėmis ar tikėtinomis išvadomis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų I. R. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, dėl G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. nelegalaus darbo. Nesutikti su apylinkės teismo nutarimo dalimi išdėstytais motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą vadovaujantis Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu teisinio pagrindo nėra. Apygardos teismas pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog I. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2021 m. kovo 29 d. leido dirbti G. B., M. D., V. J., A. K., R. L. bei L. Š., nepranešus Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tačiau vien šių duomenų nepakanka konstatuoti, jog I. R. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, visa administracinio nusižengimo protokole jai suformuluoto kalinimo apimtimi.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. kovo 26 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės I. R., pasirašė darbo sutartis su darbuotojais V. J., R. L., L. Š., G. B., A. K., M. D.. Darbo sutartyse nurodyta, kad darbo sutartys įsigalioja ir visi minėti darbuotojai pradeda dirbti 2021 m. kovo 29 d. (b. l. 32–34, 35–37, 38–40, 41–43, 44–46 ir 47–49). VSDFV Alytaus skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD pranešimus apie apdraustųjų G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. kovo 29 d. pateikė 2021 m. kovo 28 d. 10.56 val. Pranešimai pateikti per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 50).

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta I. R. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino iš dalies. Nurodė, jog nesutinka su tuo, jog apie darbuotojų - G. B., M. D., V. J., A. K., R. L. bei L. Š., darbo pradžią nebuvo pranešta laiku. Pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui teikė buhalterė, kuri pranešė, jog VSDFV sistema neveikia. Dėl to pranešimai VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateikti tik 2021 m. kovo 28 d. 10 val.

12. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad vertinant I. R. kaltės klausimą būtina įvertinti, tai, jog ji žinodama apie VSDFV sistemos sutrikimus ir norėdama, kad darbuotojai G. B., M. D., V. J., A. K., R. L. ir L. Š. pradėtų dirbti nuo 2021 m. kovo 29 d., pranešimus VSDFV galėjo pateikti 2021 m. kovo 26 d. po 17.00 val., nes sistema po 17.00 val. veikė stabiliai. Tačiau apygardos teismo nuomone tokie apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nėra įrodyta I. R. kaltė dėl G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. nelegalaus darbo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. R. atstovas teismui pateikė VSDFV Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos puslapio kopiją (b. l. 77). Iš šių duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. 16.40 val. jungiantis prie EDAS, dėl „SK-ID Solutions AS“ paslaugos sutrikimo su mobiliuoju elektroniniu parašu nebuvo galimybės nei prisijungti prie paskyros, nei pasirašyti elektroniniu dokumentu. Sutrikimas šalinamas. Pirmosios instancijos teismas pateikė užklausimą VSDFV Kauno skyriui dėl informacijos pateikimo. Iš gauto atsakymo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1-SD pranešimą apie apdraustųjų G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. kovo 29 d. pateikė 2021 m. kovo 28 d. 10.56 val. Pranešimas pateiktas per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat informavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis 2021 m. kovo 25-26 dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. buvo fiksuoti EDAS sutrikimai. Nuo 17.00 val. iki 8.00 val. sumažėjus apkrovoms sistema veikė stabiliai (b. l. 84–85). Pagrįstai skunde pažymima, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, todėl I. R. būdama įmonės direktore, būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visimą konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog I. R. savo veiksmai (neveikimu) siekė pažeisti G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. įdarbinimo tvarką. Kaip jau buvo minėta su visais šešiais asmenimis darbo sutartį buvo sudarytos, tačiau VSDFV Alytaus skyriui pranešimų apie šių asmenų įdarbinimą laiku pateikti nebuvo galimybės, nes po sutarčių pasirašymo, nebuvo galimybės prisijungti prie VSDFV Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos. Apie šios sistemos sutrikimus patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo posėdyje I. R. atstovo pateikta VSDFV Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos puslapio kopiją, tačiau ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. VSDFV Kauno skyriaus pateikta informacija, kad 2021 m. kovo 25-26 dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. buvo fiksuoti Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos sutrikimai. Nuo 17.00 val. iki 8.00 val. sumažėjus apkrovoms sistema veikė stabiliai. Taigi nežiūrint į tai, jog pateikti duomenys liudija, jog Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistema nuo 17.00 val. iki 8.00 val. veikė stabiliai, tačiau tai buvo jau ne įmonės darbo valandomis. Bylos duomenys patvirtina, kad visais atvejai įmonė pranešimas apie asmenų įdabinimą teikė elektroninėmis ryšio priemonės, pasirašant kvalifikuotu parašu. Todėl šiuo atveju nesant galimybės prisijungti prie Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos bei pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu prašu, pranešimai, apie G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. darbo pradžią nuo 2021 m. kovo 29 d., VSDFV Alytaus skyriui, laiku nepateikti ne dėl I. R. veikimo (neveikimo), o nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų.

13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripaži20ntas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

14. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas dėl G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š., nagrinėjamoje byloje neįrodytas, šio administracinio nusižengimo sudėties I. R. veikoje nėra, dėl to Alytaus apylinkės teismas, skundžiamu nutarimu pagrįstai iš administracinio nusižengimo protokole I. R. inkriminuoto kaltinimo, pašalinamo faktines aplinkybes dėl G. B., M. D., V. J., A. K., R. L., L. Š. nelegalaus darbo, kai apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną. Taigi skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus S. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.